Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1667-1126/2024, pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., L. M., Kauno miesto 25-ajam notarų biurui, M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtai organizuoto turto pardavimo proceso, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. T., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus teismo nutartimis nustatytų trūkumų ( dėl nepateiktų papildomų įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, nesumokėjo žyminio mokesčio), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. J. 2021 m. balandžio 13 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2019 m. vasario 27 d. vienašališką paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo, L. T. ir L. M., nutraukimą neteisėtu; pripažinti, kad Kauno miesto 25-asis notarų biuras neatliko visų privalomų veiksmų ir įstatyminių pareigų išduodamas vykdomąjį raštą dėl įkeisto turto – buto esančio adresu (duomenys neskelbtini);; pripažinti kad antstolio R. S. kontora, atlikdama skolos išieškojimo veiksmus ir paskelbdama varžytynes (parduodi įkeistą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);), procesą atliko neteisėtai, pažeisdama skolininko teises, t. y. pripažinti, jog skolininko butas, esantis (duomenys neskelbtini);, buvo parduotas neteisėtai; priteisti iš atsakovų ieškovui po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

17. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022, ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovo R. J. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Ieškovas 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir įrodymus, taip pat įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį.

20. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu, nes jis nustatytu terminu nepašalino trūkumų.

21. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2S-828-480/2023, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Pareiškėjas (ieškovas) 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022, nurodydamas proceso atnaujinimo pagrindus, numatytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 6, 7, 9 punktuose, prašydamas išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį tenkinti, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu IĮ „Pasirinkimas“, o Antstolių rūmus – kaip išvadą teikiančią instituciją.

23. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

24. Ieškovas 2024 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2024 m. sausio 22 d., kadangi jis nespėjo surinkti visų reikiamų dokumentų. Teisėjo rezoliucija, pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir terminas žyminio mokesčio sumokėjimui pratęstas iki 2024 m. sausio 22 d. įskaitytinai.

25. Pareiškėjo sesuo L. T. 2024 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu atsiuntė teismui pareiškėjo pensininko pažymėjimo ir neįgalumo pažymėjimo kopijas, tačiau įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį nepateikė.

26. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo finansinius sunkumus, žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo dėl sunkios materialinės padėties. Be to, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindus, ir kada tos aplinkybės ar pagrindai jam paaiškėjo, nesumokėjo žyminio mokesčio. Todėl pareiškėjui dar kartą nustatė 14 dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti ir išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalins nurodytų trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

27. Teisme 2024 m. vasario 8 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo (pridėtos neįgalumo pažymėjimo ir senatvės pensininko pažymėjimo kopijos) ir prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

28. Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi dar kartą nustatė pareiškėjui 7 (septynių) dienų terminą nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas pakartojo, kad pareiškėjas savo prašyme nenurodė aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindų, kada šios aplinkybės ar pagrindai paaiškėjo, nepridėjo įrodymų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindų buvimas, nepateikė įrodymų apie finansinius sunkumus, gaunamas pajamas, turimą turtą ir nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad už pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą pareiškėjas turi pareigą sumokėti 145,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už pareikštą 40 000 Eur turtinio pobūdžio reikalavimą pareiškėjas turi pareigą sumokėti 1 100,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso 1 145 Eur. Pažymėtina, kad skaičiavime padaryta aritmetinė klaida, nes pagal teismo pateiktus skaičius, bendra mokėtina žyminio mokesčio suma turėtų būti 1 245 Eur (145 Eur + 1 100 Eur).

29. Ši teismo nutartis 2024 m. vasario 21 d. pasirašytinai įteikta kartu gyvenančiai pareiškėjo seseriai L. T., kuri 2024 m. vasario 28 d. pateikė teismui papildomus dokumentus – antstolio 2020 m. gruodžio 31 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, pažymą iš VSDFV Kauno skyriaus apie apeliantui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad per laikotarpį už 2023 m. gruodžio – 2024 m. vasario mėnesius jam buvo išmokėta iš viso 1 352,58 Eur dydžio pensija, . apelianto prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties.

30. Skundžiama nutartimi teismas laikė apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu, kadangi nustatytu terminu nebuvo pašalinti prašymo trūkumai. Teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turėtų pateikti prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau buvo pateiktas prašymas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio. Teismo teisės atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo nenumatyta įstatyme. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie pajamas teismas sprendė, kad jam buvo išmokėta 1 352,58 Eur suma. Žyminio mokesčio dydis nagrinėjamoje byloje sudaro 113 Eur, šią sumą, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo finansinius įsipareigojimus ir išlaidas, teismas nelaikė tokia, kuri realiai viršytų pareiškėjo finansines galimybes, todėl konstatavo, kad prašymas atleisti nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį negali būti tenkinamas.

31. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 369 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą turinys, kuriame nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022). Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto prašymą atnaujinti procesą, 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė vienintelį trūkumą – nėra sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas motyvuojamojoje dalyje arba rezoliucinėje dalyje turi nurodyti, kokio dydžio žyminį mokesti asmuo privalo sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Šioje nutartyje teismas nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį apeliantas turėjo sumokėti.

34. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

35. Teismui pratęsus terminą iki 2024 m. vasario 22 d., prieš tai nurodytoje nutartyje nustatytas trūkumas – žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – teismui nebuvo pateiktas, tačiau apeliantas pateikė senatvės pensininko ir neįgalumo pažymėjimų kopijas. Vertinant apelianto sveikatos būklę, tikėtina, kad apeliantas nelabai suprato teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį, nes vietoje žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento jis pateikė savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus.

36. Teismas 2024 m. sausio 24 d. pakartotinai nustatydamas pareiškimo trūkumus, nutartyje be minėto trūkumo (žyminio mokesčio sumokėjimo), papildomai nurodė kitus prašymo trūkumus (nurodyti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, laiką, kada šios aplinkybės ar pagrindai paaiškėjo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindų buvimą ir patvirtinančius pareiškėjo finansinius sunkumus). Teismas ir šioje nutartyje nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį apeliantas turi sumokėti.

37. Sutiktina su apelianto argumentais, kad visus prašymo trūkumus teismas turėjo nurodyti pirminėje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo trūkumas dėl jo turinio netinkamo išdėstymo pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai, kadangi pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, pateikti tam tikri įrodymai, suformuluotas reikalavimas. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pareiškimo pateikimo terminas ir visos jame išdėstytos aplinkybės yra vertinami antrame etape – po pareiškimo priėmimo. Teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškimo trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, tačiau, atsižvelgdamas į apelianto sveikatos būklę ir teisinių žinių stoką, teismas turėjo nurodyti tikslią žyminio mokesčio sumą, kurią pareiškėjas privalėjo sumokėti. Nagrinėjamu atveju teismas savo nutartyse arba iš viso nenurodė mokėtino žyminio mokesčio sumos (2023 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nutartys) arba nurodė skirtingas žyminio mokesčio sumas (2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 7 d. nutartys), todėl lieka neaišku, kokio dydžio žyminį mokestį pareiškėjas turėjo sumokėti. Be to, nagrinėjamu atveju esant pareiškėjo prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas privalėjo šį klausimą išspręsti nutartimi, kuri gali būti skundžiama apeliacine tvarka.

39. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato visiško asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

40. Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1101-912/2023).

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nepagrįstai laikė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu, prieš tai neišsprendęs pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ir neįpareigojęs pareiškėją sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Todėl šie padaryti procesiniai teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos 2024 m. kovo 7 d. nutarties priėmimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

42. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 161 ir 302 straipsniais, teismas pasiūlo apeliantui R. J. pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, t. y. pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į kvalifikuotus teisininkus, kad jo interesus atstovautų advokatas. Pareiškėjas dėl teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis ir į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, esantį adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, tel. +370 700 00 177.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.