- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-535-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01560-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gyti Večerskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. (A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties A. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. A. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19663-2018 už nusižengimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., 20.15 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, važiuodamas ir tyčia priversdamas ratams prasisukti leido transporto priemonę šoniniu slydimu, tuo savo veiksmais sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą A. A. skundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, jog administracinio poveikio priemonė jam skirta teisingai, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nenustatyta.
3. A. A. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti nutarimo dalį, kuria skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių arba šios priemonės terminą sutrumpinti.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, vertino formaliai, neįvertino paskirtos poveikio priemonės neigiamų pasekmių, jų proporcingumo nusižengimo pobūdžiui bei pavojingumui ir visiškai nesvarstė galimybės šios priemonės terminą nustatyti trumpesniam laikotarpiui. Kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek proporcingumo su konkrečia veika santykyje.
Žemesnės instancijos teismas
3.2.Skunde pritariama tam, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra pavojingas, tačiau pats nusižengimo pobūdis savaime neužkerta kelio skirti švelnesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, nesutinkama su tuo, jog nusižengimo padarymo aplinkybės skiriant nuobaudą nėra svarbios. Akcentuojama, jog būtent šios aplinkybės apibūdina veikos pavojingumą, kurį būtina įvertinti skiriant administracinę nuobaudą, tačiau teismas konkrečių apelianto nusižengimo padarymo aplinkybių nevertino – neatskleista kokiu greičiu apeliantas važiavo, kokį atstumą slydo, kiek buvo pakrypęs automobilis, neatskleista, ar tuo metu šalia apelianto buvo kitų eismo dalyvių.
3.3.Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į teigiamai charakterizuojamą asmenybę – anksčiau nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, tai vienintelis jo padarytas nusižengimas, ir tai rodo, jog apeliantas nėra piktybinis pažeidėjas, o šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo asmens nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą.
3.4. Be kita ko skunde taip pat nurodoma, jog teismas, nes nenustatęs bylai svarbių aplinkybių, charakterizuojančių padaryto nusižengimo pobūdį bei apelianto asmenybę, neįvertinęs neigiamų nuobaudos pasekmių proporcingumo, pažeidė ANK 567 bei 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pareigas bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl nutartis, apelianto vertinimu, turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis teigia, jog visos aplinkybės, reikšmingos skiriant nuobaudą, įvertintos tinkamai, todėl prašo A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. A. A. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos, todėl nepagrįstai skundo netenkino ir net nesvarstė galimybės nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
8. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto teigiamai charakterizuojamos asmenybės ir kitų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo.
9. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 30¹ straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
10. Kaip jau nurodyta, pats įstatymas numato galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertinus visą kompleksą aplinkybių – administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu apylinkės teismas šias aplinkybes švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos, nevertino jų visumos, neatsižvelgė ir neįvertino paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo aspektu. Be to, visiškai nevertino ir nesvarstė galimybės specialiosios teisės atėmimo terminą nustatyti trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis laikoma nepagrįsta.
11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pats nusižengimo pobūdis, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima. Todėl nesutiktina su teismo argumentu, jog aplinkybės, kuriomis buvo padarytas nusižengimas, įtakos nuobaudos skyrimui neturi. Priešingai, aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina būtent šio konkretaus nusižengimo pavojingumą, kurį būtina įvertinti, siekiant skirti teisingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad pažeidimas padarytas važiuojant nedideliu greičiu, slydimas, kaip nurodė A. A., buvo nedidelis, transporto priemonė nebuvo nevaldoma. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes. Taip pat nenustatyta, kad A. A. vairuojama transporto priemonė būtų išslydusi į priešingą eismo juostą ar kitą eismo juostą, kad dėl tokių jo veiksmų būtų sudarytos realios kliūtys kitiems eismo dalyviams – jie būtų buvę priversti staigiai stabdyti ar keisti judėjimo kryptį. Taigi, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta.
12. Vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui aplinkybių, svarbu ir tai, kad apeliantas pažeidimo neginčijo, sutiko su pažeidimu, pripažino, kad pasielgė netinkamai. Ir nors Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei priėmusi nutarimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailestį pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Svarbu ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, matyti, jog A. A. anksčiau administracine tvarka iš viso nėra baustas nei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kokius nors kitus pažeidimus. Kaip jis nurodo, automobilį vairuoja jau dešimt metų ir tai yra pirmasis bei vienintelis jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Vis tai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šis padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, asmuo nėra linkęs pažeidinėti nustatytų reikalavimų ir tai nerodo jo nihilistinio požiūrio į nustatytus reikalavimus. Be to, svarbu ir tai, jog A. A. neginčijo baudos dydžio ir jau skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo ją sumokėjęs. Visa tai rodo, jog apeliantas atsakingai ir adekvačiai vertina savo poelgį, nuoširdžiai dėl to gailisi. Visa tai taip pat vertintina apelianto naudai.
13. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės teisingumo ir proporcingumo aspektu turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nors A. A. tiesiogiai pareigybės aprašyme būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemonę nenustatyta ir neįtvirtinta, tačiau iš įmonės, kurioje jis dirba, charakteristikos matyti, jog apelianto darbas yra tiesiogiai susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, nes jis turi nuvykti į objektus, kuriuose atlieka projektavimo darbus, kurie apima visą Lietuvos Respubliką, apsižiūrėti, išanalizuoti esamą situaciją ir priimti sprendimus tolimesniems veiksmams. Nurodoma, jog be vairuotojo pažymėjimo jis toliau negalės atlikti savo pareigų, dėl ko nukentėtų įmonės veikla ir jo asmeninės pajamos.
14. Nagrinėjamu atveju įvertinus šio konkretaus A. A. padaryto nusižengimo pavojingumą (realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti eismo taisyklių reikalavimai nepažeisti, automobilis nebuvo visiškai nevaldomas), o taip pat įvertinus apelianto asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, šis nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio, apeliantas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui (12 mėn.) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė.
15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusižengimo pavojingumą, išskirtinai teigiamai charakterizuojamą apelianto asmenybę ir kitas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylojančias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad administracinių nuobaudų tikslų šiuo atveju šioje situacijoje įmanoma pasiekti vien tik taikant piniginę baudą, todėl administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas panaikintina.
16. Atsižvelgiant į aptartus argumentus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis keistina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. A. (A.) apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kuria A. A. (A.) buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.