Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį – jam paskirta 21 MGL dydžio, t. y. 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL dydžio, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. viena diena, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir T. B. paskirta galutinė bausmė – 12 MGL dydžio, t.y. 600 Eur (šešių šimtų eurų), bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu taip pat buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. ir D. S. bei pripažintas kaltu ir nuteistas E. P., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d., apie 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) m., tikslesnis adresas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su P. Š. ir D. S., padėjo neteisėtai įsigyti P. Š. augalinės kilmės narkotinių medžiagų (apie 8,687 g kanapių antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2021 m. rugsėjo 22 d., apie 13 val., P. Š. parašius per „(duomenys neskelbtini)“ programą D. S. ir paprašius padėti įsigyti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), D. S. parašė T. B. per „(duomenys neskelbtini)“ programą ir paklausė, kur įsigyti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), tuomet T. B. per „(duomenys neskelbtini)” programą susirašinėjo su E. P. ir su juo susitarė, kad jis gali parduoti ar gauti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), taip pat susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “. Po to D. S. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė P. Š. ir T. B. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “,(duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Ten, į jų automobilį įsėdus E. P., P. Š. jam padavė 80 Eur. Jiems nuvykus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą gatvę, esančią (duomenys neskelbtini) m., P. Š. iš E. P. įsigijo apie 8,687 g augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), taip D. S. ir T. B. padėjo P. Š. neteisėtai įsigyti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 2 punktas).

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nuteistajam T. B. paskirtos bausmės teisingumo ir proporcingumo klausimai. Būtent šiuos klausimus, o taip pat ir paskirtos bausmės atitikimą įstatymui bei galimybę ją griežtinti aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, jos pavojingumo laipsnis nėra didelis, be to, būtina įvertinti aplinkybę, jog T. B. veikė ne kaip vykdytojas, o kaip padėjėjas padaryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 6 dalis), todėl BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliai baudos bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Vis dėlto, prieš pateikiant galutinį vertinimą, būtina atsižvelgti į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes.

6.1. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

6.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgė į tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo teistas tris kartus, teistumas yra išnykęs, todėl T. B. laikytinas neteistu (t. 2, b. l. 147-153). Nuteistasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 195-198). Išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) vadybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad T. B. yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 7). Nors (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde pabrėžia, kad T. B. yra teistas tris kartus, o du kartus jam buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, kadangi teistumas yra pagal ankstesnius nuosprendžius išnykęs, tai T. B. ne tik formaliai, bet apskritai laikomas neteistu. Ankstesni baustumai kaip T. B. biografijos faktas, apibūdinantis jo asmenybę, be jokios abejonės, neišnyksta, tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindas, nulemiantis jam skirtinos bausmės griežtumą, t. y. skiriant asmeniui bausmę už naują nusikalstamą veiką, išnykę teistumai neturi būti vertinami, tuo labiau, remiantis išimtinai vien tokia aplinkybe, negali būti neskiriama minimali švelniausia sankcijoje numatyta bausmė.

6.3. Nors apeliaciniu skundu prašoma sugriežtinti T. B. paskirtą bausmę, būtina atkreipti dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 1-2 dalys). Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 1-2 dalys). T. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad kartu su D. S. padėjo P. Š. neteisėtai įsigyti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. T. B. veikė kaip padėjėjas, o ne vykdytojas, tas pats pasakytina ir apie D. S. (BK 259 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 6 dalis), vykdytojas buvo tik vienas – P. Š. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta, esant dviem padėjėjams ir tik vienam vykdytojui, laikytina, jog ji buvo padaryta ne veikiant bendrininkų grupe, t. y. bendrininkavimas buvo, tačiau jis neatitinka nė vienos iš įstatyme nustatytų formų. Apibendrinant darytina išvada, jog BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką T. B. padarė bendrininkaudamas, veikė kaip padėjėjas, tačiau ne bendrininkų grupe, todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

7. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, negalima tvirtinti, jog (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad buvo paskirta per švelni bausmė, kadangi, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, t. y. nustačius ir atsakomybę lengvinančią, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas, jos dydį parenkant minimalų arba artimą minimaliam, tikrai negalėtų būti laikomas proporcingu ir pagrįstu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad viena T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta nepagrįstai. Taigi, (duomenys neskelbtini) prašymu sugriežtinus T. B. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismui panaikinus nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bausmė turėtų būti vėl švelninama. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. B. anksčiau yra neteistas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis padarant nusikalstamą veiką buvo ne vykdytojas, o tik padėjėjas, laikytina, jog švelniausios BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos – paskyrimas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo T. B. asmenybei ir, be to, būtent tokios bausmės parinkimas tikėtina gali paskatinti ateityje nuteistąjį nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir susirasti (duomenys neskelbtini), jog galėtų baudą sumokėti laiku.

7.1. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta T. B. bausmės rūšimi, tačiau pritaria (duomenys neskelbtini), jog teismas netinkamai nustatė baudos dydį. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog T. B. skiriama artima minimumui bauda, tačiau rezoliucinėje dalyje paskyrė 21 MGL dydžio baudą, t. y. mažesnę negu BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Ši bauda turi būti keičiama ir T. B. skirtina bauda, patenkanti į normos sankcijos ribas. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog T. B. skirtinas minimalus baudos dydis – 50 MGL (2 500 Eur).

7.2. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. B. paskirta baudos bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo griežtinti paskirtą bausmę ir T. B. skirti laisvės atėmimą. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami ne vien skiriant pačias griežčiausias savo rūšimi ir dydžiu bausmes: apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų geriau pasiekti, paskyrus griežtesnę bausmę, – įgyvendinant teisingumo principą, kaip jau ir minėta, turi būti siekiama ne vien nubaudimo, bet taip pat ir asmens resocializacijos. Taigi, T. B. paskirta baudos bausmė geriausiai atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti:

padidinti T. B. paskirtą baudą iki 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 33 MGL dydžio, t. y. 1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti į paskirtą bausmę laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti T. B. galutinę bausmę – 31 MGL dydžio, t. y. 1 550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų), baudą.

Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti T. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.