Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ ir trečiojo asmens Lietuvos-Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Litsinga“ atstovui M. L.,

atsakovui ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“ atstovui A. K., atsakovo atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl valdymo organo neteisėtais veiksmais jo vadovaujamai įmonei padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Sarteksas“, S. S., A. S., J. Š., R. P., G. J. D., Lietuvos - Čekijos uždaroji akcinė bendrovė „Litsinga“, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės uždarosios akcinės bendrovės vadovui už įmonės vardu sudarytus sandorius taikymo klausimas.Atsiliepimu keliamas klausimas dėl to, ar ieškovė gali pasirinkti savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą savarankiškai, ar yra saistoma subsidiarumo principo pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo atžvilgiu, t. y. ar ieškovė gali reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos galimai įmonei nuostolingais ir neteisėtai sudarytais sandoriais, atlyginimo ar privalo ginčyti sandorius iš kurių vykdymo kildina šioje byloje prašomą priteisti įmonei žalos atlyginimą. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį. Nurodytų aplinkybių visuma taip pat lemia teismo pareigą bylą išnagrinėti pagal į ją šalių iniciatyva pateiktus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (trečiojo asmens akcininkė) pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, sudarius trečiajam asmeniui UAB „Sarteksas“ nenaudingus sandorius bei vadovui be teisėto pagrindo išmokėjus sau atlyginimo priedus, egzistuoja visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Šiuo atveju ieškovė yra laisva pasirinkti būdą, kuriuo gina įmonės, kurios akcininkė ji yra, interesus. Sandorių, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, ginčijimas nėra būtinas, nes reikalavimas byloje grindžiamas atsakovo fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimu, t. y. prašoma atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Šiuo atveju ieškovė galėjo pasirinkti ir kitą galimai pažeistų teisių gynybos būdą – reikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prašyti teismo taikyti restituciją. Tačiau ieškovei pasirinkus alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą, byloje nustatinėtinos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, o ne spręstinas klausimas dėl sandorių negaliojimo pagrindų.Aukščiau išdėstyta motyvacija vadovautinasi ir atsakant į ieškovės atstovo teiginį, dėl teismo pareigos ex officio pasisakyti dėl atsakovo sudarytų jo vadovaujamai įmonei nenaudingų sandorių. Ieškovei pasirinkus reikalauti žalos atlyginimo, sandorių galiojimo (negaliojimo) klausimo sprendimas nepatenka į ieškovės ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas.Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Dėl išmokėtų darbo užmokesčio priedų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už 18 22,52 Eur žalos atlyginimo dėl atsakovui išmokėtų atlyginimo priedų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Sarteksas“ administracijos vadovu ir valdybos nariu, pats sau nusistatė priedą prie darbo užmokesčio. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti nagrinėjant bylą dėl UAB „Sarteksas“ veiklos tyrimo parengtoje ekspertų ataskaitoje bei jos pagrindu priimtuose teismo sprendimuose. Dėl atsakovo neteisėto sprendimo nusistatyti savo darbo užmokesčio priedą, UAB „Sarteksas“ patyrė tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė atsakovui išmokėtu darbo užmokesčio priedu. Šios įmonės išlaidos susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, kadangi jos nebūtų patirtos, jeigu atsakovas būtų laikęsis įstatymo, steigimo dokumentų reikalavimų bei savo fiduciarinių pareigų. Šios išlaidos taip pat gali būti laikomos atsakovo neteisėtai gauta nauda LR CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme. Bendrovės vadovas direktorius A. K. į darbą priimtas 1995 m. vasario 01 d. Pagal 1995 m. vasario 1 d. darbo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus numatyta mokėti ne mažiau kaip mėnesinę minimalią algą (t. III, b. l. 39-42). 1995 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje nuspręsta bendrovės direktoriumi skirti A. K. mokant jam keturis vidutinius bendrovės atlyginimus. Tame pačiame valdybos posėdyje nutarta iki atskiro valdybos sprendimo administracijos darbuotojams mokėti 1 vidutinio bendrovės atlyginimo darbo užmokestį darbuotojams (t. III, b. l. 66-67). 1998 m. liepos mėn. 08 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo 2 valdybos nariai iš trijų (A. K. ir S. S.) vienas iš darbotvarkės klausimų buvo dėl darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo. Posėdyje nutarta nustatyti darbuotojams mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą ir priedus pagal mėnesio finansinius darbo rezultatus, nustatomus direktoriaus įsakymu, kad direktoriaus atlyginimas negali viršyti keturių vidutinių atlyginimų, direktoriaus pavaduotojo atlyginimas negali viršyti trijų vidutinių atlyginimų (t. III, b. l. 69).Prie šios bylos yra prijungta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-333-324/2015 pagal ieškovės UAB „Beltateksas“ pareiškimą atsakovams UAB „Sarteksas“ ir A. K. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (toliau juridinio asmens veiklos tyrimo byla). Šioje byloje buvo atliktas UAB „Sarteksas“ ir jos valdymo organų veiklos laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. tyrimas pagal UAB „Sarteksas“ pateiktus 2003 - 2013 metų įmonės veiklos ir finansinius dokumentus. Šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas ir dėl įmonės vadovui išmokėtų darbo užmokesčio priedų teisėtumo. Kauno apygardos teismas sprendime konstatavo, kad sprendimas dėl priedų mokėjimo yra neteisėtas (sprendimo 5 psl.). Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs Kauno apygardos teismo sprendimą apeliacine tvarka, konstatavo, kad įmonės vadovui, kuris taip pat yra ir valdybos narys, buvo mokamas jo paties sprendimu nustatytas atlyginimas, kas prieštarauja tiek ABĮ, tiek CK 2.87 straipsnio nuostatoms, be to, A. K., būdamas valdybos pirmininkas, buvo saistomas fiduciarinių pareigų bendrovei, privalėjo nepainioti savo interesų su įmonės, būti lojalus ir veikti vien tik bendrovės ir akcininkų interesais, tačiau šių pareigų nevykdė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015, 9-10 psl.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai mokant sau atlyginimo priedą yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šios aplinkybės yra prejudicinės, dėl to atsakovo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo klausimas išmokant atlyginimo priedą iš naujo neįrodinėtinas.Juridinio asmens veiklos tyrimo byloje tyrimas apėmė valdymo organų veiklą laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. Šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos atsakovui išmokant atlyginimo priedus, už laikotarpį nuo 2012-05-25 iki 2016-05-01. Tačiau nepaisant to, kad ne visas laikotarpis, už kurį prašomą priteisti žalos atlyginimą, pateko į juridinio asmens veiklos tyrimo apimtį, tai neįtakoja atsakovo neteistų veiksmų prejudicijos, kadangi atlyginimo priedai ir toliau buvo mokami tais pačiais, neteisėtais pripažintais pagrindais. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, yra nustatyti. Nustačius, neteisėtus veiksmus būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala, jei buvo, tai kokio dydžio. Žalos dydį ieškovė grindžia 2014-06-11 eksperto ataskaita, UAB „Sarteksas“ 2015-04-28 raštais ir UAB „Sarteksas“ 2016-05-31 pažyma.Iš juridinio asmens veiklos tyrimo byloje esančios ataskaitos (prijungtos bylos t. III, b. l. 56) nustatyta, kad 2012 m. birželio – gruodžio mėnesiais atsakovui buvo išmokėta 9249,69 Lt (2678,90 Eur). 2013 metais – 14 796,04 Lt (4285,23 Eur). UAB „Sarteksas“ 2015-04-28 rašte Nr. 07/15 nurodė, kad atsakovui per 2014 metus buvo išmokėta 16993,48 Lt (kas atitinka 4921,65 Eur) priedų (t. I, b. l. 69). UAB „Sarteksas“ 2016-04-28 rašte Nr. 10/15 nurodė, kad atsakovui per 2015 metus buvo išmokėta 5265,24 Eur priedų (t. II, b. l. 176). 2016 m. – 1671,50 Eur (t. III, b. l. 38). UAB „Sarteksas“ turėjo 18822,52 Eur išlaidų atsakovo priedų mokėjimui.Tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovo atstovas kėlė klausimą ar reikalaujam priteisti suma yra su mokesčiais ar neatskaičius mokesčių, kadangi iš atsakovo priteistina suma turėtų būti mažinama atskaitytinų mokesčių suma. Išanalizavus į bylą pateiktas 2016 m. gegužės 31 d. (t. III, b. l. 38) ir 2016 m. gegužės 12 d. (t. II, b. l. 23) pažymas atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad juridinio asmens veiklos tyrimo byloje esančioje ataskaitoje, kuria grindžiamas žalos už 2012-2013 metus, dydis, išmokėtų priedų suma yra nurodoma neatskaičius mokesčių (2016 m. gegužės 12 d. pažymos 8 stulpelis). Tas pats pasakytina ir apie 2014 metus – 16993,48 Lt suma yra neatskaičius mokesčių, 2016 metais susidariusi 1671,50 Eur suma – taip pat neatskaičius mokesčių. Minėtose pažymose nėra pateikta informacijos apie 2015 metus. UAB „Sarteksas“ 2016-04-28 rašte Nr. 10/15 dėl atsakovui per 2015 metus buvo išmokėtų priedų nurodyta „priskaityta“ 5265,24 Eur. Teismo posėdžio metu, atsakovas, atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą ar jo raštuose pateiktos sumos yra su mokesčiais ar be mokesčių nurodė, kad be mokesčių. Esant byloje priešingą išvadą leidžiantiems daryti rašytiniams įrodymams bei įvertinus formuluotę „priskaityta suma“, kuri paprastai yra naudojama apibūdinant darbo užmokestį neatskaičius mokesčių („prieš mokesčius“) teismas sprendžia, kad atsakovas tikėtina suklydo atsakydamas į užduotą klausimą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė prašo atlyginti žalą į kurios sumą yra įtraukta ir nuo darbo užmokesčio mokėtinos įmokos bei mokesčiai. Tačiau teismas nepritaria atsakovo atstovo argumentui, jog mokėtina mokesčių suma turėtų būti mažinamas priteistinos žalos dydis. Byloje yra reiškiamas reikalavimas ne dėl išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo, o dėl žalos atlyginimo, t. y. prašoma kompensuoti įmonės dėl neteisėtai išmokėtų darbo užmokesčio priedų turėtas išlaidas. Akivaizdu, kad mokėdama darbo užmokesčio priedus, įmonė ne tik išmokėjo darbo užmokesčio dalį vadovui, bet ir sumokėjo nuo šios dalies priklausančias mokėti įmokas ir mokesčius. Teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad įmonė skolų Sodrai ar VMI neturėjo. Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Tad aplinkybė, kad atsakovas atlyginimo gavo mažiau nei prašoma priteisti žalos, nesudaro pagrindo mokėtina mokesčių suma mažinti priteistinos žalos dydį, nes visa ši suma pateko į įmonės veiklos išlaidas ir tokiu būdu ne tik atsakovui išmokėto darbo užmokesčio dalimi, bet ir nuo jo sumokėtais mokesčiais padidino bendrovės išlaidas. Atsakovo teigimu, mokami priedai atitiko rinkos tendencijas ir buvo adekvati atsakovo kompensacija už jo atliekamą darbą, o priedų mokėjimas buvo būtinas sprendimas siekiant įmonės tikslų – gauti pelną ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Atitinkamai, įpareigojimas grąžinti darbo užmokesčio priedą, kuris nulėmė atsakovo darbo užmokesčio adekvatumą ir atitiktį rinkos sąlygoms, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovo darbo užmokestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: pastovios atlyginimo dalies, dėl kurios šioje byloje nėra ginčo ir kintamosios atlyginimo dalies – priedų, iš kurių mokėjimo neteisėtumo šioje byloje ir yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi premijos ar priedai yra mokami kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą.Byloje nėra pateikta jokių įrodymų kaip konkrečiai buvo apskaičiuojami darbo užmokesčio priedai direktoriui. Pats atsakovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti su kokiais įmonės ūkinės / finansinės veiklos rezultatais buvo susieta kintamoji darbo užmokesčio dalis ir kokiu būdu. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi teisinio pagrindo vertinti neteisėtai išmokėtus priedus kaip adekvačią kompensacija už atsakovo atliktą darbą. Be to, kaip matyti iš juridinio asmens veiklos tyrimo byloje esančios ataskaitos, įmonės veikla 2012-2013 metais buvo nuostolinga. 2014 metais įmonė patyrė 27 759 Eur, o 2015 – 34 611 Eur dydžio nuostolį (t. II, b. l. 174-175). Atsakovo teiginiai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad jam mokamas darbo užmokestis buvo net mažesnis už statistikos departamento skelbiamą vidutinį darbo užmokestį taip pat nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar bent jau sumažinti prašomą priteisti žalos dydį. Ieškovas, manydamas, kad jam mokamas darbo užmokesti neatitinka jo darbo funkcijų, profesinių gebėjimų ar pastangų – turėjo teisę inicijuoti teisės aktų nustatyta tvarka atlyginimo pakėlimo klausimą. Be to, atsakovas yra laisvas pasirinkti kur ir už kokį darbo užmokestį dirbti, tad manydamas, jog jam, pagal atliekamas darbo funkcijas, yra mokamas per mažas atlyginimas galėjo pasirinkti ar tęsti darbo santykius. Šiuo atveju atsakovo vienašališkas sprendimas pasiskirti jo nuomone už atliekamą darbą tinkantį atlyginimą, negali būti teisėtas pagrindas išmokėtus priedus pripažinti kompensacija už atliktą darbą ir atitinkamai įmonės patirtų išlaidų mokant priedus, vertinti kitaip nei įmonės patirta žala. Atsakovui neteisėtai pasiskyrus priedus prie atlyginimo, o įmonei juos išmokėjus tarp patirtos žalos ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.Apibendrinant išdėstytą konstatuota, kad byloje yra įrodyta atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o atsakovui nepaneigus įstatyminės kaltės prezumpcijos – ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos atsakovui išmokėjus atlyginimo priedus, tenkinamas ir iš atsakovo priteistina UAB „Sarteksas“ 18 822,52 Eur žalos atlyginimo už išmokėtus atlyginimo priedus, už laikotarpį nuo 2012-05-25 iki 2016-05-01. Šiam reikalavimui atsakovas ieškinio senaties taikyti neprašė.

Dėl žalos kildinamos iš transporto priemonių sandorių

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19 092,34 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro: už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 (toliau tekste MB 300SEL) sumokėti 5995,53 Eur nuomos mokesčio ir 4819,10 Eur remonto išlaidos ir 4669,27 Eur išlaidos kurui; už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 (toliau tekste MB 190) remontą patirtos išlaidos – 396,88 Eur remonto išlaidos ir 3211,57 Eur išlaidos kurui. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo neteisėtai su vadovaujama bendrove sudarytos atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Benz S300, nuomos sutarties, vėliau panaudos sutarties ir automobilio Mercedes Benz 190 panaudos sutarties UAB „Sarteksas“ patyrė tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškia sumokėtu nuomos mokesčiu ir už automobilių techninę priežiūrą, paprastąjį remontą ir kapitalinį remontą sumokėtomis sumomis, taip pat kuro sąnaudomis. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (patikslinto ieškinio 12 pastraipa). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad automobilio MB 300SEL ir MB 190 sudaryti esant tapačiomis jų neteisėtumo aplinkybėmis – juos bendrovės vardu sudarė tas pats įgalinimų juos sudaryti neturintis asmuo (direktoriaus pavaduotojas), todėl pagal analogiją ieškovei nereikia įrodinėti jų neteisėtumo (prie bylos 2016-11-15 teismo posėdžio prijungtų rašytinių paaiškinimų 4 psl. priešpaskutinė pastraipa). UAB „Sarteksas“ nebuvo jokio poreikio nuomotis atsakovui priklausančius automobilius arba naudotis jais panaudos sutarčių pagrindu, nes bendrovė panaudos sutarčių pagrindu naudojosi automobiliais VW Transporter, v. n (duomenys neskelbtini) Mitsubishi Galant, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, v. n (duomenys neskelbtini) Kadangi UAB „Sarteksas“ dirba tik trys darbuotojai, iš kurių tik du turi teises (direktorius ir direktoriaus pavaduotojas), o 90 % pajamų bendrovė gauna iš turimo nekilnojamo turto nuomos, todėl ir vieno aukščiau minėto automobilio naudojimas pilnai pakankamas įmonės veiklai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio MB 190 panaudos sutartį, kurią UAB „Sarteksas“ vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas (t. III, b. l. 37). Šia sutartimi UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas (panaudos sutarties 5 p.). 2008 m. balandžio 7 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio MB 300SEL nuomos sutartį, kurią UAB „Sarteksas“ vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas (prijungtos juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t. II, b. l. 95). Šia sutartimi UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas (sutarties 5-6 p.). Nuomos sutartimi nustatytas 470 Lt dydžio per mėnesį nuomos mokestis (nuomos sutarties 9 p.). 2013 m. balandžio 8 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio MB 300SEL panaudos sutartį, kurią UAB „Sarteksas“ vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas (t. I, b. l. 142). Šia sutartimi UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas (panaudos sutarties 5 p.). 2008 m. sausio 14 d. direktoriaus pavaduotojas S. S. su UAB „Sarteksas“ sudarė direktoriaus pavaduotojui priklausančio automobilio Mitsubishi Galant panaudos sutartį (t. II, b. l. 179), kurią UAB „Sarteksas“ vardu pasirašė direktorius. 2015 m. liepos 22 d. direktoriaus pavaduotojas S. S. su UAB „Sarteksas“ sudarė direktoriaus pavaduotojui priklausančio automobilio Opel astra panaudos sutartį (t. III, b. l. 43), kurią UAB „Sarteksas“ vardu pasirašė direktorius.Atsakovas daliai reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį. Šį prašymą grindė tuo, kad pati ieškovė ieškinyje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nurodė, kad jos teisės pažeidžiamos automobilio nuomos sutartimi. 2012-08-29 ieškovė žinojo apie pažeidžiamas teises ir turėjo objektyvias galimybes šias teises ginti. Tai, kad ieškovė neturėjo pačios sutarties netrukdė jai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes galėjo prašyti teismo išreikalauti įrodymą ar išduoti teismo liudijimą dėl įrodymo gavimo. Todėl senatis netaikoma reikalavimams dėl nuompinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2013-01-29 iki 2016-01-29. Be to, nuomos sutartis nutraukta 2013-04-02. Tad žalos galima prašyti tik už laikotarpį nuo 2013-01-29 iki 2013-04-02. Likusiai reikalavimo daliai taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas.Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovės sužinojimo apie teisių pažeidimą 2008 m. balandžio 7 d. atsakovo su savo vadovaujama įmone sudaryta atsakovui priklausančio automobilio MB 300SEL nuomos sutartimi.Iš prijungtos juridinio asmens veiklos tyrimo bylos matyti, kad ieškovė su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu (juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t. I, b. l. 4). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. K. atlygintinai išnuomojo savo nuosavą automobilį įmonei, kai jo vadovaujama įmonė dirbo nuostolingai. Vien per 2011 metus šios nuomos sutarties pagrindu UAB „Sarteksas“ A. K. išmokėjo 5640 Lt automobilio nuomos mokesčio, neskaitant automobilio kuro ir remonto išlaidų (ieškinio 18 p.). Tarp šalių nėra ginčo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Atsakovas ieškinio senaties pradžios momentą sieja su ieškovės pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Ieškovė ieškinio senaties termino pradžia laiko momentą, kuomet į juridinio asmens veiklos tyrimo bylą atsakovas pateikė 2008 m. balandžio 7 d. atsakovui priklausančio automobilio MB 300SEL nuomos sutartį, t. y. ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 30 d. (juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t. II, b. l. 56, 95). Su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi 2016 m. sausio 29 d. (ieškinio pasirašymo el. parašu data).Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kuri siejama su ieškovės sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį, yra svarbios aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro du aspektai: pirma, informacija apie sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia teises. Todėl ieškinio senaties termino trijų metų skaičiavimas pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį prasideda nuo tos dienos, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie atsakovo sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia įmonės teises.Iš ieškovės pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turinio matyti, kad jai 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo žinoma informacija apie tai, kad atsakovas yra sudaręs savo asmeninio automobilio nuomos sutartį su UAB „Sarteksas“ ir, kad šios sutarties pagrindu atsakovui yra mokami nuompinigiai. Tačiau inicijuodama juridinio asmens veiklos tyrimo procesą ieškovė paties sandorio neturėjo, detalus jo turinys, šio sandorio sudarymo aplinkybės jai nebuvo žinoma. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, jog tokios apimties informacijos turėjimas buvo pakankamas, kad juridinio asmens veiklos tyrimo procesą, tačiau nepakankamas, kad pareikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos minėtu sandoriu, atlyginimo. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir byloje dėl žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo dalykas nėra identiškas, atitinkamai skiriasi įrodinėtinos aplinkybės ir ieškovei tenkanti įrodinėjimo našta. Asmeniui, reiškiančiam reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Taigi tam, kad pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį pagrįsti, t. y. įvykdyti įstatyme numatytą įrodinėjimo pareigą, asmuo turi disponuoti pakankamu informacijos kiekiu. Šiuo atveju bendro pobūdžio informacijos turėjimas – kad sandoris sudarytas ir, kad jis yra vykdomas nebuvo pakankamas, kad prasidėtų ieškinio senaties termino eiga. Formaliai teisingu pripažintinas atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė, turėdama informaciją, jog yra sudarytas sandoris ir, kad šis sandoris galimai pažeidžia UAB „Sarteksas“ teises, galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, tuo pačiu prašydama teismo išreikalauti nuomos sutartį ir vėliau atitinkamai patikslinti pareikštą ieškinį. Tačiau vertinant ar ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo atsižvelgtina į nuomos sutarties gavimo aplinkybes. Ieškovė pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo prašė teismo išreikalauti UAB „Sarteksas“ su A. K. sudarytas sutartis (juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t. I, b. l. 11). Į bylą nepateikus reikalautų sutarčių, ieškovė pakartotinai kreipėsi su prašymu į Kauno apygardos teismą prašydama išreikalauti UAB „Sarteksas“ su A. K. sudarytas sutartis (juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t. I, b. l. 48). Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija. Atsakovas jam priklausančio automobilio MB 300SEL 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutartį, į bylą pateikė 2013 m. sausio 30 d. (juridinio asmens veiklos tyrimo bylos t II, b. l. 56, 95).Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai įgyvendino savo teises. Šiuo atveju nėra jokio skirtumo, kurioje byloje ieškovė prašė (būtų prašiusi) išreikalauti automobilio nuomos sutartį. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo ir joje reikalauti pateikti nuomos sutartį. Tik susipažinus su sutarties sąlygomis, jos sudarymo aplinkybėmis, ieškovė objektyviai galėjo įvertinti šio sandorio sąlygas teisių pažeidimo kontekste. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su susipažinimo su ginčo nuomos sandoriu. Atsakovui į juridinio asmens veikos tyrimo nuomos sutartį pateikus 2013 m. sausio 30 d. nuo šios datos ir skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia. Kaip teisingai nurodo atsakovas šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tad senaties terminas skaičiuojamas kiekvienai pažeidimo dienai atskirai (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ieškovei apie teisių pažeidimą sužinojus 2013 m. sausio 30 d., o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškus 2016 m. sausio 29 d., senaties terminas nebuvo praleistas. Pažymėtina, kad nei ieškovė nei jos atstovas negalėjo nurodyti tikslios dienos, kada susipažino su į juridinio asmens veiklos tyrimo bylą pateikta nuomos sutartimi, tačiau nustačius, kad nuomos sutartis į bylą buvo pateikta 2013 m. sausio 30 d., o ieškovei ieškinį pareiškus nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino, konkrečios su nuomos sutartimi susipažinimo datos, kuri, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negalėtų būti ankstesnė nei nuomos sutarties pateikimo į bylą momentas, nustatymas neturėtų įtakos išvadai dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo.Reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nustatytais prejudiciniais faktas.Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.Juridinio asmens veikos tyrimo byloje ieškovė buvo UAB „Beltateksas“ atsakovais – UAB „Sarteksas“ ir A. K. Šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, tad pirmoji sąlyga dėl prejudicinio fakto yra tenkinama. Tačiau ieškovė nepagrįstai visus reikalavimus dėl žalos, kildinamos iš automobilių sandorių (nuomos mokestis, remonto išlaidos ir išlaidos kurui) grindžia juridinio asmens veikos tyrimo byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.Kaip matyti iš prijungtos juridinio asmens veikos tyrimo bylos, šioje byloje buvo tiriamos tik aplinkybės, susijusios su automobilio MB 300SEL 2008 m. balandžio 7 d. nuomos ir vėlesne panaudos sutartimi. Ekspertų parengtoje UAB „Sarteksas“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta automobilio Mercedes Benz S300 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis tarp UAB „Sarteksas“, atstovaujamo direktoriaus pavaduotojo S. S. (nuomininkas), ir direktoriaus A. K. (nuomotojas). Pagal šią sutartį nuomininkas nuomos laikotarpiu įsipareigoja techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti jo būklę bei atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą (p.5), apmokėti automobilio naudojimo ir išlaikymo išlaidas bei mokėti draudimo įmokas (p. 6), nuomos laikotarpiu mokėti nuomotojui 470 Lt už kiekvieną automobilio nuomos mėnesį (p. 9). Sutartis nutraukta 2013 m. balandžio 2 d. nuomotojo prašymu. 2013 m. balandžio 8 d. sudaryta to paties automobilio panaudos sutartis. Direktoriaus automobilio nuomos ir panaudos sutartys valdybos posėdyje nebuvo svarstytos. Sudarant šias sutartis nebuvo vadovautasi uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“ 2002 m. kovo 21 d. registro tvarkytojo įsakymu Nr. 242 patvirtintų įstatų 11.4. punktu, kuriame numatyta, kad pavaduotojai neturi teisės savarankiškai veikti bendrovės vardu ir sudaryti bendrovės sandorius. Sandorius tarp bendrovės ir direktoriaus turi tvirtinti valdyba. Per automobilio nuomos laikotarpį 2008–2013 m. be valdybos sprendimo A. K. išmokėta 20 701,36 Lt nuomos mokesčio.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertės išvada, konstatavo, kad S. S. neturėjo teisės savarankiškai veikti bendrovės vardu ir sudaryti bendrovės sandorius, pagal 2008 m. balandžio 7 d. sudarytą A. K. asmeninio automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jam buvo išmokėta 20 701,36 Lt automobilio nuomos mokesčio. Kiek papildomai bendrovei kainavo šio automobilio išlaikymas (kuras, draudimas, remontas) ekspertė netyrė, tačiau nustatė, kad lengvųjų automobilių remontas bendrovei kainavo dar 28 956,75 Lt. Teismas pripažino, kad A. K. nevykdė reikalavimo vengti interesų konflikto situacijos, pranešti kitiems valdymo organams apie galimus interesų konfliktus, taip pat su bendrove sudaromus sandorius, todėl nurodoma nuomos sandorį pripažino netinkama veikla (sprendimo 11 psl.).Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015, priimtą byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, taip pat pasisakė dėl sandorio, kuriuo A. K. savo vadovaujamai įmonei išnuomojo nuosavą automobilį MB 300SEL, įvertinimo. Teismas konstatavo, kad automobilis išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nesant įvertintiems kitų asmenų atitinkamiems pasiūlymams, pažeidus reikalavimą vengti interesų konflikto tarp įmonės ir jos vadovo. Be to, automobilio nuomos sandorio sudarymas neteisėtas ir dėl to, kad jį įmonės vardu sudarė direktorius pavaduotojas S. S., nors jam UAB „Sarteksas“ įstatų 11.4 punktas tokios teisės nesuteikė.Taigi aplinkybės, kad atsakovas neteisėtai sudarė automobilio MB 300SEL nuomos ir panaudos sutartis yra laikytinos prejudicinais faktais šioje byloje ir ieškovei nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant šiuos sandorius. Juridinio asmens veiklos tyrimo byloje taip pat nustatyta ir suma, kurią UAB „Sarteksas“ išmokėjo atsakovui kaip nuompinigius neteisėtos nuomos sutarties pagrindu – 5995,53 Eur (20 701,36 Lt). Atskirsdamas į reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo atsakovas teigia, kad automobilio nuomos kaina atitiko rinkos kainą, o atsakovas prieš išnuomodamas savo vadovaujamai įmonei automobilį išanalizavo panašių automobilių nuomos kainas, t.y. teigia, kad sumokėtas nuomos mokestis negali būti laikomas įmonės patirta žala. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad automobilis išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nesant įvertintiems kitų asmenų atitinkamiems pasiūlymams. Taigi aplinkybė, kad automobilis išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis yra jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatyto fakto atsakovas nebegali ginčyti nagrinėjamoje byloje, o juridinio asmens tyrimo byloje priimti teismų sprendimai gali būti naudojami kaip reikalavimo pagrindas byloje dėl žalos atlyginimo. Atsakovas teigdamas, kad automobilio nuoma sukūrė įmonei pridėtinę vertę, t.y. kad išlaidos automobilio nuomai negali būti laikomos įmonės patirta žala, privalėjo šiuos teiginius pagrįsti. Byloje tokių įrodymų nėra. Atsakovo paaiškinimai, kad dėl šio automobilio nuomos padaugėjo užsakymų yra per daug abstraktūs. Esant šioms aplinkybėms neteisėtos nuomos sutarties pagrindu atsakovui sumokėti 5995,53 Eur nuompinigių pripažintini įmonės patirta žala, kurios kilimą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovė taip pat prašo atlyginti įmonei padarytą žalą dėl šiam automobiliui išleistų 4 819,10 Eur remontui bei 4 669,27 kurui. Juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nebuvo tiriama kiek papildomai bendrovei kainavo šio automobilio išlaikymas (kuras, draudimas, remontas). Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad lengvųjų automobilių remontas bendrovei kainavo dar 28 956,75 Lt, tačiau ekspertė negalėjo nustatyti kiek įmonei kainavo MB 300SEL remontas, nes į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyti remontuojamų automobilių valstybiniai numeriai. Todėl kiek įmonei kainavo MB 300SEL remontas ir kiek buvo išlaidų kurui, šioje byloje įrodinėtina pagal bendrąsias reikalavimo atlyginti žalą įrodinėjimo taisykles.Į bylą atsakovas pateikė pažymą apie UAB „Sarteksas“ 2003-2013 metais turėtų, nuomos ar panaudos teise naudotų automobilių remonto išlaidas (t. I, b. l. 138-139). Iš kurios matyti, kad nuo 2008-05-09 iki 2013-11-29 šio automobilio remontui buvo išleista 12 620,35 Lt (kas atitinka (3655,11 Eur). Atsakovas 2015-04-28 rašte Nr. 07/15 nurodė, kad atsakovo automobilio remontui per 2014 metus buvo išleista 839 Lt (kas atitinka 242,99 Eur) (t. I, b. l. 69). UAB „Sarteksas“ 2016-04-28 rašte Nr. 10/16 nurodė, kad per 2015 metus remontui išleista 921 Eur (t. II, b. l. 176). Taigi bendra išlaidų šio automobilio remontui suma nuo 2008 – 2015 metais siekia 4819,10 Eur. Pagal UAB „Sarteksas“ 2016-05-31 raštą Nr. 18/16 (t. III, b. l. 36), kurui išleista 13751,38 Lt (kas atitinka 3982,67 Eur), 2015-2016.04.30 – 686,60 Eur, viso 4669,27 Eur. Būtent šiais įrodymais ieškovė grindžia žalos dydį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad informacija apie tai, kuriam automobiliui remontuoti buvo patirtos išlaidos, gavo kreipęsis į automobilių remonto paslaugas teikusią įmonę. Pastaroji šią informaciją pateikė iš savo apskaitos. Byloje nėra ginčo nei dėl išlaidų automobilių remontui dydžio, nei dėl patirtos išlaidų sumos paskirstymo kiekvienam automobiliui. Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar šios išlaidos laikytinos įmonės patirta žala ar šios išlaidos patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir ar tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinės atsakomybės kilimui.Juridinio asmens veiklos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. Išlaidas remontui ir kurui prašoma atlyginti už ilgesnį laikotarpį, t.y. nuo 2008-05-09 iki 2016.04.30. Nėra pagrindo laikyti, kad išlaidos gali būti laikomos patirtomis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų tik už laikotarpį, kurį apėmė juridinio asmens veiklos tyrimas, kadangi šios išlaidos buvo patirtos tų pačių, teismų sprendimais pripažintų neteisėtais (neteisėtų veiksmų aspektu), sandorių pagrindu, t.y. automobilio MB 300SEL nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodė, kad visos šios išlaidos buvo patirtos ir buvo objektyviai būtinos įmonės veikloje. Ieškovė teigė, kad įmonei nebuvo poreikio patirti šias išlaidas, nes bendrovė panaudos sutarčių pagrindu naudojosi automobiliais VW Transporter, v. n (duomenys neskelbtini) Mitsubishi Galant, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, v. n (duomenys neskelbtini) UAB „Sarteksas“ dirba tik trys darbuotojai, iš kurių tik du turi teises (direktorius ir direktoriaus pavaduotojas), o 90 % pajamų bendrovė gauna iš turimo nekilnojamo turto nuomos, todėl ir vieno aukščiau minėto automobilio naudojimas pilnai pakankamas įmonės veiklai. Iš pažymos apie UAB „Sarteksas“ 2003-2013 metais turėtų, nuomos ar panaudos teise naudotų automobilių remonto išlaidas (t. I, b. l. 138-139) matyti, kad skirtingais laikotarpiais skyrėsi automobiliai, kurių remontui buvo patiriamos išlaidos. Išlaidos VW transporter remontui patirtos 2003-2007 metais. MB 190 – 2004-2008.04.02. Mitsubishi Galant – 2008.01.09-2013.11.29, MB 300SEL – 2008.05.09–2013.10.18. Taigi į įmonės veiklos sąnaudas 2003-2008 pateko išlaidos automobilių VW transporter ir MB 190 remontui, į 2008-2013 Mitsubishi Galant ir MB 300SEL. 2014 m. - MB 300SEL ir Mitsubishi Galant (t. I, b. l. 69). 2015 m. – Opel astra (t. III, b. l. 36). Kurui sąnaudos pagal laikotarpius pasiskirstė taip: 2004-2008 metais – automobiliui MB 190, 2008-2016 metais automobiliui MB 300SEL (t. III, b. l. 36). Iš aptartų įrodymų matyti, kad nors tam tikrais laikotarpiais įmonė iš viso nuosavybės, nuomos ar panaudos teisėmis naudojosi keturiomis transporto priemonėmis, tačiau šių transporto priemonių naudojimo laikotarpiai skiriasi. Iš esmės į įmonės veiklos sąnaudas patekdavo dviejų iš keturių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos. Taigi ieškovės teiginys, kad įmonė naudojosi daugiau transporto priemonių nei įmonėje buvo darbuotojų, galinčių jomis naudotis (turinčių teisę vairuoti) prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovė neginčijo fakto, kad įmonės veikloje yra reikalingos transporto priemonės, tačiau teigė, kad šių transporto priemonių naudojimas buvo perteklinis, t. y., kad įmonės veikloje pakako ir kitų transporto priemonių.Ieškovei pasirinkus teises ginti reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o ne reikalauti sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, jai teko žalos dydžio įrodinėjimo našta. Šiuo atveju nepakanka nustatyti, kad sandoriai dėl atsakovui priklausančių transporto priemonių nuomos ir panaudos, buvo sudaryti neteisėtai, būtina pagrįsti, kad įmonė apmokėdama transporto priemonių remonto ir kuro išlaidas patyrė žalą. Kas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste reiškia, kad ieškovė turi įrodyti, jog patirtos išlaidos nebuvo susijusios su įmonės veikla ar nebuvo būtinos. Šių išlaidų atlyginimą priteisus vien tuo pagrindu, kad išlaidos buvo patirtos neteisėtai sudarytų sandorių pagrindu ir neįvertinus ar jos buvo patirtos įmonės veikoje, priteistos žalos atlyginimas viršytų tikruosius nuostolius, kas sąlygotų, jog UAB „Sarteksas“ nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo kokio dydžio automobilių eksploatacinės išlaidos buvo objektyviai būtinos įmonės veikloje. Teismas pažymi, kad ne kiekvienas neteisėtas veiksmas sukelia žalą. Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį.Pripažintina, kad praktiškai kiekvienos įmonės veikloje yra reikalingos transporto priemonės. Kaip nurodyta įmonė į veiklos sąnaudas įtraukdavo tik dviejų automobilių eksploatacines išlaidas. Kurui 2004-2008 metais buvo išleista 3211,57 Eur. 2008-2014 metais – 3982,67 Eur (t. III, b. l. 36), 2015-2016 metais – 686,60 (t. III, b. l. 36). Viso išleista 7880,84 Eur, kas per vienerius metus vidutiniškai sudaro apie 606 Eur (7880,84 / 13). Metuose vidutiniškai yra 252 darbo dienos, taigi vienai darbo dienai išlaidų kurui tenka apie 2,40 Eur (606 / 252=2,40). Tokio dydžio išlaidų kurui suma pati savaime, nelaikytina tokia nepagrįstai didele, kad sudarytų pagrindą, nesant kitų įrodymų, spręsti, kad tokio dydžio išlaidos negalėjo būti patirtos įmonės veikloje, nepaisant to, kad pagrindinė įmonės veikla – patalpų nuoma. Šiuo atveju pareiga įrodyti žalos dydį teko ieškovei. Ieškovei šios pareigos neįvykdžius – reikalavimas dėl žalos, patirtos apmokant kuro sąnaudas negali būti tenkinamas.Įmonė automobilio MB 300SEL remontui 2008-2013 išleido 3655,11 Eur, 2014 metais – 242,99 Eur. 2015 metus remontui išleista 921 Eur. Taigi bendra išlaidų šio automobilio remontui suma nuo 2008 – 2015 metais siekia 4819,10 Eur. Kas per metus vidutiniškai sudaro 602 Eur. Pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti ar visos šios išlaidos patirtos dėl automobilio naudojimo įmonės veikloje, t.y. ar atsakovas nenaudojo automobilio MB 300SEL savo asmeninimas poreikiams ir kokia dalimi remonto išlaidų dydis buvo sąlygotas šio automobilio asmeninio naudojimo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo įmonei priteistos už automobilio nuomą sumokėtos piniginės lėšos, gaunama situacija, kad įmonė visą laikotarpį neatlygintinai naudojosi atsakovo asmeniniu automobiliu. Pagal CK 6. 635 straipsnio nuostatas asmuo, neatlygintinai naudodamasis jam perduotu daiktu, privalo daryti daikto kapitalinį ir einamąjį remontą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju UAB „Sarteksas“ grąžinus už automobilio nuomą sumokėtus pinigus, o UAB „Sarteksas“ atlyginus neatlygintinai naudotos transporto priemonės remonto išlaidas tarp ginčo šalių bus išlaikyta teisinga interesų pusiausvyra. Atsakovui bus kompensuotos jo asmeninio automobilio naudojimo įmonės veikloje sąnaudos, o UAB „Sarteksas“ nepagrįstai nepraturtės iš neatlygintino naudojimosi transporto priemone.Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį sudaro: už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 (toliau tekste MB 190) remontą patirtos išlaidos – 396,88 Eur ir 3211,57 Eur išlaidos kurui akcentuotina, kad ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, jog automobilio MB 300SEL ir kito lengvojo automobilio MB 190 panaudos sandoriai sudaryti esant tapačioms jų neteisėtumo aplinkybėms, juos bendrovės vardu sudarė įgaliojimų neturintis asmuo, todėl pagal analogiją ieškovei nereikia iš naujo įrodinėti jų neteisėtumo. Taigi atsakovė šį reikalavimą grindžia juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl automobilio MB 300SEL sandorių, kaip prejudiciniais faktais.Teismas nepritaria tokiai ieškovės pozicijai. Juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su Mercedes Benz 190 sandoriais. Nei šių sandorių sudarymo teisėtumas nei jų vykdymo aplinkybės nepateko į juridinio asmens veiklos tyrimo bylos dalyką. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Taigi tam, kad aplinkybės (faktai) būtų laikomi prejudiciniais, jie turi būti tiriami teismo posėdyje ir dėl jų turi būti priimamas teismo sprendimas. Jei faktai nebuvo pirmesnės bylos įrodinėjimo dalykas – jei neįgyja prejudicinės galios. Atitinkamai nėra galimas prejudicinių faktų taikymas pagal analogiją. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos padarytos apmokant automobilio Mercedes Benz 190 kuro ir remonto išlaidas, t. y. reikalaudama įmonės vadovui taikyti civilinė atsakomybę privalėjo įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus vadovo veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Ieškovė byloje įrodinėjo tik žalos dydį ir priežastinį ryšį. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo už jam priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 remontą ir kurą patirtas išlaidas atmestinas. Atsakant į atsakovo atstovo argumentą, jog ieškovė bando sužlugdyti įmonę užkertant kelią mokėti įprastinį atlyginimą vadovui, nuomotis automobilį, įvairiais ieškiniais trikdydama įmonės veiklą pažymėtina, jog tiek iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad iš tiesų šalys turi ilgametę bylinėjimosi patirtį. Tačiau faktas, kad akcininkų santykiai yra konfliktiški neatleidžia atsakovo, kaip įmonės vadovo, nuo fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams. Ar įmonės vadovas veikė išimtinai įmonės interesais, vertintina pagal įdėtų pastangų pobūdį. Šiuo atveju atsakovas patenkintų reikalavimų dalyje neįrodė, kad veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais. Be to, sukūrė situaciją, kai jo asmeniniai interesai (gauti didesnį atlyginimą bei nuomos mokestį už jam nuosavybės teise priklausantį automobilį) prieštaravo juridinio asmens interesams. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo asmeninius interesus priešpastatė juridinio asmens interesams. Dėl šios priežasties konfliktiški akcininkų santykiai nesudaro pagrindo atsakovo atleidimui nuo civilinės atsakomybės.Iš dalies patenkinus ieškovės materialinį teisinį reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Palūkanos skaičiuotinos nuo ieškinio priėmimo dienos (2016 m. vasario 4 d., t. I, b. l. 76-77).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 37 914,86 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Sprendimu priteista 24 818,05 Eur, taigi buvo patenkinta 65 % ieškinio reikalavimų. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 853,13 Eur žyminio mokesčio (t. I, b. l. 70, t. III, b. l. 101), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 555 Eur (853,13 x 65 / 100) žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1687,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, konsultacijos, pareiškimo dėl ieškinio dalyko padidinimo parengimas, atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. IV, b. l. 44-53). CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. 65 % išlaidų advokato pagalbai apmokėti sudarytų 1097 Eur. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisnių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl pagal aukščiau nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijas iš atsakovo ieškovei priteistina 1097 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ procesiniuose dokumentuose pareiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Šioje byloje buvo patirta 26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Iš ieškovės valstybei priteistina 9,10 Eur, iš atsakovo 16,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas 26 510,61 Eur sumai. Ieškinį patenkinus iš dalies nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumai viršijančiai patenkintų reikalavimų dalį (CPK 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai mažintinas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 24 818,05 Eur. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“, juridinio asmens kodas 134354829, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 818,05 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika eurų ir 5 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (24 818,05 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Beltateksas“, juridinio asmens kodas 134354971, 555 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 1097 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,90 Eur (šešiolika eurų ir 90 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“, juridinio asmens kodas 134354971, valstybei 9,10 Eur (devynis eurus ir 10 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turtą, o jo nesant piniginių lėšų mastą iki 24 818,05 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.