Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1432-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
2S-1432-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14963-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto gama“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1432-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14963-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį pareikštą atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto gama“ dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekinėmis arba negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. gruodžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų (Lvovo g. 25, Vilniuje) nuomos sutartį Nr. N-71210-7, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto gama“ ir SĮ „Vilniaus planas“ bei 2008 m. balandžio 30 d. nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutartį Nr. A72-562(5.2-TR2); netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2007 m. gruodžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų (Lvovo g. 25, Vilniuje) nuomos sutartį N-71210-7, nurodant, jog „Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį raštu įspėjus kitą šalį prieš penkis kalendorinius mėnesius; šiuo atveju kompensacijos, netesybos ir pan. mokėjimai yra netaikomi ir nemokami“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-05 nutartimi (b.l. 74-75) nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, kad teismas susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylos skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi (3K-3-516/2013) sprendžia, kad ieškovas kreipiasi į teismą, kai yra įsiteisėjęs tesimo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nuomos ir perleidimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, be to kolegija sutiko su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovas sudarytam sandoriui pritarė ir jį bent jau iš dalies vykdė, yra pagrįsta, o pritarusi sandoriui šalis netenka teisės jo ginčyti (CK 1.79 straipsnis). Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjant nurodytą ginčą buvo išspręstas klausimas, tiek dėl nurodytų sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tiek dėl galimybės pripažinti sutartis negaliojančiomis.

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b.l. 77-81) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2008 m. balandžio 30 d. būtent tarp SĮ „Vilniaus planas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr. A72-562 (5.2-TR2). Šia sutartimi SĮ „Vilniaus planas“ naujajam nuomininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleido nuomininko teises ir pareigas pagal 2007 m. gruodžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N-71210-7. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė reiškia ieškinį dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis. Akivaizdu, kad ginčas kyla ne tarp tų pačių šalių. Nurodo, kad šią sutartį galėjo pasirašyti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl tokių sutarčių pasirašymo. Nurodo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog sutarčių teisėtumo klausimą teismas turėtų spręsti ex officio, tačiau teismas nurodė, jog ginčo sutartys nėra akivaizdžiai niekinės, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo spręsti sutarčių teisėtumo klausimo ex officio ir peržengti pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų ribas. Taigi, išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nebuvo išspręstas sutarčių teisėtumo klausimas. Taigi, nors nuomos sutarties, kurią ieškovė prašo pripažinti niekine, nutraukimo teisėtumo klausimas buvo nagrinėtas teisme, tačiau akivaizdu (ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje aiškiai tai konstatavo), jog sutarčių teisėtumo klausimas ištirtas nebuvo. Nurodo, kad nors galutiniu teismo sprendimu nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, šalių nebesieja teisiniai nuomos santykiai, tačiau nuomos sutarties pakeitimas turės esminės reikšmės sprendžiant naują UAB „Nekilnojamojo turto gama“ reikalavimą, kurį pastaroji pareiškė savo inicijuotoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo pareiga yra ne tik tai patikrinti, ar pateiktas ieškinys atitinka ieškinio formos ir turtinio reikalavimus, tačiau ir nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir jo reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme, t.y. ar ieškovo pareikštas reikalavimas sukurs objektyvias teisines pasekmes. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio (pareiškimo) priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2014-04-29 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys dalyje tiek dėl nurodytų sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tiek dėl galimybės pripažinti sutartis negaliojančiomis negali būti priimtas teisme, kadangi ieškovas kreipiasi į teismą, kai yra įsiteisėjęs tesimo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi (3K-3-516/2013) pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nuomos ir perleidimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, be to kolegija sutiko su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovas sudarytam sandoriui pritarė ir jį bent jau iš dalies vykdė, yra pagrįsta, o pritarusi sandoriui šalis netenka teisės jo ginčyti (CK 1.79 straipsnis).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų.

Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Šioje byloje ieškovas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra savivaldybės tarybos atstovaujamoji institucija, kurios, jos teigimu, kompetencijai nuo 1997-11-05 buvo priskirta kompetencija pasirašyti ginčo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-516/2013, ginčas buvo nagrinėjamas pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, tik nurodė, jog šalys yra tapačios.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vertinant ieškinio tapatumo klausimą turi būti įvertinta ir atsižvelgta į ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, prašydamas pripažinti ginčo sutartis niekinėmis ir negaliojančios bei prašydamas pakeisti ginčo sutartis ir kokio teisinio rezultato jis siekia šioje byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, galima įvertinti, koks yra šio ieškinio pagrindas ir dalykas. Kadangi pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino ir netyrė, tai išvada dėl ieškinio tapatumo nėra pagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas kito ieškovo reikalavimo, t.y. dėl nuomos sutarties nuostatų susijusių su vienašališku nuomos sutarties nutraukimu priėmimo klausimą, turėjo vertinti jo atitikimą CPK 135 str. nuostatoms ir esant procesinių dokumentų trūkumams pasinaudoti CPK 115 str., 138 str. numatyta teise nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino minėto ieškovo reikalavimo atitikimo procesinių dokumentų turiniui bei formai, o tik pasisakė, kad sutarties sąlygų pakeitimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio tapatumo bei nepagrįstai nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas yra perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Sprendžiant iš naujo ieškinio priėmimo klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas ieškinyje kelia alternatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie iš esmės prieštarauja vienas kitam, todėl ieškinio dalykas ir pagrindas turėtų būti tikslinamas ir šiuo aspektu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. panaikinti ir ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė