Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-1064/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-1064/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
Ieškovas
Bredamenarinibus SPA
Atsakovas
"Vilniaus viešasis transportas" Bredamenarinibus SPA
Trečiasis asmuo
MAN, MAN truck&Bus Polska Sp.Zo.o. "Adampolis"
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1064/12Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.4.; 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Bredamenarinibus SPA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-3677-603/2012 pagal ieškovo Bredamenarinibus SPA ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“ ir MAN truck&Bus Polska Sp.Zo.o.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas paduotu ieškiniu prašo panaikinti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas Bredamenarinibus SPA kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė procesinį terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti dokumento, kuriuo S. Š. įgaliota atstovauti ieškovą, vertimą į lietuvių kalbą, taip pat pateikti ieškinio priedus, kurie atitiktų CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, teismas ieškinį atsisakys priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie ieškinio trūkumų pašalinimą – primokėjo trūkstamą žyminį mokestį ir pateikė prekybos sutarties tarp UAB „Invest in Lithuania“ ir Bredamenarinibus SPA vertimą į lietuvių kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Teismas nurodė, kad prekybos sutartyje tarp UAB „Invest in Lithuania“ ir ieškovo nėra nurodyta, kad ieškovo atstovė S. Š., pasirašiusi ieškinį, turi teisę atstovauti ieškovą teisme ir ieškovo vardu teikti teismui ieškinį. Pažymėjo, kad S. Š. ne tik neturėjo teisės ieškovo vardu pasirašyti ieškinio, bet apskritai negalėjo veikti ieškovo vardu, nes jos įgaliojimai, suteikti prekybos sutarties pagrindu, baigėsi 2012 m. sausio 15 d., o ieškinys teismui buvo išsiųstas 2012 m. sausio 19 d. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų rašytinių įrodymų kopijų arba šių dokumentų originalų. Konstatavo, kad ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl teismas ieškinio nepriėmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. S. Š. ieškinį teismui padavė vykdydama ieškovo pavedimą. Iš įgaliojimo, išduoto ieškovo atstovei S. Š., matyti, kad ieškovas pritaria paduotam ieškiniui ir jį visiškai palaiko, ieškinys atitinka ieškovo interesus, todėl įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepridėjimas prie ieškinio savaime negali būti vertinamas kaip įgaliojimų neturėjimas. Jeigu asmuo, kurio vardu ir interesais yra pareikštas ieškinys teisme, patvirtina atstovo įgaliojimus ir atliktus procesinius veiksmus, teismas turi priimti ieškinį. Ieškovas, pateikęs ieškinį, aiškiai išreiškė valią, kad S. Š. veikia teisėtai ir jos paduotas ieškinys ieškovo vardu visiškai atitinka bendrovės interesus.

2. Skundžiama nutartis užkerta kelią bylos nagrinėjimui, nes atsisakyta priimti ieškinį, o pakartotinis ieškinio padavimas neįmanomas dėl trumpo įstatymo nustatyto termino. Atsisakant priimti ieškinį dėl neesminių trūkumų, yra apribojama ieškovo teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

3. Skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias ieškovui, kaip viešajame pirkime dalyvavusiam suinteresuotam asmeniui, reikalauti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros. Nepaisant formalių ieškinio padavimo trūkumų, ieškovas aiškiai išreiškė valią ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

4. Skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra pašalinti – pateiktos dokumentų kopijos, kurių tikrumą patvirtino advokatė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad S. Š. prekybos sutartimi buvo įgaliota atstovauti ieškovą tik dėl automobilių tiekimo Vilniaus miesto transporto sistemai. Jokie įgaliojimai atstovauti ieškovą teisme nebuvo suteikti, o įrodymai, kad S. Š. suteikiama teisė atstovauti ieškovą teisme, buvo pateikti pasibaigus teismo nustatytam terminui trūkumams pašalinti. Tinkamai patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos taip pat buvo pateiktos praleidus terminą ieškinio trūkumams ištaisyti. Tokiais savo veiksmais ieškovas vilkina teismo procesą, siekdamas sužlugdyti atsakovo vykdytą pirkimą, ir nori diskredituoti Lietuvos vardą, naudojant Europos Sąjungos lėšas, taip pat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nevykdo nustatytų pareigų.

2012 m. balandžio 24 d. ieškovas Bredamenarinibus SPA pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė patenkinti Bredamenarinibus SPA atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo laikyti ieškinio nepriimtu, nes Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi atnaujino ieškovui procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties paduoti. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2012 m. vasario 10 d. teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, o ieškinio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Atsakovas, sudarydamas pirkimo sutartį, visiškai nesivadovavo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi. Atsakovui turėjo būti akivaizdu, kad teismas atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti būtent tam, kad byloje būtų galima patikrinti ir nustatyti, ar atsakovo veiksmais nebuvo pažeistas viešasis interesas vykdant viešąjį pirkimą. Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo sudaryti pirkimo sutarties, nes nebuvo visų būtinų dokumentų, numatytų pirkimo sąlygose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu po to, kai nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus (vienas iš trūkumų buvo nurodytas pateikti dokumento, kuriuo ieškinį pasirašęs asmuo yra įgaliotas atstovauti ieškovą, vertimą į lietuvių kalbą) ir ieškovas pateikė teismui sutartį, pagal kurią jis kartu su kita įmone įsipareigojo tiekti atsakovui trečiosios įmonės automobilius.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą procesą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.).

Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Taigi procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Įvairios teisę kreiptis į teismą lemiančios aplinkybės pagal jų nesilaikymo procesinius teisinius padarinius skirstomos į dvi grupes – teisės kreiptis į teismą prielaidas ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos su procesine teise kreiptis į teismą susijusios tiesiogiai. Jos reiškia, kad pareiškimą padavęs asmuo iš viso neturi teisės pareikšti ieškinį teisme, t.y. kliūtys kreiptis į teismą yra nepašalinamos. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygos tiesioginės įtakos teisei kreiptis į teismą neturi ir šią teisę asmuo tik įgyvendina netinkamai, ieškinį priimti atsisakius ar pareiškimą palikus nenagrinėtą teisė kreiptis į teismą ateityje neprarandama. Pašalinus nustatytas kliūtis, asmuo turi teisę kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu laikydamasis bendros CPK nustatytos tvarkos. Viena iš pašalinamojo pobūdžio aplinkybių, kuriai esant teismas atsisako priimti ieškinį, įtvirtinta CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte – kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas, kaip ir kiti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, negali būti aiškinamas plečiamai, nes susijęs su teisės kreiptis į teismą suvaržymu.

Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi dalyvaujantys byloje asmenys. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje remiamasi prielaida, kad asmuo, kuris pats ar per atstovą kreipiasi su ieškiniu (pareiškimu) į teismą turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje dalyvaujantys asmenys yra proceso šalys, jų atstovai, tretieji asmenys ir jų atstovai bei atitinkamus prašymus ypatingosios teises bylose pateikiantys pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys šiose bylose (CPK 37 str. 2 d.). Įgaliojimų suteikimas atstovui paduoti ieškinį teisme ir ginti atstovaujamojo subjektines teises civilinio proceso tvarka turi būti išreikštas įstatymų nustatyta tvarka. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovas teisme – tai fizinis asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Taigi atstovavimas yra toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą, gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, ir kartu padeda vykdyti teisingumą civilinėse bylose. Visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir būtent jam sukelia teisinius padarinius. Dėl to atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, neturi viršyti jam suteiktų teisių, o atstovu nelaikomas asmuo, kuris veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais. Taigi nors atstovai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir įgyja visiems dalyvaujantiems byloje asmenims būdingas procesines teises ir pareigas, tačiau jų atliekami teisiniai veiksmai padarinius sukelia jų atstovaujamiesiems, todėl atstovas šia prasme nėra savarankiškas civilinio proceso dalyvis, nes negali peržengti atstovaujamojo ar įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribų. Atstovas neturi savarankiško materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir negali savo vardu su ieškiniu kreiptis į teismą kito asmens interesais. Šalies atstovas gali veikti neišeidamas už šalies jam suteiktų įgaliojimų ribų, todėl būtina nustatyti, ar atstovas buvo tinkamai įgaliotas ir turi teisę atlikti tam tikrą procesinį veiksmą.

Tais atvejais, kai juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovauja ne juridinio asmens organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, o įgalioti darbuotojai, tokiems asmenims įstatyme keliamas specifinis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Juridiniam asmeniui procese atstovaujant profesionaliam teisininkui, labiau užtikrinamos atstovaujamojo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010).

Teismai formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai ieškinį (skundą) juridinio asmens vardu pasirašė darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet negalintis dėl specialaus išsilavinimo trūkumo atstovauti juridiniam asmeniui teisme ar asmuo, kuris nėra įmonės darbuotojas, dalininkas ar organų narys, turintys teisę vesti bylą teisme juridinio asmens vardu pagal steigimo dokumentus, turi būti taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo procedūros, o ne atsisakoma priimti ieškinį ar skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad ieškinio (skundo) subjektas išlieka pats juridinis asmuo, o ne skundą pasirašęs juridinio asmens darbuotojas ar asmuo, kuris nepagrįstai laiko save tinkamu atstovu. Tik proceso šalis turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. jos atžvilgiu bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo bus nustatyti šalių teisiniai santykiai, todėl, visų pirma, būtina išsiaiškinti šalies tikrąją valią dėl pradėto proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2010). Taigi ieškinį padavusiam asmeniui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis yra ieškovo darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ieškovo organo narys, turintis teisę juridinio asmens vardu vesti bylą teisme ir nesant įrodymų apie ieškovo pritarimą ieškinio padavimui ieškovo vardu, teismas privalo ne atsisakyti priimti ieškinį, o nustatyti ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus apie ieškovo pritarimą proceso pradėjimui ar ieškinį padavusio asmens teisę paduoti ieškinį ieškovo vardu. Tuo atveju, jeigu ieškinį ieškovo vardu padavęs asmuo neįrodo, jog yra tinkamas ieškovo atstovas procese ir nepateikia ieškovo pasirašyto ieškinio ir nėra žinoma paties ieškovo valia dėl proceso pradėjimo, o teismas nutartimi ieškinį atsisako priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens arba laiko nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų (abiem atvejais ieškovui atsiranda tokie pat procesiniai teisiniai padariniai), tačiau atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties paduoda advokatas, įgaliotas vesti bylą teisme ieškovo vardu bei ieškovas aiškiai išreiškia valią dėl proceso tolesnio vedimo, teismas turėtų pasinaikinti nutartį ir nustatyti ieškovui papildomą terminą tinkamai įforminti ieškinio padavimą, t. y. kad ieškinį pasirašytų ieškovas ar jo tinkamas atstovas (CPK 334 str. 1 d.). Vien dėl formalių ieškinio formos neatitikimų, kai ieškovo valia kreiptis į teismą su ieškiniu yra aiški, nepriimti ieškinio ir neiškelti civilinės bylos, jei nėra kitų trūkumų ar jie pašalinti, negalima. Priešingu atveju būtų ne tik nepagrįstai apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, bet ir būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai (CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškinį Italijos Respublikoje registruotos įmonės Bredamenarinibus SPA vardu padavė ir jį pasirašė S. Š. (t. 1, b. l. 1-7). Teisę atstovauti ieškovui S. Š. grindė 2011 m. sausio 5 d. sutartimi (ji pavadinta prekybos sutartimi), kurią anglų kalba sudarė ieškovas su UAB „Invest in Lithuania“, kurios vienintele akcininke ir vadove yra S. Š. (b. l. 45-46, 239-244). Šia sutartimi, kurios vertimą į lietuvių kalbą S. Š. pateikė teismui po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo, UAB „Invest in Lithuania“ įsipareigojo padėti Bredamenarinibus SPA sudaryti sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ar kita įgaliota institucija dėl BMW automobilių tiekimo Vilniaus miesto transporto sistemai (Sutarties 1 punktas). Taigi 2011 m. sausio 5 d. sutartimi Bredamenarinibus SPA ir UAB „Invest in Lithuania“ susitarė dėl atstovavimo materialiojoje teisėje atliekant sutartus veiksmus. Be to, šalys sutarties 22 punkte nustatė, kad paskyrimo klausimai bei ginčai tarp šalių, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami pagal Italijos teisę Romos prekybos rūmų arbitraže (b. l. 71). Šis susitarimas tarp Bredamenarinibus SPA ir UAB „Invest in Lithuania“ dėl atstovavimo materialiojoje teisėje neturi teisinės reikšmės sprendžiant Bredamenarinibus SPA atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose klausimą. Procesui taikomos taisyklės valstybėje, kuriame jis vyksta. Ieškinį ieškovo – užsienio juridinio asmens vardu padavusi S. Š. nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji yra ieškovo Italijos Respublikoje registruotos įmonės Bredamenarinibus SPA darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, t. y. kad ji atitinka CPK 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus juridinio asmens atstovui ir gali atstovauti juridinį asmenį procese bei paduoti ieškinį įmonės vardu (CPK 56 str. 2 d.). Tai, kad S. Š. yra su ieškovu sandorį sudariusios įmonės UAB „Invest in Lithuania“ vadovė ir akcininkė, kuriai Bredamenarinibus SPA pavedė atlikti tarp juridinių asmenų sudarytoje sutartyje numatytus veiksmus nereiškia, kad jai yra suteikiami įgaliojimai veikti Lietuvos Respublikoje civiliniame procese ginant Bredamenarinibus SPA subjektines teises. Nesant duomenų apie ieškovo valią pradėti procesą prieš atsakovą, pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi turėjo įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti duomenis apie ieškovo pritarimą ieškinio padavimui (ieškovo pasirašytą ieškinį) arba pateikti tinkamai įformintą ieškovo įgaliojimą S. Š. kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu S. Š. yra ieškovo darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau nenurodė, kad šiuo atveju svarbiausia yra išsiaiškinti, ar ieškovo vardu reiškiamas ieškinys atitinka jo valią, o tik išaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi juridinio asmens atstovui, nurodė, kad kartu su tinkamu atstovu atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. (CPK 56 str. 2, 3 d., t. 1, b. l. 47-48). Iš bylos duomenų matyti, jog 2012 m. vasario 20 d., t. y. po skundžiamos nutarties dėl atsisakymo priimti ieškinį priėmimo ieškovas išdavė įgaliojimą S. Š. jo vardu sudaryti atstovavimo sutartį ginče prieš atsakovą, taip pat patvirtino, kad ieškinio padavimas yra teisėtas bei atitinka ieškovo teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011, t. 1, b. l. 96). Šio įgaliojimo pagrindu 2012 m. vasario 20 d. ieškovas su advokate J. Zabielaite sudarė atstovavimo sutartį procese prieš atsakovą, kurioje nenustatyta draudimų atlikti tam tikrų veiksmų procese, o numatyta speciali teisė pareikšti ieškinį teisme (t. 1, b. l. 98). Tokiu būdu, nors ir po ieškinio padavimo bei apeliacinio proceso pradėjimo teismui kartu su atskiruoju skundu buvo pateikti duomenys apie ieškovo valią, iš kurios matyti, kad ieškovas išreiškė valią dėl proceso pradėjimo, gavęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį (ar jį laikyti nepaduotą), o pasinaikinti nutartį, kuria ieškinį atsisakė priimti ir nustatyti ieškovui terminą įforminti ieškinio pasirašymo faktą bei spręsti, ar nėra kitų procesinių kliūčių ieškinį priimti.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą ar jį keisti draudžiama (CPK 338 str.). S. Š. 2012 m. vasario 10 d. nutartis įteikta 2012 m. vasario 17 d., todėl terminas skundui paduoti pasibaigė 2012 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. balandžio 24 d. gauti ieškovo Bredamenarinibus SPA rašytiniai paaiškinimai, kuriais pildomas atskirasis skundas. Apeliantas atskirąjį skundą pildė po dviejų mėnesių nuo termino atskirajam skundui paduoti pasibaigimo, todėl 2012 m. balandžio 24 d. teismui paduoti rašytiniai paaiškinimai grąžintini apeliantui.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d. ir 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.). Gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas turi priimti nutartį ir nustatyti ieškovui terminą įforminti ieškinio pasirašymo faktą, o pastarajam pasirašius ieškinį, nesant kitų procesinių kliūčių, ieškinį priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 323 straipsniu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Bredamenarinibus SPA ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovui Bredamenarinibus SPA 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme paduotus rašytinius paaiškinimus.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas