Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 540,16 Eur negrąžinto kredito, 50,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 25,35 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 135,76 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 20,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 540,16 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-10-19), 20,80 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (540,16 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. spalio 19 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cy5j25kp (toliau – Vartojimo kredito sutartis arba Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė 600 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 288,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,80 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas padarė pirmasias kredito ir palūkanų įmokas, o sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius nuo 2019 m. lapkričio 8 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

3. 2020 m. vasario 19 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01.

II. Teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instncijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. K. ieškovui UAB „Legal Balance“ 540,16 Eur negrąžinto kredito, 50,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 25,35 Eur administravimo mokesčio, 103,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 20,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021-01-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-10-19) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-01-22 – 336,29 Eur; 2021-02-19 – 323,60 Eur; 2021-03-19 – 310,69 Eur; 2021-04-19 – 297,56 Eur; 2021-05-19 – 284,20 Eur; 2021-06-19 – 270,61 Eur; 2021-07-19 – 256,79 Eur; 2021-08-19 – 242,73 Eur; 2021-09-19 – 228,42 Eur; 2021-10-19 - 213,86 Eur; 2021-11-19 - 199,05 Eur; 2021-12-19 - 183,99 Eur; 2022-01-19- 168,66 Eur; 2022-02-19 - 153,07 Eur; 2022-03-19 - 137,21 Eur; 2022-04-19 - 121,07 Eur; 2022-05-19 - 104,65 Eur; 2022-06-19 - 87,95 Eur; 2022-07-19 70,96 Eur; 2022-08-19 - 53,67 Eur; 2022-09-19 - 36,09 Eur; 2022-10-19 - 18,20 Eur)., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2021-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132,48 bylinėjimosi išlaidas bei 5,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškovas turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 135,75 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 20,80 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 540,16 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 19 d.). Teismo vertinimu, toks skaičiavimas yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam būtų skaičiuojamos ne nuo visos negrąžintos kredito sumos (540,16 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Jeigu atsakovas prievoles pagal sutartį būtų vykdęs joje nustatyta tvarka, t. y. tinkamai mokėjęs įmokas pagal susitartą grafiką, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2019-11-08) iki 2021-01-22 (ieškinio parengimo data) ieškovas būtų gavęs 103,61 Eur pelno palūkanas ((8,54 Eur / 30 d. x 11 d.) + 8,36 Eur + 8,19 Eur + 8,01 Eur + 7,83 Eur +7,64 Eur + 7,45 Eur + 7,26 Eur +7,07+6,87+6,67+6,46+6,25+6,04+5,82+(5,60 Eur / 30 * 3 d.).

6. Ieškovo reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 288,48 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovas nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

7. Teismas nurodė, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma dėl kurios šalys susitarė Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje „MPN“, sudaro 36,00 procentus. Teismas sprendė, kad iškalbinės formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, o ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, kadangi nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška išskirta atsakovo prievolė, pareigos laiku mokėti įmokas pažeidimo atveju, mokėti delspinigius. Kredito sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“. Atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnė šalis, todėl kredito sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kredito sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovo minimos atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Priešingai, kredito sutarties šalys susitarė dėl delspinigių, o ne palūkanų taikymo. Pradiniam kreditoriui nutraukus kredito sutartį, pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

8. Be to, Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

9. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

10. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovas – 20,80 procentai, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų), galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant Kredito sutartį. Teismas nusprendė, kad kredito sutarties Specialiųjų sąlygų dalis „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 20,80 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio yra nesąžiningos bei dėl to būtų pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju sprendimas dėl nurodytų kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis nepriimamas, nes, kaip jau minėta aukščiau, kredito sutartimi apskritai nebuvo susitarta dėl atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas. Todėl teismas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20,80 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (540,16 Eur), nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą už akių pakeisti, tenkinant ieškinį atmestoje dalyje.

12. Apeliantas nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju Apeliantui turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

13. Sutarties 1.9. p. nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Taigi Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (288,48 EUR) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 20,80 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 20,80 proc. ar didesnių palūkanų srautas.

14. Apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką (tokią praktika formuojama ir kai kuriose apygardos teismų bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka). Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o Apeliantas tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Apeliantas vis dar negali atgauti iš Atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

15. VKĮ 17 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1)pirma, kad VKĮ 17 str. 1 d. įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad Apelianto negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad Sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol Atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei Teismo Sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apelianto negautas pajamas (nuostolius), o apeliantas išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo Atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliantas nurodo argumentus, kad Sutarties grafikas ir jame numatyta kredito kainos nėra vienintelis kriterijus, apibrėžiantis apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį, bet apeliantė būtų gavusi sutartines palūkanas ir iki visiško kredito grąžinimo, nes, tikėtina, pinigus būtų perskolinusi kitiems asmenims taikant vartojimo paskolų rinkos palūkanas. Apeliantas daro prielaidą, kad atsakovui laiku grąžinant paskolą, apeliantas iš karto turės galimybę sugrąžintus pinigus perskolinti ir gauti ne mažesnes negu numatyta Sutartyje palūkanas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje 2020-05-25 nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

19. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, remiantis kasacinio teismo 2014-04-18 ir 2020-05-25 nutartyse pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo Sutarties grafike nurodyto negrąžinto paskolos likučio iki sutarties termino pabaigos, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris atinka formuojamą kasacinio teismo praktiką. Apelianto teiginiai, kad po Sutarties nutraukimo skaičiuojant negautas pajamas negali būti taikomas paskolos grąžinimo grafikas, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent grafikas, kurio nesilaikė paskolos gavėjas, ir patvirtina, kad tokios palūkanų pajamos ir buvo labiausiai tikėtinos. Ieškovo argumentai apie pinigų perskolinimą už Sutartyje numatytas aukštas palūkanas nepagrįsti jokiais konrečiais įrodymais.

21. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Kredito sutarties sąlygas, padarė pagrįstą išvadą, kad iš Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto kalbinės formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, o ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, kadangi nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška išskirta atsakovo prievolė, pareigos laiku mokėti įmokas pažeidimo atveju, mokėti delspinigius. Pagal pateiktus duomenis Kredito sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“. Atsakovas yra silpnesnė šalis, todėl kredito sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kredito sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovo minimos atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Priešingai, kredito sutarties šalys susitarė dėl delspinigių, o ne palūkanų taikymo.

22. Pradiniam kreditoriui nutraukus kredito sutartį, pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

23. Teisėjų kolegijos nuomone, visuotinai žinoma aplinkybė, kad šiuo laikotarpiu piniginių išteklių skolinimosi palūkanos yra itin žemos, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2021-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlieka negautų kreditoriaus pajamų kompensavimo funkciją.

24. Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016-02-01, įtvirtino kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

25. Pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

26. Ginčo sutartis sudaryta po 2016-02-01. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodytą 20,80 proc. kompensuojamųjų palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc. (0,05 proc. x 360 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų atitinkamai pagal 20,80 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl yra pagrindas pripažinti niekine Sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal atitinkamo dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kad negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pagrįstai priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 20,80 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos nuo pagal priede prie sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-cy5j25kp nurodyto tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021; 2021-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1524-934/2021, ir kt.). Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.