Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-363-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-05
Bylos Nr.: e2S-363-883/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: A. Č.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2S-363-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01711-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.2.3.;3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. ir atsakovo A. Č. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3684-907/2022, kuria išspręsti ieškovės A. Č. ir atsakovo A. Č. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. Č., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. Č. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-3684-907/2022 nagrinėjamas ieškovės A. Č. ieškinys ir atsakovo A. Č. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė A. Č. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad A. Č. su dukra T. Č. bendrauja kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį Šiaulių miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val. dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei. Pažymėjo, kad dėl konfliktiško atsakovo būdo bei netinkamo elgesio, atsakovas iki šiol su dukra bendraudavo kartą per savaitę Šiaulių miesto vaikų globos namuose dalyvaujant socialinei pedagogei.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. Č. nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, prašo nustatyti tėvo A. Č. ir dukros T. Č. tokią laikiną bendravimo tvarką:

3.1. Tėvas A. Č. du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 10.00 val. pasiima dukrą T. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina dukrą motinai sekmadienį iki 17.00 val. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą;

3.2. Tėvas A. Č., suderinęs konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką su vaiko motina A. Č., turi teisę tris kartus per savaitę, t. y. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, ne mažiau kaip 2 val. susitikti su dukra T. Č. darbo dienomis;

3.3. T. Č. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, A. Č. savo atostogų metu su dukra praleidžia ne mažiau kaip 4 kalendorines dienas;

3.4. Poriniais, t. y. 2022 metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą T. Č. paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 25 d. 18.00 val. ir grąžinant dukrą gruodžio 26 d. 18.00 val. į vieną iš šių su motina suderintų vietų. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

3.5. Poriniais, t. y. 2022 metais tėvas su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 18.00 val. dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir /ar elektroniniu paštu;

3.6. Poriniais, t. y. 2022 metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir /ar elektroniniu paštu;

3.7. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teise nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina.

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė riboja atsakovo bendravimą su vaiku, tokiu būdu pažeidžia tėvo ir dukros abipusį ryšį, tokia situacija labiau atitinka ne vaiko interesų užtikrinimą, o šalių tarpusavio konflikto situaciją. Pažymėjo, kad laikinas galimybių nepilnamečiam vaikui bendrauti su tėvu apribojimas gali turėti neigiamos įtakos jų tarpusavio santykiams, nesant nuolatinio bendravimo su tėvu vaikas dėl savo amžiaus gali greitai prarasti psichologinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka maksimaliai riboja atsakovo ir mažametės dukters bendravimą. Todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, A. Č. ir toliau nepagrįstai ribos atsakovo bendravimą su dukra, taip darydama neigiamą įtaką vaikui ir nutraukdama vaiko ir tėvo ryšį.

Šalies argumentai

5. Ieškovė A. Č. pateikė nuomonę dėl atsakovo A. Č. prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, kurioje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-03-29 nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, t. y., netraumuoja vaiko psichologiškai, užkerta kelią neigiamai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Pažymėjo, kad konfliktai kyla išimtinai dėl atsakovo ūmaus būdo, nenuspėjamo ir neadekvataus elgesio, kurių metu yra traumuojama mažametė dukra. Be to, atsakovas nėra linkęs laikytis nustatytų visuomenės ir institucijų taisyklių, kas įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo nustatytas kardomųjų priemonių sąlygas. Teigia, kad dukros prisirišimas prie mamos yra didelis, nes nuo mažens dukrą augino, ligos atveju ją slaugė tik ieškovė. Mano, kad atsakovui pakeitus savo elgesį, pagerinus psichinę būseną ir mažametei paaugus, sudarant jai saugias sąlygas vystytis, galėtų būti nustatyta ir atsakovo siūloma bendravimo su dukra tvarka, tačiau šiai dienai, nustatant siūlomą bendravimo tvarką iškiltų nesaugumo grėsmė nepilnametei dukrai.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, esamojoje situacijoje, labiau atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas su vaiku bendraudavo nereguliariai. Tėvas nuo vaiko gimimo palaikė ryšį su vaiku gyvendamas šeimoje, dėl ko vaiko ir tėvo emocinis ryšys galimai susiformavo. Ginčo šalių santykiai yra komplikuoti, į šalių ginčus yra įtraukiama mažametė dukra. Esant tokioms aplinkybėms vaikas patenka į situaciją, kurioje galimai patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus. Tačiau negalint pilnavertiškai palaikyti santykio su abiem tėvais gali būti sutrikdyta vaiko psichologinė raida, dėl ko ateityje vaikui gali pasireikšti emociniai ir elgesio sutrikimai. Pažymėjo, kad socialinė darbuotoja T. Z. nurodė, jog susitikimai tarp vaiko tėvo A. Č. ir dukros T. Č. vyksta sklandžiai, artimai vaiko tėvui bendraujant su dukra. Teigia, kad vaiko ir tėvo susitikimai galėtų vykti ir netarpininkaujant socialiniam darbuotojui, ar psichologui, kadangi yra pastebimas artimas ryšys tarp tėvo ir dukros. Dukra tėčiui nejaučia jokios baimės, su juo žaidžia, varto knygeles. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad kai vaiko mama A. Č. atveda mergaitę į susitikimą, tarp vaiko tėvų dažniausiai kyla nesutarimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės A. Č. ir atsakovo A. Č. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nustatė atsakovo A. Č. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra T. Č. tvarką:

