Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-74-581/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-05-21Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
AN2-74-581/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00046-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-74-581/2020
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00046-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko J. C. (toliau – Institucijos atstovas) ir D. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galutine administracine nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. D. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 12 d. 16.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – motociklą ,,Beta RR 450“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, t. y. be valstybinių numerių, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidinęs motociklo greitį nuvažiavo nežinoma kryptimi. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą dalyje dėl D. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir skirti ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – trejus metus, arba, netenkinus šio prašymo, skirti ne trumpesnį nei dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde jis nurodo:

2.1. Apylinkės teismas, D. K. atžvilgiu taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neįvertino visų bylos aplinkybių, o skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – vieneri metai, nėra proporcingas jo padarytam administraciniam nusižengimui.

2.2. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose fiksuotos D. K. stabdymo aplinkybės. Iš surinktos medžiagos yra aišku, kad D. K., vairuodamas transporto priemonę, nepakluso reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę net trims policijos pareigūnų ekipažams. Visų pirma, D. K. buvo stabdomas policijos ekipažo, kuris jį stabdė, o šiam nestojus, jį persekiojo išvažiuojantį iš degalinės. D. K. vairuojamą motociklą, kurį jau vienas ekipažas persekiojo, stabdė ir kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris dirbo kelyje, tačiau D. K. taip pat nestojo. Tuomet, praėjus kuriam laikui, D. K. vėl buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) mieste ir taip pat buvo stabdomas jau trečio policijos pareigūnų ekipažo, tačiau jis ir vėl reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, ėmėsi aktyvių ir apgalvotų, o ne spontaniškų veiksmų (važiavimas miško keliukais), kad pabėgtų nuo policijos ekipažo. Todėl D. K. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad jis nusižengimą padarė elgdamasis spontaniškai, vaikiškai ir negalvodamas apie pasekmes, negali būti vertinamas kaip spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kadangi iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad D. K. elgėsi apgalvotai ir tikslingai nuo pat pirmo policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir tokių veiksmų ėmėsi tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Kaip nurodo ir jis pats, jis žinojo, kad jo vairuojama transporto priemonė netvarkinga ir suprato, jog už tai yra numatyta atsakomybė. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas apie šias aplinkybes nepasisakė, todėl darytina išvada, kad D. K. atžvilgiu švelninant atsakomybę, jos nebuvo vertinamos. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant D. K., kaip eismo dalyvio elgesį, jo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybes ir motyvus, t. y. tai, kad D. K. sąmoningai ir tyčia siekė išvengti atsakomybės. Pats D. K. administracinio nusižengimo byloje esančių aplinkybių neginčijo, padarytą nusižengimą pripažino, kas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

2.3. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad D. K., žinodamas, jog jo vairuojama transporto priemonė nėra registruota, drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kad jai nėra atlikta techninė apžiūra, dalyvavo viešajame eisme, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Nors pats D. K. teigė, kad šia transporto priemone jis važinėjo tik miško keliukais ir laukais, tačiau akivaizdu, kad D. K. dalyvavo ir viešajame eisme, važiavo į degalinę užsipilti kuro, vėliau buvo pastebėtas mieste. Todėl jo paaiškinimas, kad jis važinėjo tik laukais ir miško keliukais neatitinka tikrovės. O taip pat asmuo, kuris žinodamas, jog dalyvaudamas eisme daro pažeidimą ir jame sąmoningai dalyvauja, negali būti charakterizuojamas teigiamai.

2.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad D. K. tarnauja (duomenys neskelbtini). Tačiau vien ši aplinkybė neturėtų būti laikoma priežastimi asmenį atleisti nuo atsakomybės ar jo atžvilgiu taikyti švelnesnę atsakomybę. Asmuo, atlikdamas tarnybą kariuomenėje, kaip tik turėtų laikytis pagarbos, elgesio etikos ir asmeninės atsakomybės principų, o ne ieškoti būdų kaip to išvengti. Sprendžiant atsakomybės klausimą, pirmiausia asmuo turi būti vertinamas kaip eismo dalyvis, o esant tokioms nusižengimo padarymo aplinkybėms, D. K. elgesys negali būti vertinamas teigiamai.

2.5. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, ypatingą dėmesį skyrė paties D. K. interesams, vertino tik jo paties nurodytas aplinkybes, tačiau nebuvo vertinamos visos administracinio nusižengimo byloje užfiksuotos aplinkybės ir įrodymų visuma. Vertinant D. K. motyvus dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo, t. y. tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tarnyboje ir dėl kitų asmeninių priežasčių, teismų praktika yra suformuota taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, užsiėmimas ar kitos asmeninės priežastys siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą, kaip ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens materialinė padėtis, šeimyninės aplinkybės taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (nutartys AN2-98-581/2019, AN2-119-290/2019, AN2-365-606/2018) leidžiančiomis taikyti nuobaudą švelnesnę negu numatyta straipsnio sankcijoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (nutartis 2AT- 8-719/2019). Atvejai, kai gali būti skiriama švelnesnė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė nei sankcijoje numatyta arba visai neskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, o ne su pažeidėjo asmeniniu interesu išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime ar darbe, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

3. D. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą – už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį šios poveikio priemonės taikymo terminą. Skunde jis nurodo:

3.1. Jis labai gailisi dėl savo lengvabūdiško ir neatsakingo poelgio. Jeigu dėl jo neteks teisės vairuoti, tas sugriaus jo karjerą, reputaciją, gresia dideli finansiniai netekimai, bus atimta galimybė tinkamai rūpintis pagalbos reikalingais artimaisiais. Suvokė savo poelgio esamas ir dar galimas kilti itin žalingas pasekmes jam ir jo artimiesiems. Net sumokėdamas jam paskirtą piniginę baudą, jis pajus didelius nepatogumus, todėl bus pilnai pasiektas ir administracinės nuobaudos tikslas – jį nubausti. Be to, baudos mokėjimas dalimis, kuris išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, bus puiki ir prevencijos priemonė.

3.2. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir vertindamas jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tik formaliai nurodė, kad padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis, tačiau plačiau administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir įvertintos. Išvažiuoti ir šiek tiek pasivažinėti jis ketino tik laukais ir, deja, pritrūkęs degalų, buvo priverstas užsukti į degalinę. Išvažiavo iš degalinės ir pavažiavęs ne ilgą atstumą, pamatė iš galo važiuojantį policijos automobilį. Vėliau suprato, kad yra stabdomas, tačiau pabijojo sustoti, nes motociklas buvo neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to padidino greitį ir nuvažiavo. Motociklu važinėjo šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, gerai pažįstamoje teritorijoje, trumpą atstumą, blaivus, turėdamas teisę vairuoti. Kaip matoma iš byloje esančio vaizdo įrašo, judėjimas nebuvo intensyvus. Dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Grįžęs namo motociklo ir motociklininko aprangos neslėpė ir, kai pas jį atvyko pareigūnai, bendradarbiavo su jais, savo kaltę iš karto pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

3.3. Jis nėra baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, taip pat nebaustas už vairavimą neturint teisių ar esant neblaiviam, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar kitus panašaus pobūdžio šiurkščius nusižengimus. Ankstesni teisės pažeidimai buvo negrubūs, paskirtos nedidelės baudos sumokėtos.

3.4. Tai, kad jam paskirtos baudos dydis yra pakankamas rodo tai, kad vertinti jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) įtvirtintą minimaliojo gyvenimo lygio (MGL) arba bazinės socialinės išmokos dydį, lygi didesnei nei 17 MGL dydžio baudai, o tokio dydžio baudos kartais skiriamos ir už baudžiamąjį nusižengimą.

3.5. Priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į teigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, ypatingą reikšmę turi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančių duomenų analizė, kurios, šiuo atveju teismas išsamiai neanalizavo ir ja negrindė pozicijos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių tikslingumo. Jis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Niekada negavo iš valstybės jokių socialinių išmokų, dirba (duomenys neskelbtini) žvalgu. Baigęs 11 savaičių bazinį kario kursą; mokėsi ir baigė šarvuočio (M 113) vairuotojo kursą. Jo darbdavys – (duomenys neskelbtini) D. D. jį charakterizuoja kaip pasižyminčiu rimtu požiūriu į darbą, demonstruojančiu atsakomybe ir puikiu bei sektinu pavyzdžiu kitiems kariams. Tarpininkauja, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti. Taip pat jis lanko Kyokushin karate treniruotes, priklauso (duomenys neskelbtini) organizacijai ir yra pasiekęs aukštą lygį bei laimėjęs nemažai prizinių vietų. Karate treneris E. Š. jį įvardija kaip atkaklų, pažangų, siekiantį gerų sporto rezultatų, taktišku, disciplinuotu, paslaugiu ir patvirtina, kad jis labai apgailestauja dėl savo neteisėtų veiksmų. Jis yra kraujo donoras. Taip pat yra pateikęs paraišką dėl savanorystės galimybės. Pabaigęs parašiutinio rengimo programą. VšĮ „L.J. A.“ baigė ekonomikos ir verslo programą. Taipogi savaitgaliais arba pagal susitarimą mokosi privačiai anglų kalbos. Jo planuose yra kaimo turizmo sodybos steigimas, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tokiu būdu jis sukurs naujas darbo vietas bei mokesčiais papildys valstybės biudžetą. Jis daug dirba, turi daug įsipareigojimų, iškeltų tikslų ir tiki, kad jauno žmogaus užimtumas valstybėje turi būti skatintinas, o suklydus, suteikiama galimybė būti ne visiškai sužlugdytam. Svarbu ir tai, kad po šio nagrinėjamo nusižengimo jis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė. Jokios iš esmės neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nebuvo ir teismas taip pat neįžvelgė (galiojančių nuobaudų nėra, o keli baustumai už KET pažeidimus neleidžia spręsti nei apie naujų jo nusižengimų pažeidimų riziką, nei apie sistemingą teisės pažeidimų darymą apskritai, alkoholio vartojimą). Taigi, tokio pobūdžio pažeidimas yra pirmasis.

3.6. Teismas nepakankamai įsigilino į teisės vairuoti būtinumą jo atžvilgiu, todėl nebuvo realizuotas konstitucinis proporcingumo principas. Nors teismų praktikoje darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, administracinėn atsakomybėn traukiamo ar jo šeimos narių sveikatos būklė, ūkio priežiūra ir kitos panašios aplinkybės, šio pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios nuobaudos skyrimą, tačiau itin formaliai taikant tokį išaiškinimą aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, faktiškai neliktų.

