Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-87-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-07Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
e2A-87-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00373-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
R. C.
Ieškovas
A. G.
Išvadą teikia
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-87-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00373-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. C. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-523-922/2014 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. C. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui – R. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą (36 mėn. × 400 Lt/mėn. = 14400 Lt) už laikotarpį nuo 2011-03-13 iki 2014-03-13; paskirti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti sūnui R. C. priteistą išlaikymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus R. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau jis nuo 2007 m. neprisideda prie sūnaus išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal šalių susitarimą nuo 2006 m. iki 2008-12-28 teikdavo išlaikymą po 150­–200 Lt, 2009-02-05 netekęs darbo neteikė išlaikymo. Sutiko teikti išlaikymą sūnui po 200 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama išlaikymo įsiskolinimo, nepateikė jokių duomenų, sutiko mokėti 7200 Lt.

Institucija, teikianti išvadą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2014-07-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. C. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 400,00 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2014-03-14) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 10800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (skaičiuojant po 300,00 Lt sūnui per mėnesį už laikotarpį nuo 2011-03-13 iki 2013‑03‑13). Nepilnamečiam vaikui R. C., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. G.. Be to, teismas priteisė iš atsakovo R. C. 1216,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovės A. G. naudai, o valstybei 468,00 Lt žyminio mokesčio bei 17,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės A. G. priteisė 144,00 Lt žyminio mokesčio bei 5,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas sprendė, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši, todėl vaiko tėvai turi vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo. Todėl reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt tenkino iš dalies ir nurodė, kad 400 Lt dydžio išlaikymas vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus.

Dėl įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2008-12-23, vėliau atsakovas nustojo teikti išlaikymą, nes neteko darbo. Nustatė, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažyma patvirtina, jog laikotarpiais 2009-02-05 – 2012-08-20, 2012-11-05 – 2013-03-06 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, todėl sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2011-03-13 iki 2014-03-13 neteikė išlaikymo sūnui. Atsižvelgęs į vaiko amžių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo teikti po 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį sūnui, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 36 mėnesius po 300 Lt sūnui R. C. kas mėnesį, iš viso 10800 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovas R. C., nesutikdamas su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014‑0‑07 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti sprendimą, priteisiant iš atsakovo R. C. nepilnamečio sūnaus R. C. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio pateikimo (2014-03-14) iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 7200 Lt, atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus atlikta DNR teismo medicinos ekspertizė, nustatanti, ar vaikas R. C. yra apelianto R. C. sūnus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas gyvena nuomojamame bute už kurio nuomą moka 400 Lt per mėnesį ir apie 300 Lt už šio buto komunalinius patarnavimus. Apeliantas, žinodamas, jog yra sunkioje finansinėje padėtyje, nuomojasi būstą Vilniaus mieste Naujininkų mikrorajone, netoli savo darbo vietos tam, kad taupytų išlaidas transportui. Teigia, kad 400 Lt per mėnesį už buto nuomą Vilniaus mieste yra itin nedidelė suma, už kurią gali išsinuomoti tik labai mažą, reikalingą kapitalinio remonto būstą su prastais ar net neįrengtais patogumais miesto pakraštyje.Apeliantas teismui pažymi, kad savo uždirbamas lėšas leidžia itin taupiai ir kiek įmanoma stengiasi gauti papildomų teisėtų pajamų savo finansinei būklei gerinti. Apeliantas gauna minimalią algą, todėl jam yra itin sunku išgyventi pačiam, jam per mėnesį yra išmokama tik 810,33 Lt. Už šias lėšas apeliantas nėra pajėgus išgyventi per mėnesį, mokėti už būstą bei mokėti 400 Lt vaiko išlaikymui.Apelianto teigimu, taip pat svarbi aplinkybė yra ta, jog apeliantas iki ieškinio padavimo į teismą dienos pareigingai mokėdavo A. G. po 150–200 Lt per mėnesį už vaiko išlaikymą. Ekonominės ir finansinės krizės laikais kartais vėluodavo mokėti pinigus už vaiko išlaikymą, tačiau niekada nevengė šios pareigos, pats rūpinosi vaiku, nors ieškovė A. G. nesudarė jokių sąlygų ir kategoriškai atsisakydavo leisti susitikti su vaiku. Nurodo, kad 2014-04-01 atsiliepime apeliantas yra minėjęs, jog apie vaiko gimimą sužinojo laisvės atėmimo vietoje, tačiau pats vaiko niekada nematė. Ieškovė visuomet vengdavo apelianto susitikimų su vaiku. Šie ieškovės veiksmai iki šiol kelia įtarimą, todėl apeliantas planuoja kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie LR teisingumo ministerijos siekdamas nustatyti, ar minėtas vaikas yra jo sūnus. Paaiškėjus aplinkybėms, kad vaikas R. C. yra ne jo sūnus, apeliantas imsis visų būtinų teisinių priemonių siekiant susigrąžinti vaiko išlaikymui sumokėtas ir šiuo metu mokamas lėšas.Apelianto teigimu, teismo priteistas 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymas vaikui R. C. yra neproporcingo ir neprotingo dydžio, todėl šį išlaikymo dydį sumažinus iki apelianto prašomo dydžio, atitinkamai yra perskaičiuotinas ir priteistas 10800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių. Apeliantas nurodo, kad sutinka su 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma.Apeliantas pažymi, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų naštą ir apeliantui priteisė 76 % bylinėjimosi išlaidų naštos. Pažymėtina, jog sumažinus priteistą išlaikymo sumą, atitinkamai mažinamos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. G. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo sūnui yra devyneri metai, jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra didesni nei mažo vaiko, be to, tokiame amžiuje turi būti sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti, saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti. Pastebi, kad nepilnametis R. C. turi daug sveikatos sutrikimų, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Nurodo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, dirbantis vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą, o tai, kad atsakovui R. C. antstolė vykdo skolos išieškojimą, nėra reikšmingas faktas, lemiantis išlaikymo vaikui dydį. Atsakovas dėl savo aplaidaus elgesio turi skolų ir sūnus R. C. dėl to neturi nukentėti. Nors R. C. nurodė, kad moka po 400 Lt už buto nuomą bei 300 Lt už komunalinius patarnavimus A. L., nuomos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, byloje taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad šios pinigų sumos buvo ir yra mokamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl savo turtinės padėties ir teigia galintis nepilnamečiui vaikui mokėti po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 300 Eur, o išlaikymas priteistas po 115,85 Eur, tokia suma vaikui yra objektyvi ir protinga, reikalinga nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, kaip matyti iš atsakovo pozicijos apeliaciniame skunde, apeliantas neginčija, kad jo nepilnamečiui vaikui reikalinga tokia išlaikymo suma, apeliacinis skundas iš esmės pateiktas tik dėl to, kad, pasak apelianto, jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti tokios sumos vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismui pateikė įrodymus apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, apie tai, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos akiniams, vaistams, ieškovės patiriamas išlaidas sūnaus išlaikymui, o atsakovas šių įrodymų neginčijo, todėl abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pateikęs apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad negali nepilnamečiui sūnui skirti 115,85 Eur per mėnesį, kadangi jo turtinė padėtis nėra tokia gera, apeliantas gyvena nuomojamame bute už kurio nuomą moka 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį ir apie 86,89 Eur (300 Lt) už šio buto komunalinius patarnavimus, per mėnesį gauna tik 234,69 Eur (810,33 Lt) darbo užmokesčio. Be to, apeliantas nurodo, kad kiek įmanoma stengiasi gauti papildomų teisėtų pajamų savo finansinei būklei gerinti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaruodamas dideles išlaidas būstui nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas moka nuomos mokestį, kaip numato jo pateiktos buto nuomos sutarties 3.1. punktas. Be to, apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių apelianto teiginiai apie mokamą nuomos mokestį, nes, kaip pastebėjo ir ieškovė, nuomos sutartis sudaryta su A. L., kuri nuo 2008-06-20 iki 2008-12-23 už apeliantą pervesdavo ieškovei šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui pinigines sumas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad apelianto darbo užmokestis yra didesnis nei jis nurodo apeliaciniame skunde, kadangi iš gaunamo darbo užmokesčio dalis pinigų yra atskaitoma pagal vykdomuosius raštus, tačiau tėvų turimi turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nors apeliantas teigia, kad stengiasi gauti papildomų pajamų savo finansinei padėčiai pagerinti, tokias apelianto pastangas pagrindžiančių leistinų įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantas yra sveikas, jaunas, darbingas asmuo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelį, neproporcingą atsakovo galimybėms, išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. C..

Nors apeliantas teigia, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis nėra panaši, pažymėtina, kad įvertinus aplinkybę, jog būtent su ieškove gyvena šalių nepilnametis sūnus, ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl darytina išvada, jog ieškovė ir taip didesne dalimi prisideda prie vaiko išlaikymo.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su išlaikymo įsiskolinimu ir bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, atmetus apeliacinį skundą dėl išlaikymo dydžio, nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja. Be to, šiai bylai neturi teisinės reikšmės ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl tėvystės, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl jo prašymas stabdyti bylą iki bus atliktas DNR tyrimas šiuo atveju yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (147–148 b. l.). Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei iš apelianto priteistinos 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė