Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdo individualią veiklą, faktinės gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. P. 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 22.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. buvo savaitgalis, šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, pripažįsta nustatytą 1,75 promilių neblaivumą. Išėjo parūkyti į lauką ir pamatęs atsilaisvinusią vietą norėjo perstatyti automobilį. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Jis užvedė variklį, pajudėjo, padarė eismo įvykį, nes atsitrenkė į kitą mašiną, žmonės iškvietė policiją. Automobilis įgytas santuokoje, bet jis vienintelis jį naudoja. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, skiriant sutuoktinę laiduotoja. Santuokoje gyvena 27 metai, jei sutuoktinė būtų žinojusi, kad jis sės už vairo, ji būtų neleidusi išgėrusiam vairuoti, jis būtų klausęs jos, nes jis visada žmonos klauso. Jis su sutuoktine turi vieną butą, kuriame gyvena ir sodybą, kuriame gyvena jo mama, kuriai jis padeda. Turi vieną transporto priemonę, pajamos buvo iki 1000 Eur per mėnesį.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojas G. R.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-09-02 apie 22:19 val., jam einant namo adresu (duomenys neskelbtini) jis išgirdo automobilių susidūrimo garsą, pradėjęs eiti link garso šaltinio pamatė, kaip juodos spalvos automobilis „Citroen", valst. NR. (duomenys neskelbtini) atsitraukė nuo kitos transporto priemonės BMW, kurios valstybinių numerių neprisimena ir toliau važiuodamas atbulomis kliudė gretimai stovėjusį automobilį Seat Altea, kurios valstybinių numerių neprisimena, tačiau žino, kad tas automobilis priklauso jo kaimynei, kurią pažįsta tik iš matymo. Tuo metu jis jau skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir apie situaciją informavo policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis buvo lauke, stebėjo situaciją. Belaukiant policijos pareigūnų, automobilio „Citroen“ vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės ir kalbėjosi su jam nepažįstamais, tačiau prie jo priėjusiais jaunuoliais. Vairuotojas buvo apie 40-50 metų amžiaus, apie 185 cm., ūgio, stambaus kūno sudėjimo, jis vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius, daugiau bruožų neprisimena. Pabendravęs su jaunuoliais, jis įlipęs atgal į savo automobilį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Jam pradėjus važiuoti, netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie sustabdė vairuotoją. Ant pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo dalį įvykio, jis savanoriškai pateiks minėtų kamerų įrašus tyrimo eigoje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nurodyti negali. (b.l. 68-71)

3.2. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. P. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKB-0355, nustatytas 2023-09-02 22.27 val. - 2,08 ‰ (promilių), 2023-09-02 22.42 val. - 1,75 ‰ (promilių) girtumas. (b.l. 41)

3.3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis "Citroen C5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraižytos įvykio vietos schemos, fotografuota (b.l. 26-40).

3.4. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2023-09-02 apie 22.22 val. iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme važinėja automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir daužo kitus automobilius. Nuvykus į įvykio vietą rastas automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu tikinimu nustatytas 2,08 ‰ (promilių), antru tikrinimu - 1,75 ‰ (promilių) girtumas. Apgadinti keturi automobiliai. (b.l. 12-13)

3.5. Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2023-09-02 eismo įvykis, (b.l. 61-64)

3.6. VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 49)

3.7. Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio CITROEN C5 HDi 140 FAP Tendance M6, gamybos periodas 2010-2015 m., pasirinkti metai 2011 m., kaina Lietuvoje 4 540,00 € su PVM. (b.l. 50)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. P. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Byloje pačio kaltinamojo A. P. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. A. P. 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 22.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. A. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą raštišką prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato A. P. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, A. P. yra jo sutuoktinė, nėra teista ar bausta administracine tvarka. Prašyme nurodoma, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, pasižada nedelsiant nukentėjusiems atlyginti visus jo padarytus finansinius nuostolius. Nurodo, jog yra neteistas. Supranta savo nusikalstamą pavojingą elgesį, kurį vertina itin neigiamai, padarė tinkamas išvadas, pasižada daugiau niekada nenusikalsti.

7. Laiduotoja A. P. teismo posėdžio metu prašė atleisti A. P. nuo atsakomybės, perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes nors ji ir dirba, tačiau pajamos nedidelės, dabar jos vienintelės šeimos pajamos vyrui netekus darbo, jie turi paskolą, todėl užstato mokėjimas dar labiau apsunkintų šeimos materialią padėtį. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji gali įtakoti sutuoktinį, jo sprendimus, jei būtų žinojusi, kad jis girtas vairuos, būtų neleidusi ir jis jos klausytų, nes ji jam yra autoritetas.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį A. P. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta. Nors A. P. baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta, pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, neturi galiojančių administracinių baustumų, praeityje kaltinamasis nebuvo baustas už nusižengimus, padarytus neblaivaus asmens. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). A. P. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas ir baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiųjų automobiliams padarytas žalas, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos A. P. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja A. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, santuokoje gyvenantys 27 metus, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, administracine tvarka nėra bausta. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. P. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. P. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su A. P. pobūdį, saistomus tvirtus ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio ryšį ir santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. P. atsakomybėn, baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai A. P. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl A. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę

15. A. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,75 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, per penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors buvęs administracinis baustumas neigiamai apibūdina kaltinamąjį, tačiau jam išnykus asmuo laikomas nebaustu, juolab kaltinamojo sistemingu, piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, per penkerių metų laikotarpį padarius vieną nusižengimą, negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

16. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti A. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų A. P. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones A. P. įgijo seniai ir dėl darbo pobūdžio vairuoja dažnai, tačiau per penkerių metų laikotarpį buvo administracine tvarka baustas tik vieną kartą, tačiau ne už šiurkštų nusižengimą, bauda sumokėta, administracinis baustumas negalioja, yra vykdantis individualią veiklą, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas artimas minimaliam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2023 m. rugsėjo 5 d.

17. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

18. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

19. Pagal bylos aplinkybes A. P. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

20. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis priklauso jam nuosavybės teise, bet santuokoje turto jis su sutuoktine nepasidalinę, tai šeimos bendras turtas. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei ir kad automobiliu naudojosi tik vienas iš sutuoktinių, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju gali būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281-1 straipsnyje, padarymo priemonė.

21. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. P. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Citroen C5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

22. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

23. Prokurorės nutarimu nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Citroen C5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) (b. l. 51-53).

24. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimas ir užvedimo raktelis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. A. P. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, išsiųstinas VĮ „Regitra“.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 65,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kurio turtinė padėtis nenustatyta, jog būtų itin sunki, kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna darbines pajamas, yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 65,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „Citroen C5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Citroen C5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą ir užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti VĮ „Regitra“.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Priteisti iš A. P. 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. P. ir laiduotojai A. P. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.