- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e2-614-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06949-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- A. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. N. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. Č. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu (toliau – ir 2015 m. sprendimas) iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. Č. ir A. Č. priteistą išlaikymą; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. Č. naudai 357 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės mokamą išlaikymą; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. Č. naudai 357 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės mokamą išlaikymą; 4) priteistą išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) pavesti ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 6) įpareigoti atsakovą nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą mokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą.
2. 2022 m. rugsėjo 14 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: 1) pakeisti 2015 m. sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. Č. ir A. Č. priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 273 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų išlaikymui piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriant ieškovę A. N.; 2) įpareigoti atsakovą nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą mokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti 2015 m. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. Č. ir A. Č. bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
3. Taip pat patikslintu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Patikslintame ieškinyje A. N. nurodo, jog šalys yra nepilnamečių vaikų T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Tuo pačiu sprendimu teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams priteisimo praėjo šešeri metai. Per šį laiką gerokai paaugo ieškovės ir atsakovo vaikai, kurie buvo dar tik darželinukai, o šiuo metu jau abu lanko mokyklą: sūnus šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) klasę, o dukra (duomenys neskelbtini) klasę. Taigi vaikai pagal amžių paaugo daugiau nei dvigubai, todėl atitinkamai išaugo ir jų poreikiai maistui, drabužiams, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai, laisvalaikiui, medikamentiniam gydymui bei skiepams pagal poreikį. Be to, išaugo būsto nuomos, komunalinių mokesčių bei kitos būtinos kasdienės vaikų išlaikymo išlaidos. Todėl šiuo metu atsakovo teikiamo kiekvienam vaikui 150 Eur išlaikymo nebeužtenka net ir būtiniausiems vaikų poreikiams.
Šalies argumentai
6. Ieškovė žodžiu kreipėsi į atsakovą ir prašė atsakovo padidinti vaikams teikiamą išlaikymą, tačiau atsakovas gražiuoju nesutiko skirti vaikams didesnį išlaikymą. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į vaikų realius poreikius – ignoravo ieškovės prašymą prisidėti prie vaikų vasaros stovyklų išlaidų (dalies jų kompensavimo), ignoravo ieškovės prašymą prisidėti prie būtinų išlaidų, susijusių su vaikų Pirmąja komunija. Visos šios išlaidos tenka tik ieškovei.
7. Kadangi ieškovė dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgi generuoti papildomų pajamų (ieškovės vidutinis darbo užmokestis po mokesčių apie 1004 Eur), todėl tam, kad tinkamai išlaikytų vaikus, ji priversta pagalbos kreiptis į savo artimuosius: tėvus, senelius. Ieškovė nurodo, jog 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį išleido po maždaug 950 Eur.
8. Be to, ieškovė paaiškino, kad šalių sūnus turi specialių poreikių – jam dar 2017 m. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Situacija iki šiol nėra pakitusi. Berniukui nustatyti (duomenys neskelbtini) susirgimai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Būtent dėl to nuo (duomenys neskelbtini) sūnus lanko (duomenys neskelbtini) VšĮ „Paramos vaikams centras“. Iki 2023 m. sausio 1 d. konsultacijos teikiamos projekto „(duomenys neskelbtini)“ apimtyje, t. y. konsultacijos buvo nemokamos. Nuo 2023 m. sausio 1 d. gauti nemokamų konsultacijų galimybės nebus. Poreikis tęsti pastovias (duomenys neskelbtini) konsultacijas išlieka. Mokamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos vidutiniškai į kainuoja po 40-60 Eur už vieną užsiėmimą.
9. Šalių dukra turi gabumų dailės srityje. (duomenys neskelbtini) ji gavo laureato diplomą (duomenys neskelbtini) organizuotame (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus etninės kultūros centras (duomenys neskelbtini) mergaitei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ suteikė diplomą už piešinį, iliustruojantį (duomenys neskelbtini) užėmusią pasaką „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitė (duomenys neskelbtini) dalyvavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos dailės olimpiadoje. Mergaitės įgūdžiai dailėje turėtų būti lavinami. Tam reiktų papildomai lankyti dailės – piešimo būrelius. Tačiau ieškovė neturi papildomų lėšų leisti dukters į mokamą dailės būrelį. Atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas yra pernelyg mažas. Vidutiniškai dailės būreliai kainuoja apie 30-44 Eur.
10. Taip pat ieškovė akcentuoja, kad būsto išlaikymo išlaidos šaltuoju metų laiku (šildymo sezono metu) bus kur kas didesnės ir neabejotinai vidutiniškai per mėnesį sieks apie 250 Eur. Todėl vaikams tenkanti dalis vidutiniškai sudarys apie 170 Eur. Atsakovas turėtų kompensuoti ½ minėtos dalies.
11. Taip pat ieškovė paaiškino, jog šalims nutraukus santuoką, 2015 m. sprendimu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas nei karto per metus pilnai nerealizavo jam suteiktų teisių bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Priešingai, atsakovo bendravimas su vaikais yra nepastovus, kintantis ir fragmentiškas. Atsakovas bendrauja su vaikais tik tada, kai jam tai patogu (kada „turi“ laisvo laiko). Be to, atsakovo planai susitikti su vaikais nuolatos kinta dėl pastarojo užimtumo (darbo ir t.t.). Ieškovės teigimu, vaikams būtinas nuolatinis ir pastovus bendravimas su tėvu. Todėl siekiant jį užtikrinti, būtina pakeisti 2015 m. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, modifikuojant ją iš atsakovo teisės bendrauti su vaikais į pareigą. Tokiu būdu vaikai tiksliai žinos, kada jie susitinka ir bendrauja su savo tėvu, o tėvas taip pat turėtų pareigą laikytis nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Jos nesilaikant, ieškovė turėtų visas galimybes kreiptis antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudų atsakovo atžvilgiu taikymo. Taip pat svarbu, kad atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka ir jos realus vykdymas turi tiesioginį ryšį atsakovo (kaip skyrium gyvenančio tėvo) vaikams teiktino išlaikymo dydžiui.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas A. Č. prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės jo patirtas 800 Eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
13. Atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Įvertinęs savo galimybes ir šeimos materialinę padėtį, nurodo galintis mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui.
14. Atsakovas paaiškino, jog už 2022 m. rugsėjo mėnesį pervedė priteistą laikiną vaikų išlaikymą po 225*2, už buhalterės apskaičiuotas 13 dienų viso 35,53 Eur. Indeksacijos už 2016-2021 m. nėra mokėjęs nes 2015 m. teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog alimentų suma turi būti indeksuota. Tačiau su susidariusia už indeksaciją 2 136 Eur skola atsakovas sutinka. Kadangi tokių lėšų neturi, skolą apmokės dalimis, kas mėnesį į ieškovės sąskaitą atlikdamas pavedimus. 2022 m. rugsėjo 19 d. padarė pirmą pavedimą 300 Eur už indeksacijos skolą.
15. Su kitomis, ieškovės nuomone, neprimokėtomis alimentų sumomis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. nurodė nesutinkantis. Pasak atsakovo, tarp šalių buvo susitarimas, kad kai jis vaikus atostogų vežasi ilgesniam laikui ir juos išlaiko, dalies alimentų nemoka. Vaikai su atsakovu kartais būdavo dvi savaites, jie vyko į užsienį, atsakovas jiems pirkdavo rūbus, avalynę ir kt. Kai imdavo vaikus per jų atostogas bei ilgesniam laisvam laikotarpiui, su ieškove bendru šalių susitarimu buvo sutarta dėl to mėnesio mokamos mažesnės alimentų sumos, todėl pervesta bendra alimentų suma nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. yra mažesnė.
16. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas prašo palikti tą pačią tvarką, kuri nustatyta ankstesniu teismo sprendimu su teise bendrauti su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį ir darbo dienomis du-tris kartus per savaitę po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose. Atsakovas paaiškina, kad dirba pamaininį darbą, augina mažametę dukrą B., gimusią (duomenys neskelbtini), ji dažniau serga, dažnai pasireiškia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., reikalinga dažna vaiko priežiūra ir papildomos išlaidos. Tokiais atvejais, vengdamas apkrėsti vyresnius vaikus, bendrus susitikimus privalo atidėti. Mažoji dukra lanko šokių būrelį (2 kartus/sav.), tenka vykti pasiimti. Ieškovės pateikta pretenzija dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidos, bei noras padidinti alimentų dydį, noras dažnai paimti vaikus 3 kartus per savaitę darbo dienomis, kas antrą mėnesio savaitgalį, vaikų atostogų laikotarpiu, pagal jo esamas pajamas nėra įmanomi. Kiekvieną kartą paimdamas vaikus, atsakovas turi nemažai išlaidų. Nurodo, jog bus priverstas ieškotis papildomo darbo, dėl ko visai neturės laisvo laiko ir negalės tenkinti ieškovės prašymo ieškinyje turėti pareigą tiksliai nustatytą laiką leisti su vaikais, nukentės ne vien su šalių vaikais norimas praleisti laikas, bet ir laiko praleidimas bei bendravimas su kartu gyvenančiu mažamečiu vaiku. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiam mažamečiui vaikui taip pat reikalingas papildomas ugdymas ir lavinimas t. y papildomi būreliai, kurie kainuos 70-80 Eur/mėn.
17. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog skyrybų metu jis ieškovei ir vaikams paliko gyvenamą būstą, sutiko likti garantu bankui, tačiau butas buvo parduotas, išsinuomojant kitą būstą, kas ženkliai padidino išlaikymo išlaidas. Atsakovas pabrėžia, jog pardavus būstą jis ieškovei paliko visą sumą, kuri liko pardavus būstą ir atsiskaičius su banku, nors tai buvo šalių bendros pajamos.
18. Dėl sūnaus specialiųjų poreikių atsakovas paaiškina, jog vaikui būnant su juo, atsakovas nepastebi, kad vaikas turėtų specialių poreikių ar būtų kitoks nei jo bendraamžiai, todėl nemato reikalo sūnui lankyti (duomenys neskelbtini). Sūnus atsakovui dažnai skundžiasi, kad būnant su mama jam yra daug kas atsakoma, dažnai dėl visko kaltinamas ir gauna mažiau dėmesio. Dažnai sūnus pamini, kad norėtų gyventi kartu su atsakovu. Atsakovas paaiškina, kad dažnai skambina vaikams, bet į skambučius niekas neatsiliepia, visada vaikų teiraujasi, kodėl nekelia ragelio ar kodėl neatskambina – vaikai atsako, jog neleidžia mama, močiutė ar prosenelė. Iš vaikų girdi, kad ieškovė ir jos artimieji, giminės nuteikinėja vaikus prieš jų sesę B. vadindami ją netikrąja sesute, dėl ko vaikai supranta, kad turi ją mažiau mylėti bei rūpintis ir jos vengti, o atsakovas stengiasi parodyti visiems trims savo vaikams, kad jie yra darni viena šeima.
19. Taip pat atsakovas nurodo, jog bendraudamas su vaikais, visada automobiliu atveža pats ir nuveža atgal pas ieškovę, dėl ko susidaro sąnaudos už automobilio eksploataciją. Atkreipia dėmesį, kad būdamas su vaikais, laiką leidžia turiningai: lanko muziejus, žaidimų aikšteles, kino teatrus, zoologijos sodą, edukacines programas, muges, žaidžia gamtoje, lankosi kavinėse, visada vaikams perka jų pageidaujamus užkandžius, maistą, delikatesus saldumynus, daiktus, rūbus ir žaislus. Vaikams būnant pas jį, stengiasi ruošti kokybišką naminį maistą, gimtadienio progomis dovanoja nepigius daiktus – mobilius telefonus, išmaniąsias ausines, ir t.t.
20. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei siūlė susitarti dėl alimentų padidinimo draugiškai: jo siūlymas buvo mokėti 400 Eur/mėn. už abu vaikus bei prisidėti, kai reikės būtinų daiktų, kaip rūbai, avalynė ar mokyklai būtinos priemonės, taip pat prisidėti prie stovyklų, būrelių – ieškovė atsisakė paduodama ieškinius teismui. Po karantino laikotarpio, kai sirgo (duomenys neskelbtini), buvo sumažėję darbo dėl pandemijos, sumažėję darbo valandų, negalėjo prisidėti prie stovyklų, nes buvo ženkliai sumažėjusios gaunamos pajamos. Apie tai informavo ieškovę ir prašė atsižvelgti į šį faktorių, sutikti su draugišku susitarimu dėl alimentų padidinimo.
21. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovė netinkamai auklėja vaikus – vaikai nėra mokomi tvarkos palaikymo, mandagumo, bendraujant su suaugusiais, dažnai atsikalbinėja ar nežino kaip elgtis viešumoje.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nurodo, kad jis ir prieš bylos iškėlimą teisme sutiko mokėti vaikams padidintą išlaikymą po 200 Eur kiekvienam. Keisti jo laisvą bendravimą su vaikais į priverstinį atsakovas teigia neturintis galimybės dėl jo darbo pobūdžio. Atsakovas teigia esąs suinteresuotas neprarasti ryšio su vaikais ir nori užtikrinti jo visų trijų vaikų pilnavertį bendravimą.
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriose nurodė, jog Tarnybos nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, pareikštas nepilnamečių T. ir A. interesais, o prašomas išlaikymo dydis, galimai patenkintų vaikų poreikius. Vertinant patikslintu ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, Tarnybos nuomone, ji aiški, konkreti ir užtikrintų vaikų teisę maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tarnybos nuomone, motinos ir tėvo pareiga yra imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio kūrimas ir palaikymas.
24. Tarnyba nurodė, jog lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena 3 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Vaikai turi atskirus kambarius. Sūnaus kambaryje yra lova, rašomasis stalas, komoda, berniuko daiktai, žaislai, žaidimai, mokymosi priemonės. Dukters kambaryje yra lova, rašomasis stalas, knygų lentyna, spintelės, mergaitės daiktai, žaislai, žaidimai, mokymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai.
25. Tarnybos atstovei ieškovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 866 Eur/mėn., gauna vaiko pinigus 147 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2013 m., vaikai nuo to laiko gyvena su mama. Ieškovė teigė, kad vaikų tėvas su vaikais bendrauja, pasiima juos savaitgaliais, darbo dienomis, taip pat per atostogas, kartais vaikai nakvoja tėvo gyvenamojoje vietoje. Anot ieškovės, atsakovas nuo 2014 m. teikia išlaikymą po 150 Eur/mėn. vienam vaikui, tačiau prie didesnių išlaidų daugiau prisidėti nesutinka, todėl yra prašoma išlaikymo dydį padidinti.
26. Tarnybos atstovei bendraujant su atsakovu, jis nurodė, jog su ieškove skyriumi gyvena maždaug nuo 2014 m. Atsakovas teigė, kad su vaikais bendrauja reguliariai, per savaitę susitinka apie 2-3 kartus, kartais vaikai lieka nakvoti jo gyvenamojoje vietoje. Anot vaikų tėvo, jis teikia išlaikymą abiem vaikams 300 Eur/mėn., papildomai apmoka kartu leidžiamą laisvalaikį, pramogas.
27. Anot vyro, jis sutiktų išlaikymo sumą padidinti iki 400 Eur/mėn. abiem vaikams. Duomenų apie darbą bei gaunamą darbo užmokestį, atsakovas pateikti nesutiko.
28. Tarnyba nurodė, jog T. Č. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnaziją, (duomenys neskelbtini) klasę. Papildomai jokių užsiėmimų nelanko. T. sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini).
29. A. Č. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnaziją, (duomenys neskelbtini) klasę. Papildomai jokių užsiėmimų nelanko. Pasak vaiko motinos, mergaitė sveikatos problemų neturi. A. sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini).
30. Apsilankymo metu su vaikais buvo bendrauta individualiai. Pasak T., jis gyvena kartu su mama ir sese. Berniukas nurodė, jog su tėčiu susitinka maždaug 3-4 kartus per savaitę, susitikę su tėčiu jie pabendrauja, kartu eina pasivaikščioti senamiestyje, eina į kavines, į parduotuves, ten tėtis jam perka actimel ir kinder. Anot nepilnamečio, kartais tėtis jam nuperka kažką iš daiktų, paskutinį kartą pirko batus. Berniukas teigė, kad jeigu jis paprašo tėčio kažkokio dalyko, tėtis jam dažniausiai jį nuperka, jeigu tas dalykas nebūna brangus. Vaikas nurodė, jog per šventes taip pat gauna dovanų nuo tėčio.
31. Pasak T., su mama jie eina pasivaikščioti, pavalgyti į piceriją arba apsipirkti, mama jam perka sushi, bubble tea, drabužius, mokyklines priemones.
32. Pasak A., ji gyvena kartu su mama, broliu ir katinais. Mergaitė nurodė, jog su tėčiu susitinka dažniausiai savaitgaliais, paskutinį kartą su tėčiu jie matėsi vakar, nes A. mokykloje pasijautė blogai ir tėtis ją pasiėmė. Nepilnametė teigė, kad susitikę su tėčiu kartu jie dažniausiai eina pasivaikščioti į miestą, žiūri filmus, valgo picą, važiuoja į kavines. Anot mergaitės, tėtis jai perka ledų, picas, pistacijas, popcorn, sultis, rūbus tėtis perka dažniau broliui. Pasak A., per šventes gauna dovanų nuo tėčio, per Šv. Kalėdas gavo knygeles, saldainių, 10 Eur, per gimtadienį – skrydį mažu lėktuvu. A. pažymėjo, kad jai norėtųsi truputį dažniau matytis su tėčiu.
33. Anot mergaitės, su mama jos eina susitikti su draugais, giminaičiais, taip pat eina apsipirkti, pasivaikščioti, sekmadieniais eina į bažnyčią, vasarą važinėja dviračiais. A. nurodė, jog mama jai perka maistą, drabužius, avalynę.
34. Tarnyba nurodė, jog šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė.
36. Papildomai ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu šalių sūnui (duomenys neskelbtini), dukrai – (duomenys neskelbtini) metų (sprendimo priėmimo metu jau (duomenys neskelbtini) metų). Su tėčiu vaikų ryšys yra, tik bendravimas nenuolatinis.
37. Atstovė nurodė, jog 2022 m. liepą-rugpjūtį išlaidos abiem vaikams sudarė apie 1000 Eur, 2023 m. išlaidos dar didesnės. Ieškovei padeda jos giminaičiai – mama, močiutė, tėtis, be to, atsakovas moka indeksavimo skolą. Taip pat atstovė nurodė, jog šalių dukra 2023 m. sausį pradėjo lankyti būrelį (65 Eur/mėn.), tokia galimybė atsirado tėvui pradėjus mokėti indeksacijos įsiskolinimą. Sūnus lankosi pas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo mėnesio paslaugos mokamos (60-40 Eur), sūnus iki šiol lankėsi po 1 kartą/savaitę, 4 kartus per mėnesį, mano, kad tėvas turėtų prisidėti. Atstovės manymu, tėvo turtinė padėtis daug geresnė – jis yra sveikas, turi nekilnojamojo turto. Ieškovė turi socialinių sutrikimų (ištinka (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
38. Ieškovė prašo netgi mažiau nei minimalus orientacinis dydis, nepaisant to, kad vaikai turi specialių poreikių.
39. Dėl bendravimo tvarkos atstovė paaiškino, kad būtina nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką tam, kad nebūtų išsisukinėjimų, t. y. modifikuoti iš teisės į prievolę. Tėtis niekada nuosekliai nesilaikė tvarkos, niekada nebuvo išvažiavęs su vaikais 2 savaitėms, nepraleido pusės atostogų su vaikais. Darbo grafikas – ne priežastis nebendrauti su vaikais. Grafike matyti, jog atsakovas turi mažiausiai 2 poilsio dienas. Grafikai žinomi iš anksto. Ieškovė yra linkusi bendradarbiauti, gali keistis dėl grafiko dienomis. Taip pat argumentai dėl naujos šeimos, vaiko nesudaro pagrindo tėvui nevykdyti pareigų vaikų atžvilgiu. Atstovės teigimu, 2 nepertraukiamos savaitės atostogų– būtinos.
40. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaikais, bet šiems tapus paaugliais, ypač svarbus tapo stabilumas. Tai ypatingai svarbu sūnui, turinčiam (duomenys neskelbtini). Ieškovei reikia pagalbos vaikų vasaros atostogų metu. Pasak ieškovės, tėvas prie dienos ar vasaros stovyklų neprisideda, todėl ji prašo artimųjų pagalbos. Pavyzdžiui, dukrai 5 dienų gimnastikos dienos stovykla kainuoja 200 Eur. Prie patikslintame ieškinyje nurodytų poreikių neįdėtos pratybos, mokyklos renginiai ir t. t. Be to, ji nuolat ima nedarbingumo pažymėjimus vaikams susirgus.
41. Ieškovė patikslino, jog šiuo metu „į rankas“ jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 100 Eur/mėn. Ji yra (duomenys neskelbtini). Jei atsakovas dažniau pasiimtų vaikus, ji galėtų užsiimti privačia praktika.
Šalies argumentai
42. Ieškovės teigimu, sūnus jau gali pabūti vienas, tačiau jam būtina palaikomoji (duomenys neskelbtini) parama. Sūnus turi problemų su (duomenys neskelbtini), todėl visiškai palikti jo negalima. Tais atvejais, kai atsakovas negalėdavo paimti vaikų, ieškovė juos palikdavo pas savo tėvus. Taip pat pasak ieškovės, dukra su sūnumi yra „sulipę“. Iš mokyklos grįžta patys, pavalgo.
43. Dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punkto ieškovė paaiškino, kad reikalingas stabilumas, kad ir ji galėtų dėliotis laiką, jai reikia ir poilsio. Vaikų atvežimas anksčiau kelia nepatogumų. Ieškovė nori, kad vaikai pas tėvą jaustųsi ne kaip svečiuose, o turėtų pilnavertį bendravimą. Be to, vaikai laimingesni, kai gali jau penktadienį važiuoti pas tėtį ir grįžti sekmadienį vakare.
44. Dėl 2 punkto ieškovė paaiškino, kad toks punktas išliko nuo skyrybų proceso, psichologė taip pat tą rekomendavo. Dabar susitikimai labai fragmentiški – 2-3 kartai per mėnesį. Savaitgaliai taip pat fragmentiški – bendraujama arba rečiau, arba trumpiau. Vaikai su tėvu susiskambina beveik kasdien, iniciatyva daugiau kyla iš vaikų pusės, ypač sūnaus. Pas (duomenys neskelbtini) sūnus lankosi 1 kartą per savaitę, ketvirtadieniais 15 val. (derina konkretų laiką). Tėvas (duomenys neskelbtini) svarbos nevertina.
Šalies argumentai
45. Ieškovė nurodė, kad ji dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. Jai svarbu stabilumas, galima būtų derintis su atsakovu.
46. Dėl siūlomos bendravimo tvarkos 3 punkto ieškovė paaiškino, kad dėl šventinių dienų bėdų susitarti nekildavo. Dabar išskaido po 1 dieną, nes taip atrodo sąžiningiau.
47. Dėl 4 punkto (atostogų) ieškovė paaiškino, kad vaikų mokslo metų atostogos – jos atsakomybė, tėvas paimdavo nestabiliai. Vasaros atostogų metu pradžioje atsakovas vaikus pasiimdavo savaitei, gal išmėtytai būtų 2 savaitės. Ieškovės lūkestis – kad atsakovas su vaikais atostogautų 2 savaites nepertraukiamai. Atostogų trukmę skaičiuoja pagal Tamo dienyną. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškovė nurodė, jog sutiktų, kad tos 2 savaitės atostogų būtų skaidomos po 1 savaitę 2 kartus.
48. Dėl 5 punkto ieškovė nurodė, jog jis realiai įgyvendinamas.
49. Taip pat ieškovė nurodė, jog būrelius vaikams parenka ji, atsižvelgdama į vaikų pageidavimus. Atsakovas, pasiėmęs vaikus, kartais nuperka jiems daiktų.
Šalies argumentai
50. Ieškovė nurodė, kad ji norėtų konkretumo iš tėčio, grafikų derinimo iš anksto. Ji jaučiasi viena, nežino, kada turi imti atostogų. Be to, vaikams būtų emociškai saugiau, žinotų, kada bendraus su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai atsakovas paaiškino, jog netiesa, kad su vaikais visai neleidžia atostogų – yra ir 2 savaitėms vežęsis atostogų, ir pasiimdavo. Dabar gal sumažėjęs bendravimas dėl naujos šeimos, pakeisto darbo. Be to, dėl Covid jam buvo prastovos.
52. Dėl bendravimo 3 kartus per savaitę atsakovas nurodė, kad vaikai jau pakankamai dideli, turi savų planų, nori susitikti su savo draugais, taigi tektų juos versti bendrauti su tėvu. Pasak atsakovo, vaikai patys pasiskambina, kai nori susitikti. Mano, kad reikėtų atsižvelgti ir į vaikų poziciją. 2015 metų bendravimo tvarką siūlė ieškovė, jam tiko. Anksčiau kartu su vaikais ruošdavo pamokas. Dabar sūnus pamokas ruošia mokykloje, dukra – namuose. Taip pat paaiškino, kad mažajai dukrai darželis tęsiasi iki 17.45 val.
Atsiliepimas
53. Atsakovas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), prižiūri ir (duomenys neskelbtini), vyksta intensyvūs mokymai, komandiruotės, tokie procesai – nuolatiniai. Dirba jau 3 metus, darbas pamaininis: 2 dienas dirba dieną nuo 7-19 val., 2 dienos laisvos, tuomet dirba 2 naktis nuo 19 iki 7 val. Po naktinės pamainos su vaikais bendrauti negalėtų, po 12 valandų darbo dienos – taip pat sudėtinga. Dėl švenčių susitaria draugiškai.
54. Per pavasario atostogas vaikus buvo pasiėmęs 2 dienas. Gimtadienius stengiasi švęsti tvarkingai. Atkreipia dėmesį, kad abi močiutės gyvena Vilniuje, todėl nepagrįstas teiginys, kad nėra, kur dėti vaikų. Vaikai galėtų praleisti laiką ir pas jo mamą. Vaikų ir močiutės santykiai geri.
55. Dėl bendravimo tvarkos 1 punkto atsakovas nurodė, jog savaitgaliais stengiasi vaikus paimti, jam ir pačiam svarbu, kad vaikai bendrautų su mažąja seserimi, kuriai dabar (duomenys neskelbtini) metai. Su vaikais bendrauti negalėtų tik dėl darbo ar ligos.
56. Dėl vasaros atostogų paaiškino, jog jis vasarą atostogų gali pasiimti daugiausiai 2 savaites. Taip pat kitais sezonais atostogauja po 1 savaitę. Apie konkretų laikotarpį sužino prieš 3-4 mėnesius. Atsakovo teigimu, jis galėtų nepertraukiamai su vaikais atostogauti savaitę. Pasak atsakovo, paskutinį kartą su vaikais atostogavo 2021 metais (nepamena, kiek laiko), 2022 metais neatostogavo.
57. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, jog jo atlyginimas – valandinis, vidutiniškai gauna apie 1 300-1 500 Eur/mėn. (į rankas) (mažiausias mėnesio atlyginimas buvo apie 1 228 Eur, didžiausias – apie 1 800 Eur). Atsakovas nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini), jo gaunamas atlyginimas rinkoje – prie vidutinių. Dėl turimo nekilnojamojo turto paaiškino, jog jis yra to turto bendrasavininkis – po tėvo mirties kartu su motina paveldėjo tėvų buto dalį. (duomenys neskelbtini) veikla sustabdyta, pajamų nėra. Pasak atsakovo, ieškovė prašė daugiau mokėti tik 2 kartus, tačiau skirti daugiau išlaikymo jis negalėjo.
Atsiliepimas
58. Atsakovo atstovas paaiškino, jog šalys bylos nagrinėjimo metu kaip ir suderino viską, tačiau dėl bendravimo tvarkos susitarti neįmanoma. Atsakovui itin sudėtinga suderinti atostogas 2 nepertraukiamoms savaitėms. 2 kartai per mėnesį – tinka. Nors darbo grafikas žinomas iš anksto, tačiau darbdavys ne visada skaitosi su darbuotojų norais.
59. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, jog jo manymu, tą savaitę, kai vaikai būna su tėvu, reikėtų mažinti išlaikymą. Be to, atsakovas turi dar 1 mažametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo
60. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
61. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (pvz., 2002 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai nebeatitinkant šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
62. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
63. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
64. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo nustatyta 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2554-897/2015 (toliau – ir 2015 m. sprendimas) ir numatė, kad:
1. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č. kas antrą mėnesio savaitgalį paimant vaikus penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.
2. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č. darbo dienomis tris kartus per savaitę po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
3. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č. švenčių dienomis: poriniais metais – Naujų metų dieną – sausio 1 d., Šv. Velykų pirmąją dieną; Šv. Kalėdų pirmąją dieną – gruodžio 25 d. Nelyginiais metais – Naujų metų išvakarėse – gruodžio 31 d., Šv. Velykų antrąją dieną; Šv. Kalėdų antrąją dieną – gruodžio 26 d.
4. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č., dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu, taip pat pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikotarpio. Apie numatomas atostogas su vaikais, šalys informuoja viena kitą prieš dvi savaites iki numatomų atostogų.
5. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č., savo gimtadienio dieną – (duomenys neskelbtini), tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį, taip pat vaikų gimimo dienomis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
6. Kitokia tėvo A. Č. ir nepilnamečių vaikų T. Č. ir A. Č. bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis gali būti nustatoma (keičiama) tik abiejų šalių bendru sutikimu ir jiems priimtinomis sąlygomis.
65. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti 2015 m. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, kad:
1. Tėvas bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.;
2. Tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis tris kartus per savaitę po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
3. Tėvas bendrauja su vaikais švenčių dienomis: poriniais metais – Naujų metų dieną – sausio 1 d., Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną – gruodžio 25 d.; Nelyginiais metais – Naujų metų išvakarėse – gruodžio 31d., Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną – gruodžio 26 d.;
4. Tėvas bendrauja su vaikais dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu, taip pat pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikotarpio. Apie atostogas su vaikais šalys informuoja viena kitą prieš dvi savaites iki atostogų;
5. Tėvas bendrauja su vaikais savo gimtadienio dieną – (duomenys neskelbtini); tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį, poriniais metais vaikų gimimų dienomis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
6. Kitokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru sutarimu.
66. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad 2015 m. sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka būtų pakeista tuo aspektu, kad tėvo teisė bendrauti su vaikais būtų modifikuota į pareigą, atitinkamai pakeičiant nustatytos bendravimo tvarkos formuluotes. Taip pat ieškovė ypatingai akcentuoja vasaros atostogų laikotarpį.
67. Pasisakydama dėl poreikio pakeisti nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 1 punktą, ieškovė nurodo, jog atsakovo bendravimas su vaikais savaitgaliais vyksta arba trumpiau, arba vaikai grąžinami anksčiau, dėl ko ji negali planuotis savo laiko. Be to, vaikai būna laimingesni, galėdami su tėvu praleisti daugiau laiko.
68. Tarnybos išvadoje užfiksuotoje sūnaus nuomonėje (2022 m. gegužės 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog sūnus su tėčiu susitinka maždaug 3-4 kartus per savaitę. Šiame dokumente užfiksuotą nepilnamečio nuomonę įvertinus kartu su atsakovo teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, matyti, jog tėvo ir sūnaus bendravimas viduryje savaitės yra pakankamai reguliarus, jis vyksta iš esmės pagal sūnaus pageidavimus. Kita vertus, Tarnybos specialistei kalbinant dukrą, pastaroji nurodė, jog su tėčiu ji susitinka dažniausiai savaitgaliais, be to, dukra pažymėjo, kad jai norėtųsi truputį dažniau matytis su tėčiu (2022 m. gegužės 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. šalių dukrai bendravimo su atsakovu trūksta.
69. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama savaitgalių, šventinių dienų bei atostogų svarba.
70. Atsakovas, grįsdamas savo nesutikimą su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė savo darbo pobūdį, t. y. aplinkybę, kad jis dirba slenkančiu darbo grafiku. Kita vertus, atsakovas pripažino, kad, visų pirma, tiek darbo grafikas, tiek numatomos komandiruotės yra žinomi iš anksto, be to, pats darbo grafikas yra pakankamai aiškiai prognozuojamas (2 dienas dirbama dieną, 2 ilsimasi, 2 dirbama naktį, 2 ilsimasi). Be to, tiek šiuo metu galiojančioje, tiek ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra 6 punktas, leidžiantis šalims susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, kas reiškia, jog atsakovui žinant jo darbo grafiką, šalys turi galimybę pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais dienas ar valandas.
71. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktas labiau atitiktų vaikų interesus, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
72. Grįsdama poreikį pakeisti bendravimo tvarką darbo dienomis (2 punktas), ieškovė, akcentavo, kad tėvo bendravimas su vaikais yra nenuoseklus, vaikams trūksta bendravimo su tėvu.
73. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo darbo dienomis ir savaitgaliais, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti tiek į vaikų amžių, jų gebėjimą reikšti savo nuomonę, į realią situaciją, tiek į vaikų poreikius. Pažymėtina, jog šalių vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (sūnui) ir (duomenys neskelbtini) (dukrai) metų, t. y. vaikai jau yra paaugliai ir jų poreikis socializacijai palaipsniui didėja. Augdami vaikai paprastai vis daugiau laiko nori praleisti ne tik su šeimos nariais, tačiau ir su bendraamžiais.
74. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus atsakovo darbo pobūdį, ginčui aktualią teismų praktiką, pagal kurią esminis dėmesys yra skiriamas skyriumi gyvenančio tėvo bendravimui su vaikais savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, darytina išvada, jog tėvo bendravimo su vaikais darbo dienomis tvarkos keitimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.
75. Esminiai nesutikimai tarp šalių kilo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 4 punkto, t. y. atostogų laikotarpio.
76. Kaip minėta, atostogų laikotarpis – vienas iš tų laikotarpių, kuriam skiriamas esminis dėmesys, sprendžiant dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais. Atsakovas, grįsdamas savo negalėjimą praleisti su vaikais 2 savaičių atostogų vasaros laikotarpiu, akcentuoja būtent savo darbo pobūdį. Tačiau šiuo aspektu primintina, jog skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais yra ne tik jo teisė, bet ir pareiga. Be to, pažymėtina, jog Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas numato iš esmės vienodą atostogų trukmę asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Todėl atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovės atostogų trukmė taip pat yra ribota ir, vertinant moksleivių atostogų trukmę, akivaizdu, jog tėvų atostogos paprastai yra trumpesnės. Taigi netgi atsakovui nustačius pareigą su vaikais jų vasaros atostogų laikotarpiu bendrauti dvi savaites, vaikams dar lieka praktiškai 2 mėnesiai atostogų, kurių metu pareiga jais rūpintis iš esmės tenka ieškovei.
77. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo laikotarpiu būtų pasirūpinta vaiku. Nebendravimas su vaiku tuo metu, kai yra nustatytas konkretus to tėvo (motinos) bendravimo laikotarpis, galėtų būti pateisinamas tik objektyviomis, nuo to tėvo (motinos) valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Taigi tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas bendravimas su vaiku, tuo metu turi dėti visas pastangas ir pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu ir pan., t. y. negalėdamas pats pasirūpinti vaiku, turi imtis priemonių vaiko priežiūrai užtikrinti, pvz., pasamdyti auklę, rasti vaiku galintį pasirūpinti asmenį ir pan. Tuo pačiu akivaizdu, jog laikotarpiu, kuriuo su vaiku turi pareigą bendrauti kitas iš tėvų, laisvas nuo vaiko priežiūros tėvas turi teisę savo laisvalaikį organizuotis sau priimtinu ir pageidaujamu būdu.
78. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovės prašomo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 4 punkto formuluotė geriau atitinka vaikų interesus. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, kad vasaros laikotarpiu jam apskritai sudėtinga gauti ilgesnį nepertraukiamų atostogų laikotarpį, taip pat į ieškovės teismo posėdyje išreikštą sutikimą, kad vasaros atostogų laikotarpiai gali būti skaidomi ir po 1 nepertraukiamą savaitę 2 kartus, ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos 4 punktas atitinkamai koreguotinas.
79. Dėl kitų prašomų pakeisti bendravimo tvarkos nuostatų iš esmės didesnių ginčų nekilo, todėl teismas plačiau nepasisakys.
80. Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.
Dėl išlaikymo pakeitimo
81. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
83. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
84. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta ir išlaikymas vaikams po 150 Eur kiekvienam priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2554-897/2015. Nuo šio teismo sprendimo praėjo daugiau nei 7 metai, per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nė karto nebuvo keistas.
85. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
86. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
87. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 85,70 Eur) ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 273 Eur vaikui.
88. Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad po 2015 m. teismo sprendimo praėjo daug laiko, pasikeitė pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, paaugusių ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, be to, sūnus lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas, dukra – turi gabumų dailės srityje (bylos nagrinėjimo metu pradėjo lankyti piešimo būrelį), todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 150 Eur kiekvienam vaikui iki 273 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.
89. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu pradžioje nesutiko, argumentuodamas gaunamu darbo užmokesčiu bei tuo, jog turi dar vieną mažametę dukrą.
90. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos ženkliai viršija minimalią mėnesio algą, be to, jo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma atitinka minimalų orientacinį dydį. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis nebūtų pajėgus mokėti minimalų orientacinį dydį atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Be to, priteisus šalių nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, atsakovo pajamos laikytinos pakankamomis ir trečios jo dukters išlaikymo užtikrinimui.
91. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriama (padidinama) suma yra siejama su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais (atsakovas šių poreikių nenuginčijo) ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
92. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas – pakeičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2554-897/2015 priteistas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą po 273 Eur kiekvienam iš vaikų, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos.
93. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) motiną (ieškovę) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2022 m. kovo 24 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.
94. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
95. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
96. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 350 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
97. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų.
98. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (92 proc., t. y. reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintas 84 proc.). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 242 Eur atstovavimo išlaidų bei 92 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso – 1 334 Eur.
99. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 8 procentai ieškinio reikalavimų atmesta, atsakovui iš ieškovės priteistina 64 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 270 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
100. Taip pat, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo padidinimo mokėtinas 67 Eur žyminis mokestis ((273-150) Eur x 2 x 12 mėn. = 2 952 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 67 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams padidinimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 67 Eur.
101. Taip pat šioje byloje patirta 4,48 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad į valstybės biudžetą iš atsakovo yra priteisiamas žyminis mokestis, 92 procentai šių išlaidų, t. y. 4,12 Eur priteistina iš atsakovo.
102. Taigi bendrai iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma sudaro 71,12 Eur (67 Eur žyminio mokesčio ir 4,12 Eur pašto išlaidų).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
103. Teismas 2022 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo, padidino 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. N2-2554-897/2015 iš atsakovo A. Č. nepilnamečiams vaikams T. Č. ir A. Č. priteistą išlaikymą, priteisiant kiekvienam vaikui po 235 Eur laikino išlaikymo, mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios nutartie priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat minėta nutartimi nurodyta priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei ieškovė A. N. paskirta nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
104. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2554-897/2015, nustatytą atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvas bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.;
2. Tėvas A. Č. turi teisę bendrauti su vaikais T. Č. ir A. Č. darbo dienomis tris kartus per savaitę po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
3. Tėvas bendrauja su vaikais švenčių dienomis: poriniais metais – Naujų metų dieną – sausio 1 d., Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną – gruodžio 25 d.; Nelyginiais metais – Naujų metų išvakarėse – gruodžio 31d., Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną – gruodžio 26 d.;
4. Tėvas bendrauja su vaikais dvi savaites nepertraukiamai arba du kartus po nepertraukiamas septynias dienas vaikų vasaros atostogų metu, taip pat pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikotarpio. Apie atostogas su vaikais šalys informuoja viena kitą prieš dvi savaites iki atostogų;
5. Tėvas bendrauja su vaikais savo gimtadienio dieną – (duomenys neskelbtini); tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį, poriniais metais vaikų gimimų dienomis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
6. Kitokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru sutarimu.“
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-2554-897/2015, iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 273 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki vaikų pilnametystės, pervedant lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės A. N. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini). Priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriama (paliekama) ieškovė A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 71,12 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 12 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.