Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės – Gavorskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kad E. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-840-2018 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. liepos 8 d., 05.45 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 79 kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes-Bendz 2535“, v/n (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria KET horizontalaus ženklinimo linija 1.1 ir eismas ribotas kelio ženklu Nr. 327 „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma iš priekio atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, dėl ko iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Lenkimo manevrą vykdė sankryžoje su šalutiniu keliu. Tokiu Būdu E. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 1 priedo 327 ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus bei sukėlė pavojingą situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. K. atstovės advokatės Simonos Vaičiulytės – Gavorskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde apygardos teismui keliamas įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių teisingo nustatymo, veikos teisinio vertinimo (kvalifikavimo) klausimas taip pat teismo išvadų, atmetant skundą dėl Institucijos nutarimo, pagrįstumo klausimas bei nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo ribose.

Dėl įrodymų vertinimo, faktinių veikos aplinkybių nustatymo ir veikos kvalifikavimo

8. Atmesdamas skundą apylinkės teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai paneigia E. K. aiškinimus dėl to, jog jis lenkė mažesniu nei 30 km/h greičiu važiuojančią transporto priemonę, todėl jo atžvilgiu priimtą nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. E. K. atstovės vertinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, jų visumą, todėl neteisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes ir dėl to neteisingai kvalifikavo E. K. padarytą nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

9. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos, nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė išsamų jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, todėl nesutikti su teismo išvadomis dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstumo nėra pagrindo.

11. E. K. pripažįsta, jog jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau teigė, jog jis kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. kelio ženklo Nr. 327 reikalavimų, nepažeidė. Kelio atkarpoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 327 „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“ lenkė transporto priemonę, važiuojančią ne didesniu nei 30 km/h greičiu. Lenkimo manevro nebaigė dėl to, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojas sąmoningai padidino greitį, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių 138 p. reikalavimus, ir neleido jo aplenkti, dėl ko ir kilo pasekmės – kitos transporto priemonės turėjo pasitraukti į šalikelę. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs administracinę bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigia liudytojų policijos pareigūnų nuoseklūs, patikimi parodymai, kurie neprieštarauja ir atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis.

12. Teismo posėdyje liudytojai D. P. ir A. L. patvirtino, jog jie tikrai matė lenkimo manevrą, kuris vyko ne lenkiamam krovininiui automobiliui išsukant iš degalinės, o jų matomumo zonoje, t. y. už maždaug 700-1000 metrų nuo degalinės. Liudytojas D. P. parodė, jog nuo tos vietos, kur stovėjo jų ekipažas, degalinės net nesimato. Be to, abu liudytojai patvirtino, jog lenkiama transporto priemonė važiavo tolygiai, t. y. apie 70 km/ h greičiu ir jie nematė, kad lenkiamas automobilis trukdytų lenkti ar didintų greitį. Palyginus šiuos duomenis su vaizdo įrašo duomenimis, nustatyta, jog jie tarpusavyje neprieštarauja ir sutampa. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kelio atkarpa nuo degalinės iki lenkimo manevro užfiksavimo atitinka pareigūnų nurodytas aplinkybes, lenkimo manevras tęsėsi ilgą laiką draudžiamoje zonoje, trukdymo lenktine nenustatyta, matyti, jog abu krovininiai automobiliai važiuoja didesniu nei 30 km/h greičiu. Remiantis šių duomenų visuma, pagrįstai nustatyta, jog krovininis automobilis aplenktas buvo ne iš karto išvažiavęs iš degalinės, o jau gerokai pavažiavęs keliu. Be to, nustatyta ir tai, jog lenkimo manevras draudžiamoje zonoje truko ilgą laiką, tačiau E. K., negalėdamas užbaigti lenkimo manevro ir turėdamas galimybę šiek tiek prilėtinęs greitį sugrįžti į savo važiavimo juostą, to nepadarė. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo, todėl pagrįstai vertinti kaip paneigiantys E. K. versiją tiek dėl lenkimo pradžios aplinkybių, tiek ir dėl kilusių pasekmių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog E. K. pažeidė KET 1 priedo 327 punkto reikalavimus, nes jis lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, o taip pat kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismą, t. y. pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Byloje vaizdo įrašu bei pareigūnų parodymais, o taip pat iš dalies ir paties E. K. parodymais nustatyta, jog tiek lenkiama transporto priemonė, tiek ir iš priešais atvažiuojanti transporto priemonė pasuko į kelkraštį, turėjo primažinti greitį ir vienu metu kelyje, kuriame yra tik po vieną priešingos krypties eismo juostą, lygiagrečiai važiavo trys transporto priemonės. Tokiu būdu neabejotinai buvo kilusi pavojinga situacija. Tai, kad lenkimas truko ilgą laiką, o E. K. matydamas, jog lenkimo greitai nepavyks baigti bei turėdamas galimybę grįžti į savo juostą, to nepadarė, patvirtina, jog ši pavojinga situacija kilo būtent dėl E. K. neteisėtų veiksmų. Kilusios pasekmės neabejotinai susijusios priežastiniu ryšiu su E. K. priešingu teisei veikimu, todėl skundo argumentai dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių bei priežastinio ryšio atmetami kaip nepagrįsti.

13. Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus konstatuojama, jog pagrįstai nustatyta, kad E. K. pažeidė KET 1 priedo 327 punkto nuostatas, KET 3 priedo 1.1 punkto nuostatas, t. y. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria KET horizontalaus ženklinimo linija 1.1 ir eismas ribotas kelio ženklu Nr. 327 „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“, ir tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, nes būtent dėl tokių veiksmų iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Šios pasekmės, t. y. pavojinga situacija, kilo dėl E. K. padarytų KET pažeidimų, t. y. jos susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtu E. K. veikimu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. K. netinkamai individualizuota nuobauda, t. y. netinkamai įvertinus nusižengimo bei nusižengimą padariusio asmens pavojingumą, neatsižvelgus į kitas svarbias aplinkybes, E. K. kartu su bauda nepagrįstai skirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei nutarties motyvus, konstatuoja, jog administracinė nuobauda, skiriant įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę, E. K. individualizuota tinkamai, todėl minėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tad neskirti šiuo atveju privalomos administracinio poveikio priemonės būtų galima tik ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti šio straipsnio nuostatas

17. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

18. Šioje byloje jokių papildomų E. K. padėtį lengvinančių aplinkybių nėra, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, jog administracinio poveikio priemonės, kuri pagal įstatymą šiuo atveju yra privaloma, skyrimas, akivaizdžiai pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

19. Byloje jau aptartais duomenimis nustatyta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo padarytas neteisėtais E. K. veiksmais. Būtent dėl jo padarytų KET pažeidimų kilo pavojinga situacija – E. K. ne tik išvažiavo į priešingą eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau ir lenkė kitą krovininę transporto priemonę kelio atkarpoje, kurioje toks lenkimas buvo draudžiamas ženklu „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“. Dėl tokių jo veiksmų tiek iš priešais atvažiuojanti transporto priemonė turėjo pasitraukti į šalikelę, kad neįvyktų susidūrimas su E. K. viruojama transporto priemones, tiek ir lenkiamos transporto priemonės vairuotojas turėjo pasitraukti į šalikelę, kad būtų išvengta skaudaus eismo įvykio. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma skunde, rodo, jog E. K. padarytas pažeidimas buvo pavojingas ir kėlė realią grėsmę eismo saugumui ir, jeigu ne kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, kuriais buvo siekiama išvengti eismo įvykio, susidūrimo, ši situacija galėjo baigtis tragiškai. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Pažymėtina ir tai, jog nėra nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors skunde nurodoma, jog kaltę pažeidėjas pripažino nuo pat pradžių ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja visiems byloje esantiems duomenims. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, E. K. pripažino tik patį lenkimo faktą, tačiau niekada nepripažino aplinkybės, jog jis lenkė greičiau nei 30 km/h važiuojančią transporto priemonę ir taip pažeidė KET 327 ženklo reikalavimus, taip pat nepripažino to, jog būtent dėl jo veiksmų kelyje kilo pavojinga situacija. Tokiu būdu, kaltininkui nepripažinus visų faktinių veikos padarymo aplinkybių ir neigiant kaltę, konstatuoti atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra teisino pagrindo.

21. Skunde kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nurodomos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kurias, apeliantės teigimu, apylinkės teismas įvertino neteisingai. Tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, jog šie skundo argumentai taip pat nepagrįsi ir turi būti atmesti, nes pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės įvertintos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tinkamai įvertinus jų pobūdį bei reikšmę administracinio poveikio priemonės skyrimo kontekste.

22. Pažymėtina, jog ankstesni baustumai už kelių eismo taisykles, nors nuobaudų galiojimas ir išnykęs, priešingai, nei nurodoma skunde, yra asmenybę charakterizuojantys duomenys, į kuriuos pagal įstatymą privalu atsižvelgti skiriant nuobaudą ar administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju matyti, jog E. K. praeityje ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą, naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis. Nors jie jokių realių pasekmių nesukėlė, tačiau tai rodo, jog E. K. nėra atidus vairuotojas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės siekiamo tikslo neužtikrino, nuo naujų pažeidimų nesulaikė – nagrinėjamoje byloje pripažintas padaręs dar pavojingesnį ir šiurkštesnį nusižengimą, kuriuo sukėlė realią grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, turtui. Dėl šių aplinkybių anksčiau skirtų administracinių nuobaudų negaliojimą vertinti palankiai švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste taip pat nėra pagrindo.

23. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad skiriant nuobaudą tinkamai neįvertintos neproporcingai neigiamos pasekmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinei veiklai, o kartu ir finansinei padėčiai. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipi pažeidėjo dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Apie galimas neigiamas pasekmes pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma, todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Todėl laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

24. Šiuo atveju, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant administracinės poveikio priemonės skyrimo klausimą, įvertintos tinkamai, jokių išimtinių aplinkybių, išskirtinai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių akivaizdžiai nežymų padaryto nusižengimo pavojingumą, nenustatyta, todėl paskirtoji administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, laikytina teisinga ir proporcinga priemone pasiekti nuobaudai keliamus tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos tikslus, juo labiau, jog E. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas trumpesniam laikui nei įstatyme numatytas vidurkis.

25. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes yra konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą ir E. K. atstovės Simonos Vaičiulytės – Gavorskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.