Kauno apylinkės teismo nutarimas, A6.-1882-1049/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2018-10-03
Bylos Nr.: A6.-1882-1049/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Pažeidėjas: A. K.
Advokatai: Vytautas Dargis, Paulius Vaicekauskas, Paulius Vaicekauskas Kaunas, Vytautas Dargis Kaunas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1882-1049/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01150-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 7.10; 21.1.5; 21.9.9; 21.9.10; 21.13.3; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui, advokatui Vytautui Dargiui,

pareiškėjo atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui M. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo įgaliotajam atstovui, advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

A. K., būdamas juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, eidamas direktoriaus pareigas, pažeidė šios įmonės akcininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę gauti informaciją, kuomet pagal 2018 m. sausio 30 d. bei 2018 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. L. reikalavimus, atsisakė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bei 18 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka, pateikti akcininko reikalaujamus dokumentus ir informaciją visa apimtimi, o būtent, nesudarė galimybės akcininkui susipažinti ir nepateikė visų įmonėje tuo metu veikusių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijų, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

II. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgaliotojo atstovo paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. K. nusižengimo padarymo fakto nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje išvardinti dokumentai, kiekvienais metais, kuomet vyksta eilinis įmonės akcininkų susirinkimas, visą laiką būna aptarti, konkretizuoti ir pateikti. Tokie dokumentai sudedami į segtuvus ir gali būti pateikti asmeniui, kuris turi teisę su jais susipažinti. Šie dokumentai ruošiami iki kiekvieno eilinio akcininkų susirinkimo, jų paruošimas užtrunka 2-3 mėnesius. Šiuo atveju suinteresuotas akcininkas turi teisę įgyvendinti savo teises rengdamas susirinkimus, tačiau to nedaro, kliudo įmonės veiklai. Prašo pateikti visus sandorius, kai tuo tarpu bendrovė veikia nuo 1995 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi reklamos paslaugų teikimu, todėl visos sutartys yra galiojančios, būna, kad ir po dešimties metų užsakovas paskambina. Šiuo atveju įmonės akcininkas negali šokdinti direktoriaus ir būti aukščiau už jį. Tokių sandorių yra šimtai ir jų reikalavimas tik parodo akcininko požiūrį į bendrovę, kuriuo kenkia jos veiklai. Bendrovės įstatų 14.2 p., 14.2 p. suteikia teisę akcininkui susipažinti su visais įmonės dokumentais, tačiau 14.4 p. nurodo, jog tokią teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais turi tik akcininkas, turintis daugiau kaip 1/2 balso teisės pagal valdomas akcijas. Tokio skaičiaus akcijų pareiškėjas neturi. Vienerius metus vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditas, kurio metu buvo padarytos konkrečios išvados. Bendrovės akcininkas tirs kartus buvo išrinktas į valdybą ir tirs kartus iš jos atsistatydino, tai rodo jo neigiamą požiūrį į bendrovę, kuri niekam nėra skolinga. Visų dokumentų reikalavimas yra absurdas ir cinizmas ir tikrai ne septynių dienų termino klausimas, taip elgiamasi tyčia. Mano, kad jei dokumentai buvo pateikti teisme, tuomet dokumentų įteikimas akcininkui yra tinkamas ir tokius dokumentus akcininkas galėjo matyti teisme, o taip pat 2018 m. balandžio 27 d. bei 2018 m. gegužės 16 d. visuotinių akcininkų susirinkimų metu ir likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jų. Paaiškino, kad A. K. santykiai su M. L. yra konfliktiški, nes jis kaip akcininkas stengiasi bendrovę numaryti į bankrotą ir vėliau ją padalinti, tačiau bendrovė kaip gyvas organizmas visuomet priešinsis sunaikinimui. M. L. pažįsta apie 40 metų, o konfliktai prasidėjo tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoti patalpas, kuriomis naudojosi 15 metų. Abu bendraudavo, švęsdavo gimtadienius, jokių nesutarimų nebuvo. M. L. klausė A. K. ką šis darys su akcijomis, A. K. nurodė, kad sumažėjus jų vertei nupirks, tačiau iki to likus vienai dienai M. L. šias akcijas pats nupirko, nuo to prasidėjo nesutarimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima reklama ir patalpų nuoma, nėra konkurentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovėje šiuo metu dirba keturi darbuotojai. Veikiančių turto nuomos sandorių šiuo metu yra apie penkiolika. Atsakydamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. L. klausimus, nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. visuotinio akcininkų susirikimo darbotvarkėje nebuvo numatyta klausimo dėl dokumento akcininkų pateikimo, ir tokie dokumentai nebuvo jam pateikti. 2018 m. balandžio 27 d. vykusio visuotinio akcininkų susirikimo metu reikalaujamų sandorių taip pat nepateikė, kažkokie sandoriai ant stalo buvo, bet tai nebuvo visi. Tokio klausimo taip pat nebuvo numatyta darbotvarkėje. Negalėjo atsakyti į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta informacija dėl juridinio asmens tyrimo veiklos. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendžiami kiti įstatymuose nustatyti klausimai. Patvirtino, jog po juridinio asmens veiklos tyrimo buvo sudaryta naujų sandorių, kurie veikia iki šiol. Nurodė, jog daug dokumentų jau yra archyve. Gavęs iš akcininko prašymą dėl dokumentų pateikimo, neprašė jo sukonkretinti kokius jis dokumentus nori gauti, nes tai akcininko pareiga tiksliai suformuoti, ko jis nori.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Paulius Vaicekauskas parodė, kad yra konfliktiški įmonės vadovo A. K. ir vieno iš akcininkų santykiai. Ginčas kyla ne tiek dėl dokumentų pateikimo, o dėl noro toliau eskaluoti konfliktą, tai noras civilinius teisnius santykius perkelti į administracinio nusižengimo sferą ir tai nėra teisinga. Toks ginčas ir akcininko teisės turėjo būti įgyvendinamos visų pirma civilinio proceso priemonėmis, tačiau ne administracinio nusižengimo byloje. Pats akcininkas nesugeba tiksliai suformuluoti savo reikalavimo, t. y. to, ko jis nori gauti iš įmonės, todėl ir įmonės vadovas negali tokio prašymo įgyvendinti, nes mato iš esmės piktnaudžiavimo teise atvejus, juo labiau kad tokie tarpusavio santykiai turi priešistorę. Dar iki to vyko eilė administracinių nusižengimų bylų dėl to, kad įmonės vadovas neva neteikė informacijos akcininkui. Jose buvo konstatuotas piktnaudžiavimas akcininko teisėmis ir tai daroma vėl. Tokius reikalavimus akcininkas turėtų teikti civilinėje byloje dėl teisės į informaciją, tačiau akcininkui tai nenaudinga, jis tikisi, jog ginčas bus nagrinėjamas formaliai, neatsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, neatsižvelgiant į ankstesnius teismų sprendimus. Akivaizdu, kad reikalaudamas pateikti dokumentus ir informaciją akcininkas piktnaudžiauja savo teise ir provokuoja įmonės vadovą, nurodydamas neaiškius reikalavimus, eskaluoja konfliktą ir elgiasi nesąžiningai, vėl grįžtant prie tų pačių temų, kurios jau buvo išnagrinėtos ir atmestos, kaip akcininko piktnaudžiavimas. Tikslas nėra gauti reikalingus duomenis, o bausti įmonės vadovą, todėl byla turi būti nutraukta, nes nebuvo bandyta civilinės teisės būdais gauti tokių duomenų. Nėra subjektyviosios pažeidimo pusės, o būtent, įmonės vadovo tyčios daryti nusižengimą, nes įmonės vadovas reikalavimo nesuprato. Antru punktu reikalaujant pateikti žalos padengimo žiniaraštį taip pat yra akivaizdus piktnaudžiavimas. Šis klausimas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo išsamiai išanalizuotas teisme. Pagrindinis teismui pateiktas dokumentas ir buvo aptariamas žiniaraštis, eilė kitų dokumentų, Pareiškėjas šioje byloje buvo ieškovas, todėl nežinoti apie tokio dokumento nebuvimą yra neįtikėtina, tai tik dar kartą rodo akcininko norą pašokdinti įmonės vadovą. Akivaizdu, kad tokius duomenis akcininkas turi. Dėl įmonės administracijai mokamų atlyginimų ir jų priedų dydžių taip pat sunku suvokti, kas yra įmonės administracija, A. K. tai supranta kaip jį patį ir įmonės direktoriaus pavaduotoją, tokius duomenis pateikė pareiškėjui. O dėl prievolės teikti duomenis apie visų įmonėje dirbančių asmenų atlyginimus, direktorius dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų negalėjo teikti. Įmonės direktorius nurodė akcininkui apie galimybę susipažinti su reikalaujamais dokumentais vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau turėjo tikslą tokių duomenų negauti, kad įmonės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Paulius Vaicekauskas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. K. neturėjo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti galimybės susipažinti su prašomais dokumentais. Pirma. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo M. L. ir A. K. ne mažiau kaip 15 metų yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, kurie pasireiškia dažnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijuojamomis bylomis, tame tarpe, dėl baudos skyrimo ATPK 50⁵ straipsnio, ANK 119 straipsnio pagrindu, nes A. K. akcininkui nepateikia dokumentų. Siekiant atskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiavimą teise, atsakovas pateikia aktualius teismų procesinius sprendimus: 2006 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutarimu ATP byloje Nr. A-2257-456/2006, atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesuteikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje suteiktomis teisėmis, pastoviai reikalaudamas jau turimus ar nepriklausančius gauti dokumentus (Priedas Nr. 1); 2007 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutarimu ATP byloje Nr. A-3068-456/2007, atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesuteikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio suteiktomis teisėmis, pastoviai reikalaudamas jau turimus ar nepriklausančius gauti dokumentus ir informaciją (Priedas Nr. 2). 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi LVAT ATP byloje Nr. N39-571/2008, paliko pirmos instancijos teismo nutarimą nepakeistu (Priedas Nr. 3). 2016 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismas nutarimu ATP byloje Nr. A2.2.-1075-738/2016, atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesuteikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Teismas pažymėjo, kad akcininkas pakartotinai reikalaudamas ir nenurodydamas konkrečios priežasties, kam pareiškime nurodyti duomenys reikalingi (pateikti visus veikiančius įmonės sandorius), kai jie buvo aptarti, ištirti ir padarytos išvados, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnyje numatytomis teisėmis (Priedas Nr. 4). 2016 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismas nutartimi ATP byloje Nr. ATP-407-397/2016, nutarimą paliko nepakeistu (Priedas Nr. 5). Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje teismas (2015 m. sausio 19 d. Kauno apygardos sprendimas c. b. Nr. 2-333-324/2015) yra patvirtinęs jo besąlygišką teisę gauti visą su įmonę susijusią informaciją ir susipažinti su visais įmonės dokumentais, tas pats Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi ATP byloje Nr. ATP-407-397/2016, akcentavo poreikį nurodyti, kokiu tikslu prašoma įmonės dokumentų ir neprašyti jau turimų dokumentų, kas taip pat turi prejudicinę galią šioje byloje. Šiuo atveju, 2018 sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl pakartotinai reikalavo pateikti visų įmonėje veikiančių sandorių kopijas, kai didžiąją dalį įmonėje veikiančių sandorių kopijų yra gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos tyrimo byloje (c. b. Nr. 2-333-324/2015), ir nenurodydamas kokiu tikslu jam šie dokumentai yra reikalingi. A. K., atsižvelgdamas į tapačiose bylose teismų pateiktus motyvus, atsisakė pateikti pareiškėjai visų įmonėje veikiančių sandorių kopijas. Antra. 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 6 d. raštuose pareiškėjas pareikalavo pateikti visų įmonės kasos knygos įrašų kopijas už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jo įvykdymo. Tas buvo motyvuojama siekiu patikrinti ar A. K. įvykdė 2016-12-05 Kauno apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-5683-1043/2016, atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. nuomone, toks pareiškėjo reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas. 2017 m. rugsėjo 15 d. c. b. Nr. e2-5683-1043/2016, A. K. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikdamas duomenis apie pilną teismo sprendimo įvykdymą – buhalterinę pažymą, kasos pajamų orderius ir darbo užmokesčio įskaitymo aktus (Priedas Nr. 6). 2017 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi c. b. Nr. e2-5683-1043/2016, patvirtino, kad A. K. įvykdė teismo sprendimą, todėl panaikino laikinąsias apsaugos priemones (Priedas Nr. 7). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patvirtino, kad A. K. įvykdė teismo sprendimą, pareiškėjo reikalavimas pateikti įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą buvo visiškai nepagrįstas. Trečia. 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 6 d. raštais pareiškėja pareikalavo duomenis apie 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki visiško jo įvykdymo paskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus įmonės skolininkui A. K., administracijos darbuotojui S. S. ir kitiems dviem įmonės darbuotojams. A. K. pateikė duomenis apie jo ir S. S. gautus priedus, o apie darbuotojų gaunamus priedus duomenis atsisakė pateikti. Pažymėtina, kad nors A. K. ir pateikė dalį duomenų apie darbo užmokesčio priedus, tačiau jos neprivalėjo pateikti. Nei ABĮ 18 straipsnio1 dalyje, nei įmonės įstatų 14.1. ir 14.2. punktuose nėra nurodyta akcininko teisė susipažinti su įmonės darbuotojų darbo užmokesčiu ir jo priedais. Taip pat minėtuose prašymuose pareiškėjas nenurodė, kokiu tikslu šie duomenis jam yra reikalingi. Atsižvelgiant į tai, A. K. visiškai pagrįstai atsisakė pateikti informaciją apie darbuotojų gaunamus darbo užmokesčio priedus, nes nei ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, nei įmonės įstatai jo neįpareigojo to daryti. Apibendrinant, A. K. pažymi, kad CK 1.5 straipsnis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atitinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasis savo ABI 18 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, turi ja naudotis sąžiningai, protingai ir nepiktnaudžiauti. Dėl šių priežasčių, atsakydamas į 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus, pateikė tik dalį prašomų duomenų, nes pareiškėjas nenurodė, kokiu tikslu jam ir vėl reikia pateikti visus veikiančius įmonės sandorius, nors iš esmės visus veikiančius sandorius jis jau yra gavęs įmonės veiklos tyrimo byloje (įmonė užsiima nekilnojamojo turto nuomos veikla, nuomos sutartys sudaromos nemažiau kaip kelių metų terminui); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai reikalavo duomenų pagrindžiančių 2016 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo įvykdymą c. b. Nr. e2-5683-1043/2016, nes šie duomenys buvo pateikti teismui ir teismas patvirtino, jog sprendimas buvo įvykdytas; Nei ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai nenumato akcininkui teisės gauti duomenų apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį ar jo priedus. Atsižvelgiant į tai, A. K. turėjo pilną teisę nepateikti susipažinti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomų dokumentų. Be to, pareiškėjo teisė gauti minėtus dokumentus yra civilinės teisės dalykas ir esant ginčytinai situacijai, pareiškėjas galėjo ginti savo tariamai pažeidžiamas teises civiline tvarka ir išsireikalauti pageidaujamus dokumentus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, kas kelia abejonių ar pareiškėjui jo nurodomi dokumentai yra iš tiesų reikalingi. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su pageidaujamais įmonės dokumentais Nors A. K. mano, kad turėjo pilną teisę atsisakyti atsakovui susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau, vengdamas ginčų, pareiškėjui sudarė galimybę susipažinti su pageidaujamais dokumentais. Todėl A. K. šią bylą laiko eiliniu A. L. pasinaudoti teismu kaip įrankiu ilgamečiame asmeniniame konflikte prieš A. K.. Bylos atveju, A. K. gavęs 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjo prašymą pateikė 2018 m. vasario 6 d. raštą su kuriuo pateikė dalinį atsakymą į atsakovo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, papildomai nurodė, kad netrukus vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame bus pateikta revizoriaus ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys, susirinkime bendrovės akcininkams įstatymo nustatyta tvarka bus atsakyta į visus jų kompetencijai priklausančius klausimus. Atsakovui 2018 m. vasario 20 d. raštu pareiškus, kad pateikti duomenys jo netenkina, 2018 m. vasario 27 d. raštu A. K. informavo, kad 2018 m. balandžio 27 d. įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės galimybes susipažinti su visomis išvadomis ir kitais ABĮ 18 straipsnyje nurodytais dokumentais. Atitinkamai, pareiškėjas nebereiškė pretenzijų dėl informacijos gavimo, kas matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 20 d. rašto. Jame pareiškėjas, susipažinęs su jam pateiktu 2017 m. finansinių ataskaitų rinkiniu bei 2018 m. kovo 8 d. revizoriaus ataskaita, pateikė jam rūpimus klausimus įmonės administracijos vadovui. 2018 m. balandžio 27 d., nesusidarius kvorumui, visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko (Priedas Nr. 8). Nepaisant to, kaip ir žadėta 2018 m. vasario 27 d. rašte, atvykusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. L. buvo sudaryta galimybė susipažinti su visais jo pageidaujamais dokumentais, kurių jis nebuvo gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo byloje ar gavęs iki 2018 m. balandžio 27 d., ir daryti jų kopijas. Tokios pat galimybės buvo sudarytos ir 2018 m. gegužės 16 d. vykusiame pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsižvelgiant į tai, A. K. pagristai manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikis susipažinti su įmonės informacija buvo patenkintas, ką patvirtino ir paties pareiškėjo elgesys - po 2018 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebereiškė papildomų reikalavimų dėl informacijos pateikimo. 2018 m. balandžio 27 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją A. K. (Priedas Nr. 9), kad buvo nepagrįstai nuspręsta, jog nesusidarė akcininkų kvorumas ir laikoma, kad akcininkų susirinkimas neįvyko. 2018 m. gegužės 16 d. įvykus pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, 2018 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsakė kritiką dėl susirinkimo eigos ir kad A. K. nepateikė atsakymų į 2018 m. balandžio 23 d. rašte pateiktus klausimus (Priedas Nr. 10). Tačiau nei 2018 m. balandžio 27 d., nei 2018 m. gegužės 18 d. raštuose, nei vėliau pareiškėjas nenurodė, kad vis dar ribojama jo kaip akcininko teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tiek 2018 m. balandžio 27 d., tiek 2018 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta galimybė susipažinti su pageidaujamais įmonės dokumentais ir daryti jų kopijas, todėl negalėjo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ABĮ 18 straipsnio 1 dalies teisių, ko pasėkoje A. K. veiksmuose nėra ANK 119 straipsnyje nustatyto nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad tuo jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime pareiškėjui nebuvo pateikti ar nebuvo pateikti jį tenkinantys atsakymai į jo užduotus klausimus apie įmonę, tai nereiškia jo ABĮ 16 straipsnyje nustatytos teisės į informaciją pažeidimo, nes ši teisė detalizuojama ABĮ 18 straipsnyje ir apima teisę susipažinti su konkrečiais įmonės dokumentais ir daryti jų kopijas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reguliuojančias įstatymo normas, jas aiškinančią teismų praktiką bei bendruosius teisės principus, prašoma nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių kodekso 119 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šios nusižengimo įvykio ir sudėties bei priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškimą pateikusio asmens ir jo įgaliotojo atstovo paaiškinimai

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas, advokatas Vytautas Dargis paaiškino, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkintini, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. sausio 30 d. bei 2018 m. vasario 20 d., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu prašydamas pateikti informaciją bei visų Įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijas, taip pat visų Įmonės kasos knygos įrašų kopijas, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818 eurų žalą iki visiško jų įvykdymo, bei duomenis apie po 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki jo visiško įvykdymo Įmonės priskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus Įmonės skolininkui A. K., administracijos darbuotojui S. S. ir kitiems dviems Įmonės darbuotojams. Tačiau du kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsisakė pateikti tokią informaciją. Tai darė nusižengdamas įstatymui. Akivaizdu, kad akcininkas siekia gauti informaciją, turėdamas konkretų tikslą ir vadovaujasi ABĮ 18 straipsnio nuostatomis, raštu užtikrino gautinos informacijos konfidencialumą. Paaiškino, kad akcininkas prašė pateikti ne visus, o tik 2018 m. sausio 1 d. veikiančius ir galiojančius naujus sandorius. Nauja įstatymo redakcija numato, kad akcininkas turi teisę gauti ne tik įstatyme, tačiau ir bendrovės įstatuose numatytą informaciją. Dėl to susidarė situacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nemotyvuotai atsisako pateikti informaciją. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo pateikti akcininkui įstatuose numatytą informaciją ir A. K. dalyvavo šiame procese, taigi, klausimas dėl teisės gauti informaciją jau išspręstas teismine tvarka, tačiau to nepakanka, tokia pareiga nevykdoma, todėl spręstinas administracinės atsakomybės klausimas. Papildė, kad 2018 m. vykusiuose visuotiniuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose galimybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. L. susipažinti su pareikalauta informacija nebuvo sudaryta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas, advokatas Vytautas Dargis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nubausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, padarymą. Pareiškėjas yra Įmonės akcininkas, kuriam priklauso 44,3 procentų Įmonės akcijų. Įmonės vadovas (Įmonės įstatuose įvardijamas administracijos vadovu) A. K. yra buvęs Įmonės akcininkas. Tarp Įmonės akcininkų yra susiklosčiusi konfliktiška situacija, kadangi administracijos vadovas bei buvęs stambiausias Įmonės akcininkas A. K. (kuris Pareiškėjui užvedus civilinę bylą dėl Įmonės veiklos tyrimo, 2013 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartimi savo sūnui A. K. perleido 19708 vnt. akcijų, kas sudaro 50,03 procentų visų Įmonės akcijų, o 2013 m. birželio 20 d. sūnus išdavė įgaliojimą tėvui A. K. įgyvendinti akcininko teises) negerbia kitų Įmonės akcininkų teisės dalyvauti Įmonės valdyme ir trukdo jiems įgyvendinti jų valdomų akcijų jiems suteikiamas teises (teisę gauti informaciją iš bendrovės, teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime pagal turimų akcijų suteikiamas teises) bei nesiekia efektyvesnio Įmonės nuosavo turto panaudojimo ūkinėje veikloje, dėl ko Įmonė veikia nuostolingai. Nurodytas aplinkybes liudija Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracijos vadovo A. K. veikla buvo pripažinta netinkama. Šis sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015, ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016 (nutarčių kopijos pridedamos). Paminėti teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje. Juridinio asmens veiklos tyrimo išvadų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-5683-1043/2016 iš A. K. Įmonės naudai buvo priteista 24 818 eurų žalos atlyginimas. Konfliktišką situaciją tarp akcininkų patvirtina ir kitose bylose teismų priimti sprendimai, tačiau proceso koncentracijos tikslais Pareiškėjas plačiau apie juos nepasisakė. Dėl netinkamo Įmonės valdymo Pareiškėjas turi teisėtą interesą efektyvinti Įmonės ūkinę veiklą ir tuo tikslu siekia dalyvauti Įmonės valdyme. Net ir minėtais teismų sprendimais teismams pripažinus Pareiškėjo (akcininko) teisę gauti iš Įmonės atitinkamą informaciją ir dokumentus (LR ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Įmonės įstatų 14.2. punktas) Įmonės vadovas A. K. sąmoningai neteikia Pareiškėjui informacijos, kuri jam reikalinga įgyvendinti akcininko teises. Pareiškėjas vadovaudamasis ABĮ 16 straipsniu, 18 straipsniu bei Įmonės įstatų 14 punkto jam suteiktomis teisėmis, 2018 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. 01/18, prašė Įmonės vadovą A. K. per 7 dienas pateikti susipažinti šių Įmonės dokumentų patvirtintas kopijas bei šią informaciją: (1) Visų Įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijas; (2) Visų Įmonės kasos knygos įrašų kopijas, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo; (3) Duomenis apie po 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki jo visiško įvykdymo Įmonės priskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus Įmonės skolininkui A. K., administracijos darbuotojui S. S. ir kitiems dviems Įmonės darbuotojams. 2018 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. 01/18, prašydamas informacijos bei dokumentų, Pareiškėjas įvykdė ABĮ 18 straipsnyje įtvirtintas sąlygas prašomai informacijai ir dokumentams gauti, t. y. (1) užtikrino prašomos informacijos bei dokumentų konfidencialumą bei įsipareigojo neatskleisti Įmonės komercinių paslapčių; (2) nurodė teisinį pagrindą prašomai informacijai ir dokumentams gauti. Pažymėtina, jog Pareiškėjas turėjo teisėtą interesą gauti šiuos duomenis, kadangi jie reikalingi Įmonės vadovo A. K. veiklos kontrolei įgyvendinti. Tokia kontrolė reikalinga, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad A. K. netinkamai vykdė savo pareigas. Įmonei iš A. K. priteistų nuostolių išieškojimas nebuvo perduotas antstoliui, o buvo vykdomas skolininkui A. K. esant interesų konflikte (Įmonei išduotas vykdomasis raštas pagal Pareiškėjui pateiktą informaciją yra vykdytas skolininkui A. K. grynaisiais pinigais mokant į Įmonės kasą jam pačiam esant Įmonės kasininku). Į Pareiškėjo prašymą Įmonės direktorius A. K. 2018 m. vasario 6 d. pateikė atsakymą Nr. Rl/2018, kuriame nurodė, jog: (1) Įmonėje veikia didelis kiekis įvairių sandorių, sudarytų per Įmonės veikimo metus. Todėl abejojama ar informacija apie visus šiuos sandorius, kuriuos surinkti užimtų daug laiko, yra reikalinga akcininkui pagal ABĮ 18 straipsnį bei akcininkui yra perteklinė. (2) Kartu pateikė žalos padengimo apyvartos žiniaraštį, bei (3) nurodė, jog dalį Įmonės administracijai mokamų atlyginimų ir priedų (iki mokesčių) dydžių. Prašoma informacija ir/ar dokumentai (bendrovės sudaryti sandoriai) Pareiškėjui nebuvo pateikti. 2018 m. vasario 20 d. Įmonės direktoriui buvo pateiktas pakartotinis prašymas Nr. 02/18, dėl nepateiktų Įmonės dokumentų pateikimo. Prašyme Pareiškėjas nurodė, jog jis jau ankstesniu prašymu Įmonės direktoriui paaiškino prašomos informacijos ir dokumentų kopijų reikalingumą, nurodė teisinį pagrindą jiems gauti bei įsipareigojo užtikrinti informacijos, dokumentų ir iš Įmonės gautos komercinės paslapties konfidencialumą. Pareiškėjas pakartotiniame prašyme pažymėjo, jog Įmonės vadovas atsisakymo pateikti prašomą informaciją bei dokumentus nepagrindę LR ABĮ 18 straipsnyje įtvirtintomis sąlygomis, suteikiančiomis teisę atsisakyti teikti akcininkams prašomą informaciją ar dokumentus. 2018 m. vasario 27 d. Įmonės direktorius Pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. R2/2018, kuriame iš esmės pakartojo ankstesnio atsakymo motyvus. 2018 m. balandžio 20 d. Pareiškėjas kreipėsi į Įmonės direktorių nurodydamas, jog vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia LR ABĮ 18 straipsnio redakcija jis jau ne kartą prašė užtikrinti Pareiškėjo kaip akcininko teisę susipažinti su Įmonės veikiančiais sandoriais, kadangi Įmonės veikla išlieka nuostolinga, o administracijos vadovo veikla teismo sprendimu pripažinta neteisėta ir netinkama. Prašomi dokumentai ir informacija vis tiek nebuvo pateikta. Prašyta informacija ir/ar dokumentai Pareiškėjui nebuvo pateikti iki šios dienos. Tai leidžia konstatuoti, kad yra pažeidžiamos akcininko (Pareiškėjo) teisės, jam yra trukdoma įgyvendinti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnyje ir Įmonės įstatų 14.2. punkte suteiktą teisę gauti informaciją apie bendrovę ir visus bendrovės sudarytus sandorius. Įmonės įstatų 14.2 punktas nustato, kad 1/20 akcijų valdantis akcininkas, pateikęs raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės sudarytais sandoriais, laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimo ir mainų sutartimis. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015, motyvuojamojoje dalyje (konkrečiai 12 lapo 1 pastraipoje) expressis verbis konstatuojama, jog Įmonės įstatų 14.2 punktas nustato, kad 1/20 akcijų valdantis akcininkas, pateikęs raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės sudarytais sandoriais, todėl Pareiškėjui pateikus raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinių paslapčių, atsisakymas Pareiškėjui susipažinti su Įmonės sudarytais sandoriais yra neteisėtas. Taigi, ginčas dėl Pareiškėjo (akcininko) teisės gauti Įmonės įstatų 14.2 punkte nurodytą informaciją/dokumentus jau yra išspręstas civiline tvarka. Minėtoje byloje atsakovo statusu dalyvavęs A. K. negali nežinoti/nesuvokti, kad jis kaip Įmonės vadovas pagal įstatymus ir Įmonės įstatus privalo Pareiškėjui teikti Įmonės įstatų 14.2 punkte nurodytą informaciją/dokumentus. Iš to galima daryti išvada, jog A. K. tiesiogine tyčia pažeidinėja Pareiškėjo (akcininko) teises. Šioje situacijoje (1) Pareiškėjas Įmonės direktoriui ne kartą nurodė, jog prašoma informacija ir dokumentai jam kaip Įmonės akcininkui yra reikalinga siekiant įgyvendinti LR CK imperatyvias nuostatas dėl visiško Įmonės vadovo Įmonei padarytų nuostolių atlyginimo bei siekiant įgyvendinti ABĮ akcininkams suteiktas teises, (2) taip pat raštu užtikrino visos iš Įmonės gautos informacijos, dokumentų ir Įmonės komercinių paslapčių konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai yra ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys, kurioms esant Įmonės vadovas neturėjo teisės atsisakyti pateikti akcininkui visą jo prašomą informaciją ir/ar Įmonės dokumentus. Nepaisant to, informacija ir dokumentai Pareiškėjui nebuvo teikiami. Šioje situacijoje atsisakymas pateikti prašomą informaciją/dokumentus negali būti laikoma viena iš vadovo teisėto elgesio alternatyvų. Atsisakymas pateikti prašomą informaciją/dokumentus gali būti pripažintas teisėtu elgesiu LR ANK 119 straipsnio prasme tuo atveju, kai tarp akcininko ir bendrovės yra kilęs ginčas dėl akcininko teisės į informaciją, t. y. bendrovės vadovas yra įsitikinęs teisėtai, jog teisėtai atsisako teikti informaciją, dėl to nėra jo kaltės - vieno iš administracinio nusižengimo elementų. Šiuo atveju ginčas dėl Pareiškėjo kaip Įmonės akcininko teisės į informaciją ir dokumentus jau anksčiau yra išspręstas civiline tvarka. A. K. yra žinoma apie civilinio ginčo baigtį. Tačiau net ir teismams įsiteisėjusiais sprendimais pripažinus Pareiškėjui teisę susipažinti su visais Įmonės sandoriais, Įmonės vadovas A. K. vis tiek atsisako teikti šią informaciją. Akivaizdu, kad A. K. veikia tiesiogine tyčia. Dėl to „aiškus atsisakymas“ negali būti laikoma teisėto elgesio variantu. Akivaizdu ir tai, kad Pareiškėjo pažeistų teisių neįmanoma apginti civilinėmis pažeistų teisių gynimo priemonėmis (A. K. jų nepaiso), todėl taikytinas LR ANK 119 straipsnis kaip ultima ratio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais bei iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių visuma, Įmonės direktoriaus A. K. veiksmai atitinka LR ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėtį ir požymius. Dėl to Pareiškėjas teikia skundą kuriuo prašo Įmonės direktoriui iškelti administracinio nusižengimo bylą ir pritaikyti jam sankcijas už administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

M. L. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vaicekausko į bylą pateiktais paaiškinimais, kurie paremti tuo, kad iki 2018 m, nagrinėtomis bylomis, kad informacijos bendrovės akcininkui nepateikimas nesudaro pagrindo takyti administracinę atsakomybę, o taip pat tuo, kad 2018 m. gegužės 16 d. vykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime neva buvo sudarytos galimybės akcininko atstovui susipažinti su pareikalautais dokumentais ir informacija. Su tokiais paaiškinimais neturi pagrindo sutikti, visų prima dėl to, kad nuo 2018 m. veikia nauja ABĮ redakcija, kurioje yra išplėstos visų akcininkų teisės į informaciją, taigi ir bendrovės įstatuose numatytą informaciją. Patikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie tai, kad akcininko atstovui buvo suteikta galimybė susipažinti su reikalaujama informacija įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo metu yra akivaizdžiai klaidinanti teismą, nes tokia galimybė nebuvo sudaryta. Tą patvirtina susirinkimo protokolas ir garso įrašas. A. K. susirinkimo metu aiškiai išsisukinėja, nurodydamas, kad įmonėje veikia šimtai sandorių ir negali jų pateikti. Dėl to taikytina administracinė atsakomybė. Paaiškino, kad kol buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, po bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimo, kurio metu nustatyta, jog vadovo veikla netinkama, teismas pripažino, jog tikslinga spręsti žalos atlyginimo klausimą, jis kreipėsi kaip valdybos narys, siekdamas gauti panašaus pobūdžio informaciją, tačiau jos negavo, tik po to dėl informacijos pateikimo kreipėsi akcininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikėtasi geranoriško bendradarbiavimo, tačiau informacija nebuvo pateikta. Prašo taikyti administracinę atsakomybę, nes savarankiškai negali nutraukti tokios neteisėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiklos. Patikslino, kad akcininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo kreipėsi du kartus – 2018 m. sausio 30 d. bei 2018 m. vasario 20 d., abu kartus tokios informacijos negavo. 2018 m. balandžio mėnesį keipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamos informacijos nenurodė ir savo reikalavimo šiuo pagrindu negrindė, kadangi įstatymo nustatytu 7 dienų laikotarpiu jos negavo ir iki šiol jos negavo. Patikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad su prašomais sandoriais akcininkas galėjo susipažinti įmonės veikos tyrimo byloje yra niekiniai, kadangi su jais galėjo susipažinti ir juos pamatyti tik tyrimą atlikęs ekspertas, be to įmonės veikos tyrimas baigėsi dar 2013 m., o prašoma susipažinti tik su veikiančias sandoriais. Dalyje dėl informacijos pateikimo apie žalos atlyginimą, nurodė, kad akcininkui pagrįstai kilo klausimų, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pats būdamas bendrovės skolininku ir kartu kasininku vykdė žalos atlyginimą ir dėl to akcininkui galėjo kilti pagrįstų abejonių. Aiškios informacijos apie duomenis apie po 2016 m. gruodžio 5 d. įmonės direktoriui ir administracijos darbuotojui S. S. priskaičiuotus atlyginimus ir jų priedus, taip pat negavo. A. K. nenurodė kur ir kada bus galima susipažinti su reikalaujamais dokumentais, tai, kad su jais buvo suteikta galimybė susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susitrinkimo metu yra netiesa, tokios galimybės sudaryta nebuvo. Nebuvo taip, kad M. L. kokie nors dokumentai būtų pateikti, ar nurodyta, kur jie yra. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus patikino, kad ir 2018 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kuris dėl kvorumo nebuvimo neįvyko, taip pat nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su reikalaujamais dokumentais.

Šalies argumentai

M. L. Teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo atstovas byloje tik 2018 rugsėjo 12 dieną galėjo susipažinti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovo 2018 m. rugsėjo 7 d. rašytiniais paaiškinimais byloje, nes atvykus 2018 m. rugsėjo 11 d. į nagrinėjamų bylų raštinę ir susipažinus su bylos medžiaga jų dar nebuvo byloje. Susipažinus su šiais paaiškinimais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, advokatas Paulius Vaicekauskas nesutikdamas su pareiškimu iš esmės remiasi šiais argumentais: - anksčiau iki 2018 metų pradžios nagrinėtomis administracinėmis bylomis, kuriose buvo prieita išvados, kad bendrovės veiklos įstatuose nustatytos akcininko neturtinės teisės į informaciją pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę; taip pat paaiškinimuose tvirtina, kad akcininkui 2018 gegužės 16 dieną vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime neva buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visais veikiančiais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikia nei šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolo, nei kitų įrodymų kad šie sandoriai susirinkimo metu buvo teikiami akcininkams susipažinti. Su tokiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais sutikti neturi jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių: visų pirma, kaip nurodyta pareiškime, šiuo metu veikia nauja Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio, kuriuo yra užtikrinama akcininkų teisė į informaciją, redakcija. Dabar joje yra, išplečiant visų akcininkų teises į informaciją apie bendrovės veiklą, yra perkeltos ir bendrovių veiklos įstatais suteikiamos jiems papildomos teisės į informaciją. Dėl šios materialinės teisės normos esminio pakeitimo anksčiau nagrinėtos administracinės bylos neturi prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla. Antra yra akivaizdu, kad teikiant teismui šiuos rašytinius paaiškinimus nebuvo vadovaujamasi ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais ir visuotinai privalomais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per savo atstovą įrodinėja, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais 2018 m. gegužės 16 d. šios bendrovės akcininkų susirinkimo metu. Kadangi tokie tvirtinimai yra akivaizdžiai klaidinantys teismą pareiškėjui kilo būtinybė pateikti į bylą naujus papildomus įrodymus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio susirinkimo protokolo Nr. 01/18 nuorašą, o taip pat ir jo metu viešai vykdyto ir protokole fiksuoto susirinkimo eigos garso įrašo laikmeną. Šio protokolo neatsiejama dalimi esantis jo 12 priedas kartu su prie jo teikiamais dokumentais patvirtina, kad pažeidžiant ABĮ 18 ir 16 straipsniuose įtvirtintas akcininkų neturtines teises pareiškėjui nebuvo suteikta jo teisėtai prašoma informacija nei atsakyta į iš anksto susirinkimo darbotvarkės tema raštu užduotus klausimus. Taip pat pareiškėjas teikė į bylą ir šio susirinkimo eigos viešai vykdyto garso įrašo laikmeną, remiantis kuria (50-55 susirinkimo eigos garso įrašo minutės) matyti, kad priešingai nei yra tvirtinama jo atstovo rašytiniuose paaiškinimuose, administracijos vadovas A. K. šio susirinkimo metu nepateikė akcininkams susipažinti jokių bendrovės sandorių, bet atsisakė ir žodžiu pateikti akcininkams bendro pobūdžio informaciją apie jų šalis bei jo neteisėtais vienašmeniais sprendimais išnuomotą bendrovės turtą (paaiškinimo priedus į bylą atsisakyta priimti ir jie gražinti pareiškėjo atstovui). Todėl, dėl išvardytų priežasčių, mano, kad teismas turėtų tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį vertinti kritiškai ir taikyti jam administracinę nuobaudą ATNK 119 straipsnio 1 dalies ribose. Taip pat vadovaudamasis nustatyta tvarka tokio pobūdžio bylose, prašo teismo priteisti pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 154–155).

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Teismas byloje surinktus duomenis savo išvadoms pagrįsti vertina kompleksiškai, kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, tik kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šis nusižengimas, kai jis pasireiškia įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimu, gali būti padaromas tik neveikimu. Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą pažeidimą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.

Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus ar kitus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį, būtina nustatyti akcininko teisę ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, bei 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka gauti informaciją, ir tokios teisės pažeidimą.

Kasacinio teismo praktikoje, kurią, beje, savo pareiškime cituoja ir Pareiškėjas, nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 44,3 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtojas, o M. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, įgaliotas atstovauti įmonę šioje administracinio nusižengimo byloje (b. l. 97), taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai atitinka požymius asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, taip pat yra subjektas turintis teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. K. nurodo jog pareiškėjas piktnaudžiauja tokia teise, reikalauja dokumentų, kuriuos parengti ir juos pateikti užtruktų labai daug laiko, be to, pareiškėjas reikalauja dokumentų, kurie jam ir taip yra žinomi iš anksčiau vykusių teisminių procesų ir kurie buvo pateikti teismams, taigi pareiškėjas su jais turėjo galimybę susipažinti, juos turi, taip pat nurodo, jog pareiškėjo reikalaujami dokumentai M. L. buvo pateikti susipažinti 2018 m. balandžio 27 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tikina, jog A. K. ir M. L. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, pastarasis visai būdais bando pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir įmonę suskaldyti.

ANK 119 straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo akcininkų turtines bei neturtines teises ir interesus, ir taip užtikrina normalią, teisingą juridinių asmenų veiklą, jų valdymą, teisių ir pareigų balansą.

Savo pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas iš esmės grindžia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pažeidė jo teisę į informaciją, kadangi per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą du kartus nepateikė prašomos informacijos – visų įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijų, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo, duomenų apie po 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki jo visiško įvykdymo įmonės priskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus įmonės skolininkui A. K., administracijos vadovui S. S. ir kitiems dviems įmonės darbuotojams.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, konfliktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šių įmonių vadovų, kitų atsakingų asmenų, yra įsisenėjęs ir abi konfliktuojančios pusės aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu, tiek civilinėse, tiek ir administracinėje bylose, tai šalys patvirtino ir administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. raštu, kurio gavimą tą pačią dieną patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė (b. l. 78), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsniu bei bendrovės veiklos įstatų 14.2 straipsniu, pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo A. K. per įstatymu nustatytą 7 dienų terminą pateikti akcininkui susipažinti visų įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijas, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo, duomenis apie po 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki jo visiško įvykdymo įmonės priskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus įmonės skolininkui A. K., administracijos vadovui S. S. ir kitiems dviems įmonės darbuotojams. Nurodė, jog informacija akcininkui reikalinga apie bendrovėje grynais pinigais vykdytus atsiskaitymus, yra būtina įgyvendinant LR CK imperatyvias nuostatas dėl visiško A. K. bendrovei padarytų nuotolių atlyginimo, nes teismo išduotas vykdomasis raštas žalos atlyginimo byloje nebuvo išieškotojo – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui, o vykdomas paties skolininko A. K. atsiskaitant grynais pinigais į bendrovės kasą kartu jam esant bendrovės kasininkui. Užtikrino pateiktos informacijos konfidencialumą bei raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. R1/2018 (b. l. 79), pateikė atsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kuriuose nurodė, kad įmonėje veikia labai didelis kiekis įvairių sandorių, sudarytų per bendrovės veikimo metus, todėl abejoja, ar informacija apie visus šiuos sandorius, kurią surinkti užtruktų daug laiko, reikalinga akcininkui „įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus“ ir todėl yra perteklinė, kaip ir ankstesniais Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo sprendimais konstatuotais atvejais, kai teismas įvertino perteklinių duomenų besikartojančius reikalavimus, kaip piktnaudžiavimą. Tuo pačiu raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė žalos padengimo apyvartos žiniaraštį (suformuotą buhalterinės programos), kuriame išvardintos visos operacijos, priskaičiuojant priteistą žalą ir ją padengiant, tame tarpe ir visi su tuo susiję kasos knygos išrašai. Priminė, kad buhalterinės pažymos apie A. K. neišmokėto atlyginimo ir neišmokėto automobilio nuomos mokesčio įskaitymą dengiant žalos atlyginimą ir susidariusių delspinigių paskaičiavimą yra pateiktos. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Valdybos sprendimu 2017 m. buvo mokamas 800 eurų atlyginimas (iki mokesčių) be priedų. Direktoriaus pavaduotojui buvo mokamas 120 eurų priedas (iki mokesčių) per mėnesį. Kiti bendrovės darbuotojai, remdamiesi asmens duomenų apsaugos teisėmis prieštarauja, kad tretiesiems asmenims būtų viešinami jų gaunami atlyginimai, todėl pateikė bendrą per 2017 metus kitiems darbuotojams priskaičiuotų priedų sumą (iki mokesčių): 5974,12 eurų ir pažymėjo, kad visų bendrovės darbuotojų atlyginimai su priedais atsilieka nuo Lietuvos vidutinio atlyginimo. Taip pat nurodė, kad informacija apie priteistos sumos gražinimą buvo pateikta teismui, kuris jį pripažino, teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad netrukus įvyks bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam bus pateikta revizoriaus ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys. Susirinkime bendrovės akcininkams įstatymo nustatyta tvarka bus atsakyta į visus jų kompetencijai priklausančius klausimus. 2018 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. pateikė pakartotinį reikalavimą pateikti informaciją (b. l. 80), kur be kitų aplinkybių nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. R1/2018, prašytos konkrečios informacijos akcininkui nepateikė ir atsisakymo ją pateikti negrindė jos sąsaja su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, todėl bendrovės administracijos vadovo šiame rašte išdėstyta jo asmeninė nuomonė dėl prašomų susipažinti sandorių didelės apimties, įstatymu skirto jiems surinkti ir pateikti akcininkui laiko nepakankamumo bei jo sprendimas, kad prašoma informacija akcininkui yra perteklinė, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ją pateikti, pakartotinai prašė pateikti nurodytą informaciją, kartu informavo, kad akcininkui laiku nepateikus pakartotinai prašomos informacijos, jo administracinės atsakomybės klausimas bus sprendžiamas teismine tvarka. 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. R2/2018 (b. l. 81) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. be kitų aplinkybių nurodė pabrėžtinai atsakantis, kad reikalavimas pateikti visus veikiančius bendrovės sandorius yra perteklinis ir rodo tyčinį norą kenkti bendrovei, atitraukiant nuo pagrindinių kasdieninių klausimų ir problemų sprendimo.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį (redakcija Nr. XIII-784, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i.k. 2017-18847), akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl akcininko teisės į informaciją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. K. atsisakymą pateikti kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštuose – visų įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijas, bei visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo, informaciją grindžia tuo, jog kad įmonėje veikia labai didelis kiekis įvairių sandorių, sudarytų per bendrovės veikimo metus, todėl abejoja, ar informacija apie visus šiuos sandorius, kurią surinkti užtruktų daug laiko, reikalinga akcininkui „įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus“ ir todėl yra perteklinė. Be to, nurodo, jog dalį dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens veiklos tyrimo byloje, galimybė susipažinti su šiais dokumentais jam sudaryta ir 2018 m. gegužės 16 d. vykusiame pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai pat motyvuoja, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016 A. K. pateikė teismui pašymą panaikint laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikdamas duomenis apie pilną teisimo sprendimo įvykdymą – buhalterinę pažymą, kasos pajamų orderius ir darbo užmokesčio įskaitymo aktus, o teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino, kad A. K. įvykdė teismo sprendimą, todėl panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patvirtino jog A. K. įvykdė teismo sprendimą, pareiškėjo reikalavimas pateikti įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą buvo visiškai nepagrįstas.

Ištyrus administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausius šalių ir jų įgaliotųjų atstovų paaiškinimus darytina išvada, jog juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, direktorius A. K. savo veiksmais padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ABĮ nustatyta tvarka nepateikdamas visos įstatymuose numatytos ir akcininko pareikalautos informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priešingai nei savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Paulius Vaicekauskas, nors tiek 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. R1/2018, tiek ir 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. R2/2018, buvo nurodyta, jog netrukus įvyks bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam bus pateikta revizoriaus ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys ir susirinkime bendrovės akcininkams įstatymo nustatyta tvarka bus atsakyta į visus jų kompetencijai priklausančius klausimus. Tačiau to faktiškai padaryta nebuvo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad visų pirma akcininkas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kur ir kada jam bus pateiktos dokumentų kopijos, ne nei viename iš aukščiau minimų raštų nebuvo konkrečiai ar bent preliminariai nurodyta, kaip įvardijama, būsimo visuotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo data ir vieta. Kita vertus, net ir 2018 m. balandžio 27 d. bei 2018 m. gegužės 16 d. surengus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų visuotinius susirinkimus ir akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, M. L. atvykus, jam realiai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. R1/2018, bei 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. R2/2018, prašoma dalimi informacijos, t. y. visais įmonėje šiuo metu veikiančiais sandoriais ir sudarytų papildomų jų priedų kopijomis, bei visų įmonės kasos knygų išrašų kopijomis, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo. Tokia išvada grindžiama šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu ir atsakymais į vienas kito užduodamus klausimus, dėl to, jog konkrečių dokumentų pateikta nebuvo, toks klausimas nebuvo įtrauktas ir į minėtų susirinkimų darbotvarkę, kaip ir nebuvo nurodyta kur jie yra, tam, kad su jais susipažinti. Teismui buvo pateikti susipažinti aukščiau minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir papildomi dokumentai, iš kurių matyti jog susipažinimo su akcininko reikalaujamais dokumentais klausimas sprendžiamas nebuvo, tokių dokumentų jo atstovui pateikta taip pat nebuvo, tą patvirtino ir pats A. K., nurodė, jog M. L. niekas netrukdė tokius dokumentus pačiam surasti ir su jais susipažinti, tačiau jis pats to nedarė, nes siekė išprovokuoti nusižengimą. Taigi, tokiu būdu akivaizdu, kad akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomi dokumentai nebuvo pateikti nei kaip tai nustato ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos – per 7 dienų terminą nuo pareikalavimo, nei akcininkas tinkamai informuotas apie tai, kur ir kada jam bus pateiktos dokumentų kopijos, ir šie dokumentai nebuvo pateikti vėliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. R1/2018, ir 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. R2/2018, nurodyti paaiškinimai ir elgesys, jog akcininko reikalavimas pateikti visus veikiančius bendrovės sandorius yra perteklinis ir rodo tyčinį norą kenkti bendrovei, atitraukiant nuo pagrindinių kasdieninių klausimų ir problemų sprendimo, vertintinas kaip iš esmės neatitinkantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos ir pažeidžia ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nors savo paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas nurodo ir pateikia ankstesnius teismų sprendimus (Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimas byloje Nr. A-2257-456/2006, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimas byloje Nr. A-3068-456/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N39-571/2008, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1075-738/2016), kuriais administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. atžvilgiu nutrauktos nesant jo veiksmuose įvykio ir sudėties, konstatuojant, jog akcininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas pateikti informaciją yra nepagrįstas, tačiau šios nutartys, skirtingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas jokios prejudicinės galios šioje administracinio nusižengimo byloje neturi, kadangi kiekvienu atveju yra vertinama individualiai susiklosčiusi situacija, kuri šiai dienai iš esmės skirtinga.

Tokia išvada darytina visų pirma dėl to, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016, iš dalies tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas ieškinys atsakovui A. K. dėl valdymo organo neteisėtais veiksmais jo vadovaujamai įmonei padarytos žalos atlyginimo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš atsakovo A. K., priteista 24 818,05 eurų (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika eurų ir 5 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (24 818,05 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame sprendime, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, konstatuota konkretūs A. K. neteisėti veiksmai atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, kuriais įmonei padaryta materialinė žala. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo pareiškime, buvęs stambiausias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. (kuris Pareiškėjui užvedus civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (civilinės bylos Nr. 2-333-324/2015), 2013 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartimi savo sūnui A. K. perleido 19708 vienetus akcijų, kas sudaro 50,03 procentų visų Įmonės akcijų, o 2013 m. birželio 20 d. sūnus išdavė įgaliojimą tėvui A. K. įgyvendinti akcininko teises. Visgi šioje situacijoje pagrįstai manytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol valdoma 44,3 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis yra ženkli ir esamomis aplinkybėmis, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustačius įmonės vadovo žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą, suteikia neabejotiną teisę leistinomis priemonėmis, kokios ir yra ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos akcininko teisės, atlikti įmonės veiklos kontrolę, siekiant efektyvios ir veiksmingos įmonės veiklos, kai tuo tarpu kitos pusės atstovui – įmonės vadovui, suponuoja imperatyvią bendradarbiavimo pareigą, o ne atsisakymą nuo jos motyvuojant tariamais ankstesniais precedentais ar neaiškiais akcininko reikalavimais, net nesiekiant jų išsiaiškinti. Kaip ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo įgaliotojo atstovo siūlymai civilinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl akcininko teisės į konkrečios informacijos gavimą prieštarauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasmei, kuomet iš esmės pažeidžiant įstatymu įtvirtintą akcininko teisę gauti informaciją, reikalaujama pasirinkti kitokį jo veikimo ir elgesio modelį, iš esmės kvestionuojant tokią teisę. Taigi, šiuo atveju esant akcininko teisės gauti informaciją pažeidimui A. K. veika negali būti laikoma formalia ir nepavojinga, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos parinkimo ir jos skyrimo.

Tai, kad A. K. pateikė akcininkui dalį reikalaujamos informacijos, susijusios su jo paties bei administracijos darbuotojo S. S. priskaičiuotais ir gautais atlyginimais ir jų priedais, neeliminuoja jo atsakomybės dėl kitos reikalavimuose nurodytos informacijos ir dokumentų nepateikimo.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., jo įgaliotasis atstovas, advokatas Paulius Vaicekauskas nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016 A. K. pateikė teismui pašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikdamas duomenis apie pilną teisimo sprendimo įvykdymą – buhalterinę pažymą, kasos pajamų orderius ir darbo užmokesčio įskaitymo aktus, o teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino, kad A. K. įvykdė teismo sprendimą, todėl panaikino laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas patvirtino jog A. K. įvykdė teismo sprendimą, pareiškėjo reikalavimas pateikti įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą buvo visiškai nepagrįstas. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ABĮ 16 bei 18 straipsniu nuostatos nurodo konkrečią reikalaujamų dokumentų pateikimo akcininkui tvarką ir būdą. Tai yra tokie dokumentai turi būti pateikti tiesiogiai. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas buvo viena iš šalių civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016, ir turėjo teisę susipažinti su joje teikiamais dokumentais, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos vadovaujantis ABĮ nuostatomis akcininkui tiesiogiai pateikti reikalaujamus dokumentus ir tai, kad akcininkas turėjo galimybę su jais susipažinti teisminio proceso metu nelaikytina nei tinkamu jų įteikimu, nei pateikimu ABĮ 18 straipsnio bei ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, jau nekalbant apie tai, kad aukščiau minėta civilinė byla pirmojoje instancijoje buvo pabaigta nagrinėti dar 2016 m. gruodžio 5 d., ir konkretūs juridinio asmens veiklos tyrimui reikalingi dokumentai buvo pateikti ne šalims, o jį atlikusiam ir išvadą teikusiam specialistui. Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų reikalavimų turinį akcininko reikalavimu buvo prašoma duomenų apie tolesnį priteistos turtinės žalos atlyginimo iki visiško jos įvykdymo procesą, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas vykdomasis raštas pagal Pareiškėjui pateiktą informaciją vykdytas skolininkui A. K. grynaisiais pinigais mokant į Įmonės kasą jam pačiam esant Įmonės kasininku, o juridinio asmens veiklos tyrimas buvo pabaigtas dar gerokai iki tokių reikalavimų pateikimo, ir tai taip pat galėjo kelti pagrįstų abejonių akcininkui, todėl tokios informacijos reikalavimas nelaikytinas pertekliniu, ar nepagrįstu. Kita vertus net ir tai, ar akcininkui tokių dokumentų turinys ir jų egzistavimas buvo žinomas iki reikalavimo pateikimo galėtų turėti reikšmės svarstant klausimą dėl nuobaudos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį skyrimo, tačiau ne paties nusižengimo, kurio sudėtis formali, ir nereikalaujanti materialių pasekmių, konstatavimui.

V. Veikos kvalifikavimas ir administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Minėto straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, todėl už joje apibrėžtą administracinį nusižengimą atsako asmenys, kurie padarė atitinkamą kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, šiuo atveju ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos akcininko teisės gauti informaciją, pažeidimą.

Iš aukščiau byloje aptartų įrodymų darytina išvada, kad juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, direktorius A. K. pažeidė akcininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę gauti informaciją, kuomet pagal 2018 m. sausio 30 d. bei 2018 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. L. reikalavimus, atsisakė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bei 18 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka, pateikti reikalaujamus dokumentus ir informaciją visa apimtimi, o būtent, nepateikė visų įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijų, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24 818,00 eurų žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo, todėl jo veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo požymius dėl ko jis yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tęstinį nusižengimo pobūdį, tai, kad jis yra baigtas, o kaltininko veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, pažeidėjo asmenybę (A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, dirba), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

VI. Bylinėjimosi išlaidos

ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Dalyje dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pareiškimą dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn (b. l. 149–153), pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis klausimas yra teismo diskrecijos teisė. Kartu su prašymu pareiškėjo atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, iš kuri matyti jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 665,50 eurų bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl priteistinos iš A. K..

Dalyje dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. K. įgaliotojo atstovo, advokato Pauliaus Vaicekausko rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 104–147) nurodyto reikalavimo priteisti A. K. bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtina, kad nagrinėjamą bylą išsprendus ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. naudai, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 480,00 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6802, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti bylos Nr. A6.-1882-1049/2018.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. K. priteisti 665,50 (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt centų) proceso išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis