Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-590-990/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
A6.-590-990/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00217-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Pareiškėjas
„V.“, VAB-Logistik GmbH
Advokatai
Marius Tamošiūnas, Ligita Račkauskienė, Gediminas Blaškevičius, Mariau Tamošiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-590-990/2021
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00217-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.3.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui,

pareiškėjo „V.“ atstovei advokato padėjėjai Ligitai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2021 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas įmonės „V.“ atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo UAB „E.“ direktoriui R. S.

2. Pareiškime nurodyta, jog R. S., būdamas UAB „E.“ (toliau – ir bendrovė) direktoriumi, per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų laikotarpį nepateikė akcininkui įmonei „V.“ bendrovės dokumentų: 1) visų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, į kurių darbotvarkę buvo įtraukti bet kokie klausimai, susiję su direktoriaus paskyrimu, atšaukimu, apmokėjimo sąlygų jam nustatymu bei asmenų, įgaliojamų pasirašyti darbo sutartį ir bet kokius kitus susitarimus su direktoriumi, protokolų kopijų; 2) bendrovės direktoriaus R. S. darbo sutarties kopijos su visais priedais ir pakeitimais; 3) buhalterinės apskaitos registrų su UAB „O.“ kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; 4) sąskaitų, išrašytų UAB „O.“, kopijų; 5) sutarčių su UAB „O.“ kopijų; 6) buhalterinės apskaitos registrų su UAB „J.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; 7) informacijos apie atskaitingus asmenis ir jų avansines apyskaitas už 2019 m. 8) informacijos apie bendrovės finansines operacijas su UAB „O.“.

3. Vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi bei bendrovės direktoriaus R. S. 2020 m. kovo 12 d. atsakymu į akcininko įmonės „V.“ atstovo 2020 m. kovo 5 d. reikalavimą, patvirtinančiu, kad 2020 m. kovo 5 d. akcininko rašytinis prašymas bendrovės direktoriaus R. S. buvo gautas 2020 m. kovo 7 d., akcininko reikalaujami bendrovės dokumentai, pareiškėjo teigimu, privalėjo būti pateikti. Akcininkui įmonei „V.“ bendrovės direktorius R. S. pateikė 2020 m. kovo 12 d. atsakymą į akcininko atstovo 2020 m. kovo 5 d. reikalavimą, kuriame nurodė, kad įmonė „V.“ valdo 35 procentus akcijų, todėl neturi teisės reikalauti pateikti visus įmonės dokumentus ir pateikė įmonei „V.“ tik bendrovės steigimo sutarties ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų už 2017 ir 2018 metus kopijas. Bendrovės direktorius R. S., nepateikdamas reikalaujamos informacijos ir dokumentų, pareiškėjo teigimu, pažeidė įmonės „V.“, kaip bendrovės akcininko, teisę į informaciją bei teisę užduoti klausimus ir gauti atsakymus, susijusius su visuotiniu akcininkų susirinkimu.

4. 2021 m. kovo 1 d. teisėjo rezoliucija nutarta pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Atsiliepimas

5. R. S. atstovo advokato Mariaus Tamošiūno 2020 m. kovo 25 d. atsiliepime į įmonės „V.“ pareiškimą nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gavus prašymą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti bendrovės akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Tik nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

6. Gavęs pareiškėjo prašymą pateikti dokumentus R. S. pateikė pareiškėjui atsisakymą pateikti dokumentus. Administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes R. S. veikė jam teisės aktų numatytose ribose – pateikė atsisakymą pateikti dokumentus, kas yra viena iš bendrovės vadovo teisėto veikimo alternatyvų. Negana to, faktiškai kai kurie dokumentai pareiškėjui buvo pateikti.

7. Atsisakymo pateikti dokumentus pagrįstumas yra civilinio ginčo dalykas. Net pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, tuo pačiu ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju nebuvo ir R. S. kaltės dėl dokumentų nepateikimo kaip būtino administracinio nusižengimo elemento.

8. R. S., gavęs pareiškėjo prašymą, atsakė į jį ir pateikė pagal teisės aktus jam privalomą teikti viešą tuo metu bendrovėje buvusią informaciją, t. y. steigimo sutartį, kurioje numatytas bendrovės vadovo paskyrimas bei bendrovės metines finansines ataskaitas už 2017 ir 2018 m. Tuo metu jokių kitų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, susijusių su bendrovės vadovu, nebuvo, o kiti pareiškėjo reikalaujami dokumentai buvo nevieši.

9. Pareiškėjui toliau bendrovėje keliant informacijos teikimo klausimus bei galiojant bendrovės įstatų redakcijai, pagal kurią tik 1/2 ir daugiau bendrovės akcijų turintis akcininkas gali gauti visą bendrovės informaciją, R. S. informacijos teikimo klausimą įtraukė į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta neįpareigoti bendrovės direktoriaus pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus. Atitinkamai esant tokiam daugumos akcininkų sprendimui bendrovės direktorius negalėjo pateikti jokių dokumentų pareiškėjui, nes būtent tokia buvo daugumos akcininkų valia (jie nusprendė išimties iš įstatymo ir įstatų nedaryti ir informacijos neteikti). Kitu atveju jis būtų prieštaravęs akcininkų valiai, pažeidęs fiduciarines pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.87 straipsnis) ir jam galėtų kilti civilinė atsakomybė už visus bendrovei padarytus nuostolius atskleidžiant bendrovės informaciją. Taigi R. S. elgėsi kaip protingas, apdairus ir sąžiningas vadovas. Pats pareiškėjas tokio akcininkų susirinkimo sprendimo neginčijo, todėl sprendimas yra galiojantis ir pačiai įmonei „V.“ kaip jame balsavusiam bendrovės akcininkui.

10. 2020 m. birželio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, susijęs su bendrovės vadovu, pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. vasario 3 d. gavus 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjo prašymą. 2020 m. kovo mėnesį toks dokumentas neegzistavo, todėl ir negalėjo būti pateiktas pareiškėjui. Tai papildomai patvirtina R. S. kaltės nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

11. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės.

12. Taigi įstatymas aiškiai nurodo, kad yra dvi grupės dokumentų, kuriems taikomos skirtingos susipažinimo su jais sąlygos. Pirmajai grupei dokumentų priklauso vieši dokumentai, kurie akcininkui teikiami visais atvejais (iš esmės su šiais dokumentais gali susipažinti ir tretieji asmenys, nes jie didžiąja dalimi yra pateikiami Juridinių asmenų registrui, pavyzdžiui, finansinės atskaitomybės dokumentais, kai kurie akcininkų sprendimai). Kita grupė dokumentų yra tie dokumentai, kurie yra nevieši ir dėl to teikiami tik esant tam tikroms kumuliatyvioms sąlygoms: 1) bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus (pavyzdžiui, deklaruoti akcininko mokamus mokesčius); 2) akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą.

13. 2020 m. kovo mėnesį galiojusios redakcijos bendrovės įstatų 8.1. punkte aiškiai nurodyta, jog visą bendrovės informaciją turi teisę gauti tik akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/2 bendrovės akcijų. Nors pareiškėjas teigia, kad R. S. vadovavosi negaliojančia ABĮ redakcija, tačiau bendrovės įstatai nebuvo pakeisti, atitinkamai nebuvo pakeistos ir bendrovėje numatytos sąlygos akcininkams susipažinti su informacija. Tokiu atveju R. S. turėjo vadovautis galiojančia bendrovės įstatų redakcija, kuri neleido susipažinti su visa bendrovės informacija akcininkams, neturintiems pusės ir daugiau bendrovės akcijų.

14. Akcininko prašyta informacija buvo konfidenciali (nevieša), t. y. ji papuolė į antrąją grupę dokumentų, kuriuos galima teikti tik esant aukščiau minėtoms kumuliatyvioms sąlygoms (bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus; akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą). Bendrovės direktoriaus įsakyme dėl įmonės konfidencialios informacijos nurodyta, jog konfidenciali informacija yra susitarimai su klientais, partneriais, tiekėjais, darbuotojais bei jų sąlygos, vykdymas ir atsiskaitymai pagal juos, taip pat įmonės kainodara, įmonės vidiniai dokumentai, direktoriaus įsakymai, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai ir protokolai, vidiniai ir išoriniai susirašinėjimai, kontaktai, buhalteriniai dokumentai ir buhalteriniai registrai bei jų duomenys, informacija apie įmonės turtą, bankinės ir kitos finansinės operacijos, duomenys apie bendrovės lėšas ir atsiskaitymus, mokėjimų pagrindą, informacija apie mokesčius, paskolas, kreditorius, skolininkus, atskaitingus asmenis, kt.

15. Pareiškėjo prašomi dokumentai nebuvo būtini įgyvendinti jam teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus. Pagal ABĮ 14 straipsnio 2-3 dalis akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Taigi akcininkas turi vienintelę pareigą bendrovei – sumokėti įnašus. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo prašomi dokumentai su nurodyta pareiga nesusiję. Pareiškėjui buvo žinoma, kad prašant pateikti bendrovės dokumentus jis turėjo pareigą įrodyti, kokiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti prašomi dokumentai būtini (pareiškime pareiškėjas nurodo apie savo teises ir tariamą pareigą užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos). Tačiau nei savo 2020 m. kovo 5 d. prašyme, nei teismui pateiktame pareiškime jokių konkrečių imperatyvių pareigų, numatytų teisės aktuose, kurioms įgyvendinti galimai būtų reikalingi prašomi dokumentai, pareiškėjas nenurodė ir konkrečiai neįvardijo, taip pat nepaaiškino, kaip konkrečiai prašoma informacija susijusi su jo konkrečių pareigų įgyvendinimu.

16. Bendrovės vadovo paskyrimas buvo numatytas dar steigimo sutartyje ir atlyginimo jam nustatymas buvo numatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriame dalyvavo pats pareiškėjas, todėl apie situaciją su bendrovės vadovo skyrimu ir atlyginimu jam negalėjo būti nežinoma. Negana to, šie dokumentai pareiškėjui buvo pateikti - steigimo sutartis buvo pateikta per 7 dienas su bendrovės atsakymu į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo, o 2020 m. birželio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas tuo metu negalėjo būti pateiktas, nes jo dar nebuvo, atitinkamai ir R. S. negali būti kaltinamas, kad neteikė dokumento, kurio nebuvo (protokolas buvo pateiktas 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku). Pareiškėjui 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku taip pat buvo pateikta bendrovės vadovo darbo sutartis. Nors tai yra neviešas dokumentas ir R. S. neprivalėjo jo teikti (ypač atsižvelgiant į daugumos akcininkų valią), tačiau, kadangi sutartis susijusi su juo pačiu, jis ją geranoriškai pareiškėjui pateikė (tai patvirtina ir R. S. sąžiningumą, t. y. jis teikė net neprivalomą pareiškėjui teikti informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su R. S.). Taigi pareiškėjas R. S. nepagrįstai kaltina, kad pareiškėjui nebuvo pateikti su bendrovės direktoriumi susiję visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai ir bendrovės direktoriaus darbo sutartis.

17. Minėtame R. S. atstovo advokato Mariau Tamošiūno atsiliepime prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu, o teismui pripažinus, kad R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, neskirti R. S. administracinės nuobaudos, priteisti R. S. naudai iš pareiškėjo „V.“ R. S. patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad 2020 m. kovo 5 d. jis gavo laišką su sąrašu, kuriame buvo prašoma pateikti daugelį duomenų, bet jis rėmėsi galiojančiais įstatais ir duomenys buvo prašomi pateikti iš duomenų, kurie patenka į konfidencialių duomenų sąrašą, todėl jis atsakė negalįs duomenų pateikti pagal bendrovės įstatus. Jis nenorėjo nusižengti galiojantiems akcininkų susitarimams, todėl ir nepateikė papildomų dokumentų. Dokumentus, kuriuos priklauso teikti, jis visuomet visiems akcininkams teikia. Jis yra įmonės direktorius. Yra trys įmonės akcininkai – dvi (duomenys neskelbtini) įmonės, kurios turi po 35 procentus akcijų, ir vienas lietuvis A. V. (A. V.), kuris turi 30 procentų akcijų. Jis pats nėra įmonės akcininkas – jis yra samdomas darbuotojas. Visuotino akcininkų susirinkimo protokolo iš pradžių nebuvo, vėliau jis buvo parengtas ir pateiktas akcininkams. Dokumento, kad A. V. yra įgaliotas sudaryti darbo sutartį su juo nėra, nes tokio dokumento akcininkai atskirai nėra surašę. 2017 m. sausio 1 d. protokolo, kuriuo didinamas darbo užmokestis, nėra.

19. Teismo posėdžio metu R. S. atstovas advokatas Marius Tamošiūnas nurodė, kad steigimo sutarties 3.1 punkte yra numatyta, kas atstovauja bendrovei: tai – A. V., kuris vėliau ir sudarė darbo sutartį. 3.3 sutarties punkte nurodytos šio atstovo teisės sudaryti sandorius steigiamos bendrovės vardu, tai, savaime suprantama, ir darbo sutartį. Sutartis buvo pateikta pareiškėjui atsakant į kovo 5 d. ginčo prašymą dėl informacijos pateikimo su kovo 12 d. raštu. R. S. atsakė į pareiškėjo raštą - tai padarė laikydamasis nustatyto terminų, turėjo atsakyti iki kovo 15 d., tačiau atsakė kovo 12 d. Pagal nusistovėjusią praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-40-489/2018), vadovui gavus akcininko prašymus dėl informacijos pateikimo, vadovas gali išsiųsti akcininkui ar šio įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją, dokumentus paštu arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją, dokumentus. Šiuo atveju R. S. atsakė laiku, pateikė pareiškėjui tą informaciją, kurią akcininkas turėjo teisę gauti, tai yra, bendrovės steigimo sutartį ir finansinės atskaitomybės dokumentus, aiškiai atsisakė pateikti likusią informaciją, kurios pagal įstatymą neturi teisės ir pareigos teikti. Atsakant į pareiškėjo prašymą pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais bendrovės vadovas buvo paskirtas akcininkui buvo pateiktas vienintelis dokumentas, tai yra, bendrovės steigimo sutartis, kadangi tai dienai kitų su tuo susijusių akcininkų susirinkimų sprendimų tiesiog nebuvo. Vėliau toks sprendimas buvo priimtas 2020 m. birželio mėnesį ir tas sprendimas, kuomet pareiškėjas antrą kartą paprašė dokumentų, 2021 m. pareiškėjui buvo duotas. Kai kyla ginčas dėl teiktinos informacijos apimties atsakomybė taikoma tik tuomet, kai nesant ginčo dėl teisės gauti informaciją vadovas neįvykdo nė vieno iš aukščiau minėtų keturių veikimo alternatyvų, kai kyla ginčas dėl informacijos, kurią informaciją akcininkas turi teisę gauti, o kurios ne, tuomet tai nėra administracinio nusižengimo bylos dalykas - tokius ginčus šalys privalo spręsti civiline tvarka, inicijuojant civilinę bylą dėl įpareigojimo patekti tokią informaciją ir tai yra aiškiai nurodyta teismų praktikoje. Pavyzdžiui, byloje Nr. AN2-140-174/2018 apylinkės teismas atsakė priimti pareiškėjo skundą dėl atsisakymo pateikti analogišką informaciją, motyvuodamas tuo, kad dėl informacijos teikimo apimties akivaizdžiai yra kilęs ginčas, todėl toks ginčas turi būti sprendžiamas ne ANK, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka. Kauno apygardos teismo byloje Nr. AN2-46-579/2019 administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant sudėties analogiškais motyvai – esant ginčui dėl informacijos teikimo apimties. Jei akcininkui rūpi informacija, o ne tik spaudimas vadovui ir konflikto eskalavimas, informaciją galima gauti tik civiline tvarka. Pats pareiškėjas tai žino ir supranta, nes baigiamosios kalbos metu pripažino, jog jau yra parengęs civilinį ieškinį dėl įpareigojimo pateikti prašomą informaciją.

20. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį vieši dokumentai yra įstatai, finansinė atskaitomybė, akcininkų sąrašai, valdymo organų sprendimai, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kiti dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Šiuos viešus dokumentus pareiškėjas turi teisę gauti besąlygiškai, nes daugelis šių dokumentų yra viešo pobūdžio ir juos bet kas ir trečiasis asmuo galėtų gauti iš viešųjų registrų. Kiti - nevieši dokumentai, tarp jų, ir bendrovės konfidencialią informaciją, komercines paslaptis sudarantys dokumentai ir informacija, su kuriais akcininkas turi teisę susipažinti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: tokia informacija, privalo būti būtina akcininkui įgyvendinti kituose įstatymo imperatyvius reikalavimus, tai yra, privalo būti konkrečiam įstatymui numatyta konkreti pareiga, kurią norint įgyvendinti akcininkui būtina gauti dokumentus ir akcininkas įsipareigoja užtikrinti informacijos konfidencialumą. Šios dvi sąlygos, du apribojimai yra visiškai logiški ir įstatymų leidėjas nustatydamas akcininko teisę į informaciją tikrai neturėjo tokio tikslo, kad bet koks akcininkas, turėdamas bet kokį akcijų skaičių gali gauti visą ir bet kokią informaciją kokios tiktai užsimanys. Šiuo atveju R. S. pateikė pareiškėjui visos jo prašytus pirmosios grupės dokumentus - steigimo sutartį ir finansinę atskaitomybę. Visi likę dokumentai patenka į antrąją dokumentų grupę, jie yra konfidencialūs, todėl buvo pagrįstai atsisakyta juos pateikti, nes pareiškėjo prašyme nėra jokio pagrindimo apie prašomos informacijos ir dokumentų būtinumą, imperatyvias įstatymo nuostatas, pagal kurias tokie dokumentai būtų reikalingi. Pats pareiškėjas supranta, kad privalo pagrįsti dokumentų gavimo būtinumą, nes pareiškimo 25 punkte bando nepagrįstai ir pavėluotai tai pagrįsti su pareiga, kad bendrovei nebūtų daroma žala. Pareigos akcininkui užtikrinti, kad bendrovei nebūtų daroma žala, jokiame įstatyme nėra. ABĮ yra akcininko teisė reikšti ieškinį. ABĮ 37 straipsnio 10 dalis labai aiškiai numato, kad jokių privalomų akcininkų pritarimų jokiems sandoriams įstatyme nėra numatyta. Antrojoje pareiškėjo baigiamojoje kalboje buvo daug išvedžiojamų apie tariamas pareigas, kurias neva pareiškėjas turi, bet pareiškime nėra nei vieno žodžio apie tai. Prašyme nėra nei vieno žodžio apie tai kodėl, kokiu pagrindu ši informacija buvo būtina. Atsakydamas į kovo 5 d. pareiškėjo raštą R. S. per klaidą rėmėsi sena įstatymų redakcija, reikalaujančia, kad akcininkas turėtų 1/2 akcijų. R. S. nėra teisininkas, neseka įstatymų pasikeitimo, padarė klaidą, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu identiškas reikalavimas buvo numatytas bendrovės įstatų 8.1 punkte. Svarbu įstatymo nuostatų pasikeitimas po įstatų patvirtinimo neturi įtakos įstatų galiojimui – nedaro jų automatiškai negaliojančiais (CK 6.157 straipsnio 2 dalis). Tai dienai bendrovės vadovas turėjo pareigą vadovautis bendrovės įstatais tol, kol jie galiojo ir kol nebuvo pakeisti. Rašte R. S. pacitavo ne įstatų normą, bet įstatymų normą, kuri yra identiška tiek įstatuose, tiek senoje įstatymo redakcijoje, šia prasme R. S. buvo teisus. 2020 m. birželio 29 d. įstatai buvo pakeisti ir pritaikyti prie naujosios įstatymų redakcijos ir tai buvo padaryta R. S. iniciatyva, po to, kai pareiškėjas atkreipė dėmesį raštuose į tai, kad įstatymo redakcija, kuria kovo remtasi kovo 12 d. atsakyme, yra iš tiesų pasikeitusi. Tokiu būdu išaiškėjus problemai R. S. nuo tos problemos niekur nebėgo, įstatai buvo pakeisti ir suderinti su nauja įstatymų redakcija. Esant tokiam ginčui administracinės nuobaudos skyrimas R. S. būtų nepagrįstas ir iš esmės leistų administracinio nusižengimo procesą naudoti civilinių santykių aiškinimuisi. Vadovas teikia tik tą informaciją, kuri turi būti teikiama, ne dėl to kad būtų gaila pateikti pareiškėjui, ar turėtų ką slėpti, bet būtent dėl tos priežasties, kad jei pateiks tą informaciją, kurios įstatymas neleidžia, tai tą pačia sekundę sulauks priekaištų iš kitų bendrovės akcininkų. Siekdamas to išvengti, bendrovės vadovas skatina pareiškėją neslėpti civilinio ieškinio dėl informacijos pateikimo proceso, keliauti su ieškiniu į teismą civiline tvarka, kaip ir privalu pagal įstatymą, ir gauti teismo išaiškinimą, ar tikrai pareiškėjas tokią teisę į informaciją turi ir jei paaiškės, bus toks teismo sprendimas, tai tikrai tą pačią sekundę tą informaciją R. S. ir pateiks.

21. Teismo posėdžio metu įmonės „V.“ atstovė advokato padėjėja Ligita Račkauskienė parodė, kad įmonei „V.“ buvo pateiktas 2020 m. birželio 29 d. susirinkimo protokolas. Pats direktorius atsiliepime pripažino, kad prašymai dėl informacijos pateikimo buvo daugkartiniai. Buvo pateikti keturi prašymai. Į 2020 m. kovo 5 d. prašymą jos atstovaujama įmonė gavo atsakymą, kuriuo buvo pateikta dalis informacijos, dalį pateikti atsisakyta, remiantis ne įstatais, o negaliojančia teisės norma. Antras prašymas buvo pateiktas 2020 m. kovo 24 d., kuriame buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiamasi negaliojančia ABĮ nuostata, tačiau į šį prašymą jokio atsakymo įmonė nesulaukė. Taip pat buvo pateiktas 2020 m. balandžio 29 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, į kurį vėl jokio atsakymo nebuvo. 2021 m. sausio 27 d. buvo pateiktas dar vienas prašymas, buvo pateikta dalis dokumentų - darbo sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris yra byloje. Liko neatsakyta į du reikalavimus, tai vadinasi, kad pažeidimas yra. Apie tai, kokia informacija yra konfidenciali, jie sužinojo tik po atsiliepimo gavimo. Dvejuose atsakymuose buvo parašyta, kad neprivaloma teikti informaciją, tačiau nebuvo parašyta, kad informacija konfidenciali. Direktorius neigia kaltę, remdamasis akcininkų sprendimu, kuriame yra nutarta neįpareigoti direktoriaus pateikti reikalaujamą informaciją. ABĮ 18, 16 straipsniuose viskas yra detaliai nustatyta. Įstatuose nurodyta sena 18 straipsnio redakcija, kuria remiantis varžoma akcininko teisė gauti visą informaciją, o akcininkas turi turėti daugiau nei 50 procentų akcijų, tačiau visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai turėjo būti pateikti visi, kurie yra, jei jų nėra – turėtų būti nurodyta, kad jų nėra, jeigu informacija konfidenciali, turėjo būti nurodyta, informacija konfidenciali ir pateiktas konfidencialios informacijos sąrašas, kas buvo padaryta tik bylos nagrinėjimo metu, o ne teikiant atsakymus. Visuotino akcininkų susirinkimo protokolai nėra konfidencialūs akcininkų atžvilgiu. ABĮ 34 straipsnio 4 dalis. nustato, kad turi būti įgaliotas asmuo sudaryti darbo sutartį, direktorius remiasi steigimo sutartimi, tačiau steigimo sutartyje suteikiami įgaliojimai iki bendrovės steigimo sutvarkyti įvairius formalumus, sudaryti skubias sutartis, o šiuo atveju, jau kai bendrovė yra įsteigta, turėjo būti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas ir jo metu sudaryti darbo sutartį įgaliojamas konkretus asmuo, tačiau to nebuvo padaryta, nors tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Direktorius teigia, kad nėra jokių neigiamų padarinių, tačiau pačiame pareiškime yra parašyta, kad neigiami padariniai yra akivaizdūs, nes yra ribojama akcininko teisė pilnai dalyvauti bendrovės valdyme, gauti susijusią informaciją, kontroliuoti darbo sandorių teisėtumą remiantis civilinio kodekso 1.82 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas yra ne tik akcininkas bet ir kreditorius, jis yra suteikęs ženklias paskolas, dėl ko vyksta kiti civiliniai ginčai, kuriuos akcentavo ir direktoriaus atstovas atsiliepime.

