Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., L. M., Kauno miesto 25-ajam notarų biurui, M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtai organizuoto turto pardavimo proceso, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – L. T., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo per CPK 335 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė, nors turėjo tokią galimybę, priežasčių, kodėl atsiliepimo neteikė, taip pat nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas procesinis dokumentas (rašytiniai paaiškinimai) pagal savo turinį gali būti laikomas atsiliepimu į atskirąjį skundą, terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo R. J. (toliau – ir apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pažymėtina, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai (nutartis yra įsiteisėjusi), tačiau nagrinėjamu atveju siekiant patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertintina, ar galima pripažinti, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai yra nustatyti pagrįstai ir, ar jie yra tinkamai pašalinti.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas priimti pareiškimą ir peržiūrėti sprendimą už akių, atnaujinti procesą ir suteikti galimybę ieškovui aktyviai sudalyvauti procese. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti – pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įstatyme numatytus įrodymus bei pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Teismas dėl nustatytų trūkumų nurodė, kad ieškovas pareiškime nurodo aplinkybes, jo manymu, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą bei aplinkybes, jo manymu, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, patvirtinančių šias aplinkybes, taip pat visų kitų šalies reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla, nors įstatymas numato, jog kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas netiksliai suformulavo savo reikalavimą – priimti pareiškimą ir peržiūrėti sprendimą už akių, atnaujinti procesą, nors CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato teismo teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, ieškovas pateikė tik vieną pareiškimą, nors teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo teismas nurodė, jog CPK 80 straipsnio 3 dalis numato, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, o, atsižvelgiant į indeksavimą, už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 70 Eur. 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. vasario 23 d. ieškovas byloje teikė prašymus pratęsti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumams pašalinti, o kartu su šiais prašymais yra pateikęs: 2023 m. sausio 27 d. susirašinėjimą su akcine bendrove (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ ir 2023 m. kovo 21 d. kvitą, kuriuo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nustatytu trūkumams šalinti terminu (kelis kartus jį pratęsus) ieškovas jam nurodytų trūkumų nepašalino – nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė įstatyme numatytų įrodymų bei nepateikė įrodymų apie tinkamai sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat teismas nurodė, jog atmeta ieškovo prašymą įpareigoti paštą pateikti visus reikalaujamus dokumentus, nes tai nėra tokie įrodymai, kurių šalis pati negali gauti.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pirmą kartą buvo užsiminta, jog ieškovas turi sumokėti didesnį žyminį mokestį, nors visose iki tol buvusiose nutartyse apie tai teismas neužsiminė, be to, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo iš pašto. Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas nepasisakys, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus CPK 113 straipsnyje numatytas išimtis (CPK 287 straipsnio 4 dalis). Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių prašė priimti pareiškimą ir peržiūrėti sprendimą už akių, atnaujinti procesą ir suteikti galimybę ieškovui aktyviai sudalyvauti procese. Iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad nors pareiškimo rezoliucinėje dalyje prašymas suformuluotas ne visai tinkamai, tačiau pareiškimo dėl sprendimo už akių dalykas yra aiškus, nes iš pareiškimo turinio ir suformuluoto prašymo matyti, jog apeliantas, nesutinka su Kauno apylinkės teismo priimtu 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ir siekia, jog jis būtų panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumas dėl pareiškimo dalyko tinkamo suformulavimo pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas nepagrįstai, tačiau pagrįstai buvo nustatyti trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl pareiškimo ir jo priedų kopijų pateikimo bei dėl įrodymų pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3–4 punktus pateikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šių pirmosios instancijos teismo įpareigojimų apeliantas iki skundžiamos nutarties priėmimo tinkamai taip ir nėra įvykdęs. Ir nors atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nebuvo užsiminęs apie mokėtino žyminio mokesčio dydį, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teismas nustatė (šios nutarties 16 pastraipa), mokėtino žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dydis nutartyje, kurioje ieškovui buvo nustatyti trūkumai, buvo nurodytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nesistengė laiku pašalinti pirmosios instancijos teismo jam nustatytų trūkumų, nors tikrai turėjo pakankamai laiko teismui net tris kartus terminą trūkumams pašalinti pratęsus. Sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje nurodytu, jog dokumentus iš AB „Lietuvos paštas“ galėjo gauti pats ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir šioje situacijoje, t. y. siekiant gauti atsakymą apie teismo procesinių dokumentų ieškovui įteikimą, po kreipimosi apeliantas dar kartą galėjo kreiptis į AB „Lietuvos paštas“, tačiau to nepadarė, įrodymų apie tai, jog AB „Lietuvos paštas“ atsisako pateikti ieškovo prašomus duomenis taip pat nepateikė. Taigi, būtent dėl pasyvaus savo elgesio apeliantas turėtų prisiimti jam kylančias neigiamas teisines pasekmes – pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikymą nepaduotu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu, ieškovui nepašalinus jam nustatytų šio procesinio dokumento trūkumų.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir pagrįstai pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. A. K. miesto 25-ojo notaro biuras ir trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2023 m. birželio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai byloje nepriimti, nėra pagrindo atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.