- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- e2-12102-637/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09596-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. M. ieškiniu prašo pakeisti iš atsakovo A. Š. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. Š., kas mėnesį dukros išlaikymui priteisiant po 190 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu nepilnametei G. Š. priteisto išlaikymo dydį. Nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iš atsakovo A. Š. nepilnametės dukros G. Š. išlaikymui priteista po 115 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki vaiko pilnametystės. Atstovas pažymėjo, kad priteistas 115 Eur išlaikymo dydis dukrai G. yra nepakankamas, šiuo metu jis netenkina minimalių dukros poreikių. Dukra mokosi Airijos mokykloje, 12 klasėje ir jai reikia daugiau lėšų skirti drabužiams, knygoms, sąsiuviniams bei kitoms mokyklinėms reikmėms. G. šiuo metu papildomai mokosi prancūzų kalbą, kur kiekvieną mėnesį kalbos repetitoriui ieškovė moka po 100 Eur į mėnesį. Taipogi padidėjo dukros laisvalaikio, bendravimo poreikiai, kadangi dukrai yra jau 16 metų. Dukra eina į kino teatrus, koncertus, parodas, spektaklius, o tam reikalingos piniginės lėšos. Dabartiniu metu ieškovės finansinė padėtis pasikeitė ir išlaikyti dukrą jai yra per sunku, nes padidėjo pragyvenimo lygis, infliacija. Atkreipia dėmesį, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgytus gebėjimus. Atstovas nurodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, jos nelanko, nesidomi jos auklėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko visiškai, teismo posėdyje atsakovas A. Š. paaiškino, kad jo finansinė padėtis yra nepasikeitusi, tačiau išaugo išlaidos šeimos išlaikymui, nes kito išlaikytinio poreikiai dar labiau padidėjo dėl dukros D., kuri serga atominiu dermatitu, reikalingų gydymui išlaidų, nes ne visus medikamentus valstybė kompensuoja, todėl papildomai įvairioms medicinos priemonėms tenka išleisti apie 100 Eur per mėnesį. Taip pat dar labiau padidėjo atsakovo šeimos išlaidos dar ir dėl paties atsakovo papildomų sveikatos sutrikimų, o taip pat vis labiau progresuojančios sutuoktinės ligos. Atsakovas nurodo, kad toliau serga sunkia širdies liga, reikalaujančia nuolatinio gydymo, per tą laikotarpį dar atsirado stuburo pakitimai, kurie reikalauja nuolatinės fizioterapijos, o valstybė kompensuoja ne visus vaistus, todėl papildomai vaistams ir fizioterapijai atsakovas išleidžia po 60 Eur per mėnesį, be to šios ligos jam labai riboja galimybes užsidirbti. Po teismo sprendimo padidinti išlaikymą G. iki 115 Eur praėjo tik 2,5 metų. Per tą laiką niekas nepasikeitė, G. ir toliau mokosi toje pačioje vidurinėje mokykloje, yra paauglė. Atsakovas nurodo, kad teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo padidinimo ieškovė dirbo, bet gaudavo nedideles pajamas, tačiau šiai dienai ieškovės gaunamos pajamos yra gerokai didesnės, jo žiniomis ji keliauja po užsienį, jų dukrai nieko netrūksta. Tai jisai žino, nes bendrauja su dukra, kai atvyksta į Lietuvą ji visuomet apsistoja pas juos, bendrauja su seserimi.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu nepilnametės G. Š. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina K. M., iš A. Š. jos išlaikymui priteista po 250 litų kas mėnesį mokamo išlaikymo. 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. ieškinys atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies: pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-12-04 sprendimu nepilnametei G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas ir priteista nuo 2014-09-03 iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukrai G. Š. išlaikymas po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę K. M., lėšų, skirtų dukros G. Š. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenumato, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant nepilnamečių išlaikymo bylas yra privalomas, vadovaujantis tuo, pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovei nedalyvaujant. Teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi tenkino prašymą dėl VTAS nedalyvavimo kaip institucijos, duodančios išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str. 1 d.). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydį nustatė atsižvelgadama į teismų praktiką, t.y. nurodydamas, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymo vienam vaikui per mėnesį dydis įprastomis aplinkybėmis turėtų būti orientuojamas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesinės algos sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).Nagrinėjamoje byloje ieškovė raštu paaiškina (b.l. 14) dukters G. išlaidas, nurodydama, kad vaikui išleidžia per mėnesį po 567 Eur. Atsakovas teigia, kad tokio pat dydžio išlaidas ieškovė buvo nurodžiusi ir praeitame ieškinyje, be to ieškovė tam patvirtinti nepateikia jokių įrodymų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu įvertino kaip pasikeitė šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai po 2007-12-04 teismo sprendimo priėmimo. Iš 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovė nurodė ir paaiškino, pateikė įrodymus, kad šalių dukrai G. per mėnesį reikia apie 530 Eur vaiko poreikių tenkinimui, tuo pagrindu prašė iš atsakovo priteisti 144,81 Eur išlaikymą ir nurodė, kad tuomet vaiko išlaikymui atsakovas skyrė 72,40 Eur per mėnesį. 