22. Direktorius nepateikė 2020 m. kovo 5 d. reikalavimu reikalautų dokumentų: visų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, į kurių darbotvarkę buvo įtraukti bet kokie klausimai, susiję su direktoriaus paskyrimu, atšaukimu, apmokėjimo sąlygų jam nustatymu bei asmenų, įgaliojamų pasirašyti darbo sutartį ir bet kokius kitus susitarimus su direktoriumi protokolų kopijų. Direktorius ne tik nepateikė tokių dokumentų, bet ir nenurodė, kad tokių dokumentų nėra. Direktoriaus R. S. darbo sutartis pateikta tik 2021 m. kovo 2 d. po ketvirto pareiškėjo reikalavimo pateikti informaciją ir po administracinio nusižengimo bylos inicijavimo. Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-429-354/2014 pažymėta, kad nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog jis negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, kad pavėluotai įteikė dalį prašomų dokumentų ar kad nežinojo, jog pažeidžia ABĮ, kadangi iš direktoriaus pranešimo pareiškėjo atstovui matyti, jog jis suprato, kokią informaciją reikalaujama pateikti, nurodė priežastis, kodėl reikalaujamų pateikti dokumentų jis nepateikia. Taigi, direktorius nepateikdamas reikalaujamos informacijos bei nesudarydamas galimybės susipažinti su reikalaujamais dokumentais, suvokė, kad tyčia nevykdo ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įvardintų reikalavimų. Reikalavimas pateikti minėtus dokumentus – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų protokolus, susijusius su direktoriaus paskyrimu darbo užmokesčiu bei darbo sutartį, buvo grindžiamas išimtine visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, nustatyta ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriuos bendrovės direktoriaus paskyrimo bei darbo užmokesčio nustatymo klausimai priskirti išimtinei visuotinio akcininko susirinkimo kompetencijai. Be to visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas klausimas - bendrovės direktoriaus pakeitimas. Taigi, direktoriaus veiksmai nepateikiant minėtų dokumentų taip pat kvalifikuotini kaip akcininko teisės gauti informaciją pažeidimas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi minėta norma nustato, kad akcininkas turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. Pareiškėjas taip pat reikalavo, bet direktorius nepateikė buhalterinės apskaitos registrų su UAB „O.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d., sąskaitų, išrašytų įmonės UAB „O.“, kopijų, sutarčių su UAB „O.“ kopijų, informacijos apie bendrovės finansines operacijas su UAB „O.“, kokiu pagrindu UAB „O.“ kiekvieną mėnesį yra pervedamos 2 000 eurų ir 2 500 eurų sumos, ar bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas yra pritaręs sandoriams su UAB „A.“, ar bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas yra pritaręs konkrečių pinigų sumų periodiniam pervedimui UAB „O.“. Kartu buvo reikalaujama ir buhalterinės apskaitos registrų su UAB „J.“. Reikalavimas pateikti minėtus dokumentus grindžiamas išimtine visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija patvirtinti direktoriaus sprendimus dėl sandorių bei prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. ABĮ 37 straipsnio 10 dalis nurodo, kad bendrovės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei, tačiau ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, kaip yra šiuo atveju, vadovas perima valdybos kompetenciją, tačiau jo atžvilgiu galioja pareiga gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą pirmiau minėtiems sandoriams, jei įstatuose nenurodyta kitaip. Sandoris, sudarytas be valdybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, tai yra, viršijant vadovo kompetenciją, gali būti nuginčytas CK 1.82 straipsnio pagrindu. Taigi, informacija apie sandorius bei bendrovės prievoles, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, vadovaujantis ABĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti pateikta eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Iš pateiktų įstatų matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas – 72 000 eurų, taigi 1/20 dalis yra 3 600 eurų. 2020 m. kovo 15 d. reikalavime pateikti informaciją nurodyta aplinkybė, kad bendrovė UAB „O.“ kiekvieną mėnesį perveda 2 000 eurų ir 2 500 eurų sumas, kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo. Taigi pareiškėjas reikalavo pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, o 2021 m. sausio 27 d. prašyme, kurį teismui pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, reikalavimas buvo patikslintas, reikalaujant pateikti bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, į kurių darbotvarkę buvo įtraukti bet kokie klausimai, susiję su pritarimu ar nepritarimu konkrečių pinigų sumų periodiniam pervedimui UAB „O.“ protokolų kopijas, kadangi tokios sumos sandoriams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimas. Be to, prašoma pateikti informacija yra susijusi su bendrovės akcininko pareiga pagal kompetenciją užtikrinti, kad bendrovei ir jos kreditoriams, be kita ko ir akcininkams, nebūtų daroma žala (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš 2021 m. sausio 27 d. prašymo suteikti informaciją, matyti, kad pareiškėjas taip pat yra bendrovės kreditorius, keturių tikslinės paskolos sutarčių pagrindu paskolinęs bendrovei iš viso 380 000 eurų, kas sudaro daugiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Taigi šiuo atveju taip pat taikytina ir ABĮ 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valdyba, šiuo atveju - direktorius, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams. Šiuo atveju deklaratyviai buvo atsisakoma suteikti bet kokią informaciją akcininkui, kuris yra ir bendrovės kreditorius. Kartu su atsiliepimu buvo pateiktas naujas 2021 m. sausio 27 d. prašymas, kuriuo akcininkas papildomai reikalavo pateikti: transporto priemonių, kurių įsigijimą finansavo akcininkas sudarydamas paskolos sutartis, įsigijimo faktą patvirtinančius dokumentus, informaciją apie transporto priemonių panaudojimą bendrovės veikloje, nurodant konkrečią informaciją bei pateikiant konkrečius dokumentus. Taigi paties direktoriaus iniciatyva išplėsta administracinio nusižengimo teisenos apimtis. R. S. veika, nepateikiant 2021 m. sausio 27 d. prašymu reikalautų pateikti dokumentų, taip pat atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, kadangi visus akcininko raštu pareikalautus pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, sutartis ir dokumentus apie bendrovės prievoles, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, yra privaloma pateikti pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. 2021 m. sausio 27 d. prašymu reikalaujama informacija, susijusi su transporto priemonių panaudojimu bendrovės veikloje, taip pat privalėjo būti pateikta pareiškėjui remiantis paskolos sutarčių nuostatomis - paskolos sutarčių 18 punkte įtvirtinta akcininko, kaip paskolos davėjo, teisė reikalauti iš bendrovės, kaip paskolos gavėjo, pateikti ataskaitą ir dokumentus apie paskolos panaudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, apskaitos dokumentus, komercines sutartis ir visus kitus mokėjimus pagrindžiančius dokumentus. Reikalaujamų dokumentų sąrašą nustato paskolos davėjas. Tokia akcininko, kaip paskolos davėjo, teisė ir atitinkamai bendrovės pareiga be jokių išlygų pateikti reikalaujamus duomenis nustatyta siekiant kontroliuoti suteiktos paskolos panaudojimą pagal paskirtį, užtikrinti tinkamą bedrovės, kaip paskolos gavėjo, įsipareigojimų pagal paskolos sutartis vykdymą, kontroliuoti transporto priemonių, kurių įsigijimą finansavo akcininkas ir kiti asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, kiti bendrovės akcininkai, kredito įstaigos bei lizingo davėjai, įsigijimą ir naudojimą bendrovės veikloje ir įgyvendinti akcininko teisę į informaciją, kadangi sprendimai dėl transporto priemonių įsigijimo finansavimo buvo priimti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taigi reikalaujami duomenys privalo būti pateikti akcininkui, kaip paskolos davėjui, be jokių išlygų. Iš deklaratyvaus direktoriaus atsakymo nurodant, kad informacijos neva neprivaloma pateikti, matyti direktoriaus piktybiškumas, neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių akcininko teisę į informaciją, tęstinumas bei atsisakymo suteikti informaciją akivaizdus nepagrįstumas, kas rodo administracinio nusižengimo ir paties direktoriaus veiksmų pavojingumą bei būtinybę paskirti administracinę nuobaudą, kadangi tik ją paskyrus galimas specialiosios prevencijos įgyvendinimas ir tolesnių direktoriaus neteisėtų veiksmų nutraukimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje byloje Nr. 2AT-10-697/2016 konstatuota, kad pusės neįmanomų perskaityti dokumentų atsiuntimas yra sąmoningai netinkamas pareigos pateikti informaciją realizavimas. Taigi teismai analizuoja pasirinkto direktoriaus pareigos pateikti akcininkui informaciją būdo įgyvendinimą, kas šiuo atveju yra deklaratyvus atsisakymas suteikti informaciją. Atsiliepime nurodyta, kad direktorius neturėjo pateikti reikalaujamos informacijos, nes informacija – konfidenciali. Tačiau, 2020 m. kovo 12 d. atsakyme direktorius nurodė, kad daugumą prašomų dokumentų ir informaciją jau buvo siuntęs įmonės „V.“ atstovui, todėl nesuprantama, kodėl reikalauti dokumentai buvo nepateikti ir deklaratyviai remiamasi neva konfidencialumo išlyga, kadangi duomenys, kurie direktoriaus teigimu buvo pateikti akcininkui anksčiau, negali būti konfidencialūs jo atžvilgiu. Be to, nei viename rašte niekada nebuvo nurodyta, kad prašoma informacija – konfidenciali. Konfidencialios informacijos sąrašas ir konfidencialumo išlyga pradėta remtis tik šios bylos nagrinėjimo metu, siekiant pateisinti neteisėtus direktoriaus veiksmus. Be to, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad direktoriaus įsakymas dėl įmonės konfidencialios informacijos gali būti surašytas atgaline data, kadangi nėra bendrovės darbuotojų parašų, jog jie supažindinti su bendrovės konfidencialios informacijos sąrašu, konfidencialios informacijos sąrašas nepagrįstai išplėstas, kad apimtų visus pareiškėjo reikalaujamus pateikti duomenis, įskaitant ir tuos, kurie yra privalomai teiktini akcininkams vadovaujantis CK 2.90 straipsnio 3 dalimi, ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi. Visi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, sprendimams priimti reikalingi dokumentai, sutartys bei kiti duomenys apie bendrovės prievoles, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimas negali būti laikomi konfidencialiais akcininko atžvilgiu ir privalo būti jam pateikti. Šiai dienai yra parengtas ieškinio dėl įpareigojimo pateikti dokumentus projektas, pareiškėjas tikisi, kad reikalaujami dokumentai bus pateikti geranoriškai ir bus išvengta bereikalingo bylinėjimosi.

23. Iš duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo matyti, kad A. V. turi 720, įmonė „G.“ – 840, o įmonė „Ge.“ – 840 vardinių paprastųjų UAB „E.“ akcijų (b. l. 8-9).

24. UAB „E.“ direktorius R. S. 2020 m. vasario 10 d. įmonei „V.“ pateikė kvietimą į akcininkų susirinkimą, kuriame numatyta: metinis pranešimas už 2019 metus, balanso už 2019 metus tvirtinimas, bendrovės direktoriaus pakeitimas, būsima akcininkų struktūra, bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (b. l. 10-11).

25. 2020 m. kovo 5 d. įmonės „V.“ vardu advokatas Gediminas Blaškevičius UAB „E.“ pateikė reikalavimą pateikti dokumentus bei informaciją - 1) visų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, į kurių darbotvarkę buvo įtraukti bet kokie klausimai, susiję su direktoriaus paskyrimu, atšaukimu, apmokėjimo sąlygų jam nustatymu bei asmenų, įgaliojamų pasirašyti darbo sutartį ir bet kokius kitus susitarimus su direktoriumi, protokolų kopijas; 2) bendrovės direktoriaus R. S. darbo sutarties kopijos su visais priedais ir pakeitimais; 3) buhalterinės apskaitos registrus su UAB „O.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; 4) sąskaitų, išrašytų UAB „O.“, kopijas; 5) sutarčių su UAB „O.“ kopijas; 6) buhalterinės apskaitos registrus su UAB „J.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; 7) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 ir 2018 m.; 9) nurodyti kokiu pagrindu UAB „O.“ kiekvieną mėnesį pervedama 2 000 ir 2 500 eurų; 10) už kokias konkrečiai paslaugas UAB „O.“ pervedamos minėtos sumos; 11) nurodyti, ar bendrovės akcininkų susirinkimas yra pritaręs sandoriams su UAB „O.“; 12) nurodyti, ar bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas yra pritaręs konkrečių pinigų sumų periodiniam pervedimui UAB „O.“ (b. l. 12-13, 15).

26. 2020 m. kovo 12 d. UAB „E.“ direktorius R. S. advokatui Gediminui Blaškevičiui pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog bendrovės akcininkas įmonė „V.“ valdo 35 procentus UAB „E.“ akcijų, todėl neturi teisės reikalauti pateikti visus įmonės dokumentus, o turi teisę gauti tik tuos, kurie įvardinti nurodytame ABĮ 18 straipsnyje. Nurodoma, jog visi šie dokumentai buvo siųsti įmonės „V.“ atstovui V. B. ir yra tai patvirtinantis susirašinėjimas, o įmonei „V.“ siunčiama UAB „E.“ steigimo sutartis ir bendrovės finansinės ataskaitos už 2017 ir 2018 metus. Papildomai nurodoma, jog dauguma prašomų dokumentų geranoriškai buvo siunčiami V. B. (b. l. 16).

27. 2020 m. kovo 24 d. įmonės „V.“ vardu advokatas Gediminas Blaškevičius UAB „E.“ pateikė prašymą pateikti informaciją, susijusią su inicijuojamu visuotiniu akcininkų susirinkimu (b. l. 18-20).

28. 2020 m. balandžio 2 d. UAB „E.“ direktorius R. S. įmonei „V.“ pateikė kvietimą į akcininkų susirinkimą, kuris dėl situacijos, susijusios su COVID-19 virusu, perkeltas į 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 21-22).

29. 2020 m. balandžio 29 d. įmonės „V.“ vardu advokatas Gediminas Blaškevičius UAB „E.“ pateikė pakartotinį prašymą pateikti informaciją, susijusią su inicijuojamu visuotiniu akcininkų susirinkimu (b. l. 23-26).

30. Iš UAB „E.“ 2020 m. birželio 29 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime nutarta, be kita ko, suderinti bendrovės įstatus su galiojančia ABĮ redakcija, patvirtinti (duomenys neskelbtini) eurų R. S. atlyginimą, mokamą nuo 2019 m. gegužės 1 d. Susirinkimo metu nepritarta įmonės „V.“ siūlymui įpareigoti bendrovės vadovą pateikti visų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, į kurių darbotvarkę buvo įtraukti bet kokie klausimai, susiję su direktoriaus paskyrimu, atšaukimu, apmokėjimo sąlygų jam nustatymu bei asmenų, įgaliojamų pasirašyti darbo sutartį ir bet kokius kitus susitarimus su direktoriumi, protokolų kopijas; bendrovės direktoriaus R. S. darbo sutarties kopijas su visais priedais ir pakeitimais; nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis buvo mokamas bendrovės vadovui 2019 metais, kokia yra užmokesčio dinamika per visą direktoriaus vadovavimo laikotarpį. Taip pat susirinkimo metu nepritarta įmonės „V.“ siūlymui įpareigoti bendrovės vadovą pateikti buhalterinės apskaitos registrus su UAB „O.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; sąskaitų, išrašytų UAB „O.“, kopijas; sutarčių su UAB „O.“ kopijas; buhalterinės apskaitos registrus su UAB „J.“, kuriuose nurodytos visos ūkinės operacijos su šiuo subjektu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 3 d.; atskaitingus asmenis ir jų avansines apyskaitas už 2019 m.; nurodyti kokiu pagrindu UAB „O.“ kiekvieną mėnesį pervedama 2 000 ir 2 500 eurų; nurodyti, ar bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas yra pritaręs konkrečių pinigų sumų periodiniam pervedimui UAB „O.“ (b. l. 83-93).

31. Iš 2015 m. kovo 20 d. darbo sutarties su 2018 m. gruodžio 31 d. priedu matyti, kad UAB „E.“ akcininkas A. V. (duomenys neskelbtini) priėmė R. S. į UAB „E.“ direktoriaus pareigas (b. l. 95-97).

32. 2021 m. sausio 27 d. įmonės „V.“ vardu advokatas Gediminas Blaškevičius UAB „E.“ pateikė reikalavimą pateikti dokumentus bei informaciją (b. l. 104-106), o 2020 m. vasario 2 d. R. S. atsakyme nurodyta, kad kai kurie dokumentai yra siunčiami, tačiau UAB „O.“ sąskaitas, sutarčių kopijas, informaciją apie pavedimų pagrindą, su UAB „O.“ susijusių visuotiniu akcininkų susirinkimų informaciją, apskaitos registrus su UAB „J.“, informaciją apie atskaitingus asmenis ir jų avansines apyskaitas už 2019 m., informaciją apie transporto priemonių panaudojimą bendrovės veikloje teikti nėra privaloma ir tokie duomenys teikiami nebus (b. l. 107-108).

33. Į bylą pateikta UAB „E.“ įstatų, kurie (duomenys neskelbtini) įregistruoti Juridinių asmenų registre, kopija (b. l. 109-118), 2019 m. gegužės 12 d. UAB „E.“ direktoriaus R. S. įsakymo, kuriame išvardinta, kas laikoma įmonės konfidencialia informacija, kopija (b. l. 112), UAB „E.“ steigimo sutarties kopija (b. l. 115-118).

Teismas konstatuoja:

34. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

35. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą.

36. Administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas/neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdai ir tvarka detalizuojami ABĮ, kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad akcininkų neturtinė teisė (šioje byloje nagrinėjamu atveju - teisė gauti informaciją apie bendrovę, kuri numatyta ABĮ) yra realizuojama tokia tvarka: 1) bendrovės akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos (dokumentų); 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti informaciją (dokumentus) bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti bendrovės akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, jog toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

38. UAB „E.“ įstatų, pasirašytų (duomenys neskelbtini), 8.1 punkte numatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimų gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Akcininkas arba akcininkų grupė, valdantys 1/2 ir daugiau bendrovės akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė akcininkams pateikia ir kitą informaciją ir dokumentus, jei to reikalaujama pagal įstatymus. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja, o ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas (b. l. 109-111).

39. Kaip minėta, 2020 m. kovo 5 d. įmonės „V.“ vardu advokatas Gediminas Blaškevičius UAB „E.“ pateikė reikalavimą pateikti aukščiau išvardintus dokumentus bei informaciją, 2020 m. kovo 12 d. UAB „E.“ direktorius R. S. advokatui Gediminui Blaškevičiui pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog bendrovės akcininkas įmonė „V.“ valdo 35 procentus UAB „E.“ akcijų, todėl neturi teisės reikalauti pateikti visus įmonės dokumentus, o turi teisę gauti tik ir , kurie įvardinti nurodytame ABĮ 18 straipsnyje, o visi šie dokumentai buvo siųsti įmonės „V.“ atstovui V. B. (b. l. 16). Teismas neturi pagrindo netikėti R. S. išsakytais teiginiais apie tai, kad pastarasis, teikdamas atsakymą įmonei „V.“ dėl prašomų dokumentų ir informacijos vadovavosi tuo metu galiojančiais UAB „E.“ įstatais, kurių 8.1. punkte iš tiesų buvo numatyta, jog visą bendrovės informaciją turi teisę gauti tik akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/2 bendrovės akcijų. Nors minėto įmonės „V.“ 2020 m. kovo 5 d. prašymo pateikimo metu galiojo ABĮ 18 straipsnio redakcija, kurioje nuo 2017 m. lapkričio 29 d. nebebuvo sąlygos, jog visą bendrovės informaciją turi teisę gauti tik akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/2 bendrovės akcijų, tačiau tuo metu galiojusiose UAB „E.“ įstatuose tokia sąlyga buvo numatyta ir nepakeista (įstatų 8.1. punktas).

40. Kaip minėta, gavęs prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, bendrovės vadovas neprivalo tokio prašymo patenkinti, tačiau gali ir aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją ar dokumentus. Teismas neturi pagrindo laikyti, jog R. S. įmonei „V.“ pateiktas atsakymas būtų buvęs neaiškus ar visiškai nemotyvuotas, atvirkščiai, 2020 m. kovo 12 d. atsakyme aiškiai nurodoma, kad dalis įmonės „V.“ prašomų dokumentų nebus teikiami ir kodėl, be to, R. S. kartu su 2020 m. kovo 12 d. atsakymu pateikė UAB „E.“ steigimo sutartį bei įmonės metines finansines ataskaitas už 2017 ir 2018 m.

41. R. S. atsiliepime į įmonės „V.“ pareiškimą nurodė, kad tuo metu jokių kitų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, susijusių su bendrovės vadovu, tiesiog nebuvo, bendrovės vadovo paskyrimas buvo numatytas dar steigimo sutartyje ir atlyginimo jam nustatymas buvo numatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriame dalyvavo pats pareiškėjas, o 2020 m. birželio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, susijęs su bendrovės vadovu, pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. vasario 3 d. gavus 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo mėnesį toks dokumentas neegzistavo, jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateiktas. R. S. 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku įmonei „V.“ pateikė bendrovės vadovo darbo sutartį, nors R. S. teigimu, tai yra neviešas dokumentas ir R. S. neprivalėjo jo teikti (ypač atsižvelgiant į daugumos akcininkų valią), tačiau, kadangi sutartis susijusi išimtinai su juo pačiu, jis sutartį įmonei „V.“ pateikė geranoriškai.

42. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dauguma pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų bei duomenų įėjo į UAB „E.“ direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą (b. l. 112), ir pareiškėjas, norėdamas gauti tokią informaciją, turėjo pareigą įrodyti, kokiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti prašomi dokumentai būtini, tačiau 2020 m. kovo 5 d. prašyme, jokių konkrečių imperatyvių pareigų, numatytų teisės aktuose, kurioms įgyvendinti būtų reikalingi prašomi dokumentai, nenurodė bei nenurodė, kaip konkrečiai prašoma informacija susijusi su pareigų įgyvendinimu, o tokias aplinkybes įmonės „V.“ atstovė išdėstė tik teismo posėdžio metu.

43. Nors teismo posėdžio metu įmonės „V.“ atstovė nurodė mananti, kad UAB „E.“ direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas dėl konfidencialios informacijos yra suklastotas ir priimtas atgaline data, tačiau teismas tokių duomenų neturi, o vien pareiškėjo atstovės padarytos prielaidos, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti minėto dokumento tikrumu.

44. Spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisėtumo bei kaltės, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog R. S. informacijos teikimo akcininkams klausimą įtraukė į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, o neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2020 m. birželio 29 d., buvo nuspręsta neįpareigoti bendrovės direktoriaus pateikti įmonės „V.“ prašomus dokumentus, taigi įmonės „V.“ prašomų dokumentų pateikimas neatitinka UAB „E.“ akcininkų daugumos valios ir yra iki šiol besitęsiančio ginčo objektu.

45. Pažymėtina, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti akcininko teisę gauti informaciją, numato, kad ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcininko neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą (akcininko teisės į informaciją apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-104-606/2021). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus. Nors įmonės „V.“ atstovė nurodė, kad šiuo metu yra parengtas civilinio ieškinio projektas, tačiau teismas neturi duomenų apie tai, kad civilinis ieškinys būtų pateiktas teismui, ar šis klausimas civilinio proceso tvarka būtų išspręstas anksčiau.

46. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad UAB „E.“ direktorius R. S. 2020 m. kovo 5 d. įmonei „V.“ dalies pareikalautų dokumentų ir informacijos nepateikė nepagrįstai, priešingai - R. S. pareiškėjui pateikė tuos dokumentus, kuriuos pateikti jam buvo leidžiama pagal tuo metu galiojusius bendrovės įstatus bei, kurie nebuvo laikomi konfidencialiais, dalį prašomų dokumentų R. S. pateikė, į įmonės „V.“ 2020 m. kovo 5 d. prašymą atsakė motyvuotu raštu per įstatymo nustatytą terminą - ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.

47. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad R. S. veiksmuose nenustatyta nei objektyviosios, nei subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

48. R. S. atstovo advokato Mariau Tamošiūno atsiliepime prašoma R. S. naudai iš pareiškėjo „V.“ priteisti R. S. patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Aptariamu atveju R. S. teismui nepateikė jokių patirtas atstovavimo išlaidas bei tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl R. S. atstovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal įmonės „V.“ atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus pareiškimą dėl UAB „E.“ direktoriaus R. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. S. veikoje nesant administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas