- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-554-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00068-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- N. T.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. T. dėl skolos, palūkanų, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. T.: 7 155,96 Eur negrąžinto kredito dalį; 824,94 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 2 805,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 28 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.); 28 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (7 155,96 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T.:
- 7 155,96 Eur negrąžinto kredito dalį;
- 824,94 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d.;
- 2 118,54 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d., iki ieškinio parengimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 22 d.;
- 28 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 22 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022 m. gruodžio 26 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 26 d. – 107,26 Eur, 2021 m. vasario 26 d. – 103,88 Eur, 2021 m. kovo 26 d. – 100,41 Eur, 2021 m. balandžio 26 d. – 96,87 Eur, 2021 m. gegužės 26 d. – 93,24 Eur, 2021 m. birželio 26 d. – 89,53 Eur, 2021 m. liepos 26 d. – 85,73 Eur, 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 81,84 Eur, 2021 m. rugsėjo 26 d. – 77,87 Eur, 2021 m. spalio 26 d. – 73,80 Eur, 2021 m. lapkričio 26 d. – 69,63 Eur, 2021 m. gruodžio 26 d. – 65,37 Eur, 2022 m. sausio 26 d. – 61,01 Eur, 2022 m. vasario 26 d. – 56,54 Eur, 2022 m. kovo 26 d. – 51,97 Eur, 2022 m. balandžio 26 d. – 47,30 Eur, 2022 m. gegužės 26 d. – 42,52 Eur, 2022 m. birželio 26 d. – 37,62 Eur, 2022 m. liepos 26 d. – 32,61 Eur, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 27,49 Eur, 2022 m. rugsėjo 26 d. – 22,24 Eur, 2022 m. spalio 26 d. – 16,87 Eur, 2022 m. lapkričio 26 d. – 11,38 Eur, 2022 m. gruodžio 26 d. – 5,74 Eur;;
- 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 10 099,44 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 328 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę grąžinti gautą kreditą, sumokėti iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieškovei skolinga 7 155,96 Eur negrąžinto kredito dalį, 824,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d., todėl ieškovės reikalavimus dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo tenkino.
5. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2021 m. sausio 22 d. (ieškinio parengimo data) pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 2 118,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą (152,02 Eur + 149,68 Eur + 147,29 Eur + 144,84 Eur + 142,33 Eur + 139,76 Eur + 137,14 Eur + 134,45 Eur + 131,70 Eur + 128,89 Eur + 126,01 Eur + 123,06 Eur + 120,04 Eur + 116,96 Eur + 113,80 Eur + 110,57 Eur = 2118,54 Eur). Atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, lėmusius vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą, ši suma, teismo vertinimu, laikytina ieškovės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2021 m. sausio 22 d. (ieškinio parengimo data). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo šiuo laikotarpiu atsakovės negautas pajamas skaičiuoti nuo visos atsakovės negrąžintos kredito sumos (7 155,96 Eur), nes toks mokėjimo palūkanų skaičiavimas vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytas. Atsižvelgdamas į tai, šį ieškinio reikalavimą teismas tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 118,54 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pagal vartojimo kredito sutartį atsakovės mokėtina pelno palūkanų suma buvo apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, atitinkamai nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškovė ieškinyje nurodė, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta iki 2023 m. vasario 28 d., tačiau iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė gautą kreditą buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2022 m. gruodžio 26 d., todėl vartojimo kredito sutarties pabaigos data laikytina 2022 m. gruodžio 26 d.), tinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja), pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 28 proc. metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 26 d. – 107,26 Eur, 2021 m. vasario 26 d. – 103,88 Eur, 2021 m. kovo 26 d. – 100,41 Eur, 2021 m. balandžio 26 d. – 96,87 Eur, 2021 m. gegužės 26 d. – 93,24 Eur, 2021 m. birželio 26 d. – 89,53 Eur, 2021 m. liepos 26 d. – 85,73 Eur, 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 81,84 Eur, 2021 m. rugsėjo 26 d. – 77,87 Eur, 2021 m. spalio 26 d. – 73,80 Eur, 2021 m. lapkričio 26 d. – 69,63 Eur, 2021 m. gruodžio 26 d. – 65,37 Eur, 2022 m. sausio 26 d. – 61,01 Eur, 2022 m. vasario 26 d. – 56,54 Eur, 2022 m. kovo 26 d. – 51,97 Eur, 2022 m. balandžio 26 d. – 47,30 Eur, 2022 m. gegužės 26 d. – 42,52 Eur, 2022 m. birželio 26 d. – 37,62 Eur, 2022 m. liepos 26 d. – 32,61 Eur, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 27,49 Eur, 2022 m. rugsėjo 26 d. – 22,24 Eur, 2022 m. spalio 26 d. – 16,87 Eur, 2022 m. lapkričio 26 d. – 11,38 Eur, 2022 m. gruodžio 26 d. – 5,74 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 28 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 26 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos.
7. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 28 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, priėjo prie išvados, jog kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už ne ilgesnį laikotarpį nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (nagrinėjamos bylos atveju – iki 2022 m. gruodžio 26 d.). Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų kreditoriaus teisėtų lūkesčių interesą, šios pajamos nebuvo iš anksto numatytos gauti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 28 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 2 805,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T. 2 805,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 28 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T. 28 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos;
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T. 28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos;
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T. 243 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
- kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
- priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. T. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat nors skundžiamame sprendime paminėjo, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma.
8.3. Nurodė, kad, remiantis sutarties 1.8, 1.11, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Teigia, jog pradinis kreditorius, gavęs antrąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 28 procentų ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 28 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
8.4. Apeliantė pažymėjo, kad, nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti.
8.5. Apeliantės nuomone, teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamų, atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
8.6. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne gauti pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką apskaičiuotą, objektyvios tiesos neatitinkančią negrąžintą kredito sumą.
8.7. Pažymėjo, jog nėra aišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Mano, kad negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta, o apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė N. T. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskebtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 7 701,24 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2022 m. gruodžio 26d. kreditą grąžinti, sumokėti 5923,50 Eur palūkanų. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. vienašališkai nutraukta. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Legal Balance“ iš UAB „BnP Finance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų, kaip nuostolių (mokėjimo palūkanų)
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 28 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpius nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu negautų pajamų (nuostolių) dydžiu, nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
15. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2018 m. birželio 26 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. gruodžio 26 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės teiginius, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, pagrindžiantį tikėtinus ieškovės nuostolius.
20. Pažymėtina, jog būtent ieškovė, norėdama įrodyti negautų pajamų dydį, turi pateikti įrodymus, kokios pajamos, pasirašant vartojimo kredito sutartį, buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, priešingai, nei teigia apeliantė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.
21. Nesutiktina su skundo argumentais, jog, jei sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, ją būtų iš karto galėjęs perskolinti už ne mažesnę kaip 28 procentų palūkanų normą. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovės nurodomos (galbūt būsimos) negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovę, turi įrodinėti savo, o ne pradinės ieškovės patirtus nuostolius. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovę, turi įrodinėti savo, o ne pradinės ieškovės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovės, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Konstatuotina, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
22. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Kaip minėta, šalys, sudariusios paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 26 d.), galėjo tikėtis gauti 28 procento metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.
23. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iš atsakovės 28 procentų negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
24. Ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti minėto ieškovės reikalavimo.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi, kreditorei nutraukus Sutartį.
27. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Kaip jau minėta, ieškovė nei teikdama ieškinį, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 28 proc. metinėmis palūkanomis.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (28 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų suma, ir remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika teisingai nusprendė, kad kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl reikalavimą dėl 28 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 155,96 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagrįstai atmetė.
30. Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.