- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-363-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01520-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- B. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-363-544/2017
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01520-2017-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-2518-940/2017 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei B. G., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 28 d. gautas ieškovo K. G. ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir nustatyti nepilnametės šalių dukters K. G. gyvenamąją vietą su B. G., bei sutarties 6 punktą ir priteisti iš ieškovo K. G. 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametei K. G. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės.Ieškovas nurodė, jog šalių nepilnametės dukters K. G. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su juo, tačiau 2015 metais dukra išvyko aplankyti savo motinos, atsakovės B. G. į jos gyvenamąją vietą Vokietijoje ir iki šiol negrįžo, pareiškė norą likti gyventi su motina Vokietijoje. Nurodė, kad į atsakovės banko sąskaitą perveda 100 Eur nepilnametės dukters išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui K. G. terminą iki 2017 m. kovo 20 d. įskaitytinai pašalinti nustatytus ir teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113, 115, 290-291 straipsniai).Teismas, siekdamas įvykdyti pareigą nustatyti ieškovo pareikštų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo jurisdikciją, nurodė, kad ieškovas, norėdamas, kad šie jo reikalavimai būtų nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme, per nustatytą terminą privalo pateikti duomenis apie švietimo įstaigą, kurią lanko K. G., sveikatos įstaigą, kurioje ji registruota, duomenis apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, tikslią buvimo Vokietijoje trukmę, vokiečių kalbos mokėjimą, šeimos ir socialinius ryšius ir kitus duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikoje teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus bei kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo keliamas ginčas yra susijęs su tarptautiniu elementu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą klausimą spręsti iš esmės.Nurodo, jog pareikštu ieškiniu yra prašoma ne pirmą kartą teismo sprendimu nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, bet pakeisti jau teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą, kadangi ieškovas negali būti teisiškai atsakingas už Vokietijoje gyvenančią dukrą. Ieškovo vertinimu, nagrinėjama byla yra teisminga išimtinai Lietuvos Respublikos teismams, nes dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo jau yra priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, dėl ko pakeisti dukters gyvenamąją vietą galima tik jį pakeičiant. Vokietijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą dėl to paties dalyko, būtų priimti dviejų valstybių tarpusavyje prieštaraujantys sprendimai, ko pagal Europos Sąjungos teisę negali būti. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovas neturi jokių galimybių pateikti teismo nurodytų duomenų, kadangi atsakovė su ieškovu nebendrauja. Ieškovo manymu, visus nurodytus duomenis teismui gali pateikti tik atsakovė.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovo pateiktame ieškinyje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, dėl ko kyla šios civilinės bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi ieškovui K. G. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant ieškinyje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo teismingumo klausimą. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir tvirtina, jog ši byla yra teisminga išimtinai Lietuvos Respublikos teismas, nes šioje šalyje yra priimtas teismo sprendimas, kurį prašoma keisti, o teismo nurodytų duomenų neturi galimybės pateikti, nes juos turi atsakovė, su kuria jis nebendrauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti ieškiniui trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus, būtinus išspręsti jo pareikštų ieškinio reikalavimų teismingumo tarp valstybių narių klausimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi ES teisės šaltiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.Jei tarptautinio teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė (pavyzdžiui, kurioje yra vaiko ar jo tėvų gyvenamoji vieta) yra tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančių daugiašalių tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, dalyvė. Prie tokių daugiašalių tarptautinių sutarčių priskirtinos 1980 m. spalio 25 d. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), reglamentuojanti, be kita ko, civilinių bylų dėl neteisėtai išvežtų vaikų sugrąžinimo į jų kilmės valstybę teismingumo klausimus, 1996 m. konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija), reglamentuojanti, be kita ko, reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo teismingumo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (nutraukti santuoką, padalyti bendrą turtą, nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, priteisti išlaikymą ir kt.), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-426-969/2016; Nr. 3K-3-454-969/2016; Nr. 3K-7-443-969/2016).Taigi, vadovaujantis virš minėtų aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, susijusį su šeimos teisiniais santykiais, bei matydamas, jog pareikšti reikalavimai turi tarptautinį (užsienio) elementą, turėjo teisę ir pareigą nustatyti kiekvieno šių reikalavimų jurisdikciją. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo pateiktas ieškinys automatiškai yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, nes prašomi spręsti klausimai jau buvo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad tokia šeimos teisinių santykių nagrinėjimo jurisdikcija nėra įtvirtina nei nacionaliniuose, nei Europos Sąjungos teisės aktuose. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti keliamų reikalavimų jurisdikciją lemia ir duomenų, reikšmingų tokiam sprendimui priimti, būtinumą. Taigi ieškovas, siekdamas, kad jo pareikštą ieškinį nagrinėtų būtent Panevėžio miesto apylinkės teismas, privalo pateikti duomenis, leidžiančius nustatyti jo reiškiamų reikalavimų, turinčių tarptautinį elementą, teismingumą būtent Lietuvos Respublikos atitinkamam teismui. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi ieškovui teisėtai ir pagrįstai yra nustatyta pareiga pateikti konkrečius įrodymus apie dukters gyvenamąją vietą bei nutartyje nurodytų jos interesų apimtis ir vietą.Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantas neturi galimybės pateikti tokių duomenų, kadangi atsakovė su juo nebendrauja, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog skundžiama nutartimi ieškinio trūkumų šalinimo teisės normos pritaikytos nepagrįstai. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas tiek su atsakove, tiek su dukra bendrauja, kad tėvai buvo sutarę, jog dukra laikinai pagyvens Vokietijoje, kad stebės, ar ji ten pritapo, kad atsakovė davė sąskaitos, į kurią ieškovas perveda išlaikymą dukrai, numerį, kad su atsakove tarėsi dėl gyvenamosios vietos įforminimo neteismine tvarka.
Taigi, atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias teismingumo nustatymo ir ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su šių klausimu išsprendimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, kurį, esant pagrindui, teismas turi teisę pratęsti (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti ieškovui K. G. 15 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje, pašalinti.