Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-67-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-21Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-10-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
2-67-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01689-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-67-980/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01689-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; (S) 3.1.7.11.; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2017 m. balandžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Kristinai Jablonskytei, Deimantei Žilienei,dalyvaujant ieškovui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 24-25) prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-666-793/2012 iš G. G. priteistą išlaikymo sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini) dydį nuo 400 Lt iki 164,50 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu panaikintas šalių sudarytos bažnytinės santuokos Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje įrašytas apskaitos įrašas bendru sutikimu ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. G., nepilnamečių vaikų R. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. G.; nepilnamečio sūnaus M. G., išlaikymui G. G., įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt iki Mato pilnametystės; o nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. išlaikymui atsakovas V. G., įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos – 2011 m. balandžio 12 d., iki vaikų R. ir R. pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvestas euras, padidėjo kainos, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis dėl išlaikymo padidinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu iš dalies sutinka, taip pat sutinka sūnui skirti didesnį išlaikymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji augina kitus du nepilnamečius savo ir V. G. vaikus, kuriems ieškovas privalo taip pat teikti išlaikymą, mano, kad išlaikymas turėtų būti proporcingai didinamas visiems trims jos ir ieškovo V. G. vaikams vienodai. Atsakovė prieišieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą, ir priteisti iš V. G. sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 190,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog iš esmės sutinka su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo dydžio, tačiau mano, kad tokiu atveju vienodas išlaikymas turi tekti ne vienam, o visiems trims vaikams. Į bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovė G. G. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė pasirašytinai informuota parengiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, b. l. 112).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas augina septyniolikmetį sūnų, kuriam iki pilnametystės liko tik pora mėnesių. Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui dydis – 164,50 Eur laikytinas tik minimaliai galinčiu patenkinti kasdienius vaiko poreikius. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, per kuriuos vaikui augant pasikeitė jo poreikiai, taip šalyje pasikeitė pragyvenimo lygis tuo tarpu ieškovo pajamos sumažėjo, iš savo pajamų jis daugiau piniginių lėšų negali skirti vaiko išlaikymui, o, atsakovės mokamų 115,85 Eur nebepakanka. Ieškovas atsakovės pateiktą priešieškinį prašė atmesti, pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3052-512/2015, tenkinus ieškovės G. G. ieškinį buvo pakeistas 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas ir iš atsakovo V. G. priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G. dydis buvo padidintas mokant kiekvienam po 150,00 Eur mėnesinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, kad nuo minėto teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas V. G. mokamas išlaikymas su G. G. augantiems vaikams, praėjo tik du metai, per šį laiką vaikų poreikiai negalėjo pakisti, tuo tarpu su ieškovu augančio sūnaus išlaikymui iš atsakovės G. G. priteistas išlaikymo dydis nebuvo pakeistas, ir per penkerius metus vaiko poreikiai išaugo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G. , gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra G. G. ir V. G. vaikai (bylos l. 5, 69, 70). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-666-793/2012 (bylos l. 6-9) tenkino pareiškėjų prašymą ir panaikinto šalių sudarytos bažnytinės santuokos Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje įrašytą apskaitos įrašą bendru sutikimu ir patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių. Minėtu sprendimu patvirtintas šalių sudarytas susitarimas, jog nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio 1999 m. birželio 6 d., gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. G., nepilnamečių vaikų R. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. G.; nepilnamečio sūnaus M. G., išlaikymui G. G., įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt iki Mato pilnametystės; o nepilnamečių vaikų R. G. ir R. G. išlaikymui atsakovas V. G., įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos – 2011 m. balandžio 12 d., iki vaikų R. ir R. pilnametystės.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovės G. G. ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, bei pakeistos, sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių nustatytos sąlygos dėl atsakovo V. G. teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G. ir iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista nepilnamečiams vaikams R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-01-29) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovas prašo pakeisti ankstesniu sprendimu (2012 m. kovo 15 d.) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovės 164,50 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2012 m. kovo 15 d. sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvestas euras, padidėjo kainos.