3.7. Jis tarnauja (duomenys neskelbtini) ir jam itin reikalinga turėti teisę vairuoti. (duomenys neskelbtini) kariai, tuo pačiu ir jis, rengiami valstybės ir jos gyventojų ginkluotai gynybai, dalyvauja tarptautinėse pratybose (įvairių transporto priemonių valdymas yra viena iš mokymo dalių), vyksta į įvairias tarptautines operacijas ir misijas, teikia pagalbą valstybinėms institucijoms bei civiliams gyventojams. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atima jo galimybes tinkamai dirbti. Itin svarbu ir tai, kad jis gyvena kaimo vietovėje (J. kaime), o darbovietė taip pat kaimo vietovėje (P. kaime). Atstumas tarp kaimų – 56 km ir darbo pasiekiamumas be automobilio yra neįmanoma. Būna įvairių greito reagavimo pratybų, į kurias privalo atvykti per vieną valandą. Taip pat vyksta į mokymus (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoje teritorijoje nėra kolegų, kurie galėtų nuvežti į darbą. Praradęs teisę vairuoti, jis nebegalės atvykti iki darbo, dėl ko ir jo neteks. Netekęs darbo, nebegalės ir baudos sumokėti. Yra prisiėmęs ir vykdantis svarbius jam ir valstybės apsaugai įsipareigojimus, tampriai susijusius ir su jo užimtumu, ir su pragyvenimo šaltiniu, ir su galimybe dėl gaunamų pajamų materialiai padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams. Jo ir krašto apsaugos tarnybos sistemos sutarties sąlyga šios sutarties nutraukimo atveju kompensuoti visas pastarųjų dviejų metų išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, o baigęs 11 savaičių bazinį kario kursą, jis mokėsi ir baigė šarvuočio (M 113) vairuotojo kursą, pabaigęs parašiutinio rengimo programą ir dar eilę kitokių mokymų. Taip pat jis vyksta į anglų kalbos pamokas A. kaime, 18 km nuo jo gyvenamosios vietos. Anglų kalbos mokytoja V. R. G. jį apibūdina kaip uolų ir gabų mokinį, susikaupusį, turintį rimtą požiūrį į kiekvieną veiklą, mandagų, atsakingą. Taip pat, siekdamas būti geros sportinės būklės, ne tik sportuoja namie savarankiškai, bet ir antradieniais, ketvirtadieniais 18 val. važiuoja į A. A. V. progimnazijoje vykstančias Kyokushin treniruotes. Netekęs teisės vairuoti, vienareikšmiškai privalės nutraukti tiek anglų pamokas, tiek treniruotes, nes susisiekimas iš jo gyvenamosios vietovės tarpmiestiniu ar maršrutiniu transportu iš jo gyvenamosios su jam reikalingomis vietovėmis įmanomas vos kartą per dieną anksti ryte, o savaitgaliais – jokio.

3.8. Nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, kad teisė vairuoti labai reikalinga ir sergančios močiutės G. P., gyvenančios A. kaime bei tėvų poreikiams, kuriais jis, neturėdamas teisės vairuoti, negalės tinkamai pasirūpinti. Jis vienintelis gali pasirūpinti močiute, jo tėvai turi sveikatos problemų. Paveldėtoje sodyboje, kartu su žemės sklypu jis minimaliai ūkininkauja, ketina įrengti kaimo sodybą, yra rengiamas verslo planas paramos gavimui.

3.9. Teismas, paskirdamas tokį ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė išsamių argumentų, kurie pagrįstų jo išvadą, jog jam kilusios neigiamos priešingo teisei elgesio pasekmės yra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

3.10. Apylinkės teismas nors ir taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir individualizavo nuobaudą, tačiau nepakankamai įsigilino į jo asmenybę, teisės vairuoti būtinumą jo atžvilgiu, tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo bei neproporcingai didelės paskirtos administracinio poveikio priemonės neigiamos įtakos jo ir jo artimųjų interesams, dėl ko nepagrįstai paskyrė 12 (dvylikos) mėnesių teisės vairuoti ribojimo terminą taip pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą.

Atsiliepimas

4. Institucijos atstovas pateikė atsiliepimą į D. K. apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą atmesti.

4.1. Nurodo, kad D. K. skunde išdėstyti motyvai negali būti siejami su administracinės nuobaudos švelninimu, nes esant pasekmėms ar žalai, asmuo atsakytų pagal kitus ANK straipsnius, o eismo intensyvumas ar kelio danga nedaro įtakos sprendžiant atsakomybės klausimą. D. K. atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi jo padarytas administracinis nusižengimas buvo tyčinis ir sąmoningai daromas siekiant išvengti atsakomybės. D. K. skunde dėstomi motyvai ir jo paaiškinimai dėl atsakomybės švelninimo tik leidžia daryti išvadą, jog švelninant atsakomybę administracinės atsakomybės tikslai nebus pasiekti. Jo požiūris į atsakomybę už padarytą nusižengimą negali būti vertinamas teigiamai. D. K. nurodė asmeninio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau tai nesudaro pakankamai duomenų, leidžiančių netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtine aplinkybe švelninti atsakomybę, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės nusižengimo rezultatas.

4. D. K. pateikė atsiliepimą į Institucijos atstovo skundą, kuriame prašo Institucijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime jis nurodo:

Šalies argumentai

5.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai bei teisingai jo atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors Institucijos atstovas skunde nurodo, kad vadovaujantis minėtomis nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad apie jokias išskirtines aplinkybes aptariamoje normoje nenurodoma. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra tik teismo prerogatyva. Remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir individualizuodamas nuobaudą, apylinkės teismas šioje byloje įstatymo nepažeidė.

5.2. Institucijos atstovas skunde klaidina teismą. Skunde nurodomas teiginys jog „visų pirma D. K. buvo stabdomas policijos ekipažo, kuris D. K. stabdė, o šiam nestojus, jį persekiojo išvažiuojantį iš degalinės“ prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o būtent filmuotoje medžiagoje ir patrulio A. A. 2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms. Taip pat jis nepagrįstai nurodo, kad „surinktoje medžiagoje yra visiškai aišku, kad D. K., vairuodamas transporto priemonę, nepakluso reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę net trims policijos ekipažams“. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodoma, kad jis buvo stabdomas dar dviejų policijos ekipažų, kad buvo stabdomas skirtingose miesto vietose. Net ir atidžiai analizuojant bylos medžiagą, priešingai nei teigia Institucijos atstovas, negalima daryti išvados, kad jis buvo stabdomas dar dviejų policijos ekipažų. Nėra ginčijama, kad jis nepakluso sustabdyti savo vairuojamą motociklą vienam ekipažui, dėl ko ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o kad jis būtų nepaklusęs dar dviem ekipažams, yra netiesa ir tokių Institucijos atstovo teiginių neabejotinai nepatvirtina bylos duomenys. Už tai, kad jis dalyvavo viešajame eisme su neregistruota transporto priemone, jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

5.3. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagrįstai atsižvelgė, kad jis dirbantis Lietuvos kariuomenėje, tačiau tai nebuvo vien ši aplinkybė, dėl kurios jam buvo taikytos minėto straipsnio nuostatos. Institucijos atstovas nepagrįstai nurodo, kad jis ieško būdų, kaip išvengti atsakomybės. Jis pripažino savo padarytą nusižengimą, davė nuoseklius parodymus pareigūnams ir teisme. Prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nėra atsakomybės vengimas.

5.4. Vien pats faktas, kad jis padarė tyčinį šiurkštų KET pažeidimą savaime nėra pagrindas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

5.5. Nors Institucijos atstovas nurodo, kad teismų praktikoje asmens darbas, užsiėmimas ar kitos asmeninės priežastys siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnę nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą ir nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios nulemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, tačiau itin formaliai taikant tokį išaiškinimą aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti minėtą normą, faktiškai neliktų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Todėl administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą (jei tokia padaryta ), byloje buvo kitų jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22- 511/2016, Nr. 2AT-51-489/2017, Nr. 2AT-27-697/2018; Nr. 2AT-51-489/2017 ir kt. ). Visos šios aplinkybės (atsakomybės nevengimas sulaikius, savanoriškas baudos sumokėjimas, nuoširdus gailėjimasis, visa kita tik teigiamai charakterizuojanti medžiaga) šioje byloje yra nustatytos.

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliaciniai skundai atmestini.

2. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

3. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su D. K. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Institucijos atstovas argumentuoja, kad apylinkės teismas D. K. atžvilgiu nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir prašo jam už aptariamo nusižengimo padarymą paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejų metų laikotarpiui, arba, netenkinus šio prašymo, pailginti jos terminą iki dvejų metų. D. K. skundu argumentuoja, kad apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vieneriems metams yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, asmenybei ir kt., todėl prašo šios poveikio priemonės jam neskirti, arba dar labiau sutrumpinti jos terminą.

4. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo sprendimą, byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad tenkinti Institucijos atstovo bei D. K. skunduose išdėstytų prašymų nėra pagrindo.

5. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1 200 Eur baudą <...>. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

6. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Minėta, jog skundžiamu nutarimu apylinkės teismas D. K. atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nustatė trumpesnį (vienerius metus) administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nei aptariamo straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apylinkės teismo sprendimą grindžiančius argumentus, priešingai nei argumentuojama Institucijos atstovo skunde, neturi pagrindo spręsti, jog D. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai, toks apylinkės teismo sprendimas yra išsamiai ir tinkamai motyvuotas.

8. Kaip matyti, apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. nustatant trumpesnį nei aptariamo straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, atsižvelgė į D. K. elgesį ir jo paaiškinimus – savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė spontaniškai, negalvodamas apie pasekmes, į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbui – tarnybai (duomenys neskelbtini), savo ir kitų artimųjų poreikių tenkinimui; įvertino D. K. asmenybę, į bylą pateiktus jį išskirtinai teigiamai charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad D. K. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), taip pat įvertinęs jo darbinę veiklą, pobūdį (dirba (duomenys neskelbtini), darbinėms funkcijoms tinkamai atlikti yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones), pateiktas charakteristikas, kuriose D. K. apibūdinamas išimtinai teigiamai, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose ir kt., padarė – pagrįstą išvadą, kad D. K. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įstatymo sankcijoje nustatytam net ir minimaliam trejų metų terminui, tokia priemonė būtų neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, asmenybei.

9. Sutiktina su Institucijos atstovo skunde dėstomais argumentais, kad D. K. padarė pavojingą administracinį nusižengimą – nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, D. K. su nustatyta tvarka neįregistruota transporto priemone dalyvavo ir viešajame eisme, už ką dar buvo nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį. Visa tai neabejotinai vertintina individualizuojant D. K. skiriamą administracinio poveikio priemonę, tačiau, priešingai nei akcentuojama Institucijos atstovo skunde, išimtinai vien tik paminėtos aplinkybės negali eliminuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo D. K.. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertino D. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, visiškai pagrįstai akcentavo, kad jis nėra mažareikšmis, tačiau kaip minėta, apylinkės teismas taip pat įvertino ir kitas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes (šios nutarties 13 punktas). Nustatytų aplinkybių visuma ir sudarė pagrindą išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai D. K. atžvilgiu bus pasiekti nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (vieneri metai). Apygardos teismas su tuo neturi pagrindo nesutikti.

10. Nors pats D. K. apeliaciniame skunde prašo jam visai neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės arba dar labiau sutrumpinti jos taikymo terminą, tačiau tam pagrindo nėra. Pirmiau jau aptarta, kad D. K. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog motociklu jis važinėjo šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, gerai pažįstamoje teritorijoje, trumpą atstumą, blaivus, turėdamas teisę vairuoti, judėjimas nebuvo intensyvus, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ir kt., pažeidimo pavojingumo niekaip nemažina. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu dėl D. K. veiksmų būtų kilę pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Minėta, kad nors D. K. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau buvo baustas už KET ir kitų administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 17-19). Taigi, visuomenėje priimtų taisyklių ir teisės normų reikalavimų D. K. nesilaiko nebe pirmą kartą. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis dirba, padeda artimiesiems, sportuoja, mokosi, gerai charakterizuojamas ir kt., apylinkės teismo jau buvo įvertintos priimant sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu, vadovaujantis išimtinai jomis, dar labiau trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visai neskirti.

11. D. K. skunde itin plačiai išdėstė ir aplinkybes dėl jam, jo artimiesiems kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau šios aplinkybės apylinkės teismo taipogi jau buvo įvertintos ir šiuo atveju jos negali nulemti dar labiau švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo, ką pagrįstai pažymi ir Institucijos atstovas apeliaciniame skunde. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. K. bus sunkiau tinkamai atlikti darbo funkcijas, dalyvauti pratybose, mokymuose ir kitose veiklose, vykdyti pareigas tėvams, artimiesiems ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl kitų asmenų poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju D. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, užsiimant kitomis veiklomis, tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. skiriant administracinio poveikio priemonę vienerių metų terminui.

12. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė yra individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko J. C. ir D. K. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė