Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurie turi du nepilnamečius vaikus, tai yra R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2015-12-31 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1889-225/2015 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2015-12-01 iki jų pilnametystės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką 2015-12-31 teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistos 140,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam vaikui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra nuo 2015-12-31, padidėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (2015-12-31 sprendimo), iš esmės padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 650,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, poreikius detalizuoja ir prašo iš atsakovo priteisti ne pusę šios sumos, o 260,00 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas teismui nepateikė, nors ieškovę nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, be to parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei teismas išaiškino, kad ji turi pareigą įrodyti vaikų išaugusius poreikius bei pateikti teismui įrodymus apie jos ir jos šeimos turtinę padėtį, tačiau ieškovė po parengiamojo posėdžio pateikė tik neinformatyvius banko sąskaitos išrašus, kurie neišversti įvalstybinę kalbą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka yra praėję daugiau nei penkeri metai. Nutraukiant šalių santuoką šalių sūnus buvo 4 metų, o dukra neturėjo 2 metų. Šiai dienai šalių sūnui yra 10 metų, o šalių dukrai netrukus bus 7 metai, kaip nurodo ieškovė abu vaikai lanko mokymosi įstaigas. Įvertinus šalių vaikų amžių, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad šalių vaikai lanko mokymosi įstaigas.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo sprendimo (2015-12-31), kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, praėjo daugiau nei penkeri metai, daro išvadą, kad per tą laiką paaugo šalių vaikai, todėl akivaizdu, kad išaugo ir jų poreikiai, nes atsirado papildomų išlaidų. Abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko mokyklą, todėl akivaizdu, kad atsirado naujų papildomų išlaidų, kurių nebuvo 2015 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, tai yra atsirado būtinybė įsigyti mokyklines prekes, uniformas, be to, kaip tvirtina ieškovė, šalių vaikai lanko papildomus užsiėmimus, tai yra sūnus lanko futbolo būrelį, karatė ir dar vieną sporto šakos būrelį, o dukra šokių būrelį, kurie kainuoja. Būreliams reikalinga ir papildoma sportinė apranga, taip pat yra būtinos išlaidos nuvykti į būrelius, be to, šalių vaikai šiuo metu kartu su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl darytina išvada, kad šalių vaikams 2015-12-31 teismo sprendimu priteisto išlaikymo po 140,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį neužtenka net minimaliausiems jų poreikiams patenkinti, nes yra išaugę šalių vaikų poreikiai.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma yra ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarytų apie 468,41 Eur. Nors ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Nors ieškovė ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek kiekvieną mėnesį ji išleidžia būtiniausiems vaikų poreikiams, pateikė tik išlaikymo detalizaciją, tačiau teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. praėjus beveik 6 metams, šalių nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos sudaro 650,00 Eur: 250,00 Eur maistui, 150,00 Eur aprangai, 30,00 Eur telefonui ir internetui, 50,00 Eur ugdymo priemonėms, 20,00 Eur maisto papildams ir vitaminams, 30,00 Eur higienos reikmenims, 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 20,00 Eur išlaidos kurui, 50,00 Eur laisvalaikio išlaidos (kino teatrai, ekskursijos, stovyklos). Teismo vertinimu, kai kurios ieškovės nurodytos vaikų išlaikymui reikalingos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad vaikams reikia 30,00 Eur išlaidų telefonui ir internetui, tačiau tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kiek išleidžiama mokant už internetą teismui nepateikė, o tik nurodė, kad šeimai internetas per mėnesį kainuoja 52,18 Eur (45,00 svarų). Jei ieškovės šeima už internetą moka 52,18 Eur per mėnesį, tai ši suma turėtų būti paskirstyta kiekvienam šeimos nariui, tai yra į penkias dalis ir vienam asmeniui tenkanti dalis būtų 10,43 Eur. Įrodymų, kad ieškovė moka už sūnaus telefoną ir kokią sumą teismui nėra nepateikta, o dukra telefono neturi. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad šalių dukrai nereikalingas internetas ar telefonas, nes atsižvelgiant į šiuo metu ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje esamą pandeminę situaciją, akivaizdu, kad siekiant užtikrinti vaikui nuotolinio mokymosi galimybes, internetas yra būtinas ir šalių dukrai. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), į didėjantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris nustato, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, darytina išvada, kad per penkerius metu vaikų poreikiai padidėjo ir laikytina, kad vaikams mokamo išlaikymo padidinimas yra būtinas.

Nutraukiant šalių santuoką, šalys susitarė, kokio dydžio išlaikymą teiks atsakovas, tai yra atsakovas tuo metu, įvertinęs savo gaunamas pajamas, sutiko vaikams teikti po 140,00 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nagrinėjamu atveju tiek šalių paaiškinimais, tiek teismo turimais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki šiol Lietuvoje nedirba. Kaip patvirtino pats atsakovas, jis 2015 m. dirbo neoficialiai Norvegijoje ir tuo metu jo gaunamos pajamos buvo apie 1 500,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokios jos pajamos buvo nutraukiant santuoką, tačiau įvertinus tai, kad šalių dukra nutraukiant santuoką buvo 1 metų ir 3 mėnesių, tikėtina, kad ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose ar augino vaiką iki jam sueis treji metai ir nedirbo. Teismo turimais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo nustatyta, kad ieškovė prieš susilaukiant sūnaus ir jam gimus, tai yra laikotarpiu nuo 2009-03-03 iki 2011-08-15 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo nuolatines pajamas, o vėlesnių duomenų apie ieškovės darbą Lietuvoje, ar jos gaunamas pajamas byloje nėra.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaikų poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės atlyginimas 2021 metais per tris mėnesius vidutiniškai buvo apie 701,08 Eur per mėnesį (paskaičiuota pagal ieškovės pateiktą sąskaitos išrašą). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jos draugas, su kuriuo ji šiuo metu gyvena ir turi bendrą vaiką, uždirba apie 2 500,00 Eur per mėnesį, todėl laikytina, kad ieškovės penkių asmenų šeimos gaunamos pajamos yra apie 3 201,08 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos 2021 metais už keturis mėnesius vidutiniškai buvo 2 773,27 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sausio mėnesio atsakovo algalapyje valandinio darbo įkainis 250 Norvegijos kronų, o nuo vasario mėnesio nurodyta, kad 260,00 Norvegijos kronų, nors darbo sutarties išraše nurodyta, kad valandos darbo įkainis 250,00 Norvegijos kronų. Atsakovo paaiškinimais jo draugė gauna minimalią algą, tai yra 450,00 Eur ir turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda ir atsakovas kas mėnesį tam skirdamas apie 300,00 Eur. Atsakovo paaiškinimais jo ir jo draugės mėnesinės pajamos yra 2 850,00 Eur, tačiau pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus laikytina, kad jo ir jo draugės pajamos 2021 metais yra 3 223,00 Eur ir iš šių pajamų gyvena jų keturių asmenų narių šeima bei iš šios sumos atsakovas kas mėnesį moka šalių vaikams priteistą išlaikymą, tai yra po 280,00 Eur per mėnesį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, tačiau jų turimo nekilnojamojo turto vertė nėra didelė, ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 6 214,66 Eur, o atsakovui – 3 230,50 Eur. Abi šalys šį nekilnojamąjį turtą buvo įgijusios asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo ir abi tvirtina, kad faktiškai jiems priklausančiu turtu šiai dienai naudojasi tų tėvai, todėl iš turto jokių pajamų negauna. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto išrašai ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, todėl turi pareigą išlaikyti savo mamą, tačiau į bylą nėra pateikta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis iš kurios būtų galima spręsti kokio dydžio išlaikymą ieškovė yra įsipareigojusi teikti pagal šią sutartį. Nustatyta, kad abi šalys gyvena nuomojamuose būstuose, tai yra ieškovė nuomojamame name, o atsakovas nuomojamame bute, tačiau ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje ir namo nuoma yra brangesnė nei atsakovo buto nuoma Lietuvoje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po automobilį, kurių vertė teismo vertinimu yra panaši, nes ieškovė žodžiu nurodė, kad jai priklausančio automobilio vertė yra 6976,91 Eur (apie 6 000,00 svarų), o atsakovas pateikė rašytinis įrodymus, kad jam priklausančio automobilio vertė yra 6 260,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji kas mėnesį moka paskolą, tačiau jokių rašytinių įrodymų išskyrus sąskaitos išrašą teismui nepateikė. Įvertinus tai, kad nepateikta ieškovės paskolos sutartis, o iš ieškovės pateiktos sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, ar ši sąskaita priklauso ieškovei, todėl teismas laiko, kad ieškovė neįrodė jog turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad turi paėmęs paskolą vartojimo poreikiams, tačiau teismui nepateikė paskolos sutarties, o pateikė tik mokėjimo grafiką, iš kurio nėra galimybės nustatyti ar ši paskola suteikta atsakovui, nes mokėjimo grafike nėra jokių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad paskolą yra paėmęs atsakovas. Be to, atsakovas nurodė, kad jo skola kreditoriui yra apie 2000,00 -3000,00 Eur, tačiau iš į bylą pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad yra likę mokėti 19 mėnesių įmokų, todėl kredito likutis turėtų būti 1 934,77 Eur. Atsakovas teismui nepateikė savo sąskaitos išrašų, kurie patvirtintų, kad atsakovas moka šias išmokas, nors teismas buvo įpareigojęs pateikti atsakovo sąskaitų išrašus už 2021 metus, kad būtų galima nustatyti jo tikslią turtinę padėtį, tačiau atsakovas pateikė tik mokėjimus į I. M. sąskaitą bei įrodymus, kad I. M. moka už buto nuomą J. J.. Tai, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą savo nepilnamečiams vaikams taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad jo turtinė padėtis sunkesnė, nes šis įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo kaltės.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškove yra kiek geresnė, nes jo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės beveik tris kartus. Teismas neturi duomenų kokios tikslios ieškovės ir atsako pajamos buvo nutraukiant santuoką ar tiksli turtinė padėtis, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pajamuos šiai dienai yra ženkliai didesnės nei nutraukiant šalių santuoką, nes pats atsakovas patvirtino, kad nutraukiant santuoką jo pajamos buvo apie 1 500,00 Eur, o šiai dienai vidutiniškai apie 2 773,27 Eur, tai yra padidėjo 1 273,27 Eur, o kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovės ir jos draugo gaunamos pajamos per mėnesį sudėjus kartu nedaug skiriasi nuo atsakovo ir jo draugės per mėnesį gaunamų pajamų, tačiau ieškovė be bendrų jos ir atsakovo dviejų vaikų turi ir dar vieną išlaikytinį, o atsakovas turi tik du nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą. Tai, kad atsakovas kas mėnesį 300,00 Eur skiria savo draugės vaikams, nelaikytina, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nes jis neturi įstatymo pareigos prisidėti prie savo draugės vaikų išlaikymo, nes tokią pareigą turi vaikų tėvai, o ne kartu gyvenantys asmenys. Pats atsakovas patvirtino, kad jo draugė nėra prisiteisusi išlaikymo savo vaikams, nors tokią teisę ji turi pagal įstatymą, tačiau ja nepasinaudojo. Šalys patvirtino, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, ir tai blogina jų turtinę padėtį, tačiau teismas su šiuo šalių nurodytu argumentu nesutinka, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Kaip patvirtino ieškovė šalių sūnus yra aktyvus ir lanko tris būrelius, tai yra karate, futbolą ir dar vieną sporto būrelį, o šalių dukra lanko šokių būrelį. Nors ieškovė nepateikė tai patvirtinančių rašytinių rodymų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad vaikams lankant būrelius, kurie yra mokami, todėl atsiranda ir papildomų išlaidų, nes būtina vaikams pirkti aprangą būreliams, kainuoja ir nuvežimas į būrelius. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo, kad vaikų poreikiai yra paaugę, tačiau nurodė, kad jis negali mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos, nes neturi pakankamai pajamų, be to mano, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga ieškovės prašoma priteisti suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, priešingai nustatyta, kad jis yra sveikas ir darbingas ir dirba statybose, o jo gaunamos pajamos yra pakankamai didelės. Teismo vertinimu atsakovas turi įstatymo pareigą teikti savo vaikams tokio išlaikymą, kuris užtikrintų pilnavertį vaikų gyvenimą, o neapsiribotų tik pačių būtiniausių vaikų kasdienių poreikių užtikrinimu. Atsakovas neturi pareigos išlaikyti savo draugės nepilnamečius vaikus, o vien tai, kad jis prisideda prie draugės vaikų išlaikymo nėra pagrindo laikyti, kad jis dėl šios priežasties negali teikti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl jo galimybės ne mokėti vaikui daugiau nei 140,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nes, pirma, atsakovas nepaneigė padidėjusių augančių vaikų poreikių, kurie per daugiau nei penkerius metus paaugo, ir antra, atsakovo pajamos lyginant tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas yra padidėjusios daugiau nei 1 000,00 Eur, be to, atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi gerai apmokamą specialybę, todėl privalo imtis visų priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti, jų būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, be to atsakovas savanoriškai teikia išlaikymą ne savo vaikams, kuris yra net didesnis nei savo vaikams teikiamas priteistas išlaikymas.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 260,00 Eur nepilnamečiams vaikams kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 230,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui po 230,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 25 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, pateiktais duomenimis turėjo pareigą paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, šiuo atveju vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį (CPK 178 straipsnis). Tačiau iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas nors ir nesutiko su ieškovės argumentais, į bylą neteikė duomenų, paneigiančių vaiko padidėjusių išlaidų poreikio ar įrodančių, kad jo turtinė padėtis ne pagerėjo, bet suprastėjo ar, kad nepasikeitė, priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi teismas iš dalies (88,46 proc.) tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos tik iš dalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 50,00 Eur už ikiteisminę mediaciją, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 928,83 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato padėjėjos teisinę pagalbą patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti 103,05 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (11,45 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).

Ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas ((230,00 – 140,00) x 2) x12 mėn. x 3? x 75? = 48,60 Eur žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2015-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1889-225/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 puntą, kuriuo iš atsakovo M. V. priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. V. ir A. V. dydis, ir priteisti iš atsakovo M. V. išlaikymą R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2021-01-25, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams R. V. ir A. V. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę A. P..

Priteisti iš atsakovo M. V. 928,83 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P..

Priteisti iš ieškovės A. P. 103,05 Eur (vieną šimtą tris eurus ir 05 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. V..

Priteisti iš atsakovo M. V. 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.