Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Marijaus Kursevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir jo gynėjos advokatės T. Kočegarovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-01 nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) 300 MGL (15 000 EUR) bauda. Į bausmės laiką įskaičius sulaikymo laiką, nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 296 MGL (14 800 EUR) bauda.

Konfiskuoti 29 583,55 EUR, laikomi E. M. SWEDBANK banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas S. O. A., kurio apeliacinis skundas išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2024-01-10 nutartimi.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. E. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. O. A. ir kitais nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą:

1.2. E. M. ir S. O. A., veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, po to, kai E. M. ne vėliau kaip 2019-08-24 pateikė nenustatytiems asmenims savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o S. O. A. ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. pateikė nenustatytiems asmenims pastarojo vardu atidarytos AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, nenustatyti asmenys 2019 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu apgaule pateikė Prancūzijos įmonei „C.“ E. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra duomenis, kad tai neva tikra Prancūzijos įmonės „C.“ verslo partnerių, įmonės „A.“, banko sąskaita, į kurią reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, po ko Prancūzijos įmonė „C.“, būdama suklaidinta, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), per 2 kartus atliko mokėjimo pavedimus 5 361,95 EUR ir 25 221,60 EUR, viso 30 583,55 EUR, apie ką nenustatyti asmenys informavo E. M., o šis atliko šias finansines operacijas:

1.2.1. 2019-09-30 atliko 500 EUR mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“;

1.2.2. 2019-10-01 d. atliko 200 EUR mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“;

1.2.3. 2019-10-02 atliko 500 EUR mokėjimo pavedimas J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „alga“;

1.2.4. 2019-10-02 atliko 500 EUR mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“;

1.2.5. 2019-10-02 17:22 val. išgrynino 200 EUR bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse;

1.2.6. 2019-10-02 18:07 val. išgrynino 500 EUR bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse;

1.2.7. 2019-10-03 19:15 val. išgrynino 10 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse;

1.2.8. 2019-10-03 19:28 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H003/HB“, esančiame Savanorių pr. 247, Vilniuje.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo 2019-10-05 09:45 val. nurodė E. M. pervesti dalį piniginių lėšų į S. O. A. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė šios sąskaitos rekvizitus, po ko E. M., vykdydamas jam duotus nurodymus:

1.3.1. 2019-10-05 tiksliai nenustatytu laiku atliko 2 mokėjimo pavedimus po 500 EUR, viso 1 000 EUR į S. O. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Grazinimas“), ir apie tai informavo nenustatytą asmenį.

1.3.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-10-05 16:20 val., ir būdu apie pervestas iš E. M. banko sąskaitos pinigines lėšas informavo S. O. A., kuris 2019 m. spalio 5 d. 16:20 val. pervestas jam pinigines lėšas per 2 kartus išgrynino bankomate, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje.

1.4.1. 2019-10-05 12:31 val. išgrynino 500 EUR bankomate Nr. „H683/HB“, esančiame Vikingų g. 3,Vilniuje

1.4.2. 2019-10-06 15:43 val. išgrynino 500 EUR bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo 2019-10-06, 20:30 val. nurodė E. M. pervesti dalį piniginių lėšų į N. N. T. N. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė šios sąskaitos rekvizitus, o E. M., vykdydamas jam duotus nurodymus:

1.5.1. 2019-10-07 tiksliai nenustatytu laiku atliko 2 mokėjimo pavedimus po 500 EUR, viso 1 000 EUR į N. N. T. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Grazinimas“);

1.5.2. 2019-10-10 tiksliai nenustatytu laiku atliko 2 mokėjimo pavedimus 500 EUR ir 100 EUR sumoms, viso 600 EUR į N. N. T. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Gražinimas“).

1.6.1. 2019-10-08, 11:15 val. išgrynino 500 EUR bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse;

1.6.2. 2019-10-09 13:00 val. išgrynino 500 EUR bankomate Nr. „H665/HB“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje,

1.6.3. laikotarpiu nuo 2019-10-11 21:30 val. iki 2019-10-22, 21:46 val. skirtinguose AB „Swedbank“ bankomatuose, esančiuose adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, ir Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškėse, išgrynino 5 100 EUR.

1.7. Šiais veiksmais E. M. ir S. O. A., veikdami kartu su kitais nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, Prancūzijos įmonės „C.“, didelės vertės turtą - 30 583,55 EUR.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.3.9. Nagrinėjamu atveju E. M. veiksmuose nėra nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., subjektyvieji požymiai: svetimo turto įgijimas, panaudojant apgaulę, nes nagrinėjamu atveju apgaulė buvo panaudota paties E. M. atžvilgiu, o su žalą galimai patyrusiomis įmonėmis kaltinamasis nebendravo.

2.3.10. Žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka.

2.4. Dėl bendrininkavimo

2.4.2. Bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad E. M. ir S. O. A. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nepažinojo vienas kito, nebendravo jokiomis komunikacijų priemonėmis. BK 24 str. 1 d. nustatyta, kad bendrininkavimas - tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009, yra pažymėta, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėti, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose, o būtent - dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Plėtodamas kasacinę praktiką aptariamu klausimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra išaiškinęs, jog aptarta bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio - tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. O nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio - veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255- 697/2022). Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje, bendrininkavimo aspektu, yra nurodyta, jog inkriminuojant bendrininkavimą svetimo turto pasisavinimo atveju, yra būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą, t. y. tiek susitarimą daryti nusikalstamą .veiką kartu, tiek .ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia vykdytojo atliekamus konkrečios bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingus veiksmus. Kaip nurodė kasacinis teismas, tokia situacija gali būti apibūdinama abiem bendrininkams suvokiamu teiginiu - „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto darome kartu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023-03-24 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).

2.4.4. Kompleksiškai įvertinus bylos duomenis konstatuotina, kad nenustatyta ir neįrodyta, kad E. M. iš anksto susitarė su S. O. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai, įgyti svetimą didelės vertės turtą, taip pat neįrodyta, jog E. M. žinojo, jog į jo banko sąskaitą pervesti pinigai galėjo būti įgyti veikiant nusikalstamai.

2.5.3. E. M. yra teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, administracinių nuobaudų neturi, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, suteikė visą turimą su nenustatytų asmenų padarytos nusikalstamos veikos susijusią informaciją, sutiko duoti parodymus, suteikė prieigą prie savo paskyrų, todėl sprendžiant bausmės skyrimo klausimą jo atžvilgiu taikytina BK 54 str. 2 d. ir, vis tik jį pripažinus kaltu, taikyti LR BK 54 str. 3 d. paskiriant švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.

2.6. Apibendrinant visus apeliacinio skundo argumentus, prašoma:

III. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, proceso dalyvių pozicija teisme.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir jame išdėstytus prašymus išteisinti E. M. arba skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymo sankcija. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Anot prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, priimtas ištyrus visus surinktus duomenis, juos patikrinus, įvertinus tiek atskirai, tiek jų visumą, o duomenų vertinimas ne taip, kaip to norėtų suinteresuota šalis, savaime nedaro vertinimo neteisingu, kai kiti įrodymai kaltę pagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.2. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-132-942/2021).

4.3. E. M. banko sąskaitos išrašuose nurodoma, kad 2019-09-30 gautos 5 361,95 Eur ir 2019-10-02 gautos 25 221,60 Eur sumos siuntėjas yra ne fizinis asmuo ir ne moteris (tariamos „D.“ teta), bet Prancūzijos turizmo agentūra „C.“ ir mokėjimo paskirtis – mokėjimas pagal sąskaitas Nr. 29AUG2019 ir 27SEPT2019 (t. 1, b. l. 65-66). Vien ši informacija buvo pakankama tam, kad E. M. suprastų, jog į jo banko sąskaitą pervestos lėšos nėra jokie tariamos „D.“ tetos pinigai, o svetimos – labai konkrečios Prancūzijos įmonės lėšos. Nepaisant to, E. M. elgėsi su pinigais, kaip su savo nuosavais. Iš 2019-09-30 ir 2019-10-02 gautos sumos, viso 30 583,55 Eur, laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2019-10-22 E. M. 8 320 Eur išgrynino bankomatuose ir panaudojo savo reikmėms, 1 700 Eur pervedė į savo draugės J. L., 1 600 Eur – į N. N. T. N. ir 1 000 Eur – į S. O. A. banko sąskaitas. Viso nurodytu laikotarpiu išgrynino ir pasiliko sau arba pervedė trims minėtiems asmenims 12 620 Eur (t. 1, b. l. 65-67).

4.4. Byloje yra E. M. susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu „J. W.“ („D.“), „Hangout“ programėlėje istorija nuo 2019-10-04 iki 2019-10-17. Nepaisant to, kad ankstesnio susirašinėjimo istorijos nėra, ir esančio byloje visiškai pakanka tam, kad apibūdinti E. M. ir jo pašnekovo santykių pobūdį. Iš susirašinėjimo matyti, kad „D.“ meilė E. M. buvo be atsako iš pastarojo pusės, jei neskaityti to, kad E. M. dviejose žinutėse išreiškia ketinimą „nuleisti“ į „D.“. Likusiose E. M. žinutėse nėra jokios romantikos. Atvirkščiai, iš jų turinio matyti, kad E. M. susierzinęs, prašo jo netrukdyti, susigalvoja įvairių priežasčių, dėl kurių negali padaryti pavedimo „D.“ nurodytiems asmenims – tai močiutės mirties metinės, tai skaudanti koja, tai išsikrovusi planšetė. Viso per nurodytą laikotarpį „D.“ parašė 146 žinutes ir skambino 71 kartą, į ką E. M. atsakė tik 71 žinute ir neatsiliepė nė į vieną skambutį. Be to, nuo 2019-10-10 E. M. visai nutraukė bendravimą su „D.“, nustojo atsakinėti į jos žinutes ir skambučius ir tuo pačiu metu aktyviai ėmė gryninti pinigus bankomatuose (t. 2, b. l. 2-7). Per laikotarpį nuo 2019-10-11 iki 2019-10-22 išgryninęs 5 100 Eur „D. tetos“ pinigų (t. 1, b. l. 65-66) ir nei „D.“, nei jos „teisininkui“, pasivadinusiam „S. P.“ už tai neatsiskaitęs. Minėtame E. M. ir „D.“ susirašinėjime nėra net užuominos apie tai, kad E. M. jos sąskaitoje esančias lėšas panaudos savo naudai ar jaukiam šeimos lizdeliui kurti. Savo parodymuose E. M. nurodo, kad neturėjo galimybės išgryninti pinigų ir persiųsti juos „D.“ nurodytiems asmenims per „Western Union“ ar „Money Gram“ sistemas, kas dar kartą rodo, kad jis sąmoningai apgaudinėjo ir savo bendrininkus, nes per laikotarpį nuo 2019-10-02 iki 2019-10-22 bankomatuose išgrynino 8 320 Eur, t. y. bemaž trečdalį sumos ir nė cento neišsiuntė „D.“ nurodytiems asmenims. Galiausiai E. M. versiją apie romantiškus santykius su „D.“ paneigia faktas, kad tuo laiku jis palaikė artimus santykius su J. L., kuriai be „D.“ žinios padovanojo 1 700 Eur, laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2019-10-02 keturiais mokėjimo pavedimais, už nieką, pervesdamas į J. L. sąskaitą. Iš aptartų E. M. veiksmų akivaizdu, kad jokie romantiški santykiai tarp E. M. ir „D.“ neegzistavo. E. M. puikiai suvokė, kad 2019-09-30 ir 2019-10-02 į jo sąskaitą iš Prancūzijos patekusios lėšos yra svetimas turtas, kuris nepriklauso nei jo pašnekovei „J. W.“, nei šios giminėms. Nepaisant to, E. M. pasisavino šias lėšas, elgėsi su jomis kaip su nuosavu turtu – slapta nuo „D.“ ir kitų bendrininkų išgrynino ir panaudojo savo reikmėms 8320 Eur, padovanojo savo draugei J. L. 1 700 Eur, ir bendrininkams pervedė 2 600 Eur.

4.5. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje E. M. charakteristikoje, pastarasis apibūdinamas kaip turintis gerą atmintį, tačiau naivus, ribotų protinių sugebėjimų mokinys, kuris tik didelių pedagogų pastangų dėka 2018 m. išlaikė brandos egzaminus (t. 9, b. l. 134-135). Nepaisant tokios charakteristikos, visgi E. M. brandos atestatas liudija, kad jis sėkmingai baigė suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą ir sėkmingai išlaikė brandos egzaminus. E. M. adekvatumą liudija jo darbas saugos tarnybose UAB „S.“, UAB „Z“ (t. 8, b. l. 52), kuriose negali dirbti psichikos sutrikimų turintys asmenys. E. M. sėkmingai gali užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, ką patvirtina faktas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu bendravo ir gyveno faktinėje šeimoje su bendradarbe J. L., studijuojančia aukštojoje mokykloje. Iš 4.4. p. išdėstytų motyvų matyti ir tai, kad E. M. nėra toks naivus, kokiu dedasi, nes moka ir linkęs apgaudinėti net savo nusikaltimo bendrininkus. Duomenų apie E. M. psichikos sutrikimus nėra. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės.

4.6. E. M. elgesys, t. y. tai, kad jis perdavė savo banko sąskaitos duomenis nepažįstamam asmeniui, tai, kad nuo pačios pirmos dienos elgėsi su į jo banko sąskaitą be žinomai teisėto pagrindo pervestomis piniginėmis lėšomis kaip su savo nuosavomis, t. y., kai pirmi pinigai buvo pervesti į sąskaitą, tuojau pat pradėjo pervedinėti juos į draugės J. L. sąskaitą, vėliau – pats gryninti bankomatuose, tai, kad be jokio teisinio pagrindo pervedinėjo pinigines lėšas kitiems bendrininkams, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad E. M. turėjo išankstinę tiesioginę tyčia, t. y. jo veiksmai įrodo 4.2. p. aprašytus sukčiavimo subjektyviuosius požymius.

4.7.1. Dėl bendrininkavimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. nepažinojo E. O. A., nė karto su juo nebuvo susitikęs, nesuvokė, kad vykdydamas asmens pasivadinusio „J. W.“ nurodymus, daro nusikaltimą, todėl jo veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių.

4.7.2. Jau konstatuota, kad E. M. veikė išankstine tiesiogine tyčia. Nuo pirmos minutės, kai Prancūzijos įmonės pinigai atsidūrė jo sąskaitoje, suvokė, kad tai svetimos, neteisėtai įgytos piniginės lėšos ir elgėsi su jomis kaip su savo nuosavomis. Dėl sąsajų su asmeniu pasivadinusiu „J. W.“, iš jau minėto susirašinėjimo „Hangout“ programėlėje akivaizdu, kad E. M. iš dalies veikė, vykdydamas šio asmens nurodymus – pervedė pinigines lėšas į „J. W.“ nurodytas S. O. A. ir N. N. T. N. banko sąskaitas, taip prisidėdamas prie piniginių lėšų išgryninimo. Tiesa, kad E. M. asmeniškai nebuvo susitikęs ir nepažinojo nei S. A., nei asmens pasivadinusio „J. W.“, nei kitų galimų nusikaltimo bendrininkų, tačiau tokia asmeninė bendrininkų pažintis nėra būtina. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88-489/2023, 2K-133-489/2023). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrininkai, o tarp jų ir E. M. be atskiro žodinio susitarimo, konkliudentiniais veiksmais parodė, kad sąmoningai dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje, maskuojamoje kaip „tetos palikimo pinigų išgryninimas’. Todėl, kvalifikuojant E. M. veiksmus kaip bendrininkavimą, įstatymas nereikalauja įrodyti jo asmeninę pažintį su kitais bendrininkais ar atskirą formalų susitarimą dėl nusikalstamos veikos darymo.

4.7.3. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.). Nėra duomenų, kad E. M. dalyvavo suklaidinant Prancūzijos bendrovę, tačiau jo vaidmuo yra esminis realizuojant kitą sukčiavimo dalį, t. y. pinigų išgryninimą, prie kurios jis prisidėjo suteikdamas bendrininkams savo banko sąskaitą, pervesdamas pasisavintas Prancūzijos bendrovės lėšas toliau kitiems bendrininkams ir asmeniškai jas išgrynindamas. Todėl ta aplinkybė, kad E. M. realizavo ne visą sukčiavimo schemą nuo pradžios iki galo, netrukdo kvalifikuoti jo veiksmų kaip bendrininko.

4.8.1. Dėl bausmės. E. M. padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato baudos nuo 100 iki 4 000 MGL, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas skyrė švelniausios rūšies, artimą minimaliam dydžiui – 300 MGL baudos bausmę. Skundu prašoma pripažinti E. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p. (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) bei taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti E. M. švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

4.8.2. Apeliacinis skundas atmetamas ir dalyje dėl bausmės. Prašymą pripažinti E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teisėjų kolegija vertina kaip apeliacinio skundo techninę klaidą, nes byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors provokuojantį Prancūzijos bendrovės elgesį. Išvadą dėl techninės klaidos apeliaciniame skunde patvirtina ir ten pat išdėstytas prašymas, kuriuo iš esmės prašoma pasunkinti E. M. teisinę padėtį ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (apeliacinio skundo 13.3 p.), nors byloje nėra jokių duomenų apie E. M. piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis.

4.8.3. Dėl prašymo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. jau skirta švelniausios rūšies bausmė ir jos dydis nustatytas artimas sankcijos minimumui. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta ir mažinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad 2024-01-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-48-891/2024 atmestas E. M. bendrininko S. O. A., kuriam pagal BK 182 str. 2 d., taip skirta tokia pati 300 MGL baudos bausmė, prašymas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. S. O. A. vaidmuo išgryninant E. M. sąskaitoje esančias lėšas yra mažesnio mąsto, nei E. M.. Todėl teisingumo principas kaip tik būtų pažeistas, jei E. M. būtų skirta mažesnė bausmė, nei antraeiliam vykdytojui S. O. A..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. ir jo gynėjos advokatės Tatjanos Kočegarovos apeliacinė skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.