Atsakovė priešieškiniu sutinka, kad išlaikymas nepilnamečiam M. G. būtų padidintas, tačiau mano, kad visiems vaikams turi būti skiriamas vienodo dydžio išlaikymas, todėl prašo teismo padidinti M. G. skiriamą išlaikymą iki 190 Eur per mėnesį, taip pat padidinti R. G. ir R. G. iš tėvo V. G. priteistą išlaikymą iki 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Iš bylos duomenų, matyti, kad ieškovas, skirtingai nei atsakovė, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus penkeriems metams po teismo sprendimo, kuriuo su likusiam gyventi vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškinyje akcentuojama ne tik pasikeitusi ieškovo ar atsakovės turtinė padėtis, bet ir padidėję vaiko poreikiai, kuriems patenkinti neužtenka atsakovės mokamo išlaikymo.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vaiko išlaidų – maistui, aprangai, laisvalaikiui, mokyklinėms reikmėms, ženklaus padidėjimo po 2012 m. kovo 15 d. teismo sprendimo priėmimo, ieškovas neįrodinėjo, tačiau sutiktina su V. G. argumentais, kad šiuo metu priteistos išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Teismas, sutikdamas su ieškovo pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2012 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-22 nutarimą Nr. 644, nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga lygi 380,00 Eur. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turi prisidėti po 190,00 Eur.

Iš bylos duomenų, ieškovo paaiškinimų matyti, jog ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl ieškovo sveikatos būklės, jam nustatyto neįgalumo, jis neturi galimybės dirbti tiek, kiek anksčiau, daugiau ir skirti daugiau piniginių lėšų sūnaus išlaikymui, jo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Ieškovo gaunamas pajamas sudaro neįgalumo pašalpa apie 220,28 Eur per mėnesį ir minimalios pajamos iš individualios veiklos. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto (b. l. 93-96). Atsakovė darbo užmokestis yra 380,00 Eur per mėnesį (bylos l. 109).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė padidėjusį išlaikymo vaikui poreikį, todėl iš atsakovės priteista išlaikymo suma didintina. Kartu pažymėtina, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Iš byloje turimų įrodymų nenustatyta, kad būtų objektyvus pagrindas pripažinti, jog nepilnamečio M. G. poreikiai yra ženkliai didesni nei vidutiniai ar, kad jo mamos galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo reikšmingai mažesnės nei tėvo, todėl teismas vadovaujasi orientaciniu pusės MMA kriterijumi ir, kartu atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ja, konstatuoja, jog yra pagrindas nuo jo nukrypti ir padidinti M. G. teikiamo išlaikymo dydį iki 164,50 Eur, toks išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams sūnums R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo buvo priteistas 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis – 400 Lt per mėnesį kiekvienam sūnui iki sūnų pilnametystės, vėliau, 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo V. G. priteistas išlaikymas sūnums buvo padidintas iki 150,00 Eur kiekvienam sūnui.

Pažymėtina, kad nuo išlaikymo dydžio pakeitimo su atsakove augantiems nepilnamečiams vaikams iki atsakovės priešieškinio pateikimo, kuriuo prašoma padidinti išlaikymą praėjo tik vieneri metai. Atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių nepilnamečių vaikų Ryto G. R. G. išlaikymo kaštų padidėjimą ir kurios suponuotų poreikį padidinti jiems 2015 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Atsakovė prašymą padidinti išlaikymo sumą ne tik nepilnamečiam M. G., bet ir R. G. ir R. G. motyvuoja tuo, kad nepriklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, kiekvienas privalo gauti vienodą išlaikymą ir išlaikymas turi būti didinamas proporcingai visiems vaikams.

Išanalizavus bylos nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, remdamasis įrodymu pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindo keisti nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. nustatytą priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G., nėra.

Įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos nustatyti vienodą išlaikymo dydį visiems vaikams, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei pažeistų vaikų interesus. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir kita.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas pažymi, kad nepagrįsto ieškinio (priešieškinio) pareiškimas sudaro pagrindą jį atmesti.

Įvertinus abiejų šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaikų amžių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, atsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, ieškovo prašomas priteisti vaiko išlaikymui reikalingas dydis didintinas ir iš atsakovės G. G. priteistina po 164,50 Eur kas mėnesį M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai (100 proc.).

Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas 100 procentų iš atsakovės priteisina 20,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui M. G., nustatant kad G. G. a. k. (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą sūnui M. G. po 164,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2016 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. G. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės G. G. a. k. (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė