Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-27 · Administracinė byla Nr. eI3-9675-641/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
eI3-9675-641/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01865-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Milvydaitė, Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Rytis Satkauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-9675-641/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01865-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,vertėjaujant Olgai Petrovai,dalyvaujant pareiškėjui A. L. ir jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas1) ir Departamento 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjęs Departamento 2021 m. liepos 2 d. jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) bei 2024 m. sausio 18 d. kreipęsis į Departamentą prašymu dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo darbo tikslu. Nurodė, jog jo atžvilgiu buvo priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2, kuriais Departamentas jam panaikino turėtą leidimą laikinai gyventi LR bei atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu dėl to, jog pareiškėjo gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui. Su tokiais Departamento sprendimais jis nesutinka. Mano, jog jie yra neteisėti, neproporcingi ir nepagrįsti, pažeidžiantys LR viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, proporcingumo principus, todėl turi būti panaikinti.

3. Tvirtino, kad priimant Sprendimą1 ir Sprendimą2 nebuvo nustatytos ir Departamento įvertintos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės jų priėmimui. Be to, jie buvo priimti remiantis vien tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte pateikta informacija, tačiau neatlikus pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. sprendimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuoti, todėl neatitinka administraciniam aktui VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų.

4. Paaiškino, kad pildydamas Departamento pateiktą klausimyną pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini) dirbęs: 2010-2013 m. – (duomenys neskelbtini) valstybiniame banke (duomenys neskelbtini), 2013-2016 m. – (duomenys neskelbtini), 2016-2021 m. – privačiame banke (duomenys neskelbtini). VSD pateikė Departamentui raštą, kuriuo pareiškėją pripažino keliančiu grėsmę LR nacionaliniam saugumui dėl jo darbo minėtuose (duomenys neskelbtini) bankuose.

5. Pareiškėjas su tokia VSD išvada nesutinka ir tvirtina nekeliantis jokios grėsmės LR saugumui, nes: (duomenys neskelbtini) valstybiniame banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapitalo banke (duomenys neskelbtini) dirbo dar iki (duomenys neskelbtini) įvykių, kuomet Lietuva su (duomenys neskelbtini) palaikė ekonominius ryšius; šiuose bankuose neužėmė jokių vadovaujamų pareigų, tiesiog banke (duomenys neskelbtini) privalėjo atidirbti už studijas, kurių negalėjo apmokėti pats, todėl pasinaudojo valstybiniu finansavimu, už kurį vėliau turėjo atidirbti banke; su Lietuva sieja ir yra sukūręs ilgalaikius ekonominius ryšius, nuo pat 2021 m. atvykimo į Lietuvą dirba AB „B. G. LT“ aukštos kvalifikacijos darbą, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, čia gyvena su šeima, augina ir ugdo nepilnametį vaiką, už būsto kreditą įsigijo gyvenamąją būstą, lizingu įsigijo automobilį. Mano, jog šių aplinkybių Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neįvertino, o jos akivaizdžiai paneigia pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) režimui galimybę. Be to, mano, jog Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo įvertinti ir pareiškėjui bei jo šeimai galinčias kilti neigiamas pasekmes, jog įvykdžius ginčijamus sprendimus jo šeima būtų priversta parduoti Lietuvoje įsigytą būstą ir nepilnametis pareiškėjo sūnus netektų gyvenamosios vietos.

6. Atkreipė dėmesį į šeiminių ryšių svarbą, nurodydamas, jog į Lietuvą atvyko kaip šeimos narys ir LR gyvena, nes čia yra jo šeima, tiek sutuoktinė, tiek ir nepilnametis sūnus turi leidimus laikinai gyventi LR. Nurodė, jog sūnus yra integravęsis LR, labai gerai mokosi, todėl ginčijami sprendimai pažeidžia prioritetinius vaiko interesus, tačiau Departamentas ginčijamais sprendimais neįvertino pareiškėjo nepilnamečio vaiko individualios situacijos, neatliko kompetentingo nepilnamečio vaiko interesų vertinimo ir šio vertinimo rezultato santykyje su ginamu interesu. Taip pat paaiškino, jog pareiškėjas yra nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir (duomenys neskelbtini) atliekamus veiksmus (duomenys neskelbtini). Dalyvavo 2020 m. protestuose (duomenys neskelbtini) prieš klastojamus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimus ir (duomenys neskelbtini) režimo vykdomą prievartą, todėl, bijodamas persekiojimo dėl savo politinių pažiūrų ir (duomenys neskelbtini) režimo kritikos, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nevyksta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė niekada netarnavęs (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose ar kitose struktūrose. Savo politines pažiūras aktyviai reiškė ir atvykęs į Lietuvą, dalyvavo (duomenys neskelbtini) diasporos politinėse demonstracijose Vilniuje, tačiau ši jo veikla taip pat nebuvo įvertinta Departamento, priimant ginčijamus sprendimus. Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjas mano, jog jo atžvilgiu nėra jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui požymiai.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam nesuprantama, kodėl Departamentas jį ir sutuoktinę vertino skirtingai – pareiškėjo sutuoktinei išdavė leidimą laikinai gyventi LR, nors jo sutuoktinė taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) banke. Taip pat nurodė, jog jo sutuoktinė dirbo ne (duomenys neskelbtini) valstybiniame banke, o kitame banke, nei dirbo jis.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu Departamento atstovas D. Juodelis atsiliepimą į skundą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė, ketindamas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (finansų analitiku). Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą dėl darboviečių nurodė, kad 2010–2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini)kredito paslaugų specialistu, 2013–2016 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padalinyje darbo su klientais vadybininku, 2016–2021 m. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo vadybininku. Vertinant pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius LR, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi (duomenys neskelbtini) ir leidimai laikinai gyventi, galioję (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis užsienietis Lietuvoje įdarbintas nuo 2021 m. liepos 5 d. ir dirba iki dabar. Departamentas nustatė, kad A. L. sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacijos specialistė) ir nepilnamečiam sūnui – išduotas šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

9. Nurodė, kad VSD 2024 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, jis dirbo: 2010–2013 m. (duomenys neskelbtini), 2013–2016 m. (duomenys neskelbtini) ir 2016–2021 m. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bankų sektorius koncentruotas, privatūs ir valstybiniai bankai priklauso strateginės reikšmės finansų sektoriui, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu. (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) ir bankui (duomenys neskelbtini) įvestos sankcijos. Asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini)strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, turėdamas leidimą laikinai gyventi, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriuose nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir panaikinamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jo gyvenimas LR gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Departamentas priėmė ginčijamus sprendimus: pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi LR.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog: ginčijami Departamento sprendimai nemotyvuoti, neteisėti, nepagrįsti ir neproporcingi, pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus; priimant sprendimą nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokio sprendimo priėmimui; sprendimai priimti vadovaujantis VSD rašte pateikta informacija, tačiau neatlikus pareiškėjo individualaus vertinimo. Nurodė, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Paaiškino, kad VSD išvadoje buvo nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) ir bankui (duomenys neskelbtini) t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, turėdamas leidimą laikinai gyventi, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. (duomenys neskelbtini) bankų sektorius yra labai koncentruotas, privatūs ir valstybinis priklauso strateginės reikšmės finansų sektoriui, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas (nuo 2022 m. kovo 20 d.). Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas, tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini) draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) bankų, kurio daugiau nei 98 procentai akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam (duomenys neskelbtini) gerovės fondui, kurį kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra (duomenys neskelbtini) finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos (duomenys neskelbtini) agresijai (duomenys neskelbtini) taikomos ES ir JAV sankcijos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar strateginę reikšmę turinčiose (duomenys neskelbtini) įmonėse (įstaigose, organizacijose). VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

11. Pažymėjo, kad Lietuvos nacionalinis saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

12. Mano, kad pareiškėjas pasirinkdamas darbą (duomenys neskelbtini) bankuose, žinojo, kad bankų darbuotojams keliami itin griežti reikalavimai, o bankų politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjas patvirtino dirbęs minėtuose bankuose nuo 2010-2016 m., t. y. net 6 m., o toks terminas tikrai yra nemažas. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbo vietoje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjo darbas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia jo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

13. Nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, nes grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, pagal departamento turimą informaciją buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su LR – šeiminiai (nustatyti), socialiniai ir ekonominiai (trumpalaikiai, nes Lietuvoje dirba nuo 2021 m. liepos 5 d., t. y. neišdirbo 5 metų), tačiau priėjus išvados, kad šie ryšiai nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2023 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina pareiškėjo ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva, o tik tai, kad pareiškėjas Lietuvoje įsigijo transporto priemonę už kurią pagal sutartį turėjo susimokėti per 3 darbo dienas. Paaiškino, jog tai, kad pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą ir lizingo sutartį (pasiimdamas kreditą banke) patvirtina jo ilgalaikį įsipareigojimą bankui, o ne ekonominį ryšį su Lietuvą. Pažymėjo, kad pareiškėjas imdamas kreditą ir lizingą turėjo leidimą laikinai gyventi, todėl turėjo įsivertinti galimas kilti rizikas, įvertinus tai, kad kredito ir lizingo paėmimas nėra pagrindas tęsti leidimus laikinai gyventi, nes užsienietis turi atitikti UTPĮ numatytus reikalavimus, o argumentai dėl turto pardavimo yra hipotetiniai ir ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad priimant ginčijamus sprendimus yra pažeidžiami vaiko interesai, t. y. jis atskiriamas nuo savo tėvo, nes iš Departamento informacinės sistemos MIGRIS matyti, kad pareiškėjas ir jo sūnus į Lietuvą atvyko 2021 m., kai jo sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. jis gyveno ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitose valstybėse ((duomenys neskelbtini)) ir tik vėliau atvyko į Lietuvą. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų ir priežasčių dėl kokių ir šiuo metu sūnus negalėtų vykti kartu su juo, į jo pasirinktą šalį. Antra, pareiškėjas iki 2022 m. ne kartą kirto išorės sieną vykdamas į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl jo baimės būti persekiojamam vertino kaip deklaratyvius, nes protestai (duomenys neskelbtini) vyko 2020 m., o pareiškėjas ir jo šeimos nariai vyko į (duomenys neskelbtini) ir grįždavo iš jos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė į (duomenys neskelbtini) vyko ir grįžo 2023 m. (6 kartus), o sūnus paskutinį kartą vyko (2024 m. sausio 3 d.) ir grįžo į Lietuvą (2024 m. sausio 7 d.), t. y. jiems nebuvo sudaromos kliūtys vykti į (duomenys neskelbtini), ten būti ir grįžti į Lietuvą. Trečia, pareiškėjo sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kas leidžia spręsti ir apie pareiškėjo sūnaus (duomenys neskelbtini) identitetą (tautybė, rasė, kultūra, religija ir kalba), kuris artimas jo abiem tėvams. Ketvirta, pareiškėjo pateiktos vaiko charakteristikos niekaip nepatvirtina vaiko interesų pažeidimo fakto ir tai, kad jis (vaikas) negali vykti kartu su tėvu.

15. Mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su LR – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Tvirtino teisingai taikę teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalimi, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

16. Tretysis suinteresuotas asmuo VSD teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad skundžiami Departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais LR ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Mano, jog ginčijamais sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

17. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis įpareigoja VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, todėl VSD 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes jis, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, 2010–2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) 2013–2016 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 2016–2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini)

18. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bankų sektorius yra labai koncentruotas, privatūs bankai ir valstybinis bankas priklauso strateginės reikšmės finansų sektoriui, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas (nuo 2022 m. kovo 20 d.). Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini) draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) bankų, kurio daugiau nei 98 procentai akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam (duomenys neskelbtini) gerovės fondui, kurį kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra (duomenys neskelbtini) finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos (duomenys neskelbtini) agresijai (duomenys neskelbtini) taikomos ES ir JAV sankcijos. Siekdama daryti poveikį (duomenys neskelbtini) režimo sąjungininkei (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) bankams (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko (duomenys neskelbtini).

19. VSD nurodė, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar strateginę reikšmę turinčiose (duomenys neskelbtini) įmonėse (įstaigose, organizacijose). VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

20. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

21. Tvirtino, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

22. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Pabrėžė, jog LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, EŽTT praktikoje pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą šalyje, reguliuoti išsiuntimo iš šalies tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pažymėjo, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

24. Tvirtino, kad skunde dėstomų argumentų bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtina nuosekli LVAT praktika analogiškose administracinėse bylose (žr. pvz., LVAT baigiamuosius teismo aktus administracinėse bylose Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-997-415/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-930-442/2024). Pagal šią LVAT praktiką darbas (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) bankuose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti Pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje analogiškose bylose (žr. pvz., LVAT 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-602/2023). Todėl VSD vertinimu, priimant Sprendima1 ir Spredimą2, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat ginčijamais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Atsiliepimas

25. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, jo susiformavusius socialesnius ryšius Lietuvoje, pateikė nuomonę, jog sprendimo, kuriuo pareiškėjo šeima būtų įpareigota išvykti iš Lietuvos, įgyvendinimas neatitiktų nepilnamečio pareiškėjo vaiko geriausių interesų. VTAS su pareiškėju bendravo telefonu, kurio metu paaiškėjo, jog pareiškėjo ir jo šeimos nėra Lietuvoje, nes 2024 m. balandžio – gegužės mėn. jie visi išvyko iš Lietuvos, pareiškėjui panaikinus leidimą laikinai gyventi LR. Papildomai nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS duomenimis pareiškėjo šeima VTAS dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas.

26. Trečiųjų suinteresuotų asmenų VSD ir VTAS atstovai posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

27. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas1) ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (Sprendimas2) teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris iki atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) dirbo: 2010-2013 m. – (duomenys neskelbtini) valstybiniame banke (duomenys neskelbtini) 2013-2016 m. – (duomenys neskelbtini) 2016-2021 m. – privačiame banke (duomenys neskelbtini)

29. Pareiškėjui 2021 m. liepos 8 d. buvo išduotas Departamento leidimas laikinai gyventi LR, galiojęs iki 2022 m. vasario 3 d., o 2022 m. sausio 28 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo įformintas naujai – pareiškėjo sutuoktinei išduoto leidimo laikinai gyventi LR galiojimo laikui – iki 2024 m. gegužės 30 d., kuris buvo Departamento panaikintas skundžiamu Sprendimu2, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nes asmens gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui.

30. Pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR aukštos profesinės kvalifikacijos darbo LR tikslu. Sprendimu1 Departamentas netenkino šio pareiškėjo prašymo – atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes asmens gyvenimas LR gali grėsti valstybės saugumui.

31. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. atvykęs į Departamentą užpildė, jam, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – ir Aprašas) 7.2². punktu, pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo (toliau – klausimynas).

32. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo: 2010–2013 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kreditų konsultantu), 2013–2016 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (klientų aptarnavimo specialistu) ir 2016–2021 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (klientų aptarnavimo specialistu). Atsakydamas į 9 klausimą (Ar turite (turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus LR) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte jos informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote?) atsakė – ne. Atsakydamas į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje?) atsakė – ne. Atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) atsakė – (duomenys neskelbtini).

33. Departamentas siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, pagal teisės aktų numatytą kompetenciją kreipėsi į VSD pareiškėjo individualiai situacijai įvertinti.

34. VSD pateikė 2024 m. balandžio 4 d. rašą Nr. 18-3204 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir VSD išvada), kurioje Departamentui konstatavo, jog, atsižvelgus į VSD išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

35. VSD išvadoje nustatė, kad pareiškėjas, 2024 m. sausio 18 d. pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad 2010-2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) 2013-2016 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 2016-2021 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankų sektorius yra labai koncentruotas, privatūs ir valstybinis priklauso strateginės reikšmės finansų sektoriui, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas (nuo 2022 m. kovo 20 d.). Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini) draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) bankų, kurio daugiau nei 98 procentai akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam (duomenys neskelbtini) gerovės fondui, kurį kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra (duomenys neskelbtini) finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos (duomenys neskelbtini) agresijai (duomenys neskelbtini) taikomos ES ir JAV sankcijos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar strateginę reikšmę turinčiose (duomenys neskelbtini) įmonėse (įstaigose, organizacijose). VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“

36. Iš byloje pateikto karinio bilieto, pirkimo pardavimo bei lizingo sutarčių, darbo sutarties kopijų nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) karinio komisariato buvo įtrauktas į atsargą dėl sveikatos būklės, Lietuvoje turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (paskolų), nekilnojamo bei kilnojamojo turto, nuo 2021 m. liepos 8 d. darbą, darbdavio UAB „B. G. LT“ charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas turi šeimą: sutuoktinę, (duomenys neskelbtini) pilietę D. L. bei nepilnametį sūnų, (duomenys neskelbtini) pilietį V. L., iki (duomenys neskelbtini) turėjusius leidimus laikinai gyventi LR.

37. VTAS byloje pateikė nuomonę dėl pareiškėjo nepilnamečio sūnaus V. L., jog sprendimo, kuriuo pareiškėjo šeima būtų įpareigota išvykti iš Lietuvos, įgyvendinimas neatitiktų nepilnamečio pareiškėjo vaiko geriausių interesų.

38. Minėta, Departamentas priėmė Sprendimą1 ir Sprendimą2, kuriais atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR bei panaikino jau išduotą leidimą laikinai gyventi LR.

39. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu1 ir Sprendimu2, 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

40. UTPĮ 53 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pagrindus. Vadovaujantis UTPĮ 55 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas.

41. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

42. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

43. Nei UTPĮ, nei kituose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi LR, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su LR ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi LR (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

44. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas Sprendimą1 ir Sprendimą2, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) valstybiniame banke (duomenys neskelbtini) komerciniuose bankuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei tikimybę būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

45. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo neišduoti leidimo nuolat gyventi bei panaikinti jau išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi LR, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, susijusias su jam nepalankiais Sprendimu 1 ir Sprendimu2, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek ginčijamų sprendimų turinio klausimai. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

46. Departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) bankų sektoriuje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kuris yra labai koncentruotas, privatūs ir valstybinis priklauso strateginės reikšmės finansų sektoriui, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į (duomenys neskelbtini) įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas (nuo 2022 m. kovo 20 d.). Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini) draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) bankų, kurio daugiau nei 98 procentai akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam (duomenys neskelbtini) gerovės fondui, kurį kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra (duomenys neskelbtini) finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos (duomenys neskelbtini) agresijai (duomenys neskelbtini) taikomos ES ir JAV sankcijos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar strateginę reikšmę turinčiose (duomenys neskelbtini) įmonėse (įstaigose, organizacijose) kt. (minėta, sprendimo 35 punkte). Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo buvę darbo santykiai (duomenys neskelbtini) institucijose (bankuose), kurių veikla bei dalyviai yra laikomi grėsme Lietuvos valstybės saugumui.

47. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjo ryšiai iš buvusių darbo santykių (duomenys neskelbtini) bankuose, suponuojantys galimą jo pažeidžiamumą, yra susiformavę ir pagrįsti, įvertinus tai, jog jie tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą (2010-2016 m.). LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023 ir kt.). Ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams (LVAT 2024 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1934-815/2024). Todėl Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimą1 ir Sprendimą2, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

48. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjo situacijos vertinimą dėl buvusio ilgalaikio darbo (duomenys neskelbtini) bankuose bei tai, jog vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba anksčiau nurodytuose (duomenys neskelbtini) bankuose, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra negrįžtamai nutrūkę (neatsinaujins) bei negali kilti grėsmė, nes pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), o tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

49. Sutiktina su atsakovu, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas – dirbti ir gyventi su šeima (sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku) Lietuvoje – negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei LR nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas minėtuose (duomenys neskelbtini) bankuose nevykdė vadovaujamųjų pareigų ir/ar netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pats savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su buvusiomis darbovietėmis, kontroliuojamomis (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini) vyriausybių ir todėl VSD laikomomis grėsme Lietuvos valstybės saugumui, yra išnykusi ir jis nėra potencialiai pažeidžiamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes šias grėsmes – įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių, dirbusių asmenų patikimumą ir lojamų valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi LR, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikima (duomenys neskelbtini) valdžiais asmuo – paneigiantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

50. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo (duomenys neskelbtini) bankuose eitos pareigos buvo susijusios išimtinai su kreditavimo ir klientų aptarnavimo paslaugų teikimu, tačiau, teismo vertinimu, pačios pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvusios darbovietės – (duomenys neskelbtini) valstybinis bankas (duomenys neskelbtini) ir vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) bankų, kurio daugiau nei 98 procentai akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) – gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę Lietuvos valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Todėl teismas, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė pripažįstama visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis)) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, neturi pagrindo nesutikti su Departamento Sprendimu1 ir Sprendimu2, padarytu pareiškėjo individualios situacijos vertinimu, kaip pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

51. Iš Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinio nustatyta, jog Departamentas juose įvertino ne tik VSD išvadą, pareiškėjo atvykimo ir buvimo LR aspektus, tačiau analizavo ir Departamento turimus duomenis apie pareiškėjo ekonominius (darbo) bei šeiminius ryšius su LR gyvenančiais asmenimis ir į juos atsižvelgė priimant ginčijamus sprendimus. Juos laikė nustatytais, o ekonominius (darbo) ryšius pripažino trumpalaikiais, nes, kaip teismo posėdžio paaiškino Departamento atstovas, Lietuvoje pareiškėjas dirbo nuo 2021 m. liepos 8 d., taigi nebuvo išdirbęs 5 metų laikotarpio. Todėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog Departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo yra laikytini nepagrįstais. Tai, kad pareiškėjas turi šeimą, nori įsikurti, gyventi ir dirbti Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei Lietuvos valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Paminėtina ir tai, jog nors pareiškėjas ginčijamų sprendimų neproporcingumo aspektą grindė ir sutuoktinei išduoto leidimo laikinai gyventi LR faktu, tvirtindamas, jog sutuoktinė, kaip jis, dirbo (duomenys neskelbtini) banke, tačiau teismo posėdžio metu paties pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie tai, jog pareiškėjo sutuoktinė dirbo kitame banke, nei bankai, kuriuose dirbo pareiškėjas, šiuos argumentus paneigė, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

52. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į LR ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjas turi trumpalaikį ekonominį ryšį su Lietuva, šeiminį ryšį su sutuoktine bei besimokantį nepilnametį vaiką nereiškia, kad jam negali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi ir panaikintas turimas leidimas laikinai gyventi LR UTPĮ įtvirtintais pagrindais, nes Lietuva neturi pareigos leisti laikinai ar nuolat gyventi LR, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Tuo labiau, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus yra ne LR, tačiau (duomenys neskelbtini) piliečiai, po atvykimo į LR laikas nuo laiko vykstantys į (duomenys neskelbtini) teritoriją, t. y. iš esmės palaikantys glaudžius ryšius su kilmės šalimi. Taigi Lietuva nėra pareiškėjo nepilnamečio vaiko gimimo valstybė ir yra ne pirma užsienio valstybė, į kurią vyko bei kurioje laikinai gyveno pareiškėjo nepilnametis vaikas (byloje esantys pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, jog pareiškėjas po nepilnamečio sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini) iki atvykimo į Lietuvą lankėsi ir/ar gyveno ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau 2017, 2019 m. (duomenys neskelbtini), 2018 m. (duomenys neskelbtini), 2015 m. (duomenys neskelbtini), 2020 m. (duomenys neskelbtini) ir pan.), ko pasekoje, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesų centras yra susijęs išimtinai vien su Lietuva, ko pasekoje, tarptautinių teisių aktų prasme LR galėtų būti laikoma nuolatine (įprastine) pareiškėjo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta.

53. Vertinant nepilnamečio vaiko interesų aspektą, teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, jog VTAS atsiliepimu į skundą, vertindamas pareiškėjo šeimos situaciją, savo nuomonę dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko pateikė ne dėl šioje byloje pareiškėjo skundžiamų sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi atsisakymo išduoti ir panaikinimo, tačiau konstatavo, jog būtent sprendimo, kuriuo pareiškėjo šeima būtų įpareigota išvykti iš Lietuvos, įgyvendinimas neatitiktų nepilnamečio geriausių interesų. Šios administracinės bylos dalykas nėra susijęs, nei su pareiškėjo įpareigojimu išvykti ar jo priverstinio grąžinimo į kilmės šalį, nei su pareiškėjo sutuoktinės ar nepilnamečio vaiko įpareigojimu išvykti ar jo priverstinio grąžinimo į kilmės šalį, todėl VTAS pateikta nuomonė dėl nepilnamečio vaiko interesų iš esmės nepatenka į byloje nagrinėjamo ginčo ribas.

54. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įtikinamų duomenų apie savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) režimo opozicinėje veikloje, 2020 m. vykusiuose mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatus. Pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi iš jose užfiksuoto vaizdo nėra galimybės nustatyti, nei užfiksuotų įvykių laiko, nei identifikuoti pačių įvykių, nei aplinkybės, jog juose dalyvavo būtent pareiškėjas. Be to, kaip skunde patvirtino ir pats pareiškėjas, jis tokių įrodymų neturi (juos yra sunaikinęs; skundo 36 punktas). Analogiškai byloje surinktų įrodomų visuma paneigia ir pareiškėjo argumentus, jog jis dėl savo opozicinės (duomenys neskelbtini) režimui veiklos, pareiškėjo teigimu, vykdytos tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir atvykus į Lietuvą, bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes į bylą pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys patvirtina Departamento teiginius, jog pareiškėjas ir jo šeimos nariai ne kartą po atvykimo į Lietuvą ir gyvenant Lietuvoje (iki ginčijamų sprendimų priėmimo) buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) ir be jokių apribojimų, suvaržymų ar sankcijų iš jos grįžo atgal į Lietuvą. Be to, šį teismo įsitikimą patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens VTAS atsiliepime į skundą fiksuotos aplinkybės, jog VTAS pokalbio telefonu su pareiškėju metu jis nurodė su šeima esantis (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, jog jo atžvilgiu po grįžimo į kilmės šalį (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos būtų taikiusios bent kokius represinio pobūdžio veiksmus ir/ar jį traktavę kaip „nelojalų“ režimui asmenį.

55. Pareiškėjo atstovas taip pat teigė, jog ginčijami sprendimai nepagrįsti ir tuo pagrindu, jog nemotyvuoti, dėl ko neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių apie pareiškėjo individualią situaciją. Tačiau teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

56. Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

57. Ištyrus Sprendimo1 ir Sprendimo 2 turinį nustatyta, jog: juose yra aiškiai įvardinti jų priėmimą nulėmę teisiniai pagrindai – UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurie atitinka pareiškėjo individualią ginčo situaciją (asmens gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės saugumui) ir jos sąlygotus UPTĮ reglamentuotus privalomuosius sprendinius; ginčijamuose sprendimuose yra fiksuoti juos pagrindžiantys objektyvūs duomenys ir faktai, analizuojamos ginčo situacijai aktualios UTPĮ nuostatos, motyvuota pareiškėjo individuali situacija dėl jo grėsmės valstybės saugumui, ekonominių ir šeiminių aplinkybių. Taigi, atsižvelgus į aukščiau aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius nurodytų teisės aktų nuostatas, Sprendime1 ir Sprendime2 nurodyti aiškūs, suprantami, pakankamai išsamūs motyvai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo1 ir Sprendimo2, nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes atsakovas pagrįstai bei tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo1, Sprendimo2 turiniu, nedaro jų nemotyvuotais, neteisėtais ar negaliojančiais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

58. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Rasa MilvydaitėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis