- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-834-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00083-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo pašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1889-225/2015 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. V. ir A. V. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 260 EUR per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 140 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta jų santuoka, priėmimo yra pasikeitę vaikų poreikiai ir priteisto išlaikymo vaikams nebepakanka, nes vidutiniškai vieno vaiko išlaikymui šią dieną yra reikalinga 650 EUR per mėnesį, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, vaikams mokamą po 260 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį, ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo metu reikalinga 650 EUR suma per mėnesį, tačiau nepateikia jokių vaikų poreikių realumą ir jų pasikeitimą pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad ji pati gauna tokio dydžio pajamas, kad galėtų tenkinti deklaruojamus vaikų poreikius. Mano, kad ieškovės nurodyta vaiko maistui išleidžiama 8,50 EUR suma per dieną, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra nereali. Sutinka, kad nepilnamečių vaikų mitybos racionas keitėsi, tačiau reali maitinimui išleidžiama suma galėtų būti apie 120 EUR per mėnesį. Ieškovės nurodyta 150 EUR suma vaikų rūbams yra nelogiška, nes vaikų poreikius aprangai ir avalynei visiškai patenkinanti suma būtų po 30 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl jos poreikis telefonui ir internetui apkritai kvestionuotinas, o įvertinus, kad šeima paprastai naudoja vieną interneto tiekėją, kurio mėnesio įkainis už neribotą internetą gali nesiekti ir 4 EUR, vienam vaikui priskirtina interneto paslaugų kaina galėtų būti mažiau nei 2 EUR per mėnesį. Sutiktų, kad vaikų paruošimas mokyklai gali per metus kainuoti apie 200 EUR, tai sudaro apie 17 EUR per mėnesį. Mano, kad protinga suma burnos ir kūno higienos priemonėms tokio amžiaus vaikams sudaro apie 5 EUR per mėnesį. Higienos priemonių išlaidos per penkerius metus žymiai sumažėjo, nes dukrai nebėra reikalingos sauskelnės. Nesutinka su laisvalaikio išlaidomis, nes didžioji dalis muziejų ir teatrų taiko nuolaidas vaikams arba juos įleidžia nemokamai, be to, egzistuoja galimybės turėti produktyvų laisvalaikį gamtoje, kuris nekainuoja, todėl laisvalaikiui sutiktų skirti po 20 EUR per mėnesį. Pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų apie turtinę padėtį.
3. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės buities sąlygų ištirti neturi galimybės, nes ieškovė su vaikais gyvena užsienio valstybėje. Ieškovė telefonu informavo, kad priteisto 140 EUR išlaikymo vaikų išlaikymui nebepakanka, nes vaikai paaugo ir padidėjo vaikų poreikiai. Be to, nurodė, kad ieškovas tik jai kreipusis su ieškiniu pradėjo reguliariai teikti išlaikymą, o iki tol reguliariai išlaikymo vaikams neteikdavo ir yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas telefonu nurodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl paskelbto karantino negali grįžti. Nurodė, kad ieškovė neleidžia ir draudžia jam matytis su vaikais, tačiau prašo didesnio išlaikymo, todėl jis nesutinka. Nurodė, kad paskutinį kartą vaikus matė prieš septynerius metus, kai buvo nuskridęs į (duomenys neskelbtini) jų aplankyti, tačiau ieškovė iškvietė policiją. Išvadoje nurodyta, kad teikiamas išlaikymas vaikams nėra pakankamas vaikų poreikių tenkinimui, todėl sutinka su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo padidinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1889-225/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punktą, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. V. ir A. V. dydis, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą R. V. ir A. V. mokant periodinėmis išmokomis po 230 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiams R. V. ir A. V. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę, priteisti iš atsakovo 928,83 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisti iš ieškovės 103,05 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui, priteisti iš atsakovo 48,60 EUR žyminį mokestį valstybei.
5. Dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių teismas nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, yra praėję daugiau nei penkeri metai. Šią dieną šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, o šalių dukrai netrukus bus (duomenys neskelbtini) metai. Abu vaikai lanko mokymosi įstaigas. Nurodė, kad ilgas laiko tarpas nuo priimto teismo sprendimo, pasikeitę vaikų poreikiai ir faktas, jog vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, lemia, jog vaikų poreikiai paaugo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą ieškovės išlaidų apskaičiavimo lentelę, nustatė, kad ieškovė nepagrindė interneto bei telefono išlaidų, tačiau atsižvelgęs į tai, jog pragyvenimo lygis keičiasi, o šalys turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus poreikius, būtinus visapusiškam vystymuisi, padarė išvadą, jog yra pagrindas padidinti vaikams priteisto išlaikymo sumą.
6. Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo teismas nurodė, kad sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į vaikų poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos yra 701,08 EUR per mėnesį. Ieškovės draugas, su kuriuo ji šiuo metu gyvena, gauna 2 500 EUR darbo užmokestį, todėl padarė išvadą, kad ieškovės šeimos pajamos yra 3 201,08 EUR. Teismas nustatė, kad atsakovo atlyginimas yra apie 2 773,27 EUR. Atsakovo sugyventinė gauna minimalią algą, tai yra 450 EUR, todėl padarė išvadą, kad atsakovo šeimos pajamos yra 3 223 EUR. Pažymėjo, kad šalių turimo nekilnojamojo turto vertė panaši. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo santuokos nutraukimo laikotarpio atsakovo pajamos paaugo žymiai, tai yra nuo 1 500 EUR iki 2 773,27 EUR, į tai, jog ieškovė vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, o vaikų poreikiai paaugo, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti vaikams priteisto išlaikymo sumą iki 230 EUR periodinių išmokų, mokamų iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Dėl vaikų poreikių pokyčių nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai neatsižvelgė į ieškovės nurodomų išlaidų realumą. Nurodo, kad vaikai be apelianto sutikimo gyvena (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra brangesnis, be to, vien faktas, jog vaikai paaugo, nepagrindžia, jog vaikų poreikiai pasikeitė. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog vaikams nebėra reikalingos sauskelnės, priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Nurodo, kad ieškovės nurodyta išlaidų suma – 250 EUR – yra nereali. Mano, jog šiuo metu poreikiai yra mažesni, nes vaikams nebereikalingas specializuotas maistas. Mano, jog poreikis rūbams kiekvienam vaikui po 150 EUR yra neadekvatus, teigia, kad vaikų poreikius aprangai ir avalynei visiškai patenkintų 30 EUR suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Taip pat nesutinka su telefono, interneto, komunalinių mokesčių, vitaminų ir laisvalaikio išlaidų realumu.
7.2. Dėl tėvų turtinės padėties nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad apelianto ar jos turtinės padėties pasikeitimas yra pagrindas pakeisti nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymo dydį. Pažymi, kad apeliantas savo turtinę padėtį atskleidė bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas ir išlaikytinių skaičių. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta teismo išvada, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl vaikų poreikių pokyčių apeliantė nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai. Vaikai paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, pakito pragyvenimo lygis, pakilo kainos, padidėjo minimali mėnesinė alga. Pažymi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo priteisimo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pirkinių čekius ir pan.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pažymi, kad kartu su apeliantu ir vaikais buvo išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini), o vėliau pats apeliantas grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su apeliantu, jog vaikus išsivežė be atsakovo sutikimo.
8.2. Dėl tėvų turtinės padėties nurodo, kad apelianto gaunamos pajamos yra kelis kartus didesnės nei ieškovės, todėl teismas tinkamai nustatė, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė. Pažymi, kad apelianto pajamos paaugo žymiai, tai turi esminės įtakos vaikų išlaikymo dydžio pakeitimui. Pažymi, jog apeliantas teismo posėdyje pripažino, jog savo draugės vaikams skiria po 300 EUR, o savo vaikus išlaikyti vengia. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė visais byloje keliamais reikalavimais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta padidinti vaikams priteisto išlaikymo sumą, nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės nurodomų išlaidų realumo vaikams išlaikyti, vaikų poreikių, tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų. Teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir išlaikytinių skaičių, todėl teismo išvada, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė, nepagrįsta.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl vaikams priteistino išlaikymo padidinimo.
13. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
15. Pirmiausia apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nepilnamečių vaikų poreikių, ieškovės nurodytų išlaidų realumo. Pažymi, jog minimalios algos pasikeitimas nėra laikytinos pagrindu peržiūrėti (pakeisti) įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
16. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tai yra maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas yra buvę sutuoktiniai, kurie turi du nepilnamečius vaikus, tai yra R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2015 m. gruodžio 31 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1889-225/2015 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o apeliantas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 140 EUR periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės. Ieškovė teikdama ieškinį dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo nurodė, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę ir yra reikalingos šios sumos – maistui – 250 EUR, aprangai – 150 EUR, telefonas, internetas – 30 EUR, ugdymo priemonėms – 50 EUR, maisto papildai ir vitaminai – 20 EUR, higienos reikmenys – 30 EUR, komunaliniai mokesčiai – 50 EUR, išlaidos kurui – 20 EUR, laisvalaikio išlaidos kino teatrui, ekskursijos, stovyklos – 50 EUR. Iš viso 650 EUR. Pažymėtina, jog nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) tačiau dirba (duomenys neskelbtini).
18. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
19. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių vaikų poreikius pagal byloje pateiktus duomenis ir nusprendė, kad jais pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos (pvz., interneto, telefono ir pan.). Taigi teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį įsitikinimą. Nors apeliantas teigia, kad teismas pakankamai neatsižvelgė į ieškovės nurodytų išlaidų realumą, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Apelianto argumentai, jog vaikų poreikiai maistui, higienos prekėms galėjo tik sumažėti, laikytini subjektyviais. Teismo vertinimu, vaikams augant, priešingai nei teigia apeliantas, vaikų poreikiai visapusiškai didėja, pažymint ir tai, jog šiuo atveju ginčo situacijoje reikšminga tai, jog po Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1889-225/2015 įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, vaikai paaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, būrelius, tai suponuoja didesnį išlaidų būtinumą vaikų maitinimui būnant ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, objektyvų poreikį nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių atsižvelgiant į vaikų amžių (R. V. yra (duomenys neskelbtini) metų, A. V. yra (duomenys neskelbtini) metai).
20. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju 20 EUR suma vitaminams, 50 EUR suma vaikų laisvalaikiui (kino teatras, ekskursijos, išvykos) yra per didelės, motyvuojant tuo, kad dauguma muziejų yra nemokami, be to, vaikai turi galimybę turiningai leisti savaitgalį gamtoje, turi galimybę įsigyti vitaminų iki 10 EUR, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo padidinimo, atsižvelgė ne tik į objektyviai išaugusius vaikų poreikius ir teismų praktikoje nustatytą orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, bet nuosekliai įvertino vaikų poreikius, pripažino, jog ieškovės nurodytos išlaidos telefonui ir internetui nėra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad teismas tinkamai neištyrė ir nevertino nepilnamečių vaikų poreikių. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma yra artima orientaciniam minimalios mėnesinės algos kriterijui. Priešingai ne teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama suma – po 230 EUR per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos šalių nepilnamečių vaikų interesų naudai, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino faktinę aplinkybę, jog kartu gyvenančios draugės vaikams teikia kur kas didesnę, tai yra 300 EUR dydžio, išlaikymo finansinę paramą, nors tokia pareiga teismo sprendimu nėra nustatyta, ir patvirtino, jog jo gaunamos pajamos yra apie 2 773,27 EUR per mėnesį.
22. Antra, apeliantas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties, kadangi ieškovė nepateikė byloje įrodymų apie turimų išlaikytinių skaičių ir gaunamas pajamas.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnametės dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jai reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas, nors teismas taip pat nustatė ir atsakovo turtinės padėties pagerėjimą (po teismo sprendimo priėmimo jam buvo dovanotas žemės sklypas ir buvo įsigytas garažas).
24. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
25. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nesutinka su apelianto argumentais, jog šalių turtinė padėtis nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, jog tiek ieškovė, tiek apeliantas turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, kurio masinė vertė yra panaši. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis BMW 525, kurio vertė apie 6 959,35 EUR, o atsakovo vardu yra registruotas automobilis BMW X5, kurio vidutinė rinkos kaina yra 6 260 EUR. Teismas taip pat remdamasis ieškovės paaiškinimais nustatė, kad jos penkių asmenų šeima šiuo metu gyvena nuomojamame name, kurio nuoma per mėnesį yra 753,93 EUR (650 svarų), bei apie 115,99 EUR (100 svarų) komunalinių mokesčių. Iš apelianto pateiktos 2020 m. lapkričio 25 d. nuomos sutarties nustatyta, kad apeliantas gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir per mėnesį moka 300 EUR nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.
26. Iš darbo sutarties išrašo nustatyta, kad apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) ir jo darbo užmokestis per valandą siekia 24,82 EUR (250 NOK). Iš pateiktų algalapių nustatyta, jog apelianto gaunamos pajamos atskaičius mokesčius yra apie 2 584,62 EUR. Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme teikdamas paaiškinimus nurodė, kad karantino laikotarpiu jo darbo užmokestis yra apie 3 200 EUR, tačiau, nesant karantino, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 2 400 EUR atskaičius mokesčius. Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo apie jos darbo užmokestį nustatyta, kad sausio mėnesį ieškovės darbo užmokestis buvo 811,04 EUR (697,48 svarų), vasario mėnesį 633,17 EUR (544,51 svarai), o kovo mėnesį 766,33 EUR (659,03 svarai). Kaip matyti, ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, mano, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis yra pajėgus teikti po 230 EUR išlaikymą kiekvienam vaikui, ypač, kai visos abejonės aiškintinos vaiko interesų naudai, ir tai pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, yra tinkamai įvertinęs. Pažymėtina, jog vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš apelianto priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. P. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo M. V..