- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2-523-922/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00373-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. C.
- Išvadą teikia
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei A. G. bei jos atstovei advokatei Eglei Gecevičei, išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. L., nedalyvaujant atsakovui R. C.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. C. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodoma, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus R. C., gim. 2005-06-01, tėvas, tačiau jis nuo 2007 m. neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui – R. C., gim. 2005-06-01, po 500 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą (36 mėn. × 400 Lt/mėn. = 14400 Lt) už laikotarpį nuo 2011-03-13 iki 2014-03-13; paskirti ieškovė uzufrukto teise tvarkyti sūnui R. C. priteistą išlaikymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (2-4 b.l.). Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsipiepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad pagal šalių susitarimą nuo 2006 m. iki 2008-12-28 teikdavo išlaikymą po 150-200 Lt, 2009-02-05 netekęs darbo neteikė išlaikymo. Sutinka teikti išlaikymą sūnui po 200 Lt/mėn. Pažymi, kad ieškovė prašydama išlaikymo įsiskolinimo nepateikė jokių duomenų, sutinka mokėti po 200 Lt/mėn., iš viso – 7200 Lt. Prašo bylinėjimosi išlaidas padalinti po lygiai, kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė, kad atsakovas 14 mėn. teikė išlaikymą sūnui (27-29 b.l.). Gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (60 b.l.), atsižvelgiant į tai, kad apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Institucija, teikianti išvadą- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškinyje nepasisakyta vaiko gyvenamosios vietos, dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos (25-26 b.l.). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš savo abiejų tėvų, todėl prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nevedė, gimus sūnui atsakovas pripažino tėvystę ir teikė išlaikymą, tačiau vėliau nustojo. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena ieškovės šeimoje, vaikas nepažįsta savo tėvo, jie nebendrauja, nors ieškovės neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi. Ieškovė po sūnaus R. C. gimimo sudarė santuoką ir gyvena kartu su vyru bei dviem vaikais trijų kambarių bute, vaikų gyvenimo sąlygos geros. R. C. yra nustatyta įvairių sveikatos problemų, jam buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, berniukas nešioja akinukus, turi motorikos ir kalbos sutrikimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad R. C., gim. 2005-06-01, a.k. (duomenys neskelbtini.) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu įrašytas atsakovas R. C., o motina – ieškovė A. T. (po santuokos sudarymo ieškovės pavardė „G.“) (10 b.l.). Atsakovas pripažįsta, kad yra ieškovės sūnaus R. C., gim. 2005-06-01, tėvas. Nepilnametis R. C., gim. 2005-06-01, gyvena kartu su mama – ieškove A. G. (duomenys neskelbtini) (8, 11 b.l.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).
Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Ieškovė po sūnaus R. C. gimimo sudarė santuoką su D. G., santuokoje susilaukė sūnaus G. G. (9 b.l.), taigi ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (16-17, 69 b.l.), ieškovė dirbanti (83 b.l.), jos mėnesinės pajamos yra apie 1200 Lt. Ieškovės vyras taip pat dirbantis, jo mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt, ieškovės sutuoktinis materialiai išlaiko ne tik savo sūnų, tačiau ir atsakovo sūnų. Ieškovės šeima turi kreditorių- Kredito uniją „Tikroji viltis“ pagal paskolos sutartis (65-68 b.l.). Atsakovas dirbantis (39 b.l.), mėnesinės pajamos yra apie 1200 Lt, antstolė O. N. vykdo skolos išieškojimą ir kas mėnesį iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuoja 480 Lt, numatoma, kad skola bus grąžinta per dvejus metus (60 b.l.). Atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (38 b.l.), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus m. sav. (12, 42 b.l.), nuomojasi butą Vilniuje kartu su sugyventine (40-41 b.l.), kas mėnesį moka mokesčius už nuomojamą butą (45, 46 b.l.), 2012 m. įgijo vidurinį išsilavinimą (43 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Todėl vaiko tėvai turi vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.156 str.).
Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas.
Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Nr. 54). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 MGL, t. y. 130 Lt. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
Pažymėtina, jog sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Ieškovė nurodo, kad sūnaus R. C. poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia nuo 800 Lt iki 900 Lt (18, 19, 20, 35, 70-82 b.l.), vaikas turi sveikatos problemų (56 b.l.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo. Atitinkamai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt, tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu 400 Lt dydžio išlaikymas vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. C., gim. 2005-06-01, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt sūnui, išlaikymą teikiant iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nagrinėjamu atveju nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-03-14 (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, ieškovės dalis nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje taip pat yra 400 Lt.
Pažymėtina, kad nepaisant to, kad šiuo sprendimu priteistas konkretus išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui, tačiau tai neužkerta kelio vaiko motinai, tėvui arba kitiems subjektams, nurodytiems CK 3.201 str. 1 d., pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo. Įstatymų leidėjas įtvirtino dvejopą pagrindą priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (pvz., vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus (už 36 mėnesius) iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 14400 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo nevykdo. Pagal šalių susitarimą atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150-200 Lt (30-36, 61, 47 b.l.), tačiau paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2008-12-23 (36 b.l.), vėliau nustojo teikti išlaikymą, nes neteko darbo. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymą patvirtina, kad laikotarpiais 2009-02-05 – 2012-08-20, 2012-11-05 – 2013-03-06 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (37 b.l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-03-13 iki 2014-03-13 neteikė išlaikymo sūnui.
CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Įvertinus šalių turtinę padėtį konstatuotina, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, tiek atsakovo, tiek ieškovės dalis kiekvieno iš vaikų išlaikymo prievolėje yra 200 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, bet nedirba. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartas civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Remiantis byloje esančiais duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų įsidarbinti, gauti pastovias pajamas, materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į vaiko amžių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovas privalėjo teikti po 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį sūnui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už praėjusius 36 mėnesius po 300 Lt sūnui R. C. kas mėnesį, iš viso 10 800 Lt.
Nepilnamečiam R. C. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė A. G. (CK 3.190 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 612,00 Lt žyminio mokesčio, kurio ieškovė nesumokėjo kreipdamasi į teismą, 23,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (1 b.l.) ir 1600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai (86, 87 b.l.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismo sprendimu patenkinama 76 % ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. Iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų – 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,66 Lt pašto išlaidų.
Iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų – 468,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,94 Lt pašto išlaidų. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 1216,00 Lt išlaidų advokato pagalbai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 d., 82 str., 85 str. 1 d., 88 str. 3, 6 ir 9 p., 93 str. 2 d., 96 str., 259 str., 265-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 387-392 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. C., gim. 2005-06-01, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio padavimo dienos (2014-03-14) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus R. C., gim. 2005-06-01, išlaikymo įsiskolinimą 10 800,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (skaičiuojant po 300,00 Lt (tris šimtus litų) sūnui per mėnesį už laikotarpį nuo 2011-03-13 iki 2013-03-13).
Nepilnamečiam vaikui R. C., gim. 2005-06-01, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1216,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika litų) išlaidų už advokato pagalbą ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 468,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 17,94 Lt (septyniolika litų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio bei 5,66 Lt (penkis litus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvų (tėvo ar motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.