7.1. A. Č. su dukra T. Č. bendrauja 3 (tris) kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį:

7.2. Pirmadienį ir penktadienį atsakovas su dukra bendrauja nuo 16 val. iki 18 val. (dvi valandas be tarpininkų), paimant vaiką iš ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą.

7.3. Trečiadienį atsakovas su dukra bendrauja Šiaulių miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val., dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei.

7.4. Apie vietą, iš kurios turi būti paimama ar į kurią turi būti grąžinama dukra, A. Č. atsakovą SMS žinute privalo informuoti prieš vieną dieną. Apie tai neinformavus, 1.1 punkte vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

7.5. Du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį) A. Č. su dukra T. Č. bendrauja nuo 10 val. iki 13 val., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu paėmimo/grąžinimo vieta gali būti pakeista.

7.6. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje – tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su vaiko motina.

7.7. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o vaiko motina privalo minėtą bendravimą užtikrinti.

7.8. Šalys tarpusavio susitarimu šią tvarką gali keisti.

8. Įvertinęs bylos duomenys teismas pripažino, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina tėvo su vaiku bendravimo tvarka yra per daug ribojanti atsakovo ir mažamečio vaiko teises ir turi būti praplėsta. Tačiau minėta tvarka negali būti nustatyta tokia, kokią prašo atsakovas, nes tokiu atveju ji beveik atitiktų galutiniu teismo sprendimu galimai nustatomą tvarką, nes ji faktiškai atitinka atsakovo priešieškinio vieną iš reikalavimų.

9. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo faktinę gyvenamąją vietą, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti vaiko su tėvu laikiną bendravimą tvarką, ją išplečiant bendravimu su nakvynėmis. Nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu, nepasitvirtinus smurto prieš sutuoktinę buvimo faktui, kitų objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas galimai pavartojo fizinį smurtą mažamečio vaiko – dukters atžvilgiu iš esmės byloje nėra. Byloje jokių objektyvių duomenų apie galimai nederamą (smurtinį) atsakovo elgesį vaiko atžvilgiu ir/ar jo nepriežiūrą šiuo metu realiai nėra. Teismas pripažino, kad atsakovas privalo bendrauti su dukra ir palaikyti emocinį ryšį, jis gali bendrauti su dukra be tarpininkų, jo santykiai su dukra šilti, todėl riboti vaiko ir tėvo bendravimo nėra jokio pagrindo, nebent, atsižvelgiant į vaiko amžių.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad turi būti pasirūpinta nepilnamečio vaiko saugumu bei privalo būti užtikrinti nepilnametės mergaitės poreikiai, bei įvertinęs itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė A. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovo advokato padėjėjas V. M., neturėdamas teisės, pateikė teismui 2022-04-06 atskirąjį skundą dėl 2022-03-29 teismo priimtos nutarties, o teismas, 2022-04-11 nutartimi, tokį skundą tenkino, netgi atimdamas iš A. Č. galimybę šią teismo nutartį skųsti.

11.2. Teismas leisdamas atsakovui vienam leisti laiką su dukra, vežiotis ją automobiliu, lankytis apeliantės namuose, kuomet dukra net ir nežymiai serga, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, atsakovo asmenybę bei itin konfliktinę situaciją tarp atsakovo ir apeliantės, kurią stebi nepilnametė dukra ir taip yra traumuojama. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas šalims susitaikius, t. y. atsakovui visiškai pripažinus savo kaltę, o ne nutraukus ikiteisminį tyrimą ar išteisinus atsakovą teisminio nagrinėjimo metu, vadinasi atsakovas ir pats pripažino, jog psichologiškai smurtavo prieš dukrą. Šiaulių AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo smurto prieš apeliantę, ir nors prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nutarimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs ir apeliantė jį yra apskundusi.

11.3. Atsakovas, kaip asmenybė, yra linkęs nesilaikyti nustatytų visuomenės vertybių ir taisyklių. Atsakovo smurtinis ar kitoks netinkamas elgesys nėra vieninteliai. Atsakovo psichologinė būsena šiai dienai nėra stabili, o tai gali kelti pavojų nė (duomenys neskelbtini) metų neturinčiai šalių nepilnametei dukrai. Atsakovo nerūpestingą ir nesąžiningą, nesugebančią prisiimti atsakomybės ir įsipareigojimų asmenybę, liudija jo išdavystė ir turimi kreditoriai.

11.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko amžių. Šiai dienai atsakovui bendrauti su mažamete dukra neprižiūrint specialistui, juo labiau pasiimti ją per naktį, nėra visiškai jokių galimybių. Jeigu atsakovui bus suteikta teisė bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis (net dukrai ir suslogavus) lankytis apeliantės namuose, tai gali privesti prie dar vieno ikiteisminio tyrimo. Nei apeliantė, nei mažametė dukra neturi išmaniųjų telefonų, namuose yra tik vienas kompiuteris, taigi, jeigu apeliantė turės užtikrinti kiekvieną vaizdo skambutį, kada atsakovas tik panorės, tai pernelyg pažeis jos ir dukros interesus. Teismas turėjo nustatyti, jog atsakovas privalo paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos A. Č. nurodytos vietos ir grąžinti į gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų – paimdamas dukrą nuolat vėluoja ją gražinti, vėluoja į susitikimus trečiadieniais.

12. Atskiruoju skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir pakeisti nustatytą tokią laikiną bendravimo tvarką: 1) A. Č. su dukra T. Č. bendrauja 3 (tris) kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 20 val. (be tarpininkų), paimant vaiką iš ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą. Apie vietą, iš kurios turi būti paimama ar į kurią turi būti grąžinama dukra, A. Č. atsakovą SMS žinute privalo informuoti prieš vieną dieną. Apie tai neinformavus, vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą; 2) Tėvas A. Č. du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 10.00 val. pasiima dukrą T. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina dukrą motinai sekmadienį iki 17.00 val. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą. Šalių susitarimu paėmimo/grąžinimo vieta gali būti pakeista; 3) Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje – tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su vaiko motina; 4) Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o vaiko motina privalo minėtą bendravimą užtikrinti; 5) Šalys tarpusavio susitarimu šią tvarką gali keisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas, būdamas aktyvus, pats galėjo surinkti duomenis apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, jam nuosavybės teise priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbovietę ir gaunamas pajamas. Kadangi teismas šių duomenų savo iniciatyva nerinko, atsakovas prašo pridėti prie bylos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

12.2. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria trečiadieniais nustatytas atsakovo bendravimas su jo mažamete dukterimi dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei. Dukra ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąja buvo pripažinta ne dėl smurto jos atžvilgiu panaudojimo, o dėl to, kad ji buvo patalpoje, kur kilo konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo. Išvadoje yra nurodoma, kad susitikimai galėtų vykti ir netarpininkaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, kadangi yra pastebimas artimas ryšys tarp tėvo ir dukros.

12.3. Teismas nepagrįstai nustatė bendravimo su dukra pirmadieniais ir penktadieniais laiką nuo 16 val. iki 18 val. Atsakovas yra dirbantis asmuo, o jo dukra tokiu metu būna ugdymo įstaigoje, todėl tikslinga bendravimo laiką nustatyti nuo 17 val. Teismo nustatyta 2 val. bendravimo trukmė yra per trumpa norint kokybiškai praleisti laiką su dukra. Nėra tikslo riboti atsakovo bendravimo laiką su dukra savaitgaliais, neleidžiant dukrai nakvoti pas atsakovą, nustatant, kad trečiadieniais bendravimas su dukra vyktų dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas bando save pateikti kaip atsakingą asmenybę, besilaikančią visuomenės moralės normų ir įstatymų, tačiau yra priešingai.

13.2. Yra tikimybė, jog atsakovas nuomojasi butą nelegaliai.

13.3. Apeliantui savo elgesį kardinaliai pakeitus, pagerinus psichinę būklę ir mažametei dukrai paaugus, sudarant jai saugias sąlygas vystytis, galėtų būti nustatyta ir atsakovo siūloma bendravimo su dukra tvarka.

13.4. Atsakovui svarbūs tik jo interesai, jis neatsižvelgia į dukros amžių, į tai, jog tokio amžiaus vaikui yra svarbus miego režimas, kokybiškas poilsis. Atsakovo prašymas gražinti dukrą ieškovei 20 val. neatitinka geriausių vaiko poreikių ir negali būti tenkinamas.

13.5. Vaikas yra vos kiek daugiau nei dviejų su puse metų amžiaus ir nemoka naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, jomis nesidomi. Ieškovė negali užtikrinti, jog mergaitė norės bendrauti su tėvu elektroninėmis vaizdo priemonėmis ir šiais skambučiais bus pasiektas rezultatas.

13.6. Nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-03-29 nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

14. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas A. Č. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nors 2022 m. balandžio 5 d. atskirąjį skundą pasirašė ir teismui pateikė atsakovo atstovas, vis dėlto šiuo atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas patvirtina, kad atsakovo atstovas tinkamai išreiškė atsakovo valią, o atsakovo atstovo pateiktas skundas atitinka atsakovo interesus ir atsakovas apeliacinį procesą nori tęsti.

14.2. Atsakovo atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir nebuvo nustatytos jokios aplinkybės dėl kokio nors smurto dukters atžvilgiu panaudojimo, o kardomoji priemonė buvo pritaikyta be pagrindo. Ieškovės argumentai, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka neturi visiškai jokios teisinės reikšmės dėl laikinosios bendravimo tvarkos su atsakovo nepilnamete dukterimi nustatymo. Kaltės dėl santuokos iširimo klausimas neturi visiškai jokios teisinės reikšmės atsakovo galimybei bendrauti su jo nepilnamete dukterimi. Atsakovo įmonė UAB „Inžineriniai sprendiniai“ patyrė bankrotą, neturi visiškai jokio ryšio su klausimu dėl atsakovo bendravimo su jo nepilnamete dukterimi tvarkos. Šalys iki 2021 m. birželio mėnesio gyveno kartu, o atsakovas iki to laiko betarpiškai dalyvavo šalių dukters auklėjime ir buityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Byloje kvestionuojama nutartis, kuria iš dalies tenkintas tiek ieškovės, tieks atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: kad atsakovas yra dirbantis, jis nuo 2020 m. spalio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. vasario 24 d. papildomai dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad tokių įrodymų laiku pateikti negalėjo, nes jų nerado, o jų kopijas iš darboviečių gavo pavėluotai, tačiau atsižvelgus į tai, kad tai yra itin svarbūs įrodymai sprendžiamam klausimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti, prašo juos pridėti prie bylos.

18. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), duomenys apie šalių darbovietes teismui yra prieinami per teismų sistemos LITEKO funkcionalumus, todėl tenkinti prašymo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nėra pagrindo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019). Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

22. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1439-943/2019).

23. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės atskirojo skundo – apylinkės teismo priimtose nutartyse nustatytų procesinių pažeidimų

24. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. prašymu ieškovė A. Č. prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš atsakovo A. Č. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje; 2) nustatyti, kad atsakovas A. Č. su dukra T. Č. bendrauja kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį Šiaulių miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val. dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei.

25. Apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d nutartimi tenkino ieškovės A. Č. prašymą iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Č. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, paskyrė A. Č., nepilnamečiui vaikui T. Č. skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė nuo 2022 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra T. Č. tvarką – A. Č. su dukra T. Č. bendrauja kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį Šiaulių miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val. dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei.

26. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. M. Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus 2022 m. balandžio 7d. per EPP sistemą pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties prašydamas: 1) panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kurioje nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir A. Č. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atmesti; 2) nustatyti atsakovo (tėvo) A. Č. ir dukros T. Č. pateiktą laikinąją bendravimo tvarką.

27. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovo atstovo advokato padėjėjo paduotas atskirasis skundas dėl 2022 m. kovo 23 d. nutarties negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme ir juo labiau patenkintas, kadangi jį padavė asmuo neturėdamas tokios teisės.

28. Byloje nustatyta, kad teismas, priėmęs atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties dalies ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. Č., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. Č. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, vadovaudamasi CPK 147 straipsniu, 149 straipsniu, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, nutarė atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nuo 2022-03-29 iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo buvo nustatyta atsakovo A. Č. laikina bendravimo su nepilnamete dukra T. Č. tvarka ir ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos vaiko su tėvu nustatymo skirti nagrinėjo teismo posėdyje 2022 m. balandžio 21 d. 13.30 val. rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į posėdį dalyvaujančių byloje asmenų.

29. Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

30. Bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pats pasinaikino skundžiamos nutarties dalį ir tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, nagrinėjo iš naujo. Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apribojimas advokato padėjėjui paduoti atskirąjį skundą nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus ( pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovo atstovo advokato padėjėjo paduotas atskirasis skundas dėl 2022 m. kovo 23 d. nutarties dalies negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.

31. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Taigi, įstatymo leidėjo valia yra galimybė šaliai skųsti nutartį atskiruoju skundu. Šiuo atveju ieškovė atskiruoju skundu skundžia tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartį. Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės vienu atskiruoju skundu apskųsti kelias skundžiamas nutartis. Nagrinėjamu atveju susiklostė procesiškai ydinga situacija, kuomet vienu atskiruoju skundu apeliacijos objektą sudaro dvi skirtingu metu priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartis nėra skundžiama ir negali būti apeliacijos objektu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų skundžiamos 2022 m. balandžio 11 d. nutarties aspektu.

Dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra

32. Ieškovė atskirajame skunde vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Ieškovė tariamą dukros atžvilgiu panaudotą psichologinį smurtą grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas šalims susitaikius, t. y. atsakovui visiškai pripažinus savo kaltę, nes atsakovas pats pripažino, jog psichologiškai smurtavo prieš dukrą.

33. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas šalims susitaikius, smurtas mažametės dukters atžvilgiu nebuvo vartotas, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu nutrauktas, nepasitvirtinus smurto prieš sutuoktinę buvimo faktui. Šiuo atveju byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas buvo ne ikiteisminių tyrimų pradėjimas, jų eiga ir (ar) rezultatai, tačiau šioje civilinėje byloje pateiktų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo, vertinimas. Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai tapatina baudžiamosios atsakomybės kilimą, ikiteisminių tyrimų metu nustatytų ir vėliau teisme baudžiamojo proceso tvarka nustatinėtinų faktų buvimą su įrodymų vertinimu civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Pažymėtina tai, kad šioje byloje teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne dėl galimo smurto tiek ieškovės, tiek dukros aspektu, o dėl galimo su vaikų interesais nesuderinamo atsakovo elgesio, tokiu būdu galimai sukeliant grėsmę vaiko saugumui. Taigi, priešingai nei baudžiamojo proceso tvarka, šioje civilinėje byloje nebuvo atliekama atsakovo veiksmų teisinė kvalifikacija, o tik bendrai vertinamas atsakovo elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad smurtas mažametės dukters atžvilgiu atsakovo buvo vartotas, taigi neįrodytas galimai nederamas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu ir/ar jo netinkama nepriežiūra.

34. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka, dėl jo nerūpestingumo ir vartojamų medikamentų, dėl jo kaltės dėl santuokos nutraukimo bei atsakovo turimų kreditorių, neturi jokios teisinės reikšmės dėl laikinosios bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukterimi nustatymo.

35. Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, jog šalių nepilnametė dukra yra prisirišusi prie motinos, pradėjo lankyti darželį tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn., nuo pat gimimo buvo išimtinai auginama vien apeliantės, nes šalys iki 2021 m. birželio mėnesio gyveno kartu ir atsakovas dalyvavo šalių dukters auklėjime.

36. 2022 m. balandžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad vaiko ir tėvo susitikimai galėtų vykti ir netarpininkaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, kadangi yra pastebimas artimas ryšys tarp tėvo ir dukros. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai yra įtempti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėtų daugiau pastangų dėti ieškant bendro sutarimo ir siekiant stabilizuoti konfliktiškus tarpusavio santykius, didžiausią dėmesį skiriant nepilnamečio vaiko interesų apsaugai, nes nesant šalių geranoriško bendradarbiavimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nebus efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręstas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl atsakovo atskirojo skundo – leidimo pasiimti vaiką savaitgaliais ir dėl susitikimų su mažamete dukterimi darbo dienomis laiko

37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo praplėsti atsakovo A. Č. bendravimo su jo mažamete dukterimi bendravimo su nakvynėmis tvarką, kadangi atsakovas laiku nepateikė duomenų apie jo faktinę gyvenamąją vietą, jam nuosavybės teise priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbovietę ir gaunamas pajamas. Atsakovas su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad teismas, būdamas aktyvus, galėjo surinkti šiuos duomenis pats. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

38. Visų pirma, pažymėtina, jog siekiant nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką būtina įvertinti daug elementų, jog bendravimo tvarka būtų racionali ir faktiškai įvykdoma, priešingu atveju tokios laikinosios apsaugos priemonės prarastų prasmę. Šiuo atveju būtina suderinti susitikimų laiką ir vietą, kad abu tėvai galėtų dalyvauti susitikimuose, taip pat šis laikas turi būti suderintas su nepilnamečio vaiko dienos režimu, kad būtų kuo labiau užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės bei nustatytos kitos esminės tokių laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo užtikrinimo priemonės. Antra, šeimos santykių bylose teismas yra aktyvus, šiuo konkrečiu atveju reiškia, jog teismas matydamas, kad yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės, galėjo peržengti prašymo ribas bei spręsti dėl kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, jog vieno iš tėvų teisės bendrauti su nepilnamete dukterimi yra nepagrįstai ribojamos, nėra pagrindo peržengti ginčo nagrinėjimo ribų. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas akcentuodamas teismo pareigą būti aktyviam šeimos byloje, surinkti įrodymus dėl faktinės atsakovo gyvenamosios vietos, turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia teismui, nes tai daroma bylą nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vertinamos tik jų taikymo sąlygos, bet nesprendžiamas pats šalių ginčas.

39. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad nėra jokios priežasties jam bendrauti su mažamete dukterimi dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, kaip kad nurodyta skundžiamojoje nutartyje, t. y. trečiadienį atsakovas su dukra bendrauja Šiaulių miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val., dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei. Apeliantas prašo nustatant laikiną jo ir mažametės dukros bendravimą, sudaryti galimybes dukrą pasiimti su nakvynėmis du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ir sekmadienį grąžinant 17 val.).

40. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra nagrinėjamas šalių ginčas iš esmės, o tik patikrinama, ar yra pagrindas vaikų interesams laikinai užtikrinti iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių nurodomus argumentus, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadomis, kad yra būtina maksimaliai išplėsti atsakovo bendravimo su vaikau tvarką jo prašomu būdu.

41. Atsakovas prašymą pavėlinti ir prailginti susitikimų su dukra laiką darbo dienomis, nustatant bendravimo laiką nuo 17 val. iki 20 val. motyvuoja tuo, jog jis yra dirbantis asmuo, o jo dukra 16 val. būna ugdymo įstaigoje. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, apeliantas savalaikiai nepateikė įrodymų apie jo darbo laiką, antra, atsižvelgiant į dukros amžių, yra svarbus dienos ir poilsio režimas.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas byloje pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti maksimalią (su nakvynėmis) nepilnamečio vaiko su atsakovu bendravimo tvarką. Teismo neįtikino ieškovės argumentai, kad ji nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgiant į esamą situaciją, yra pakankamai plati, juolab pirmosios instancijos teismui bendravimą papildžius ir nuotoliniu bendravimu (ryšio priemonėmis).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovės ir atsakovo atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė