- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-104-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01611-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. administracinio nusižengimo bylą pagal pranešėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą A. T. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas „(duomenys neskelbtini)“, UAB, vadovas, neteikia akcininkui V. L. informacijos apie bendrovės turtą ir veiklą, t. y. V. L. kreipusis su prašymu iki 2020 m. spalio 12 d. pateikti informaciją – ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei (duomenys neskelbtini) agentavimo paslaugas ir sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB, ir (duomenys neskelbtini) arba paaiškinimą, kokius įsipareigojimus „(duomenys neskelbtini)“, UAB, turi prieš (duomenys neskelbtini), ir negavus prašomų pateikti dokumentų, jis kreipėsi su prašymu pateikti prašomą informaciją, susijusią su įmonės buhalterine apskaita, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti, tuo pažeidžiant akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu A. T. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir skirti A. T. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. L. aptaria ANK 119 straipsnio 1 dalies dispoziciją, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, analizuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016), nurodo, kad jis turi 50 procentų bendrovės akcijų, todėl jis atitinka požymius asmens, turinčio teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, o ANK 119 straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo akcininkų turtines bei neturtines teises ir interesus, ir taip užtikrina normalią, teisingą juridinių asmenų veiklą, jų valdymą, teisių ir pareigų balansą. Teigia, kad bendrovės direktorius A. T. pažeidė jo teisę į informaciją, kadangi per įstatymo nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos – ataskaitos už atliktas agentavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) ir bendrovės bei (duomenys neskelbtini) sutarties arba paaiškinimo, kokius įsipareigojimus bendrovė turi (duomenys neskelbtini), duomenų apie bendrovės buhalterinę apskaitą. Apeliantas nurodo, kad jis į bendrovės direktorių bei bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę kreipėsi keletą kartų, tačiau jokie atsakymai nebuvo gauti.
3.2. Apeliantas nurodo, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Akcentuoja, kad bendrovėje dirbo tik du darbuotojai, t. y. pats A. T. ir jis. Pažymi, kad įstatyme nėra numatyta, jog akcininkas, kuris, be kita ko, taip pat yra ir įmonės darbuotojas, teikdamas prašymą pateikti informaciją apie įmonę, privalo aiškiai prašyme nurodyti žodį „akcininkas“. Teigia, kad jis nurodė, jog kreipiasi kaip akcininkas. ABĮ nurodyta, kad informacija negali būti pateikiama tik tokiu atveju, jeigu negalima nustatyti akcininko tapatybės. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių klausimų ar ginčų dėl jo tapatybės nustatymo nekilo, jis, valdantis 50 procentų bendrovės akcijų, turi teisę gauti informaciją apie bendrovę, o bendrovės direktorius privalo ją pateikti. Vien tai, kad jis buvo ir bendrovės darbuotojas, savaime nepaneigia jo, kaip akcininko, statuso bei jo teisių. A. T. žinojo, suprato, kad jis turi teisę gauti prašomą informaciją, tačiau jos sąmoningai nepateikia, todėl A. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, jis privalo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas klaidingai ir netinkamai vertinto šalių rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, dėl to neteisingai kvalifikavo administracinį nusižengimą bei neteisėtai A. T. nutraukė administracinę teiseną. Kadangi bendrovės vadovas A. T. savo veiksmais padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apelianto tvirtinimu, jis niekada nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kur ir kada jam bus pateikti prašomi dokumentai susipažinimui ar pateiktos šių dokumentų kopijos. Posėdžio metu A. T. tik deklaratyviai nurodė, kad jam (apeliantui) buvo žinoma, kur yra bendrovės dokumentai bei, kad jis bet kada galėjo su jais susipažinti. Tačiau tokie A. T. paaiškinimai buvo tik deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, nes jam nebuvo leista susipažinti su dokumentais, esant jo prašymui, nebuvo pateiktos prašomų dokumentų kopijos. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nevertino liudytojos L. G. paaiškinimų, jog liudytoja pateikė dokumentus, kurių jis nebuvo prašęs, t. y. jam buvo pateikti kiti dokumentai, kurie visiškai nesusiję su pateiktu prašymu dėl konkrečių dokumentų. Duomenų, kad jo prašomi pateikti dokumentai būtų buvę pateikti, duomenų teismui nebuvo pateikta. Apeliantas nurodo, kad juridinių asmenų registre registruotų įmonės įstatų 6 skyriaus 18 punkte numatyta, kad „Akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai.“ 19 punkte numatyta, kad „Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas.“ 20 punkte numatyta, kad „Bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama neatlygintinai.“ Nagrinėjamu atveju prašomi dokumentai jam susipažinimui nebuvo pateikti, jų kopijos nebuvo įteiktos taip pat, nors direktoriaus buvo aiškiai paprašyta pateikti dokumentus.
3.4. Apelianto tvirtinimu, teismo samprotavimai esamą situaciją spręsti civilinio proceso priemonėmis yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad „siūlymai civilinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl akcininko teisės į konkrečios informacijos gavimą prieštarauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasmei, kuomet iš esmės pažeidžiant įstatymu įtvirtintą akcininko teisę gauti informaciją, reikalaujama pasirinkti kitokį jo veikimo ir elgesio modelį, iš esmės kvestionuojant tokią teisę.“ (Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. A6.-1882-1049/2018).
3.5. Apeliantas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad bendrovės direktorius A. T. pažeidė jo teisę gauti informaciją, kuomet atsisakė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 18 straipsnio 1 dalies pagrindais bei tvarka pateikti reikalaujamus dokumentus ir informaciją, todėl jo veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo požymius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. atstovas advokatas V. R. prašo V. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
9. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
10. „(duomenys neskelbtini)“, UAB, įstatų (toliau – Įstatai) 18 punkte taip pat nustatyta, kad akcininko rašytiniu reikalavimu, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Įstatų 19 punkte numatyta, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato bendrovės vadovas. Įstatų 20 punkte numatyta, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama neatlygintinai (b. l. 7–8).
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad V. L. yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkas, turintis 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, taip pat eina bendrovės komercijos direktoriaus pareigas. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu „(duomenys neskelbtini)“, UAB, vadovu išrinktas A. T. (b. l. 5–6).
12. Apeliaciniame skunde V. L. tvirtina, kad jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, UAB vadovą A. T. dėl prašomos informacijos pateikimo kaip akcininkas, todėl vadovas privalėjo ją pateikti, o tai, kad jis buvo ir bendrovės darbuotojas, savaime nepaneigia jo, kaip akcininko, statuso bei jo teisių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su V. L. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog jis buvo ir bendrovės darbuotojas, savaime nepaneigia jo, kaip akcininko, statuso bei jo teisių, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju V. L., būdamas ne tik „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkas, bet ir einantis bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, prašydamas bendrovės vadovo pateikti atitinkamą informaciją, ir turėjo aiškiai nurodyti, ar jis norėjo realizuoti savo teisę susipažinti su informacija apie bendrovę kaip akcininkas (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis) ar informacija jam buvo reikalinga būtent kaip darbuotojui tam, kad galėtų atlikti darbines funkcijas.
14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad V. L. į bendrovės vadovą kreipėsi ne kaip akcininkas, siekiantis realizuoti savo teisę susipažinti su informacija apie bendrovę, bet kaip bendrovės darbuotojas, kuriam buvo reikalingi konkretūs duomenys apie bendrovės suteiktas paslaugas kitai bendrovei, tam, kad įvykdytų savo darbines funkcijas – išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitas už atliktas paslaugas.
15. Iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB, komercijos direktoriaus ir akcininko V. L. rašto „(duomenys neskelbtini)“, UAB, direktoriui A. T. nustatyta, kad V. L. iki 2020 m. spalio 12 d. prašė pateikti: ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei (duomenys neskelbtini) agentavimo paslaugas; sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atliekami darbai, arba paaiškinimą, kokius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), taip pat prašė paaiškinti įmonėje susidariusią situaciją ir vykdomų veiksmų tikslą. Pažymėtina, kad minėtu raštu V. L., prašydamas pateikti nurodytus dokumentus, aiškiai nurodė, kad šie duomenys ir informacija jam reikalinga būtent tam, kad būtų galima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“, UAB, atliktas agentavimo paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini) ir išrašyti sąskaitas už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. rašte pats nurodė, kad duomenys reikalingi pareigų vykdymui (b. l. 9). Kad V. L. raštą rašė kaip „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkas, o ne kaip bendrovės komercijos direktorius, nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog jis rašte pasirašė, visų pirma, būtent kaip komercijos direktorius, ir tik per pasvirąjį brūkšnelį dar nurodė, kad yra ir akcininkas. Todėl šiuo atveju jau pats rašto turinys, kartu ir aplinkybė, kad V. L. rašte nurodė savo einamas pareigas bendrovėje, nesudarė jokio pagrindo A. T. pateikti V. L. prašomą informaciją būtent kaip akcininkui. Tiek iš L. G. elektroninio laiško A. T., tiek ir iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojos L. G. parodymų nustatyta, kad V. L. buvo pateiktos susipažinimui finansinės apyskaitos, kartu buvo prašoma jas ir pasirašyti, tačiau V. L. atsisakė susipažinti su pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad V. L. ir pats nepaneigė, kad jam buvo pateikti dokumentai, bet, jo tvirtinimu, jie visiškai nesusiję su pateiktu jo prašymu. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad V. L., jo teigimu, jam neleidus susipažinti su jo prašytais dokumentais, būtų kaip akcininkas parašęs prašymą „(duomenys neskelbtini)“, UAB, direktoriui A. T. ir nurodęs, kokie konkrečiai dokumentai jam nebuvo pateikti ir su kokiais dokumentais jis nori susipažinti būtent kaip akcininkas. Iš V. L. elektroninio laiško A. T. nustatyta, kad jis tiesiog klausė, kodėl jam neleidžiama susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, o iš 2020 m. lapkričio 9 d. rašto A. T. vėlgi nenustatyta, kad jis kreipėsi į A. T., kaip „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkas į šios bendrovės direktorių. Šiuo atveju iš minėto 2020 m. lapkričio 9 d. rašto turinio nustatyta, kad šis raštas apskritai asmeninio pobūdžio.
16. Apelianto tvirtinimu, teismo samprotavimai esamą situaciją spręsti civilinio proceso priemonėmis yra neteisėti ir nepagrįsti. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas aptarė galimybę ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją spręsti civilinio proceso tvarka teisme, kaip ir numatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdamas būtent į jau aptartą V. L. rašytą A. T. 2020 m. lapkričio 9 d. rašto turinį, kuris parodo, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkų A. T. ir V. L. santykiai yra konfliktiški, nes V. L. reikalavo A. T., jog jis išeitų iš bendrovės, kaltino finansinių ir buhalterinių dokumentų slėpimu, dokumentų klastojimu (b. l. 10). Kartu apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Apylinkės teismas ir akcentavo, kad būtent ABĮ 18 straipsnio 1 dalis reglamentuodama akcininko teisę gauti informaciją numato, jog ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
17. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimą, kuriame V. L. nurodė, kad jį teikia kaip akcininkas, reikalaudamas pateikti įmonės buhalterinius ir kitus įmonės dokumentus susipažinimui: sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės apskaitos dokumentus, apskritai adresavo ne „(duomenys neskelbtini)“, UAB, direktoriui A. T., bet buhalterei L. G. (b. l. 11).
18. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju byloje nenustatyta, jog A. T. turėjo pareigą suteikti informaciją ir jos neįvykdė, kadangi V. L. prašymas nelaikytinas pateiktu realizuojant ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą neturtinę akcininko teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
19. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. T. veikoje esminio administracinio nusižengimo požymio – objektyviosios pusės, t. y. kad jis pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti informaciją apie bendrovę, todėl administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukė pagrįstai ir teisėtai.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.