Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgalioto atstovo A. A. pareiškimą ir pareiškimas grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. A. pareiškimas „Dėl administracinės atsakomybės taikymo už akcininkų teisių pažeidimą (LR Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalis)“, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius A. G. (A. G.), pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės įstatų 18 ir 19 punktus turėdamas pareigą pateikti prašomą informaciją, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgaliotam atstovui A. A. šios informacijos: 1) 2018-01-08 rašte Nr. 01/08 prašomų dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikui M. G. (M. G.) mokamą ir išmokėtą darbo užmokestį, jo darbo sutarties ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (grafiko) kopijos, pareiginės instrukcijos kopijos, bendrovės bankų sąskaitų išrašų, avansinių apyskaitų kopijų; 2) 2018-01-09 rašte Nr. 01/09 prašomos 2016-07-01 konfidencialumo sutarties Nr. 01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. kopijos; 3) 2018-01-09 rašte Nr. 01/10 prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kopijų, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 14 500 Eur sumą, ir sutarties, kurioje atsispindėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų įkainiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopijos, dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, paimtų bankomatuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, panaudojimą, ir buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 2017 m. gruodžio mėn. grynųjų pinigų, paimtų iš bankomatų, panaudojimo pagrįstumą, kopijų, tokiais veiksmais padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundžiama 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgalioto atstovo A. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo A. G. ir pareiškimą grąžino jį pateikusiam asmeniui. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Todėl, teismo nuomone, tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus iškilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir tik išsprendus šį ginčą civilinio proceso tvarka būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti tokią bendrovės informaciją akcininkui, kad nevykdydamas šios pareigos jis galbūt padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Kol minėtas ginčas nėra išspręstas civilinio proceso tvarka, pareiškėjo A. A. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo A. G. negali būti priimtas nagrinėti teisme.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nusprendė, kad tarp pareiškėjo ir bendrovės direktoriaus iškilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Tik išsprendus šį ginčą civilinio proceso tvarka, būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti tokią bendrovės informaciją akcininkui ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galbūt padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, kol minėtas ginčas nėra išspręstas civilinio proceso tvarka, pareiškėjo pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo A. G. negali būti priimtas nagrinėti teisme.

ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 dalį ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimus, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (analogija ANK 119 straipsniui) (LAT 2016-02-09 nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

LAT tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad šiuo atveju svarbus kriterijus yra tai, ar vadovas, naudodamasis jam suteikta teise, nepiktnaudžiauja ja ir pareigą vykdo ne formaliai, o kokybiškai (LAT 2016-02-09 nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Bendrovės vadovo 2018-02-28 rašte atsisakyti pateikti prašomus dokumentus nenurodyti jokie pagrįsti ir objektyvūs argumentai, kurių pagrindu atsisakyta pateikti informaciją. Vien formalus bendrovės vadovo motyvas, kad prašomi dokumentai yra nevieši ir bendrovės 2017-10-19 įsakymu Nr. V/2017-10-19 yra pripažinti konfidencialiais, o prašymuose nėra nurodyta, kokiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti prašoma suteikti konfidencialią įmonės informaciją, kad pareiškėjui 2017 m. buvo suteikta konfidenciali informacija, tačiau jis ją atskleidė tretiesiems asmenims rašydamas įvairius skundus, pranešimus bei naudojo šią informaciją prieš įmonės interesus, todėl suteikus naujos konfidencialios įmonės informacijos, pareiškėjas ją vėl atskleis tretiesiems asmenims bei naudos prieš įmonės interesus, niekuo neparemti ir nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, teismo vertinimas, kad bendrovės vadovas formaliai pateikdamas rašytinį atsakymą dėl prašomos informacijos nesuteikimo pareiškėjui, neatitinka LAT formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad prašoma informacija pagal pareiškėjo raštus 2018-01-08 (Nr. 01/08), 2018-01-09 (Nr. 01/09), 2018-01-09 (Nr. 01/10) nepatenka į bendrovės 2017-10-19 įsakymu Nr. V/2017-10-19 patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą, be to, bendrovės vadovas 2018-02-16 raštu prašydamas akcininko pratęsti terminą prašomai informacijai pateikti nenurodė jokių argumentų, jog prašoma informacija yra tariamai konfidenciali. Vien formalus bendrovės vadovo atsisakymas pateikti prašomą informaciją, nenurodant aiškių priežasčių bei pagrindų, jog prašoma informacija yra konfidenciali, yra sąmoningai netinkamas pareigos pateikti informaciją realizavimas, o nesuteikimas teisės susipažinti su dokumentais, formaliai teikiant rašytinį atsisakymą, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis prašo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini) vadovą už atsisakymą pateikti įstatymų numatytą informaciją akcininkui.

Administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkui numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, šiuo atveju – Akcinių bendrovių įstatyme.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų, audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).

Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Nagrinėjamu atveju A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgaliotas atstovas, kreipėsi į bendrovės direktorių su 2018-01-08 (Nr. 01/08), 2018-01-09 (Nr. 01/09), 2018-01-09 (Nr. 01/10) raštais, prašydamas pateikti juose nurodytus dokumentus. Bendrovės vadovas 2018-02-28 raštu atsisakė pateikti A. A. prašomus dokumentus, nurodydamas, kad prašoma suteikti informacija yra pripažinta įmonės konfidencialia informacija, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-19 įsakymu Nr. V/2017-10-19, su kuriuo A. A. buvo supažindintas pasirašytinai, o prašymuose nenurodyta, kokiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti prašoma suteikti konfidencialią įmonės informaciją. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjui 2017 metais buvo suteikta konfidenciali informacija, tačiau jis ją atskleidė tretiesiems asmenims rašydamas įvairius skundus, pranešimus bei naudojo šią informaciją prieš įmonės interesus, todėl manytina, kad suteikus naujos konfidencialios įmonės informacijos, pareiškėjas ją vėl atskleis tretiesiems asmenims bei naudos prieš įmonės interesus, taip kenkdamas įmonės veiklai bei reputacijai. Rašte taip pat nurodyta, kad prašoma informacija galėtų būti suteikta, jeigu tai įpareigotų visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas.

Skundžiama 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgalioto atstovo A. A. pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjui, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją, kuris pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, teismo vertinimu, tik išsprendus šį ginčą būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti tokią bendrovės informaciją akcininkui ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galbūt padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada sutinka.

Jau minėta, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, alternatyvų yra aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. 2018-02-28 raštu atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, aiškiai nurodydamas atsisakymo pateikti prašomą informaciją motyvus, t. y. kad prašomi dokumentai yra nevieši ir bendrovės 2017-10-19 įsakymu Nr. V/2017-10-19 yra pripažinti konfidencialiais. Su tuo pareiškėjas A. A. nesutinka, skunde nurodydamas, kad pagal jo raštus 2018-01-08 (Nr. 01/08), 2018-01-09 (Nr. 01/09), 2018-01-09 (Nr. 01/10) prašoma pateikti informacija nepatenka į bendrovės 2017-10-19 įsakymu Nr. V/2017-10-19 patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą ir yra tariamai konfidenciali. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018-02-28 rašte įvardytas atsisakymo pateikti akcininko reikalaujamą informaciją pagrindas, nurodant, kad prašoma pateikti informacija yra konfidenciali ir kt., su kuo pareiškėjas nesutinka, tvirtindamas, kad bendrovės direktorius formaliai atsisakė pateikti prašomą informaciją, nenurodydamas aiškių priežasčių bei pagrindų, jog prašoma informacija yra konfidenciali, priešingai, nei teigiama pareiškėjo skunde, nėra pagrindas daryti išvadą, kad minėto juridinio asmens vadovas tyčia sąmoningai neatlieka įstatymo nustatytos pareigos pateikti akcininko prašomą informaciją, taip pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A., kurios įgaliotas asmuo yra jis – A. A., ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises. Tokią išvadą būtų galima daryti, kaip jau minėta, tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus iškilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją, o, kaip minėta, ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, sprendžia teismas (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad tik išsprendus tarp pareiškėjo ir bendrovės direktoriaus iškilusį ginčą dėl teisės gauti informaciją, būtų galima konstatuoti, kad minėto juridinio asmens vadovas turi pareigą pateikti akcininko reikalaujamą informaciją ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galbūt padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai atsisakė priimti A. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G. iškėlimo.

Dėl išvardytų motyvų A. A. skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A. įgalioto atstovo A. A. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.