Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1346-524/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-21Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-10-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
2A-1346-524/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01689-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
G. G.
Civilinė byla Nr. 2A-1346-524/2017(Proceso Nr. 2-06-3-01689-2016-4)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-21 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-666-793/2012 iš G. G. priteistą išlaikymo sūnui M. G. dydį nuo 400 Lt iki 164,50 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymui atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) iki sūnaus pilnametystės; o nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. išlaikymui ieškovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos – 2011 m. balandžio 12 d., iki vaikų Roko ir Ryto pilnametystės. Ieškovas paaiškino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvestas euras, padidėjo kainos, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis dėl išlaikymo padidinimo.Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, jame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, taip pat sutinka sūnui skirti didesnį išlaikymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji augina kitus du nepilnamečius savo ir ieškovo vaikus, kuriems ieškovas privalo taip pat teikti išlaikymą, mano, kad išlaikymas turėtų būti proporcingai didinamas visiems trims jos ir ieškovo V. G. vaikams vienodai. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, ir priteisti iš atsakovo sūnų R. G. ir R. G. išlaikymui kiekvienam po 190,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-21 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui M. G., nustatant kad G. G. moka išlaikymą sūnui M. G. po 164,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2016 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės. Paskyrė ieškovą sūnaus M. G. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovės 20,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo tenkintas atsakovės ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, iš ieškovo priteista nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-01-29) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas, įvertinęs nuo 2012 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, sutiko su ieškovo argumentais, kad šiuo metu priteistos išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA), kurio dydis šiuo metu siekia 380,00 Eur, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio būtinumo nereikia net įrodinėti. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl ieškovo sveikatos būklės, jam nustatyto neįgalumo, jis neturi galimybės dirbti tiek, kiek anksčiau, daugiau ir skirti daugiau piniginių lėšų sūnaus išlaikymui, jo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, gaunamas pajamas sudaro neįgalumo pašalpa apie 220,28 Eur per mėnesį ir minimalios pajamos iš individualios veiklos. Tuo tarpu atsakovė turi nekilnojamojo turto, jos darbo užmokestis yra 380,00 Eur per mėnesį. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė padidėjusį išlaikymo vaikui poreikį, todėl sprendė, kad iš atsakovės priteista išlaikymo suma didintina iki 164,50 Eur. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad nuo išlaikymo dydžio pakeitimo su atsakove augantiems nepilnamečiams vaikams iki atsakovės priešieškinio pateikimo, kuriuo prašoma padidinti išlaikymą, praėjo tik vieneri metai. Atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių su ja likusių gyventi nepilnamečių vaikų išlaikymo kaštų padidėjimą ir kurios suponuotų poreikį padidinti jiems 2015 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-21 sprendimą, nustatant, kad atsakovė nuo 2016-02-12 iki 2017-06-06 privalo už sūnaus M.G. išlaikymą mokėti po 190 Eur kas mėnesį. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl nustatęs, kad kas mėnesį vaikui reikia vieno MMA, iš atsakovės kas mėnesį nuo 2016-07-01 turėjo priteisti po 190 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu įrodinėjo būtent 164,50 Eur dydžio išlaikymą, būtiną sūnui Matui. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad būtent minėto dydžio išlaikymas užtikrins jo vaiko padidėjusius poreikius. Išlaikymo dydžio pakeitimą, didinant jį iki 190 Eur, ieškovas argumentuoja apeliaciniu skundu išimtinai tik pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis.Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. minėtą kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymas vaikui negali būti mažesnis už vieną MMA, nėra teisėta ir pagrįsta. Tačiau nežiūrint į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje pateiktų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų tyrimą, padarė iš esmės teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių vaikui Matui ieškinio pateikimo dienai buvo 16 metų, o sprendimo priėmimo dienai buvo 17 metų. Turint omenyje, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteisto išlaikymo sūnui Matui dydis sudarė 115,85 Eur, buvo dvylika metų, spręstina, kad minėto vaiko poreikiai objektyviai išaugo. Tokio amžiaus vaikui išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms ir laisvalaikiui aiškiai padidėja ir tokios aplinkybės įrodinėjimas šioje byloje, šalims pripažįstant tokią aplinkybę, nėra būtinas (CPK 182 str. 1 d. 5 p.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu priteistos išlaikymo sumos nebepakanka šalių vaiko Mato poreikiams patenkinti, todėl ieškovui prašant yra pagrindas peržiūrėti priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą, minėtą dydį didinant.Kadangi, ieškovas savo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais negrindė, rėmėsi iš esmės objektyviomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sprendimu priteisto iš atsakovės išlaikymo dydžio. Sprendžiant dėl minėto dydžio, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas vadovavosi ne tik objektyviomis aplinkybėmis dėl išaugusių vaiko poreikių, bet taip pat vertino šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės gaunamų pajamų dydis nėra ženkliai didesnis, nei ieškovo, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais byloje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-02-24 išrašais, minėtų sklypų vidutinė rinkos vertė (bendrai sudėjus) siekia apie 7 500 Eur. Konstatuotina, kad atsakovės turtinė padėtis geresnė nei ieškovo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė viena augina du šalių nepilnamečius vaikus keturiolikos metų amžiaus ir šių vaikų poreikiai su kiekvienais metais auga, spręstina, kad teikti didesnio, nei ieškovo ieškiniu prašyto ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo, atsakovė neturi finansinių galimybių. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir priteisti apeliaciniu skundu prašyto priteisti išlaikymą (190 Eur).Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvų ir argumentų, susijusių su atsakovės priešieškiniu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-21 sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis