Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1667-1126/2024 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., L. M., Kauno miesto 25-ajam notarų biurui, M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtai organizuoto turto pardavimo proceso, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. T., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-98-454/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7-6-9 punktuose nustatytais pagrindais, bylą išnagrinėjus iš naujo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu IĮ Pasirinkimas, Antstolių rūmus, kaip išvadą teikiančią instituciją.

7. 2024 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas L. T. elektroninis laiškas, prie kurio pridėtas pareiškėjo R. J. prašymas, kuriuo teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese ir iki 2024 m. birželio 14 d. pratęsti terminą 300 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir trūkumams pašalinti, kuris pagal bylos duomenis teisėjo rezoliucija buvo patenkintas.

9. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. L. T. pateikė teismui mokėjimą kvitą 74 Eur sumai (73 Eur žyminis mokestis, 1 Eur už suteiktas ,,Perlo“ paslaugas), o pareiškėjas R. J. 2024 m. birželio 14 d. pateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą 146 Eur sumai (145 Eur žyminis mokestis, 1 Eur už suteiktas ,,Perlo“ paslaugas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį atmetė. Pareiškėjo atskirojo skundo turinys rodo, kad jis šios nutarties dalies apeliacine tvarka neskundžia, nes atskirajame skunde pirmosios instancijos teismui pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti tokie byloje esantys duomenys: atskirajame skunde teisėjos parašyta rezoliucija, kad atskirasis skundas priimamas ir siunčiamas su civiline byla į apeliacinės instancijos teismą, po to, kai bus išspręstas pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kas nagrinėjimu atveju ir buvo padaryta, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo R. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

19. Todėl šios bylos apeliacijos dalyką sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1667-1126/2024 dalies, kuria pareiškėjo R. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes pareiškėjas teismo nustatytu terminu nesumokėjo visos 2024 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi nurodytos sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 369 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą turinys, kuriame nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir panašiai (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustatoma formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022). Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (LAT 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2022).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo dalies 1 245 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, įpareigojo pareiškėją iki 2024 m. birželio 7 d. (šis terminas teisėjo rezoliucija vėliau buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 14 d.) sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismas pareiškėją atleido.

23. Apeliantas R. J. pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalimi, kuria teismas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl to, kad jis sumokėjo tik 145 Eur žyminio mokesčio už prašymo reikalavimą dėl proceso atnaujinimo, nes, pareiškėjo vertinimu, likusios žyminio mokesčio dalies už kitus pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareikštus reikalavimus, įskaitant reikalavimą priteisti neturtinę žalą, jis mokėti neprivalėjo. Tai reiškia, kad apeliantas vertina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais dėl šių motyvų.

24. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

25. Bylos duomenys rodo, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-779-413/2024 28 punkte detaliai ir argumentuotai išdėstė, jog pagal CPK 80 straipsnio reikalavimus pareiškėjas už minėtoje byloje pareikštą ieškinį turėjo sumokėti 1245 Eur žyminio mokesčio (145 Eur už prašymą dėl proceso atnaujinimo + 1100 Eur už pareikštą 40000 Eur turtinio pobūdžio reikalavimą). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su aptariamoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje apskaičiuotu pareiškėjo mokėtinu žyminiu mokesčiu, nes, minėta, CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Pareikštu ieškiniu pareiškėjas buvo pareiškęs iš esmės vieną savarankišką materialinį teisinį neturtinį reikalavimą ir 40 000 Eur turtinį reikalavimą (prašė priteisti po 10 000 Eur iš keturių atsakovų) (1 nutarties punktas). Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas prašė atnaujinti visos civilinės bylos Nr. 2-98-454/2022 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7-6-9 punktuose nustatytais pagrindais ir bylą išnagrinėjus iš naujo ieškinį tenkinti (3 nutarties punktas). Tai reiškia, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant po proceso atnaujinimo siekė visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo.

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1667-1126/2024 iš dalies tenkino pareiškėjo R. J. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022 ir, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgęs į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, atleido jį nuo dalies 1 245 Eur mokėtino žyminio mokesčio, įpareigodamas sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė minėtos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria jis atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nors tokią teisę turėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ji pareiškėjui buvo privaloma, dėl to jis turėjo įpareigojimą sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo nebuvo atleistas, o ne pats savo nuožiūra nusistatyti mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 18 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 14 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, nes, kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, pareiškėjas, turėdamas teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą iki 2024 m. birželio 7 d. (vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 14 d.) sumokėti dalį žyminio mokesčio (300 Eur) už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, šį įpareigojimą įvykdė netinkamai, nes 2024 m. birželio 14 d. sumokėjo tik 145 Eur žyminio mokesčio (2024 m. birželio 12 d. sumokėtas 73 Eur žyminis mokestis buvo už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio nustatymą, atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutarties dalį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.