Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-893/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2A-893/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01312-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
T. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos Generalinė prokuratūra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-893/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01312-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2, 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Algirdo Gailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1064-601/2012 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neteisėtu nuteisimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. L. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo neteisėtu nuteisimu padarytos 244 436,05 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 3-9). Nurodė, kad nuo 1997 m. dirbo Kauno m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi. 2003 m. kovo 26 d. buvo sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Nuo 2003 m. kovo 27 d. iki 2003 m. balandžio 24 d. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. 2003 m. balandžio 2 d. nušalintas nuo pareigų. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą, todėl apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu įsiteisėjo. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 2008 m. balandžio 1 d. Kauno m. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-178 ieškovas atleistas iš vidaus tarnybos tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 28 d nutartį bei perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį ieškovo atžvilgiu bei dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino. Nors galutiniu procesiniu sprendimu konstatuota, kad ieškovas nuteistas neteisėtai, tačiau Kauno apskrities VPK viršininkas atsisakė jį grąžinti į iki atleidimo eitas pareigas. Ieškovas kreipėsi į teismą CK 6.272 straipsnio pagrindu bei teigia, kad neteisėtai buvo nuteistas už du nusikaltimus, dėl ko neteko darbo ir pragyvenimo šaltinio, todėl už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2010 rugsėjo 23 d. jam padaryta turtinė žala, kuri lygi jo negautam darbo užmokesčiui 244 436,05 Lt (128,99 Lt x 1 895 d.). Vidutinis darbo dienos užmokestis (128,99 Lt) paskaičiuotas imant laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. Ieškovas taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, kuri jam padaryta neteisėtu nuteisimu ir dėl nepateisinamai ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo. Ieškovas nurodo, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nors ir yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau jis negrąžintas į eitas pareigas, į tai, kad darbas policijoje buvo šeimos tradicijų tąsa, kad buvo nuteistas už du nusikaltimus (iš kurių vienas priskirtinas prie sunkių), dėl nuteisimo sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo jo reputacija, apie tai tapo žinoma giminėms, draugams ir visuomenei, patyrė dvasinius išgyvenimus, neteko darbo, dėl ko jam ir jo šeimai teko kęsti nepriteklių (jo darbo užmokestis buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis). Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi 7 metus ir 6 mėnesius, kas tiek pagal nacionalinę teisminę praktiką, tiek pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką laikytina nepateisinamai ilgu baudžiamojo persekiojimo terminu. Dėl to, ieškovas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui T. L. 20 000 Lt neturtinės žalos bei 321 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 192-197). Teismas sprendė, kad ieškovas turi įrodyti, jog jo nušalinimas nuo pareigų ir atleidimas iš tarnybos buvo atlikti neteisėtai. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, apsiribodamas vien ta aplinkybe, kad buvo išteisintas. Tačiau išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Iš baudžiamosios bylos surinktos medžiagos matyti, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą, tai patvirtina išteisinamasis nuosprendis, kuriame nustatyta, kad ieškovas buvo kitų nuteistųjų nusikalstamų veikų dalyvis ir atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šie veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas būdamas Ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnas dalyvavo neteisėtoje ūkinėje finansinėje veikloje, teismas sprendė, kad nutarimas nušalinti ieškovą nuo užimamų pareigų, buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui turtinę žalą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Be to, ieškovo neteisėtas nuteisimas tiesiogiai įtakojo jo atleidimą iš užimamų pareigų, dėl ko jam galėjo atsirasti žala, tačiau teismas sprendė, kad paties ieškovo didelis neatsargumas (neteisėti ieškovo kaip pareigūno veiksmai) padėjo susidaryti tokiai situacijai, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ko pasekoje buvo prarastas darbas ir šią riziką turi prisiimti pats ieškovas. Todėl ir šioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė (CK 6.282 str. 1 d.). Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nustatė, kad ieškovas buvo neteisėtai nuteistas 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis buvo įsiteisėjęs, todėl tokia ieškovo padėtis neabejotinai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) nėra priteista prašoma turtinė žala, 2) beveik vieną mėnesį laiko ieškovas buvo suimtas, 3) įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas buvo realia 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 4) apie nuteisimą tapo žinoma kitiems asmenims, 5) nėra duomenų apie sunkių pasekmių atsiradimą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendė, kad ieškovui priteistina 10 000 Lt neturtinė žala. Teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis procesas truko 7 metus ir 6 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, didelės apimties, ikiteisminis tyrimas, kuris truko 9 mėnesius, buvo pakankamai intensyvus, todėl, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo procese nepažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. Tačiau bylos nagrinėjimą teisme, kuris truko 6 metus ir 10 mėnesių, teismas laikė nepateisinamai ilgu ir iš dalies buvo sąlygotas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų, nesugebėjimo užtikrinti savalaikio liudytojų dalyvavimo teisme. Todėl ieškovas dėl tokio ilgo teisminio proceso nepateisinamai ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo likimo būsenoje ir patyrė neturtinę žalą, kas neabejotinai neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, sudarė nepatogumus, pakenkė reputacijai. Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį dėl per nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) byla sudėtinga, didelės apimties, 2) bylos nagrinėjimo trukmei turėjo įtakos ne tik pareigūnų veiksmai, bet ir ieškovo bei su juo kartu teisiamo D. J. (taip pat jų gynėjų) veiksmai, nes dėl jų sveikatos būklės bei gynėjų užimtumo buvo apie 20 kartų atidėtas teisminis bylos nagrinėjimas, 3) buvo pritaikytos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas, 4) buvo kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskirtinas prie sunkių, 5) buvo atleistas iš užimamų pareigų, 5) buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, 6) ieškovas ilgą laiką išgyveno netikrumo dėl savo ateities būseną, 7) nėra duomenų apie atsiradusias sunkias pasekmes, 8) valstybės ekonominė padėtis yra sunki, jos piliečių bendras materialinis lygis nėra aukštas bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas sprendė, jog ieškovui priteistina 10 000 Lt neturtinė žala. Taigi, ieškovui bendrai priteista 20 000 Lt neturtinė žala.

Teismas sprendė, kad išlaidos ieškovo sumokėtos už ieškinio surašymą (605 Lt) yra pagrįstos, atitinkančios Rekomendacijas, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Tačiau prašomas priteisti ieškovo turėtos išlaidos (5 000 Lt): už susipažinimą su c. b. Nr. 2-1064/2012 (800 Lt), susipažinimą su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-6-290/2006, Nr. 2K-300/2008, 1A-126/2010 (2 000 Lt), susipažinimą su administracine byla Nr. 1-204-480/2011 (800 Lt), susipažinimą su teismų praktika šios kategorijos bylose (800 Lt), baigiamosios kalbos pasirengimą (400 Lt), atstovavimą pirmosios instancijos teisme (200 Lt), teismas laikė aiškiai neatitinkančiomis Rekomendacijų, bylos sudėtingumo ir advokato darbo ir laiko sąnaudų. Sprendžiant šių išlaidų pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) advokatas V. S. pats dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-290/2006 nagrinėjime, todėl su šia byla buvo susipažinęs, 2) nepagrįstai nurodomas susipažinimas su b. b. Nr. 2K-300/2008, 1A-126/2010, nes tai yra ta pati baudžiamoji byla Nr. 1-6-290/2006 3) administracinė byla Nr. 1-204-480/2011 ir nagrinėjama civilinė byla yra po vieną tomą, kuriose iš esmės yra tie patys dokumentai kaip ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, 4) advokato darbo specifika įpareigoja jį žinoti įstatymus ir teismų praktiką, 5) baigiamosios kalbos parengimas iki teisminio bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. nežinant kaip pakryps bylos nagrinėjimas, nevertintinas tinkamu teisinių paslaugų teikimu, tuo labiau, kad baigiamosios kalbos esmė yra per teismo posėdį išnagrinėtų aplinkybių vertinimas, 6) vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokatas, kurių bendra trukmė apie 2 val. 30 min. Taigi, teismas sprendė, kad pagrįstomis laikytinos 1 000 Lt ieškovo išlaidos už advokato V. S. teisines paslaugas, iš viso 1 605 Lt. Ieškinį patenkinus 20 procentų, ieškovui iš atsakovo priteista 321 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas T. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi (t. 2, b.l. 4-13). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas sąlygojo neteisėtų Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarties priėmimą. Dėl ko ieškovas buvo atleistas iš pareigų – tarnybos policijoje. Nors teismas pripažino, jog neteisėtas nuteisimas buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis ieškovą atleisti iš užimamų pareigų, tačiau nepriteisdamas padarytos turtinės žalos, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teisėtų lūkesčių principą bei bendrąjį teisės principą „iš neteisės negali atsirasti teisė“. Teismas, teigdamas, kad ieškovo didelis neatsargumas padėjo susidaryti tokiai situacijai, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ko pasekoje prarastas darbas ir šią riziką turi prisiimti pats ieškovas, apelianto nuomone, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes galutiniu apeliacinės instancijos nuosprendžiu jis yra išteisintas. Teismo nurodyti apelianto neteisėti veiksmai negali būti pagrindu atmesti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nes, apelianto teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų nėra padaręs.Ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai, nes: 1) įrodyta turtinė žala; 2) faktas, jog apelianto atžvilgiu taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), dargi pažeidžiant tokios priemonės vykdymo sąlygas; 3) nepagrįstai ilgai užtrukęs procesas; 4) apelianto, kaip vienintelio šeimos maitintojo, statusas bei vienintelio lėšų šaltinio praradimas; 5) žala šeimos tradicijoms; 6) apeliantas buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Teismas, priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos dėl neteisėto nuteisimo, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra priteista prašoma turtinė žala bei kad neteisėtu nuteisimu neatsirado sunkių pasekmių. Sunkių pasekmių atsiradimo faktą patvirtina tai, kad ieškovas buvo atleistas iš tarnybos policijos sistemoje, prarastas vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis bei šeimos tradicijos. Neteisėto nuteisimo viena iš priežasčių galėjo būti ir nepakankama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų kvalifikacija, į ką taip pat turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl neturtinė žala dėl neteisėto nuteisimo turėtų būtų padidinta iki 50 000 Lt.Teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo procese nebuvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą prieštarauja tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai, nes nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vertinama visa baudžiamojo proceso trukmė, procesas negali būti skaidomas į atitinkamas stadijas ir negali būti atskirai vertinama kiekviena baudžiamojo proceso stadija. Teismas, priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo sveikatos būklė ir ligos buvo tendencingos. Ieškovo sveikatos būklė pablogėjo pradėjus prieš jį baudžiamąjį persekiojimą. Teismas nevertino aplinkybių dėl šeimos tradicijų bei rašytinių įrodymų apie baudžiamojo proceso eigą žiniasklaidoje. Teismas nenurodė, kad ieškovui buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, ieškovas buvo kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskirtinas prie sunkių, kas nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio. Apelianto teigimu, baudžiamojo persekiojimo trukmę tam tikra apimtimi sąlygojo nevisiškai tinkamas ir nepakankamas teismų procesinių veiksmų atlikimas, ne visų baudžiamajai bylai svarbių bylos aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas. Todėl neturtinė žala dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso turėtų būti padidinta iki 50 000 Lt. Teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nukrypo tiek nuo faktinių bylos aplinkybių, tiek nuo jų teisinio vertinimo, suponuoto tiek civilinio proceso įstatymo, tiek teismų praktikos, todėl patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos visa apimtimi.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniais skundais prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą arba pakeisti sprendimo dalį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 17-22, 25-28). Apeliaciniai skundai grindžiamai šiais argumentais:

Teismas, konstatavęs, kad ieškovas buvo neteisėtai nuteistas bei jo atžvilgiu baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, nevertino ir neatsižvelgė į paties ieškovo neteisėtus veiksmus ir jų įtaką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui bei baudžiamojo proceso trukmei. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo veikla, dėl kurios buvo atliekamas baudžiamasis persekiojimas, buvo neteisėta, nes civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Atsakovo teigimu, ieškovo neturtinių padarinių atsiradimui turėjo įtakos jo paties civilinės teisės požiūriu neteisėtas veikimas. Todėl teismas turėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmesti arba sumažinti priteisiamos neturtinės žalos dydį. Net ir laikant, jog ieškovo neteisėta veika nėra sąlyga, šalinanti civilinę atsakomybę, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertino ne visas sąlygas, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžiui arba vertino jas netinkamai ir priteisė aiškiai per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbi civilinės atsakomybės požiūriu aplinkybė yra asmens išteisinimo pagrindas ir motyvai. Iš išteisinamojo nuosprendžio matyti, kad ieškovas buvo išteisintas ne dėl to, jog neįvykdė neteisėtos veikos, o todėl, jog jo veika buvo netinkamai kvalifikuota. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, ieškovo atžvilgiu nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų tik todėl, kad buvo suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai pagal kitus galimus jam inkriminuoti BK straipsnius. Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nepradėtas vykdyti. Teismas, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas beveik mėnesį buvo suimtas, nes ieškovas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir baudžiamasis persekiojimas ir su jo vykdymu susiję procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atliekami pagrįstai. Be to, suėmimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimai, sąlygos bei pagrindai, kurie turėjo įtakos suėmimo skyrimui bei žalos atlyginimui, šioje byloje nebuvo sprendžiami. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl per ilgu procesu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pernelyg sureikšmino proceso trukmę bei nepakankamai įvertino priežastis, kurios jai turėjo įtakos. Bylos nagrinėjimo trukmei esminę reikšmę turėjo ne bylos nagrinėjimo metu nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai, o paties ieškovo, jo gynėjo, kito su juo teisiamo asmens ir jo gynėjo veiksmai, nes teisminis bylos nagrinėjimas buvo 20 kartų atidėtas dėl teisiamųjų sveikatos būklės bei gynėjų užimtumo, be to, konstatuota, jog tuo metu teisiami ieškovas ir kitas asmuo tendencingai sirgdavo skirtingu laiku. Taip pat įtakos trukmei turėjo ir kito, nusikalstamoje veikoje dalyvavusio ir kaltu pripažinto asmens, ieškovo baudžiamojoje byloje buvusio liudytoju, elgesys. Teismas, priteisdamas 10 000 Lt sumą neturtinei žalai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, atlyginimui ne tik tinkamai neįvertino visų sąlygų, dėl kurių baudžiamasis proceso truko būtent tokį laikotarpį, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti (t. 2, b.l. 36-38, 40-40a). Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiamai šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas turtinę žalą kildina tik iš neteisėto nuteisimo, tačiau baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdytas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Ieškovas pagal BK 182 straipsnį išteisintas neįrodžius nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, nes jo daroma veika nebuvo susijusi su užimamomis pareigomis. Be to, ieškovas buvo kitų nuteistųjų nusikalstamų veikų dalyvis ir atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šie veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo veiksmų neteisėtumo faktas yra aplinkybė, šalinanti valstybės atsakomybę, ir ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai. Nepagrįstas ieškovo skundo motyvas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes ieškovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusius Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu. Be to, nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumo, kaip sąlygos, turinčios įtakos civilinei atsakomybei nustatyti, konstatavimas niekaip negali būti vertinamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Su atsakovo atstovo apeliacinio skundo motyvais sutiktina visiškai, o motyvai išdėstyti pateiktame apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b.l. 41-46). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Ieškinyje nereiškė reikalavimų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų. Iš ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavo atlyginti žalą dėl jo neteisėto nuteisimo ir per ilgo baudžiamojo proceso, todėl apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, turėtų būti atmesti.Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą. Tai patvirtina ir išteisinamasis nuosprendis. Ieškovas neskiria neteisėtų veiksmų turinio baudžiamosios teisės prasme nuo neteisėtų veiksmų turinio civilinės teisės prasme bei daro klaidingą išvadą, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, atliko tokius veiksmus, kurie leido įtarti, kad jis galėjo įvykdyti nusikalstamas veikas, dėl jo atliktų veiksmų jis buvo teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų. Nutarimas nušalinti ieškovą nuo užimamų pareigų buvo teisėtas ir nėra pagrindo priteisti jam turtinę žalą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Pasekmės kilo dėl ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų. Todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.Ieškovo argumentai, kad neturtinė žala dėl neteisėtu nuteisimo turėtų būti padidinta iki 50 000 Lt, atmestini. Ieškovo atžvilgiu priimto apkaltinamo nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas, todėl realios bausmės jis neatliko. Atsakovo atstovo nuomone, priteistos 10 000 Lt neturtinės žalos dydis turėtų būtų sumažintas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Be to, ieškovas, nurodydamas apie savo šeimos tradicijas, visiškai neatsižvelgia į savo neteisėtų veiksmų turinį bei jais sukeltas pasekmes.Apelianto teiginiai, kad teismas proceso trukmės pagrįstumą vertino atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas yra nepagrįsti. Iš sprendimo matyti, kad teismas konstatavo, jog ieškovo atžvilgiu procesas truko 7 metus ir 6 mėnesius, todėl vien tai, kad teismas nurodė, kiek procesas truko ikiteisminio tyrimo metu ir kiek teisme, neleidžia teigti, jog sprendžiant dėl žalos dydžio teismas vertino tik bylos teisminį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į ieškovo neteisėtus veiksmus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis dėl per ilgo proceso nėra per mažas, o netgi viršija neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ieškovo prašymas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus (t. 2, b.l. 50-51). Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas dėl motyvų, nurodytų Policijos departamento atsiliepime į ieškinį bei dėl apeliantų – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas arba dėl kurių nebūtų pasisakęs savo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog ieškovo atžvilgiu 2003 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, beveik mėnesį jo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. 2006 m. jis buvo Kauno apygardos teismo nuteistas laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. kovo 28 d. po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas buvo atleistas iš pareigų policijoje. Kasacinis teismas 2008 m. spalio 21 d. panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, 2010 m. rugsėjo 23 d. ieškovas buvo išteisintas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinius skundus pateikė abi ginčo šalys.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys dėl žalos negauto darbo užmokesčio forma atlyginimo grindžiamas neteisėtu nuteisimu (CK 6.272 str. 1 d.), o neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš 1) neteisėto nuteisimo, 2) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, t.y. kad byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Kitų faktinių pagrindų žalos atlyginimui ieškovas nebuvo nurodęs, o faktinio ieškinio pagrindo nurodymas yra ieškovo prerogatyva. Ieškinyje ieškovas neįrodinėjo, kad baudžiamasis procesas prieš jį pradėtas neteisėtai, jo metu ieškovo atžvilgiu būtų buvę atlikti neteisėti veiksmai (inter alia numatyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacinio skundo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodo, jog teismai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, t.y. pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigą (CK 6.263 str. 1 d.). Tačiau, pirmiausia, tokių faktinių aplinkybių ieškovas ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo nurodęs, t.y. ieškinys jomis nebuvo grindžiamas, todėl tokiomis aplinkybėmis jis negalėtų remtis ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), antra, ieškovas ir apeliaciniame skunde nenurodo kokie konkrečiai teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai sąlygojo turtinės žalos atsiradimą CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismine praktika, pagrįstai nurodė, kad žalos, padarytos teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, atlyginimas yra įtvirtintas CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, jai atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo nuteistas, nuosprendis buvo įsiteisėjęs, tik vėliau jis buvo panaikintas ir ieškovas buvo išteisintas. Kaip minėta, ieškinys dėl turtinės žalos bei iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas būtent neteisėtu nuteisimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, remdamasis skundžiamame sprendime išdėstyta kasacinio teismo praktika (todėl teisėjų kolegija jos nebekartoja), nurodė, jog, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus jų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu - įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti inter alia ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Taigi, ir išteisinamasis nuosprendis nebūtinai reiškia, kad visais atvejais teisėsaugos institucijų veiksmai buvo neteisėti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, pasireiškiančią jo negautu darbo užmokesčiu už visą laikotarpį nuo nušalinimo nuo pareigų iki jo išteisinimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė pagrįstai konstatavęs, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Kita vertus, teismas taip pat nurodė, kad ieškovo neteisėtas nuteisimas tiesiogiai įtakojo jo atleidimą iš užimamų pareigų, dėl ko jam galėjo atsirasti žala. Tačiau, išanalizavęs ieškovo elgesį, sąlygojusį ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimą t.y. kad paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo susidaryti tokiai situacijai, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dėl ko buvo prarastas darbas, teismas sprendė, jog civilinės teisės prasme kaltę (jos dalį) turi prisiimti pats ieškovas, todėl šioje dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė (CK 6.282 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinių aplinkybių kontekste su tokia teismo išvada iš esmės galima sutikti, bet tik iš dalies.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš baudžiamosios bylos surinktos medžiagos (dokumentų, nuteistųjų, liudytojų parodymų) matyti, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą. Tai, kad ieškovui buvo žinoma apie vykdomą nelegalią prekybą metalais, patvirtina jo paties parodymai baudžiamojoje byloje – “aš Zujui padėjau, nes man kaip policininkui buvo vertinga informacija apie nelegalų metalo verslą”, “aš tuos pinigus perduodavau Zujui” (Kauno apygardos teismo baudž. b. Nr. 1-6-290/2006 t. 7, b.l. 102, 103). Išteisinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog ieškovas “neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, priešingai negu jis teigia savo parodymuose ir apeliaciniame skunde.... Tarpininkaudamas ir padėdamas A. Z. neteisėtai realizuoti įgytą metalą, perduodamas A. Z. iš V.Š. gautus pinigus ir suklastotus dokumentus, T. L. suvokė, kad tokia veika yra neteisėta ir norėjo taip veikti“. Taigi, jau vien paminėtos aplinkybės rodo ieškovo veiksmų neteisėtumą jei ir ne baudžiamųjų, tai neabejotinai civilinių teisinių santykių prasme. Akivaizdu, kad asmuo, atlikdamas jau vien tik civilinės teisės prasme neteisėtus veiksmus, o juo labiau savo lygmeniu besiribojančius su neteisėtumu baudžiamosios teisės prasme (ieškovas buvo išteisintas tik dėl to, kad teismas nenustatė nusikaltimo sudėties vieno elemento - tiesioginės tyčios) negali tikėtis tokios pat apsaugos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą kaip ir tokių veiksmų neatlikęs asmuo – tokiais atvejais žalos atlyginimas jam gali būti mažinamas ar visai nepriteisiamas (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.). Aukščiau paminėtų išteisinamojo nuosprendžio išvadų kontekste pažymėtina, kad vertinant ieškovo elgesį (neteisėtų veiksmų pobūdį, jo aktyvumą ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, jis labiau atitiktų ne CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią žala gali būti mažinama ar nepriteisiama esant dideliam neatsargumui ir kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, t.y. kai atsakovui taikoma tik dalinė atsakomybė ar jis nuo jos visiškai atleidžiamas dėl ieškovo rizikos prisiėmimo – supratęs, kad vyksta nelegali prekyba metalais, jis, atlikdamas su tuo susijusius savo veiksmus, galėjo (o, užimdamas tokias pareigas, ir turėjo) protingai numanyti, kad gali patekti į įtariamųjų ratą, taigi, prognozuoti galimas neigiamas pasekmes ir baudžiamųjų teisinių santykių, ir, netgi dar labiau, bent jau civilinių teisinių santykių prasme (inter alia dėl nušalinimo nuo pareigų ar tarnybos policijoje galimybės apskritai). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki ieškovo nuteisimo. Juo labiau, kad apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių argumentų, kuriais neigtų išvadą dėl jo veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimo išteisinamajame nuosprendyje ar šių veiksmų tokio pat vertinimo civilinės teisės nuostatų prasme skundžiamame sprendime, nušalinimo nuo darbo teisėtumą, o ieškinys, kaip minėta, grindžiamas tik neteisėtu nuteisimu, ieškovo atleidimo nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iš tarnybos teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu (t. 1, b.l. 86-94). Apelianto argumentai neva jo veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija nėra pagrįsti, nes šiuo atveju atliekamas veiksmų vertinimas civilinės teisės prasme ir teismas jų nevertino nusikalstamais.

Taigi, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo kildinamas iš neteisėto nuteisimo. Faktas yra tai, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo įsiteisėjęs, tik kasacine tvarka jis buvo panaikintas, t.y. šį laikotarpį (nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2008 m. spalio 21 d.) ieškovas buvo nuteistas, ir, kaip vėliau konstatuota, nepagrįstai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje ieškovas iš esmės turi teisę į žalos atlyginimą (CK 6.272 str. 1 d.). Minėta, kad ir pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo neteisėtas nuteisimas tiesiogiai įtakojo jo atleidimą iš užimamų pareigų, dėl ko jam galėjo atsirasti žala, tačiau šioje dalyje ieškinio netenkino tuo pačiu pagrindu kaip ir už iki tol praėjusį laikotarpį, nes ieškovo veiksmai galėjo prisidėti prie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (CK 6.282 str. 1 d.). Su pastarąja išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes akivaizdu, kad apkaltinamojo (o ne išteisinamojo) nuosprendžio priėmimas buvo sąlygotas ne ieškovo veiksmų, o ieškovo veiksmų, kaip nusikalstamos veikos įrodytumo nepagrįsto vertinimo teisme. Tuo atveju, jei ieškovo atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą, t.y. nebūtų neteisėto nuteisimo, jis (galimai) nebūtų atleistas iš tarnybos ir galėtų gauti pajamas darbo užmokesčio pavidalu. Tuo tarpu visas vėlesnis baudžiamasis procesas buvo sąlygotas ieškovo nuteisimo pagrįstumo svarstymo. Taigi, spręstina dėl to, kokio dydžio žala neteisėtu nuteisimu ieškovui padaryta ir ar ji priteistina visa ar iš dalies.

Kaip matyti iš ieškovo darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelės, atleidimo dienai jam buvo priskaičiuojamas darbo užmokestis po 2 579,85 Lt (t. 1, b.l. 95). Kitokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog ieškovas būtų gavęs didesnį darbo užmokestį, į bylą nepateikta. Taigi, už laikotarpį nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškovo išteisinimo (2008 m. kovo 28 d.-2010 m. rugsėjo 23 d., t.y. faktiškai 30 mėn.) ieškovui būtų priskaičiuota 77 395, 50 Lt (2 579,85 Lt x 30 mėn.). Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta ieškovo ieškinyje nurodyta skaičiavimo principą – vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą vadovaujantis Vyriausybės nutarimo „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, nes šiuo atveju nėra sprendžiamas darbo ginčas, o valstybės pareigos atlyginti žalą, nors ir negauto darbo užmokesčio pavidalu, klausimas pagal CK nuostatas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2007 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-1356 redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų dydžio tarifas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-70 redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas 9 procentų dydžio apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokų tarifas. Taigi, už 2008 m. 9 mėnesius iš minėtos sumos būtų išskaičiuota 3 proc. valstybinio socialinio draudimo mokesčio, kas sudarytų 696,56 Lt (2 579,85 Lt x 9 mėn. x 3 proc.) už likusius 21 mėn. - 9 proc. šio mokesčio, kas sudarytų 4 875,92 Lt (2 579,85 Lt x 21 mėn. x 9 proc.), t.y. iš viso 5 572,48 Lt šio mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iš darbo užmokesčio ieškovui 2008 m. būtų išskaičiuojama 24 proc. pajamų mokesčio, už vėlesnį laikotarpį – 15 proc., kas atitinkamai sudarytų 5 572,48 Lt ir 8 126,53 Lt, t.y. viso 13 699 Lt. Be to, iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad ieškovas baudžiamojo persekiojimo metu dirbo kitose darbovietėse ir yra gavęs (atmetus gautą 542,11 Lt tėvystės pašalpą) 26 439, 19 Lt (t. 1, b.l. 124). Tokiu būdu ieškovas iš esmės galėtų pretenduoti į 31 684,83 Lt (77 395, 50 Lt – 5‘572,48 Lt - 13 699 Lt - 26 439,19 Lt) žalos negauto darbo užmokesčio pavidalu atlyginimą. Minėta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies valstybė atsako už neteisėtą nuteisimą nepaisant atitinkamų institucijų kaltės. Tačiau taip pat minėta, kad asmuo, atlikęs ir civilinių teisinių santykių prasme neteisėtus veiksmus, negali tikėtis tokios pat apsaugos kaip ir asmuo tokių veiksmų neatlikęs. Kita vertus, valstybę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovo veiksmų pobūdžio, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija dėl jau aukščiau paminėtų motyvų, susijusių su ieškovo elgesiu, sprendžia, kad atlygintinos ieškovui turtinės žalos dydis mažintinas iki 15 000 Lt.

Dėl neturtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui po 10 000 Lt neturtinės žalos už neteisėtą nuteisimą ir už Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl baudžiamojo proceso trukmės. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skundžiasi visi apeliantai –ieškovas, jog priteista suma yra per maža, atsakovo atstovai mano, jog ieškovas neturtinės žalos nepatyrė arba bent jau priteista per didelė suma jos atlyginimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; kt.). Taip pat be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika, taip pat tiek asmens, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Taigi, ieškovo baudžiamasis persekiojimas truko apie 7,5 m. Akivaizdu, kad tokia ilga proceso trukmė galėtų būti laikoma pateisinama tik itin išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose aplinkybėmis ir įrodymais, reikšmingais sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomą trumpiausią laiką pažeidimo ir jų nekartoja bei sutinka su išvada, kad toks pažeidimas buvo padarytas. Pažymėtina, kad jau pats apeliacinės instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu yra konstatavęs, jog baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai. Akivaizdu ir tai, kad jei apeliacinės instancijos teismas būtų priėmęs ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą, proceso trukmė būtų 2,5 metų trumpesnė, t.y. procesas užsitęsė dėl ieškovo nuteisimo.

Nustatant dėl to ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nurodė atsižvelgiąs į tai, kad 1) byla buvo sudėtinga, didelės apimties (reikalinga surinkti, ištirti ir įvertinti daug finansinių ir kitų dokumentų), 2) bylos nagrinėjimo trukmei turėjo įtakos ne tik pareigūnų veiksmai, bet ir ieškovo bei su juo kartu teisiamo D. J. (taip pat jų gynėjų) veiksmai, nes dėl jų sveikatos būklės bei gynėjų užimtumo buvo apie 20 kartų atidėtas teisminis bylos nagrinėjimas (pažymėtina, kad tuo metu teisiami ieškovas ir D. J. tendencingai sirgdavo skirtingu laiku, vienas susirgdavo prieš vieną posėdį, kitas prieš kitą, kas duoda pagrindą abejoti jų siekiu kuo greičiau, ekonomiškiau išnagrinėti bylą), 3) buvo pritaikytos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas, 4) buvo kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskirtinas prie sunkių, 5) buvo atleistas iš užimamų pareigų, 5) buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, 6) ieškovas ilgą laiką išgyveno netikrumo dėl savo ateities būseną, 7) nėra duomenų apie atsiradusias sunkias pasekmes, 8) valstybės ekonominė padėtis yra sunki, jos piliečių bendras materialinis lygis nėra aukštas. Taigi, teismas išsamiai išvardijo tas aplinkybes, kurios sprendžiant atlygintinos žalos dėl baudžiamojo proceso trukmės dydžio klausimą turėjo reikšmės. Tačiau teismas, nors ir nurodė kasacinio teismo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, neįvertino šioje nutartyje nurodyto apibendrinimo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam tikru aspektu ir EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą analizė leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3 000–5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo atveju, nors proceso trukmę ir galima laikyti per ilga, jau vien tai, kad teismo posėdžiai net apie 20 kartų buvo atidedami ne dėl teismo kaltės, o pačių kaltinamųjų (inter alia ieškovo) ar jų gynėjų nurodytų priežasčių, leidžia manyti, jog nesant tokių priežasčių proceso trukmė būtų ženkliai trumpesnė. Pažymėtina, kad pats ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, tik deklaratyviai teigdamas bendros rūpestingumo pareigos pažeidimą, faktiškai nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų kokius nors konkrečius neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus, sąlygojusius proceso vilkinimą (išskyrus proceso trukmės padidėjimą dėl bylos grąžinimo nagrinėti apeliacine tvarka) Be to, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą atskirai dėl aptariamo pažeidimo ir ieškovo neteisėto nuteisimo, tiek vienu, tiek kitu atveju iš dalies vadovavosi tais pačiais kriterijais, pavyzdžiui, kad ieškovas beveik mėnesį laiko buvo suimtas, buvo nuteistas realia 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinių bylos aplinkybių bei teisminės praktikos kontekste pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas nustatant 4 000 Lt neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta ir pačiu nuteisimu, bei jas pagrindžiančiais argumentais. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad faktinis ieškovo nuteisimas truko tik pusę metų, realios bausmės jis neatliko, o ieškovo atlikti neteisėti veiksmai, susiję su nusikalstamais kitų asmenų nelegalios prekybos metalais veiksmais, kaip aukščiau minėta, galėjo leisti jam numatyti vienokių ar kitokių neigiamų pasekmių, taigi, ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, reputacijos sumažėjimo ir pan. patyrimo tikimybę ir tokiu būdu sušvelninti jų pasekmes. Todėl teisėjų sprendžia, kad 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui dėl jo nuteisimo pasekmių iš esmės atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtu nuteisimu (CK 6.272 str. 1 d.), neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nukrypo nuo teisminės praktikos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (CPK 4, 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p. 329 str. 1 d. 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas skundžia ir sprendimo dalį dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų išsprendimo. Pakeitus skundžiamą sprendimą, keistinos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), kartu iš dalies sutinkant ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais šiuo aspektu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau-Rekomendacijos). Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, tačiau per se tai nereiškia, kad tik maksimalūs dydžiai ir taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumą, trukmę, apimtį ir pan.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pagrįstomis laikytinos 1 605 Lt ieškovo išlaidos už ieškovo advokato teisines paslaugas iš turėtų 5 605 Lt išlaidų, t.y. gerokai mažiau nei trečdalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija nurodant aplinkybes, reikšmingas šio klausimo išsprendimui, tačiau tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad advokatas dalyvavo baudžiamojoje byloje, yra reikšminga aplinkybė, bet per se nereiškianti, kad civilinės bylos parengimui susipažinti su jos medžiaga apskritai nebėra reikalinga. Tas pat pasakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog advokatas pagal darbo specifiką privalo žinoti įstatymus ir teismų praktiką, juo labiau, kad tokios argumentacijos pagrindu advokato išlaidų dydžio nustatymas ar jo mažinimas nėra numatytas nei įstatymuose, nei Rekomendacijose, nei naudojamas teisminėje praktikoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo principus atitiktų 2 500 Lt išlaidų kaip pagrįstų nustatymas (CPK 3 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas priteistinų išlaidų dydį nustatė vadovaudamasis procentine išraiška nuo patenkintos ieškinio reikalavimų dalies ir priteisė 321 Lt išlaidų už advokato pagalbą remdamasis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis. Jau minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-375/2011 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti šiai bendrajai taisyklei, tačiau, kita vertus, svarstytina, ar ji turėtų būti taikoma visais be išimties atvejais ir tai neprieštarautų jau minėtiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes, pavyzdžiui, tenkinus ieškinį iš dalies, neatmestina situacija, kai, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas proporcingumo principu, asmeniui, kuriam procesinė bylos baigtis nors iš esmės ir yra palanki, galutiniame rezultate tenkančių kitai šaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis viršytų jo patenkintų materialinių reikalavimų dalį (ar būtų jai lygus) arba jam priteistų patirtų išlaidų dalis yra tik „simbolinė“. Akivaizdu, kad teisingumas reikalauja, jog laimėjusiai/iš dalies laimėjusiai šaliai turėtų būti priteisiamos bent jau minimaliai protingos bylinėjimosi išlaidos iš materialinės teisės prasme neteisiosios šalies. Šiuo atveju abu ieškinio reikalavimai tenkinami, bet abu tik iš dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme priteistina 1 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nėra pateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui T. L. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt turtinės žalos, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai Audronė JarackaitėAlgirdas GailiūnasAlvydas Poškus