Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1695-475/2024, pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundo argumentų

12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad sprendžiant ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą per 18 mėnesių laikotarpį. Apelianto teigimu skundžiama nutartis pažeidžia šalių interesų derinimo, proporcingumo principus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovui VDU dėl 2023 m. sausio 16 d. VDU Etikos komisijos sprendimo bei 2023 m. sausio 26 d. VDU rektoriaus įsakymo Nr. 37 panaikinimo ir priteisė atsakovui iš ieškovo 3466,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtą sprendimą Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-761-1041/2024 paliko nepakeistą ir priteisė iš apelianto (ieškovo) atsakovui 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pagal minėtus teismų procesinius sprendimus, 2024 m. rugpjūčio 27 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojo (atsakovo) naudai. Ieškovas siekia, kad teismų sprendimais priteistų 4918,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui sumokėjimas būtų išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui. Prašymą ieškovas grindžia sunkia finansine padėtimi.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024). Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-934/2024).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingas sąlygas.

19. Kaip jau minėta, asmuo, teikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, privalo pagrįsti ir įrodyti, kad jo finansinė padėtis sunki ir jo finansinė padėtis ateityje pagerės. Nagrinėjamu atveju apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti finansiniai duomenys - sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 9 d. patvirtina, kad minėtu laikotarpiu ieškovas į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 2131 Eur sumą. Ieškovas nurodo, kad užsiima individualia veikla - atlieka muzikinius pasirodymus vaikams ugdymo įstaigose. Iš pateikto 2025-01-01_2025-03-09 Individualios veiklos 2025 m. pajamų-išlaidų žurnalo matyti, kad ieškovas nurodė, jog minėtu laikotarpiu gavo 2364,60 Eur (neatskaičius mokesčių) pajamų. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą (vykdo darbo paieškas, studijuoja, kelia savo kvalifikaciją ir pan.) arba artimiausiu metu planuoja gauti papildomas pajamas, nepateikė. Pagal ieškovo pateiktus rašytinius duomenis ieškovo išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai apie 400 Eur/mėn., maisto išlaidos apie 300 Eur/mėn., socialinio draudimo įmokos apie 72,50 Eur/mėn., Valstybės garantuojama teisinė pagalba - 24,30 Eur/mėn., Studijų paskolos grąžinimas - 5 Eur/mėn. (pagal pateiktą grafiką). Apeliantas nors ir nurodė, kad moka skolą Užimtumo tarnybai, tačiau aktualių mokėjimo duomenų nepateikė (į bylą pateikti 2022 m. rugpjūčio29 d., 2022 m. rugsėjo 24 d., 2022 m. spalio 30 d. ir 2023 m. sausio 27 d. mokėjimo kvitai). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytus duomenis, sprendžia, kad apelianto prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nurodytos aplinkybės apie jo vykdomos veiklos sezoniškumą, gaunamas nestabilias pajamas, nepateikus jokių duomenų apie ateityje planuojamą finansinės padėties pagerėjimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad išdėsčius apeliantui teismo sprendimo vykdymą šis sprendimas bus įvykdytas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apelianto nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties, atsižvelgus ir į tai, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas yra (jauno) darbingo amžiaus asmuo, jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių ieškovas negali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti (sveikatos būklės ir kt.) byloje nebuvo nurodyta, nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovo prašomam laikotarpiui. Kartu pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog jis stengiasi vykdyti teismo sprendimą (nėra duomenų, kad jis būtų sumokėjęs atsakovui bent dalį sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų net ir po skundžiamos nutarties priėmimo), todėl vertintina, kad tenkinus apelianto prašymą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą išdėsčius 48 mėnesių laikotarpiui, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti atsakovo interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, o apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atsakovui elektroniniu paštu siųsti prašymai dėl mokėjimų išdėstymo neįrodo jo pastangų vykdyti teismo sprendimą.

21. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nei proceso teisės normos, reglamentuojančios klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką, nei teismų praktika nenumato, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, turi pareigą vertinti kreditoriaus turtinę padėtį kaip vieną iš esminių kriterijų. Sprendžiant dėl teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). Taigi, šiuo atveju būtent ieškovas prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui turėjo įrodyti, kad atsakovo turtinė padėtis turi pranašumą ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis atsakovo interesų. Tačiau, kaip matyti, apeliantas atskirajame skunde pasisakydamas dėl atsakovo turtinės padėties apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog: nėra jokių duomenų, kad išdėsčius priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, ieškovas patirtų žymesnių finansinių sunkumų. Tokie apelianto argumentai dėl atsakovo turtinės padėties nėra reikšmingi sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, vien tai nesudaro pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, kadangi tai nepaneigia sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis).

22. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant atsakovo sutikimo išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam nei 18 mėnesių laikotarpiui, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Vien apelianto nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, nesant duomenų apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių teismo sprendimui įvykdyti, įvertinus atsakovo teisėtus lūkesčius, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo prašymą buvo atsisakyta tenkinti nepagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.