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad nuo 2007 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas G., iš esmės šalių turtinė padėtis nepakito, tačiau padidėjo šalių dukteres G. poreikiai – tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui po 72,40 Eur, jai buvo 6 metai, o teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo 13 metų.Nuo praeito teismo sprendimo priėmimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo daugiau kaip 2,5 metų ir teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad tai nėra didelis laiko tarpas vaiko amžiui. Š.m. lapkričio 3 d. G. sukanka 16 metų. 13 ir 16 metų paauglės poreikiai nėra vienodi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1346-524/2017 konstatavo, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (nurodydamas Kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalių vaikui M. ieškinio pateikimo dienai buvo 16 metų, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteisto išlaikymo sūnui M. dydis sudarė 115,85 Eur, buvo dvylika metų, konstatavo, kad minėto vaiko poreikiai objektyviai išaugo ir tokio amžiaus vaikui išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms ir laisvalaikiui aiškiai padidėja ir tokios aplinkybės įrodinėjimas nėra būtinas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Pažymėtina, kad atsakovas ir teismui 2015 metais nagrinėjant bylą dėl išlaikymo padidinimo nesutiko, kad jis būtų padidintas, duodamas paaiškinimus šio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo manymu G. išlaikymu gali pilnai pasirūpinti ieškovė, nesutiko geranoriškai nors kiek padididinti priteistą išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovė 2015 m. priimto teismo sprendimo neskundė, tačiau pasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis dėl priteisto išlaikymo padidinimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, G. amžių, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiai padidėjo, todėl egzistuoja CK 3.201 straipsnyje nustatytos išlaikymo pakeitimo sąlygos ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei jo dukrai G. yra didintinas.Pažymėtina, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Atsakovas teigia, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra 623,61 Eur per mėnesį ir tam patvirtinti pateikia pažymą (b.l. 32-33) iš (duomenys neskelbtini) . Tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2017 m. liepos 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) surinkėju-montuotoju, ir pagal darbo sutartį atsakovui mokamas LR Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis (b.l. 30-31), taigi per mėnesį atsakovo gaunamos pajamos padidėjo. Atsakovo sutuoktinė D. Š. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-36), per mėnesį gaunamas vidutinis darbo užmokestis 719 Eur. D. Š. nuosavybės teise registruotas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, pagal 2006-11-30 būsto kreditavimo sutartį, mokant bankui 258,85 Eur mėnesinę įmoką, atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (b.l.39-42, 46-55). D. Š. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota (b.l.44-45). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė įrodymus, kad jo sutuoktinė pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) už 100 Eur (b.l. 195).Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą savo turtinei padėčiai įrodyti pateikė mokesčių apskaičiavimo suvestinę ir deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., iš kurios nustatyta, kad ieškovė dirbdama nagų technike per metus uždirbo 2612,00 svarų sterlingų, papildomai gavo pašalpų už 3971,20 svarų sterlingų, atskirai už vaiką – G. Š. – 2781,30. Už laikotarpį nuo 2017-04-06 iki 2018-04-05 pašalpų dydis – 3328,80 svarų sterlingų, išmokėta dalis- 1404,46. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus ieškovė nuomojasi būstą, būsto nuomai gauna 74,63 svarų pašalpą per savaitę, nuomotojui moka 51,47 svarų sterlingų per savaitę.2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu teismas konstatavo nustatytas aplinkybes, t.y., kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) Jos darbo užmokesčio suma 2014-09-04 pagal darbdavio duomenis yra 492,18 svarų per mėnesį (t.y. 654,56 Eur). Ieškovė už nepilnametį vaiką gauna socialinę pašalpą į savaitę 20,50 svarų. Teismas nustatė, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, nuo 2014-07-17 dovanojimo sutarties pagrindu valdo nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vidutinė rinkos vertė 7907 Eur, ieškovė nėra sudariusi santuokos, kitų išlaikytinių neturi. Teismas nustatė, kad atsakovas sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) jo gaunamas darbo užmokestis sudaro per mėnesį apie 483,02 Eur. Atsakovo sutuoktinės D. Š. pajamos per mėnesį sudaro 618,55 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemonių neturi, atsakovo sutuoktinės D. Š. vardu nuo 2005-07-19 registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir jo sutuoktinė įgijo 2006-11-24 pirkimo-pardavimo sutartimi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butui įsigyti paimtas kreditas. Iš 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad teismui nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo atsakovas jau buvo sudaręs santuoką su D. Š. ir augino dukrą D. Š., t.y. atsakovo turtinė padėtis naujos šeimos išlaikymo atžvilgiu nepasikeitė. Be abejo dukra D. paaugo, pagal pateiktus įrodymus dabar D. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 4-je klasėje (b.l. 196), tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad abiems mergaitėms išlaikyti reikia skaičiuoti vienodą sumą. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių, kuriuos nustatyti ir įvertinti turi teismas.Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad D. Š., gim. 2007-05-31, yra diagnozuotas atopinis dermatitas, jo sutuoktinei D. Š. diagnozuota sisteminė raudonoji vilkligė (b.l. 28-29), tačiau įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo paaiškinimus jog vaistai ar jų dalis šių ligų gydymui nėra valstybės kompensuojami ir, kad juos perka, nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė medicininę pažymą apie savo sveikatą (b.l. 193), tačiau įrodymų, patvirtinančių dėl to patiriamas išlaidas nepateikė, teismui patvirtino, kad nėra nustatytas nedarbingumo lygis. Pažymėtina, kad iš 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad tiek savo, tiek sutuoktinės ir dukros D. ligas atsakovas buvo nurodęs ir teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagal pateiktus įrodymus (b.l. 56) atsakovas moka gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, išmokas po 150 Lt per mėnesį, apdraustieji – pats atsakovas, D. Š., D. Š., ir pagal gyvybės draudimą ligos, nelaimingų atsitikimų atveju po 56, 72 Lt, apdraustasis - A. Š., nuo nelaimingų atsitikimų ir G. Š. (b.l. 57), pagal pateiktą įmokų mokėjimo grafiką draudimo įmoka eurais – 37,60 Eur (b.l. 59). Minėtu 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu teismas konstatavo, kad pagal atsakovo gyvybės draudimu polisą naudos gavėja dukra G. būtų tik jo mirties atveju, priešingu atveju sukauptos lėšos būtų išmokėtos pačiam atsakovui, todėl teismas laikė, kad šios išlaidos nėra būtinos ir gali būti skiriamos kitų, pagrindinių dukters G. poreikių tenkinimui.Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad abiejų nepilnametės G. tėvų finansinė padėtis nėra pablogėjusi -jų gaunamos pajamos padidėjo. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė ir nereikalauja, kad atsakovas prisidėtų vienodai prie dukros išlaikymo, t.y. pagal jos nurodytus dukros poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas, vertindamas ieškovės gaunamas pajamas prideda ir ieškovės bei pačios G. gaunamas pašalpas. Taip, tai yra papildomos lėšos, bet jas skiria valstybė, kurioje su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovė, ir tai nereiškia, kad atsakovas dėl to savo vaiko išlaikymui turi skirti mažiau lėšų. Atsakovas turi profesiją, pagal pateiktus duomenis apie darbo santykius turi galimybę dirbti ne viename darbe. Ieškovė, turėdama tik vidurinį išsilavinimą, sugebėjo įsitvirtinti kitoje valstybėje, užsiimti individualia veikla, rūpintis dukros ne tik minimaliais poreikiais, bet ugdyti tam tikrus gebėjimus (kalbų mokymasis), siekiant pasirūpinti jos ateitimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotą praktiką, nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros G. amžių, poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuotina, kad 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai G. Š. po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės šiai dienai nebėra pakankamas dabartiniam visapusiškam G., gim. 2001-11-03, poreikių patenkinimui, todėl ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas. Tačiau nustačius, kad ieškovės prašymas nustatyti, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalingas dydis negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesinės algos sumą yra nepagrįstas nei įstatymu nei šiuo metu formuojama teismų praktika, vadovaujantis teismo nustatytomis apilnkybėmis darytina išvada, kad iš atsakovo nepilnametės G. išlaikymui priteistina po 175,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 885 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800 Eur už advokato teisinę pagalbą, 85 Eur už vertimo paslaugas. Pagal į bylą pateiktus įrodymus atsakovas patyrė 457,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 435 Eur už advokato teisinę pagalbą, 22,29 Eur už duomenų gavimą iš Registrų centro ir Regitra. Teismui patenkinus 92 procesntus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 840,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisitina 36,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į iš atsakovo per metus priteistos sumos dydį, į valstybės biudžetą priteistina 63,00 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnametei G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukrai G. Š. nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2017 m. liepos 10 d. iki vaiko pilnametystės po 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant ieškovę K. M., lėšų, skirtų dukros G. Š. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. Š. 840,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M..
Priteisti iš ieškovės K. M. 36,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Š..
Priteisti iš atsakovo A. Š. 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.