Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-177-380/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-02
Bylos Nr.
AN2-177-380/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00242-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
R. V.
Advokatai
Jolita Urbienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-177-380/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00242-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Institucijos, Inspekcijos) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025-03-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-188-2025 (toliau ir – Nutarimas) R. V. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-07-01) už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, aprūpindamas darbo priemonėmis leido A. M. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais (neveikimu) R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-07-01) nuostatas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovė advokatė J. Urbienė apskundė teismui.

2. Skundžiama 2025-06-25 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės J. Urbienės skundo netenkino ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025-03-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-188-2025 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovė advokatė J. Urbienė prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-25 nutartį, Inspekcijos 2025-03-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-188-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. nutraukti; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus R. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (jas patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo teisme dienos). Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

3.1. Su skundžiama nutartimi nesutinkama. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nelegalaus darbo ir būtinųjų administracinio nusižengimo požymių, kuriuos turi nustatyti institucija ar teismas, tiriantys administracinį nusižengimą. Remdamasis pavieniais įrodymais (o ne jų visuma), nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, nutartį grįsdamas prielaidomis, nutartyje nenurodęs motyvų, kuriais buvo grindžiamas skundas dėl Nutarimo, teismas nepagrįstai nusprendė, jog R. V. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Plačiai cituojamas apeliantės nuomone ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir teismų formuojama praktika.

3.2. Tiek ginčą nagrinėjant Inspekcijoje, tiek teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. V., jo atstovė pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus byloje, kurie patvirtina, jog 2024-03-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M., buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis. Rangos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo objekte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, atlikti apdailos ir baigiamuosius darbus. Rangos sutarties vykdymo metu, atsiradus trumpalaikiam poreikiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė asmeniškai su A. M. dėl konkrečių darbų atlikimo / paslaugų teikimo. Siekiant nepažeisti teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgiant į susitartų darbų pobūdį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento normas, leidžiančias rangos ar paslaugų sutarties pagrindu vykdyti tam tikrus darbus, teikti tam tikras paslaugas fiziniams asmenims, 2024-05-29 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų sutartyje buvo sulygta, kad A. M. vykdys darbų vadovo funkcijas objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tokios veiklos vykdymas, paslaugų teikimas pagal statybos veiklą reglamentuojančius įstatymus yra leidžiamas ir nesudarius darbo sutarties, o pasirašius rangos ar paslaugų sutartį. Ginčo dėl to, kad A. M. vykdė individualią veiklą ir nuo 2024-03-28 turėjo pažymą, buvo įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, nėra. Paslaugų sutartis su A. M., Rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta faktiškai vėliau, nei A. M. pradėjo vykdyti individualią veiklą, tai reiškia, jog jis pažymą gavo anksčiau, net nesant sutartinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.3. 2024-07-17 elektroninis laiškas (dėl objekto (duomenys neskelbtini), Palanga) ir 2024-08-02 elektroninis laiškas (dėl Objekto (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas, taip pat direktorius reikalauja A. M. pateikti atliktų darbų aktus, informaciją, kada bus atlikti darbai, tai yra su juo susirašinėjama kaip su rangovu, o ne darbuotoju: „Kol nėra aktavimo neaišku kokius darbus nori prisiduoti techninei priežiūrai, kas būtų galima uždaryti visus finansinius klausimus...<...> Šiai dienai turi atlikti: 1. Parengti atliktų darbų aktą tinkamai atliktiems darbams kuriuos po akto parengimo turi prisiduoti techninei priežiūrai, kuri tvirtins ar akte esantys darbai atlikti tinkamai ar ne. 2. Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų aktus, juos taip pat prisiduoti techninei priežiūrai. <...>“. Vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis rangos, statybos rangos santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo tiek iš A. M. kaip fizinio asmens, tiek iš jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateikti atliktų darbų aktus, atliktus darbus perduoti techninei priežiūrai. A. M. kontrolė vykdyta ne kaip darbuotojo, o kaip rangovo remiantis CK normomis, Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais. Iš 2024-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo ir A. M. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad iki 2024-07-31 A. M. pagal Paslaugų sutartį atliko taisymo, glaistymo, dažymo, gruntavimo, GPK dėžutės / kaktos įrengimo, kampelio montavimo darbus, kurių kainas nurodė tame pačiame pranešime. Akivaizdu, jog A. M. atliko konkrečius statybos rangos darbus ir jokių Paslaugų sutartyje nurodytų darbų vadovo funkcijų neatliko. Statybos darbų žurnalų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, jog A. M. kaip subrangovui (paslaugų teikėjui) buvo perduota su rangos darbų vykdymu susijusi dokumentacija ir medžiagos, nes tokią pareigą perduoti rangovui statybos darbų žurnalą įtvirtina statybos techninis reglamentas. nurodytos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad Paslaugų sutarties šalių buvo susitarta, kad A. M. suteiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečias paslaugas (atliks darbus), o ne vykdys tęstinę veiklą būdamas pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra būtino darbo sutarties požymio – neapibrėžtų funkcijų vykdymo. Nors pagal Paslaugų sutarties 1.2 punktą nurodoma, kad darbų vadovo funkcijos buvo apibrėžtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareiginėse nuostatuose, tačiau su pastarosiomis A. M. niekada nebuvo supažindintas nei žodžiu, nei raštu. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-10-22 elektroninis laiškas Inspekcijai, kuriame bendrovės atstovas patvirtina, kad darbų vadovo pareiginiai nuostatai niekada nebuvo pridėti prie Paslaugų sutarties ir jų A. M. niekada nepasirašė, nes savo darbą organizavo pats, tai yra dirbo savarankiškai, jokių pavaldumo santykių nebuvo. Priešingos aplinkybės nei viename iš savo paaiškinimų (2024-11-20, 2025-01-07 paaiškinimai) Inspekcijai nenurodė ir A. M.. Iš 2024-07-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kurią A. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui, matyti, kad iš viso pagal Paslaugų sutartį A. M. teikė paslaugas bendrovei tik 6 darbo dienas, todėl teismo išvada, neva A. M. dirbo objektuose nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31 apskritai nepagrįsta jokiais duomenimis, nėra ir kito darbo santykių požymio – tęstinumo. Faktą, kad paslaugos buvo teikiamos itin trumpą laiką patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. M. pateiktas 2024-09-23 Pranešimas dėl avanso grąžinimo, kuriame bendrovė reikalauja jai grąžinti pagal Paslaugų sutartį A. M. sumokėtą 2 703,95 Eur dydžio avansą. Taigi, nors Paslaugų sutarties 3.1 punkte ir buvo numatyta, kad paslaugų gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kokybiškai atliktas paslaugas įsipareigojo mokėti fiksuotą 1 900 Eur dydžio atlygį, tačiau faktiškai A. M. buvo sumokėta pagal jo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už per 6 darbo dienas suteiktų paslaugų kiekį, t. y. už konkrečius jo atliktus darbus. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsniu nedraudžiama net ir vykdant rangos darbus susitarti dėl konkrečios kainos, CK 6.720 straipsnis taip pat leidžia susitarti dėl mėnesinės paslaugų kainos.

3.4. Nei Inspekcija, nei teismas nenustatė jokių darbo priemonių perdavimo A. M.. A. M. naudojo savo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), jam buvo atlyginamos tik kuro išlaidos. Akivaizdu, kad 2024-12-09 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0983-1004, Nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad A. M. vykdydamas Paslaugų sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis darbo priemonėmis bei jam buvo kompensuojamos kuro išlaidos, yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais ir savaime niekaip nepatvirtina tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. buvus darbo teisinius santykius. Nors skunde teismui, R. V. aiškiai nurodė, jog Inspekcija, priimdama Nutarimą, neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, tačiau skunde nurodytus įrodymus ir argumentus teismas atmetė, argumentų ir motyvų, kodėl įrodymai atmetami, nutartyje nenurodė. Teismas nepagrįstai sutapatino iš statybos rangos santykių kylančią kontrolės teisę su pavaldumu. Teismas sutapatino A. M. pagal Paslaugų sutartį atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis buvo (yra), atliktais darbais UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024-07-17, 2024-07-22 elektroniniai laiškai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš 2024-08-05 R. V. elektroninio laiško A. M. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas aiškiai atskiria A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus.

3.5. Nors Inspekcija nurodė, jog A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vadovo paaiškinimai skiriasi, tačiau prieštaravimų nepašalino. Nenurodė, kodėl ir kuo remiantis tam tikri administracinio nusižengimo byloje pateikti įrodymai atmetami. Atitinkamų faktų išdėstymas, nepateikiant išsamių argumentų dėl tam tikros išvados reiškia, jog Nutarimas buvo priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus visas faktines aplinkybes, nesurinkus pakankamai įrodymų pagrindžiančių R. V. kaltę, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, tai yra pažeidžiant ANK 566, 567, 569 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat daug anksčiau nurodytų įrodymų atmetė, motyvų, kodėl įrodymai atmetami nenurodė. Prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų nepašalino. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant įvertinti Inspekcijos Nutarimo pagrįstumą, R. V. atstovė uždavė klausimus Inspekcijai, susijusius su byloje esančia medžiaga, Inspekcijos išvadomis. Inspekcijos atsakymai akivaizdžiai patvirtina, jog Nutarimas, taip pat ir skundžiama nutartis priimti nevisapusiškai ir objektyviai išanalizavus byloje esančius įrodymus, nepašalinus prieštaravimų, turint išankstinį nusistatymą ir pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, visų abejonių ir prieštaravimų neaiškinant R. V. naudai.

3.6. Tiek Inspekcija, tiek teismas priėjo išvados, jog A. M. turėjo būti įdarbintas (tai yra turėjo būti sudaryta darbo sutartis) ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31, nors 2024-07-26 PVM sąskaita faktūra išrašyta už 6 darbo dienas. Kokiais įrodymais remiantis teismo išvada pagrįsta, neaišku. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teises normas, reglamentuojančias statybos rangos, paslaugų ir darbo santykius. Teismas nepagrįstai, remdamasis Paslaugų sutarties sąlygų lingvistiniu aiškinimu nusprendė, jog sutarties šalys susitarė dėl darbo funkcijų atlikimo. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. turėjo atlikti konkrečius darbus (nėra darbo funkcijos), juos vykdė labai trumpą laiką (nėra tęstinumo), A. M. nebuvo perduotos darbo priemonės ir nesuteikta darbo vieta (nėra būtinojo darbo santykių požymio), A. M. pats ieškojo ir samdė trečiuosius asmenis, vykdė ir kitą veiklą (nėra pavaldumo). Priešingai, iš A. M. buvo reikalaujama pateikti atliktų darbų aktus, darbus perduoti techniniam prižiūrėtojui, o nepateikus aktų – reikalaujama grąžinti sumokėtą avansą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ir proceso teisės normas,- byloje esančių prieštaravimų nepašalino, kodėl įrodymai, paneigiantys teismo išvadas, atmetami, nenurodė, skundžiamą nutartį grindė prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės J. Urbienės apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-06-25 nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė neigia, jog R. V. padarė jam inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-07-01) numatytą nusižengimą ir kartodama iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydama tas pačias aplinkybes, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir dėl kurių esmės šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis ir Inspekcijos 2025-03-24 nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena R. V. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Inspekcijos atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, rėmėsi tinkamu teisiniu reglamentavimu, išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. V. padarė iki 2024-07-01 galiojusios redakcijos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl R. V. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. V. kaltė, padarius iki 2024-07-01 galiojusios redakcijos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl R. V. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurių didžioji dalis yra paremti iš esmės subjektyviu (palankiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V.) apeliantės susiklosčiusios situacijos vertinimu ir neatitinka bylos įrodymų visumos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, susijusios su ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymu, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iki 2024-07-01 galiojusios įstatymo redakcijos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

10. Nelegalaus darbo turinys ANK nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalies norma yra nukreipiančioji, jos požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose (ANK 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad ANK apibrėžiama, kokios būtent įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-511/2023).

11. Šiai administracinio nusižengimo bylai aktualūs nelegalaus darbo požymiai įtvirtinti iki 2024-07-01 galiojusios įstatymo redakcijos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą nelegaliu darbu, be kita ko, laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

12. Būtent Bendrovei, kaip darbdavei, kyla pareiga organizuoti įdarbinimo procesą taip, kad darbo sutartis su asmeniu būtų pasirašyta dar prieš asmeniui pradedant realiai dirbti ir apie tai nustatyta tvarka ir terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023).

13. Iki 2025-01-01 galiojusios įstatymo redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Žemesnės instancijos teismas

14. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

15. Nagrinėjamu atveju tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovė advokatė visos administracinio nusižengimo teisenos metu tvirtina, kad R. V. vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. šiai bylai aktualiu laikotarpiu siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp jų buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri neturėjo darbo santykių požymių. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinkama, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. sudarytos sutarties pagrindu vis dėlto buvo susiklostę darbo, o ne civilinio pobūdžio teisiniai santykiai.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. V., ir A. M., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-29 buvo sudaryta ir šalių elektroniniais parašais 2024-06-03 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 8.1. punktu sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos. Sutarties 8.2. punkte buvo numatytas sutarties galiojimo laikotarpis – iki 2024-07-31, jeigu šalys nesutaria jos pratęsti (t. 1, b. l. 51–53). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V. buvo paskirtas nuo 2023-05-03 (t. 1, b. l. 163–178). A. M. išduota individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2024-03-28, veiklos rūšis – EVRK 2.1 410010 Naujų pastatų statyba (t. 1, b. l. 190). Tarp šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad ja A. M. įsipareigojo tiesiogiai vykdyti darbų vadovo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir nepasitelkti trečiojo asmens kaip jo atstovo (Sutarties 1.1., 1.8. punktai). A. M. paslaugas minėtai įmonei įsipareigojo teikti vadovaujantis STR 1.06.01:2016, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintais darbų vadovo pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus taisyklėmis bei įmonėje įdiegtais ISO standartais (Sutarties 1.2., 1.10. punktai). Šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto 1 900 Eur atlygio per mėnesį pagal išrašytą sąskaitą faktūrą bei kuro sąnaudų padengimo (Sutarties 3.1., 3.4. punktai) (t. 1, b. l. 51–53). 2024-05-30 A. M. buvo perduotos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, medžiagos, o 2024-06-06 – statybos darbų žurnalai ir techninė dokumentacija (t. 1, b. l. 87–88). A. M. darbų vykdymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš įvairių įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. komercinės įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ėmė įvairias medžiagas ir įrankius (t. 1, b. l. 56–68). A. M. aprūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus darbo priemonėmis ir įmonės darbuotojui K. M. surado gyvenamąjį būstą (t. 1, b. l. 42, 111–112, 138, 144). A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktoje 2024-07-26 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakoreguota įmonės administracijos nurodymu, užfiksuota, kad A. M. 2024 m. gegužės mėnesį dirbo 6 darbo dienas (t. 1, b. l. 103–105).

17. Priešingai nei teigia apeliantė, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties pagrindu susiklostę santykiai savo pobūdžiu ir turiniu buvo darbo santykiai. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai pradėjo dirbti 2024-05-24, t. y. net anksčiau, nei įsigaliojo 2024-06-03 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtoje sutartyje buvo numatyta, jog paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2024-07-31, byloje nesant tokius šalių ketinimus paneigiančių duomenų, taip pat duomenų apie tai, kad minėta sutartis būtų buvusi nutraukta anksčiau numatyto termino, iš tiesų galima laikyti, jog A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2024-07-31. Šie duomenys yra objektyvūs, nėra negaliojantys ar nuginčyti, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas būtent toks A. M. darbo laikotarpis minėtoje įmonėje.

18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

19. Identifikuojant bylai aktualiu laikotarpiu tarp A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusių santykių turinį teisiškai reikšmingas yra anksčiau minėtas A. M., kuriam 2024-03-28 buvo išduota individualios veiklos pažyma, savarankiškumo kriterijus, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiai bylai aktualiu laikotarpiu A. M., nors ir turėjo jam išduotą individualios veiklos pažymą, tačiau nebuvo savarankiškas, jis faktiškai dirbo R. V. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vežiodavo darbuotojus, aprūpindavo juos darbo priemonėmis ir medžiagomis, gyvenamuoju būstu ir pan.), įmonės vardu iš įvairių parduotuvių pirkdavo medžiagas ir darbo įrankius, jam buvo atlyginamos jo patirtos išlaidos kurui. Akivaizdu, jog 2024-06-03 pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsipareigojo paklusti įmonės nustatytai darbo tvarkai, nepasitelkti trečiųjų asmenų, t. y. dirbti tiesiogiai, asmeniškai. Be to, A. M. pavaldumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovui, patvirtina ir jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad visus nurodymus dėl darbų jam tiesiogiai telefonu ar el. paštu duodavo R. V. (t. 1, b. l. 117–118), tai yra užfiksuota ir byloje esančiame jų tarpusavio susirašinėjime elektroniniais laiškais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2024-08-07 A. M. siųstame laiške buvo nurodyta, jog kuro nurašymui jo prašoma naudotis įmonėje patvirtintais sunaudotų degalų nurašymo aktų šablonais (t. 1, b. l. 104).

20. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. santykiams buvo būdingas tęstinumas – nors paslaugų teikimo sutartis 2024-06-03 buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui (iki 2024-07-31), tačiau joje buvo numatyta galimybė sutartį pratęsti, taip pat buvo susitarta dėl darbų vadovo darbo funkcijų atlikimo, o ne dėl konkretaus (apibrėžto) darbo rezultato. Šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto kasmėnesinio 1 900 Eur užmokesčio, kuris nepriklausė nuo galutinio darbo rezultato, pagal kurį paprastai sumokamas atlyginimas atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu, tai reiškia, kad realiai buvo susitarta dėl rūšiniais požymiais apibrėžtos tęstinės veiklos atliekant darbų vadovo funkcijas, būtent tokią veiklą A. M. ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors su tokiu susiklosčiusios teisinės situacijos vertinimu apeliaciniame skunde nesutinkama, tačiau aptarti duomenys ir aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad A. M. bylai aktualiu laikotarpiu įmonėje individualios veiklos nevykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų, o vis dėlto buvo pavaldus jo paslaugas pirkusio juridinio asmens vidinei tvarkai, taip pat buvo priklausomas nuo įmonės vadovo.

21. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad buvo pagrįstai nustatyti darbo teisinių santykių tarp A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ požymiai, kurie atsiskleidžia per tai, kad tarp A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. V. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį faktiškai būdamas pavaldus direktoriui R. V., laikydamasis minėtos įmonės vidinės tvarkos, ir dirbdamas minėtos įmonės naudai A. M. atliko darbų vadovo funkcijas, už kurias įmonė jam reguliariai (kas mėnesį) mokėjo fiksuotą 1 900 Eur dydžio darbo užmokestį, kuris įmonės finansiniuose dokumentuose buvo įvardijamas kaip atlyginamas, ir nepriklausė nuo konkrečių atliktų darbų apimties, taip pat jam buvo atlyginamos kuro išlaidos. Kaip jau minėta, 2024-06-03 paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, taip pat ir jame esančios nuorodos į A. M. darbo reikalavimus nustatančius dokumentus, patvirtina, kad šiuo atveju vis dėlto buvo susitarta ne dėl konkretaus darbo rezultato, o dėl rūšiniais požymiais apibrėžtos tęstinės veiklos, darbų vadovo funkcijos, kurią A. M. vykdė paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinei tvarkai ir direktoriui R. V. – buvo atsakingas už įmonės darbuotojus, vykdžiusius darbus statybos objektuose, adresais (duomenys neskelbtini) sav. ir (duomenys neskelbtini), Palanga.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors pagal Paslaugų sutarties 1.2 punktą nurodoma, jog darbų vadovo funkcijos buvo apibrėžtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose, tačiau su jais A. M. niekada nebuvo supažindintas nei žodžiu, nei raštu. Tačiau iš atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog patikrinimo metu atvykęs į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių A. M. žodžiu ne kartą paaiškino, kad prie sutarties buvo pareiginiai nuostatai, kuriuos jis pasirašė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nedavė pareiginių nuostatų kopijos. Be to, būtų nelogiška į civilinio pobūdžio sutartį įtraukti nuorodą į darbo sutarčiai būdingus įmonės darbų vadovo pareiginius nuostatus, įmonės vidaus taisykles, nurodant, kad reikės jais vadovautis, nes sutarties aiškinimui teisiškai reikšmingas yra ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, atskleidžiantis tikruosius šalių ketinimus. Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti tokiais A. M., kuris santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo silpnesnioji darbo sutarties šalis, paaiškinimais, tokios aplinkybės nėra nurodytos ir apeliaciniame skunde.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino A. M. pagal Paslaugų sutartį atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis buvo (yra), atliktais darbais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. 2024-11-20 ir 2025-01-23 teikdamas paaiškinimus raštu nurodė, jog su jo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-03-25 buvo sudariusi statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties turinys patvirtina, kad ja buvo susitarta dėl apdailos ir baigiamųjų darbų (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. A. M. paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus sustabdė per mėnesį, tada jis perėjo dirbti tiesiogiai (asmeniškai) į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi jo vadovaujama įmonė darbų nevykdė nuo 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos, nes buvo sutarta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbins A. M. tiesiogiai įmonėje, bet dėl jo turimų skolų jis buvo įdarbintas individualios veiklos pagrindu pagal sutartį, kurioje buvo nustatytas pastovus atlyginimas. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, kitų objektų neprižiūrėjo, nes toks buvo susitarimas su R. V., A. M. vykdė tik darbų vadovo pareigas. Tokias A. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir anksčiau aptarti šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai. Tai reiškia, kad A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai nepatenka į šioje byloje aktualų laikotarpį nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31, kuriuo A. M. asmeniškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o apylinkės teismas šių darbų nesutapatino.

24. Atsižvelgdamas į šio procesinio sprendimo 9–14 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. veiksmuose (neveikime) neabejotinai yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31 realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiniai šalių santykiai atitiko darbo teisinių santykių požymius – A. M. nebuvo savarankiškas, buvo pavaldus minėtai įmonei, jos vadovui, vidinei tvarkai, ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas gaudamas už tai reguliarų darbo užmokestį, tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, o VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nebuvo pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą, visa tai sudaro pagrindą A. M. atliktą veiklą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-07-01). Kadangi R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2024-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti A. M. darbų vadovu apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir apie tai neabejotinai žinojo, darytina išvada, kad jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-07-01).

25. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025-06-25 nutartis paliekama galioti nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

26. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, negali būti tenkinamas apeliantės prašymas atlyginti R. V. patirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidas (ANK 666 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės prašymo atlyginti R. V. patirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė