Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dali ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. Č. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams ir E. Č. paskirta intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. Č. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Išaiškinta kaltinamajam E. Č., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas E. Č. priklausantis automobilis „Audi A7“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) .

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. Č. priklausantį automobilį „Audi A7“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Č. nuteistas už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2021 m. liepos 30 d. apie 22:35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - nuosavybes teise priklausantį automobilį „Audi A7“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai policijos pareigūnai 2021 m. liepos 30 d. 22:49 val. nustatė jam neblaivumo požymius - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius, bei E. Č. įspėjus, kad už vengimą nusistatyti neblaivumą gresia atsakomybė, kaip tai numatyta 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 9 punkte“, kad įspėti dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, pasiūlyti asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę, tačiau E. Č. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tokiu būdu E. Č. vairavęs transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. Č. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė vykdymo atidėjimo sąlygos nustatytos ir baudžiamojo poveikio priemonė parinkta, įvertinus padarytos veikos pavojingumo bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistojo gynėjas advokatas A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, - atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, paskiriant laiduotoja jo sutuoktinę A. Č.. Netaikyti turto konfiskavimo ir nekonfiskuoti kaltinamajam ir jo sutuoktinei priklausančios transporto priemonės automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba, jei apeliacinis teismas manys, jog toks pagrindas yra - konfiskuoti automobilio vertę pinigais.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neatleido kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis tuo, jog BK 40 straipsnis taikomas tik savarankiškai ir brandžiai asmenybei, o kaltinamasis toks nėra. Su tokiu teiginiu advokatas nesutinka. Skunde pažymėta, kad buvo išpildytos visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir kaltinamasis visiškai atitiko BK 40 straipsnyje nustatytus kriterijus: buvo pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta, bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2.Skunde nesutinkama su tuo, jog neva kaltinamasis nebuvo iki galo atviras, nenurodęs, ką jis veikė iki sustabdymo, tačiau BK 40 straipsnyje paminėtas visiškas kaltės pripažinimas ir nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K- 153-976/2018). Skunde taip pat nurodoma, kad gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. Pažymi, kad kaltinamasis nors ir nesutiko pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau savo kaltę pripažino iš karto ir jos niekada neneigė, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, todėl teismas nepagrįstai vertino kaltinamo prisipažinimą kaip nepakankamą atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai praeityje buvusius teistumus vertino kaip neigiamą kaltinamojo asmenybė charakterizuojančią aplinkybę. Advokatas pažymi, kad nuo paskutinės E. Č. nusikalstamos veikos padarymo momento buvo praėję keliolika metų. Per šį laikotarpį jis sąžiningai laikėsi įstatymų. Kaltinamasis per šį laiką vedė, susilaukė dviejų vaikų, buvo rūpestingas ir atidus vaikų tėtis, todėl ankstesni nuklydimai, neturi neigiamai įtakoti jo galimybės pasinaudoti baudžiamajame įstatyme numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutu. Tuo labiau, kad BK 40 straipsnis gali būti taikomas tik pirmą kartą nuteistam asmeniui, kuriuo laikomas ir anksčiau nusikaltęs asmuo, jei ankstesnės veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis yra praradęs savo teisinę reikšmę (teistumas yra išnykęs ar panaikintas ir kt.).

3.4. Skunde advokatas nesutinka su teismo motyvais konfiskuoti transporto priemonę, nepaisant, kad ji yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar ją perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tik jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant kontrabandos nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.2 punktas). Šioje byloje nebuvo nustatyta, jog E. Č. sutuoktinė kokiu nors būdu būtų galėjusi įtakoti ir užkirsti kelią kaltinamajam sėsti prie vairo.

3.5.Skundo autoriaus teigimu, teismo sprendimas konfiskuoti automobilį prieštarauja teisingumo principui, kadangi kaltinamasis turi šeimą ir jam netekus teisės vairuoti, bet nekonfiskavus automobilio, jį galėtų vairuoti jo sutuoktinė, kuri artimiausiu laiku gaus vairuotojo pažymėjimą ir tokiu būdu liktų vienintele šeimoje vairuotoja. Analogiško pobūdžio bylose, teismai yra pasisakę, kad konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo advokatas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. Č. gynėjo advokato A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pažymėtina, kad tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas E. Č., pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. Č. praeityje turėti teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu, pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistojo advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos sąlygos jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, nurodydamas, kad jis prisipažino dėl veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, niekam nepadarė turtinės žalos ir iš objektyvių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas A. Č. prašymas atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ją paskirti kaltinamojo laiduotoja.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatleido E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodamas tuo, kad pati kaltinamojo asmenybė, jo elgesys tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo, padarytos veikos pavojingumo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas būtų neadekvati ir nepakankama atsakomybė už padarytą nusikaltimą, prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti E. Č. laidavimo institutą, ne tik formaliai vertino įstatyme numatytas aplinkybes, t. y., kad jis nusikalsto pirmą kartą, visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, bet nuodugniai išanalizavo byloje nustatytų aplinkybių visumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tikrintis neblaivumą atsisakė, nors savo kaltę pripažino, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoširdus. Dalis jo parodymų apie tai, kad išgėręs jis tik norėjo perstatyti automobilį, pavažiavo apie 100-150 metrų, buvo paneigta kitais objektyviais įrodymais: liudytojais apklaustų policijos pareigūnų apklausų protokolais, išrašais iš policijos duomenų bazės, vaizdo įrašais, kas patvirtina, kad tą patį vakarą, prieš tai, kai E. Č. buvo sustabdytas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuojantis automobilį Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tas pats automobilis Audi A7, valst. Nr. LAS (valstybinių numerių skaitmenų pareigūnai nespėjo įsidėmėti), apie 21:30 val., buvo pastebėtas važiuojantis dideliu greičiu Ruklos miestelyje, Karaliaus Mindaugo gatvėje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. Č. nebuvo teismui iki galo atviras, ir pateikdamas savo versiją siekė sušvelninti savo atsakomybę.

11. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai kaip neigiamai charakterizuojančią aplinkybę vertino kaltinamojo praeityje, prieš keliolika metų, buvusius teistumus, kurie jau išnykę, taip pat 2012 m. jo nubaudimą už vairavimą esant neblaiviam. Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad teistumai yra išnykę ir E. Č. laikomas praeityje neteistas, tačiau šią aplinkybę kaip charakterizuojančią E. Č. asmenybę, pirmosios instancijos teismas vertino visų kitų aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai išskirtinės reikšmės. Šie duomenys charakterizuoja E. Č. kaip asmenį, nesilaikantį visuomenėje priimtų elgesio normų, pažeidinėjantį įstatymus, ir leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog E. Č. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Skunde taip pat pažymima, kad E. Č. ilgą laiką nepažeidė įstatymų, pakeitė gyvenimo būdą, vedė, susilaukė dviejų vaikų, buvo rūpestingas ir atidus vaikų tėtis, todėl ankstesni nuklydimai, neturi neigiamai įtakoti jo galimybės pasinaudoti baudžiamajame įstatyme numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutu. Šis skundo teiginys nepagrįstas, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teisės pažeidimo metu kaltinamasis buvo vedęs ir turėjo šeimą, tačiau šios aplinkybė neįtakojo jo apsvarstyti savo elgesio bei jo padarinių, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių apie tai, kad šeimos turėjimas jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiam teismo vertinimui pritaria ir apygardos teismas bei konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti – nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals bei laiduotojas jam darys akivaizdžią teigiamą įtaką.

12. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti laidavimą priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

13.Kolegijos vertinimu, teigiamai pačios A. Č. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo atveju neduoda pagrindo laikyti ją tinkama laiduotoja. Kaip nurodė savo prašyme A. Č., ji su E. Č. ne vienerius metus gyvena kartu, jie yra geri draugai, jis klauso jos nuomonės, ja pasitiki, tačiau nors jie ir kartu gyveno, sutuoktinė neturėjo galimybės teigiamai įtakoti E. Č. elgesio, kad jis nepadarytų veikos, už kurią teisiamas. Iš A. Č. paaiškinimų teisme matyti, kad iki santuokos ji žinojo apie vyro teistumus, tačiau ir po jų santuokos, E. Č. dar kartą buvo nuteistas. Taigi, byloje nėra duomenų, kad E. Č. savo sutuoktinę laiko autoritetu, todėl abejotina jos galimybė daryti apeliantui teigiamą įtaką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl daro išvadą, kad E. Č. sutuoktinė A. Č. negali būti apelianto laiduotoju, kadangi negalės jam daryti teigiamos įtakos, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti E. Č. teigiamą įtaką. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

Dėl automobilio konfiskavimo

14. Apeliaciniame skunde E. Č. advokatas išdėsto tuos pačius prašymus, kokius teikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, o jei bus nuspręsta konfiskavimą taikyti, konfiskuoti ne automobilį, o skirti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nes automobilis priklauso abiem sutuoktiniams. Toks prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas šiais klausimais išsamiai pasisakė ir juos motyvuotai atmetė.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju E. Č. vairuotas automobilis Audi A7 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistojo šeimos poreikiais, taip pat nerodo teismo sprendimo nepagrįstumo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams, ne kartą pasisakyta ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Taigi, įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad E. Č. priklausančios transporto priemonės – automobilio Audi A7 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ar asmuo, vairavęs transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone.

16. Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. Č. sutuoktinė žinojo, kad šeimos automobilis vyro bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo būtinumo. Aplinkybė, kad automobilis priklauso E. Č. su sutuoktine bendrosios nuosavybės teise, negali būti laikoma kliūtimi jį konfiskuoti. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalyje, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Taigi faktas, kad automobilis „Audi A7“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. Č. ir jo sutuoktinei A. Č., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto prašymas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

17.Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. Č. gynėjo advokato A. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir nenagrinėtinu nuteistojo advokato prašymą dėl E. Č. taikomos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, panaikinimo, kadangi šis prašymas buvo pateiktas teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 21 d. nuosprendis, kuriuo E. Č. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos, įsiteisės apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl apeliacinio skundo, ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Č. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.