Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-48-891/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-10
Bylos Nr.: 1A-48-891/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49185-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: S. O. A., E. M.

Kategorijos

1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-891/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49185-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.8.1.2; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.2; 2.1.7.4; 2.4.6.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistajam S. O. A., jo gynėjui advokatui Mindaugui Zalepūgai,vertėjai Rasai Gyskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) 300 MGL (15 000 Eur) bauda; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) (dėl SEB banko mokėjimo kortelės) – 200 MGL (10 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudos, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pridedant už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės dalį – 100 MGL (5 000 Eur) (minimalus šios bausmės rūšies dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas)), ir S. O. A. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas S. O. A. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. kovo 10 d. išbūtas laikas – 1 mėnuo ir 10 dienų, kas atitinka 80 MGL (4 000 EUR) dydžio baudą (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnis) ir nustatyta, kad likusios sumokėti baudos dydis yra 320 MGL (16 000 Eur).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta iš S. O. A. konfiskuoti valstybės naudai pinigines lėšas – 1 000 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o kitą dalį piniginių lėšų – 8 641,05 Eur ir 50 Lenkijos zlotų, paimtų atliekant asmens kratą, kai bus įvykdyta nurodyto turto konfiskavimo procedūra, grąžinti S. O. A..

S. O. A. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybių patvirtinimo duomenų telefone „Huawei P9 LITE”).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. O. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu nuteistuoju šioje byloje – E. M. ir kitais nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

S. O. A. ir E. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, po to, kai E. M., ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 24 d., pateikė nenustatytiems asmenims savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o S. O. A., ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d., pateikė nenustatytiems asmenims savo vardu atidarytos AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, nenustatyti asmenys 2019 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu apgaule pateikė Prancūzijos įmonei „L. M. a. L. C.“ E. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra duomenis, kad tai neva tikra Prancūzijos įmonės „L. M. a L. C.“ verslo partnerių, įmonės „A. H. L.“, banko sąskaita, į kurią reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, po ko Prancūzijos įmonė „L. M. a. L. C.“, būdama suklaidinta, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), swift kodas (duomenys neskelbtini), per du kartus atliko mokėjimo pavedimus 5 361,95 Eur ir 25 221,60 Eur, viso 30 583,55 Eur, apie ką nenustatyti asmenys informavo E. M., o šis atliko šias finansines operacijas: 2019 m. rugsėjo 30 d. atliko 500 Eur mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“; 2019 m. spalio 1 d. atliko 200 Eur mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“; 2019 m. spalio 2 d. atliko 500 Eur mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „alga“; 2019 m. spalio 2 d. atliko 500 Eur mokėjimo pavedimą J. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „pinigų pervedimas“; 2019 m. spalio 2 d. 17:22 val. išgrynino 200 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B; 2019 m. spalio 2 d. 18:07 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B; 2019 m. spalio 3 d. 19.15 val. išgrynino 10 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B; 2019 m. spalio 3 d. 19:28 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H003/HB“, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 247.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 5 d., 09.45 val. nurodė E. M. pervesti dalį piniginių lėšų į S. O. A. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė šios sąskaitos rekvizitus, po ko E. M., vykdydamas jam duotus nurodymus, 2019 m. spalio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, atliko du mokėjimo pavedimus po 500 Eur, viso 1 000 Eur į S. O. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Grazinimas“), ir apie tai informavo nenustatytą asmenį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. spalio 5 d. 16.20 val., ir būdu apie pervestas iš E. M. banko sąskaitos pinigines lėšas informavo S. O. A., kuris 2019 m. spalio 5 d. 16:20 val. pervestas jam pinigines lėšas per du kartus išgrynino bankomate, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 369.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. M. 2019 m. spalio 5 d. 12.31 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H683/HB“, esančiame Vilniuje, Vikingų g. 3 , o 2019 m. spalio 6 d. 15.43 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 6 d. 20.30 val. nurodė E. M. pervesti dalį piniginių lėšų į N. N. T. N. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė šios sąskaitos rekvizitus, o E. M., vykdydamas jam duotus nurodymus, 2019 m. spalio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, atliko du mokėjimo pavedimus po 500 Eur, viso 1 000 Eur į N. N.T. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Grazinimas“), ir 2019 m. spalio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, atliko du mokėjimo pavedimus 500 Eur ir 100 Eur sumoms, viso 600 Eur, į N. N. T. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „Gražinimas“).

Be to, E. M. 2019 m. spalio 8 d. 11.15 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H043/HB“, esančiame Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B; 2019 m. spalio 9 d. 13.00 val. išgrynino 500 Eur bankomate Nr. „H665/HB“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, o laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. 21:30 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 21:46 val. skirtinguose AB „Swedbank“ bankomatuose, esančiuose adresu Vilniuje, Savanorių pr. 247, ir Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 39B, išgrynino 5 100 Eur. Šiais veiksmais E. M. ir S. O. A., veikdami kartu su kitais nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, Prancūzijos įmonės „L. M. a. L. C.“, didelės vertės turtą – 30 583,55 Eur.

2. Taip pat, S. O. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, o būtent už tai, kad jis, nenustatytu laiku ir būdu iš nenustatyto šaltinio įgijo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. P. vardu, kurią neteisėtai laikė iki 2020 m. sausio 29 d., kol ją, atlikdami asmens kratą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenskos g. 26, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. O. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei BK 214 straipsnio 1 dalį (SEB banko mokėjimo kortelės epizodas) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį, S. O. A., išteisinti. Tuo atveju, jei apeliacinio skundo prašymas dėl išteisinimo būtų atmestas, prašo atsižvelgti į pernelyg ilgą aptariamo baudžiamojo proceso trukmę ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį teismo parinkta apimtimi arba paskirti kitą bausmės rūšį, ją parenkant teismo nuožiūra, kartu atidedant tokios paskirtosios bausmės vykdymą teismo parinktam terminui, be kita ko, kartu apsvarstant galimybę skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis).

4. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu, yra nepagrįsta, kadangi priimta padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą, pažeidimus, nes surašytas nesilaikant jo turiniui keliamų reikalavimų, skundžiamoje nuosprendžio dalyje išdėstyti motyvai yra prieštaringi, padarytos teisinės išvados neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo, taip pat dėl to, kad jo (apelianto) kaltė nuosprendyje grindžiama prielaidomis, nors išvada dėl asmens kaltės negali būti grindžiama prielaidomis ir spėjimais, o visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Tokiu būdu, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu esmingai buvo pažeistos BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas. Aptarti skundžiamo nuosprendžio trūkumai, apelianto įsitikinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jo kaltės nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, abejonės ir prieštaravimai nepašalinti, atskiri bylos įrodymai nesugretinti, išvados nepagrįstos įtikinamais argumentais, tai yra, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų išsamiai nustatyti bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (mokėjimo priemonių duomenų epizodas), nepagrįstai taikė BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, o ne to paties straipsnio 5 dalies 1 punktą. Apelianto vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

5. Pirmiausia, dėl bendrininkavimo įvykdant nusikalstamą veiką, apeliantas skunde teigia, jog byloje esantys negausūs duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti neteisingai, dėl to jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu apgaulės būdu, neva bendrininkaujant su kitu nuteistuoju E. M. bei kitais nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijęs svetimą didelės vertės turtą. Pasak apelianto, šiuo atveju kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį esmė buvo tokia, kad jis ją įvykdė bendrininkaudamas su kitu nuteistuoju E. M. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Visgi, nei kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kokia gi buvo ta bendrininkavimo forma (BK 25 straipsnis) bei koks konkrečiai buvo jo vaidmuo šiuo atveju (BK 24 straipsnis), nei skundžiamame nuosprendyje nurodyta bei kaip nors motyvuota ar kaip nors kitaip teisės prasme įvertintos kaltinime nurodytos aplinkybės dėl veikos padarymo bendrininkaujant, išskyrus tai, kad nuosprendžio 40 puslapyje deklaratyviai nurodoma, jog aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkaudamas ir kad į tai atsižvelgtina skiriant bausmę (nuosprendžio 49 puslapis). Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nenurodžius, nei kuo pasireiškė toks bendrininkavimas, nei koks buvo jo vaidmuo, nei kokia tai buvo bendrininkavimo forma, buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

6. Apeliaciniame skunde S. O. A. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką dėl bendrininkavimo ir aptariamu bylos kontekste bendrininkavimo aspektu akcentuoja, kad jokie byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, kad jis kaip nors susitarė su kitais asmenimis veikti nusikalstamai, tai yra, kad turėjo tyčią, susitarimo su kitais asmenimis pagrindu, apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą ir kad tai padarė. Tokių aplinkybių bei bylos įrodymų nenurodė ir skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kuo ir kaip pasireiškė bendras jo veikimas tiek su kitu nuteistuoju E. M., tiek ir su kitais nenustatytais asmenimis. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo tiriama bei įrodinėjama, atitinkamai nebuvo ir nustatyta, kokia konkrečiai buvo kiekvieno iš asmenų, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, bendrininkų rūšis.

7. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, įskaitant ir neviešo pobūdžio veiksmus, be kita ko, buvo vykdoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei fiksavimas, atlikta daug kratų, mobiliojo ryšio telefonų, kompiuterių apžiūros ir kt., siekiant surasti ir nustatyti duomenis, bylojančius apie galimą jo bendrininkavimą su kitais asmenimis įvykdant aptariamą nusikalstamą veiką. Tai yra buvo: atlikta atitinkamų IP adresų, iš kurių buvo jungtasi prie jo (apelianto) AB „Šiaulių banko“ sąskaitos, į kurią buvo pervestas 1 000 Eur dydžio piniginės lėšos, analizė, tačiau jokių duomenų, kad prie jo banko sąskaitos būtų jungęsi kokie nors kiti asmenys, išskyrus jį, duomenų negauta; išanalizuotos jo (apelianto) tuo metu naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) išklotinės, tačiau nustatyta, kad elektroninių ryšių įvykių sujungimų su bylai reikšmingais MRT +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), užfiksuota nebuvo; išanalizuotos MRT Nr. +(duomenys neskelbtini) ir Nr. +(duomenys neskelbtini), priklausančių T. N. N. N., taip pat MRT +(duomenys neskelbtini), priklausiusio J. L., bei MRT Nr. +(duomenys neskelbtini), priklausiusio kitam nuteistajam E. M., išklotinės, tačiau elektroninių ryšių įvykių sujungimų su jo (apelianto) naudotu mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini), užfiksuota nebuvo. Pasak apelianto, šie bylos duomenys buvo ištirti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau jokių aplinkybių, kurios rodytų kokias nors jo (apelianto) sąsajas (kontaktus) su kitu nuteistuoju ar kokiais nors kitais asmenimis aptariamo kaltinimo ribose, kurios liudytų apie tai, kad jis bet kurioje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo stadijoje būtų taręsis dėl kokių nors nusikalstamų veiksmų, įskaitant ketinimą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nebuvo nustatyta. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta ir įrodyta, jog jis apskritai žinojo, turėjo žinoti ar galėjo žinoti apie tai, kad į jo banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos (1 000 Eur), kurių jis neprašė ir nelaukė, trečiųjų asmenų yra įgytos nusikalstamu būdu ir kad vien šių lėšų gavimas kažkokiu tai būdu reiškia, jog jis nusikalstamai veikė kartu su kokiu nors kitu asmeniu, turėdamas aiškų tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą. Be to, pasak apelianto, byloje niekaip nebuvo įrodinėjama bei nebuvo įrodyta, kad jis žinojo ir (arba) galėjo žinoti, jog asmenys, kuriems jis vėliau perdavė į jo banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas, prieš tai jas išgryninęs (dėl pinigų pervedimo į jo banko sąskaitą bus pasisakoma vėliau), yra kokios nors galimos nusikalstamos veikos bendrininkai.

8. Nuteistasis skunde pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kitas nuteistasis E. M. parodė, kad jis niekada ir jokiais būdais nėra bendravęs su juo (apeliantu), jo nepažinojo ir niekada nebuvo matęs ir kad apskritai iki kol nesusipažino su bylos medžiaga, nežinojo, kas tai per asmuo. Pasak apelianto, šiuo atveju bylos duomenys leidžia teigti, jog kitas nuteistasis E. M. nesuvokė atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, buvo suklaidintas trečiųjų asmenų, prisidengusių išgalvotais asmens duomenimis, todėl, akivaizdu, jog tarp jo ir kito bylos nuteistojo objektyviai negalėjo būti kokio nors nusikalstamo bendrininkavimo, kadangi E. M. akivaizdžiai nesuvokė savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Anot nuteistojo, anksčiau aptarti argumentai, paremti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtais duomenimis, neginčijamai patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra įrodytas joks jo kokių nors, be kita ko, nusikalstamų, veiksmų bendrumas su kokiais nors kitais asmenimis tiek dėl susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek dėl bendros tyčios atlikti įstatymu uždraustus veiksmus, tai yra, šiuo atveju nebuvo nustatytas ir įrodytas subjektyvusis bendrininkavimo požymis – jo suvokimas, jog tuo metu, kai į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, jis, bendrai su kitais asmenimis, dalyvavo kokiuose nors nusikalstamuose veiksmuose.

9. Apibendrindamas apeliantas skunde nurodo, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, deklaratyviai konstatavęs, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta jam bendrininkaujant su kitu nuteistuoju E. M. bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, to niekaip nepagrindė, neišdėstė aiškių argumentų, kaip kito nuteistojo E. M. veiksmai, bendraujant su asmeniu, prisistačiusiu „J. W.“, ar kokių nors kitų nenustatytų asmenų veiksmai, yra susiję su juo ir šiuo atveju kaip privaloma įrodyti bendrininkų bendra tyčia (subjektyvioji bendrininkavimo pusė), siekiant įvykdyti inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta byloje esančiais duomenimis (įrodymais). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, tinkamai neatskleidė (nemotyvavo), kokiais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, patvirtinta tiesioginė jo, kaip neva nusikalstamos veikos bendrininko, tyčia bendrai iš anksto susitarus veikti su kitais asmenimis, siekiant pasisavinti didelės vertės svetimas Prancūzijos įmonės „L. M. a. L. C.” lėšas. Dėl to, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu. Pasak apelianto, tinkamu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų, tačiau, kaip matyti iš pateiktų argumentų, šio reikalavimo, pripažįstant jį bendrininkavus padarant nusikalstamą veiką, taip pat nebuvo laikomasi. Apelianto įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nemotyvavimas, nustatant bendrininkų susitarimą ir tyčią, negali būti laikomas tinkamu, t. y. tokiu, kokio reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, ir šias nuostatas pažeidžia, dėl to ir skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

10. Dėl pripažinimo kaltu įvykdžius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamu klausimu, visų pirma, nurodyta tai, jog jo parodymai dėl to, kad 1 000 Eur į jo sąskaitą buvo pervesta jo pažįstamo asmens K. prašymu ir kuriam vėliau jis padėjo dalį šių pinigų iškeisti į Nigerijos valiutą – nairus, o dalį – 500 Eur grąžino grynais pinigais, prieš tai juos išgryninęs bankomate, yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Pasak apelianto, kaip vieną iš tokių „įrodymų“ teismas įvardina tai, kad jis neabejotinai suprato, jog veikė ne vienas ir jo, bendrai su kitais asmenimis atliekami veiksmai, yra nusikalstami – nėra teisėti. Tačiau padaręs šią išvadą ir ja grįsdamas jo kaltę, pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, kokie bylos įrodymai pagrindžia šią teismo išvadą. Todėl, nekartojant anksčiau nurodytų argumentų dėl neįrodyto jo bendrininkavimo kokioje nors nusikalstamoje veikoje, apelianto teigimu, konstatuotina, jog nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo „supratimo dalyvaujant nusikalstamoje veikoje“, nėra pagrįsta jokiais bylos įrodymais, tokių įrodymų nėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Pasak apelianto, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas bylos įrodymų vertinimas, kuomet išvada dėl jo supratimo dalyvavus nusikaltimo padaryme, nenurodant, kokie bylos įrodymai tai patvirtina, nepagrįstai suvaržo jo teisę į gynybą, nes nėra galimybės suprasti, nuo ko jis turėtų gintis.

11. Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma ir tai, jog abejotina, kad mažai pažįstamas asmuo, šiuo atveju K., nemažą pinigų sumą būtų vedęs į jo (apelianto) banko sąskaitą vien tik tam, kad jie būtų iškeisti į Nigerijos valiutą – nairus. Skundžiamame nuosprendyje teismas darė subjektyvią prielaidą, jog tokia valiutos keitimo procedūra yra sudėtinga ir kad tokiu būdu yra norima paslėpti veiksmus atliekančių asmenų kėslus, nors nepaaiškino, ką jis turėjo omenyje. Anot pirmosios instancijos teismo, valiutos keitimo procedūros sudėtingumas pasireiškė tuo, kad pinigai į jo banko sąskaitą buvo pervesti tik tam, kad dalis (500 Eur) jų būtų iškeista į Nigerijos valiutą – nairus, o likusi dalis (500 Eur) perduota juos pervedusiam jo pažįstamam asmeniui K.. Tačiau, apelianto vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos kiek kitokios faktinės aplinkybės nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, nuosekliai parodė, kad tą dieną, kuomet į jo banko sąskaitą buvo pervesta 1 000 Eur suma, jis šių pinigų nelaukė ir nežinojo, kas juos jam pervedė, nes pinigai buvo pervesti jam nepažįstamo asmens – E. M.. Tik po šių pinigų gavimo, po kurio laiko su juo susisiekė jo pažįstamas asmuo, vardu K., kuris ir paprašė paslaugos dėl valiutos pakeitimo. Apklausiamas teisme jis (apeliantas) nurodė, jog toks prašymas nėra neįprastas, nes jis anksčiau ir kitiems asmenims buvo padėjęs dėl valiutos pakeitimo. Apelianto vertinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokia valiuotos pakeitimo procedūra nėra nei sudėtinga, nei neįprasta. Jis teisme nuosekliai paaiškino, jog Lietuvoje nėra valiutos keitimo punktų, kur būtų galima pirkti arba parduoti Nigerijos valiutą – nairus ir vietoje jų gauti eurus ar kokią nors kitą norimą valiutą, todėl šiuo atveju, kai jo paprašė padėti aptariamu klausimu, jis sutiko. Apeliantas pabrėžia, jog, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, jo paprašė pakeisti ne dalį, o visus jam pervestus 1 000 Eur. Kaip ir nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme, žinodamas, jog kitas jo pažįstamas asmuo, vardu A., nori Nigerijos valiutą – nairus išsikeisti į eurus, tačiau tik 500 Eur apimtyje, K. banko sąskaitos numerį persiuntė šiam pažįstamam A., kuris, kiek jam žinoma, 500 Eur apimtyje į K. banko sąskaitą pervedė nairus ir apie tai informavo jį (apeliantą), po ko jis (apeliantas) bankomate išgryninęs gautus 1 000 Eur, susitikęs su K. atidavė 500 Eur, o likusius 500 Eur perdavė pažįstamam A., kuris į K. sąskaitą buvo pervedąs Nigerijos nairus už 500 Eur sumą. Pasak apelianto, svarbu pažymėti, jog apklausiamas teisme jis parodė, jog jo banko sąskaitos numeris buvo žinomas Afrikos šalių asmenims, gyvenantiems Lietuvoje, nes jam teikiant jiems plaukų kirpimo paslaugas, jie atsiskaitydavo tiek grynaisiais pinigais, tiek ir pavedimais į banko sąskaitą. Aplinkybes dėl plaukų kirpimo paslaugos teikimo bei pinigų mokėjimo į jo (apelianto) sąskaitą, patvirtino teisme apklausti liudytojai A. A. bei I. C. A., tačiau šių, jam palankių, bylos duomenų teismas selektyviai nevertino, niekaip to nemotyvuodamas, tuo pažeisdamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

12. Taip pat apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog jo parodymus, kad jis nelaukė pinigų (1 000 Eur), paneigia jo prisijungimai prie banko sąskaitos. Kadangi prisijungimų prie sąskaitos per dieną būdavo po keletą, teismo vertinimu, tam yra tik vienintelis paaiškinimas – jis laukė apgaule įgytų pinigų. Be to, skundžiamame nuosprendyje akcentuodamas, jog prie jo banko sąskaitos nagrinėjamam kaltinimui aktualiu laikotarpiu, pagal IP adresų duomenis, buvo jungtasi iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, teismas darė prielaidą, jog jis tuo metu keliavo, o tai „nėra pigus reikalas“, todėl, jeigu jau jis turėjo galimybę keliauti, vadinasi padarė ir jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau, padaręs šią abejotiną prielaidą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog net jeigu šios abejonės būtų vertinamos jo naudai, kiti bylos įrodymai (tiesioginiai ir netiesiogiai), neginčijamai patvirtina jo kaltę. Nuteistasis S. O. A. dėl minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde pažymi, kad dėl šių aplinkybių, tai yra tiek dėl prisijungimų prie banko sąskaitos, tiek dėl neva buvusių kelionių aplinkybių, jis apskritai nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (dėl to, pasak apelianto, jis turėtų būti apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą), todėl skundžiamame nuosprendyje esanti pirmosios instancijos teismo išvada yra paremta ne kokiais nors objektyviais duomenimis, o grįsta išimtinai subjektyvia nuosprendį priėmusio teisėjo interpretacija bei prielaidomis. Pasak apelianto, tam, kad būtų galima vertinti, ar nuosprendyje nurodytu laiku prisijungimai (jų dažnumas) prie jo banko sąskaitos yra kuo nors neįprasti ar išskirtiniai, šie duomenys turėtų būti palyginti su jo prisijungimais prie banko sąskaitos kokiu nors kitu laikotarpiu ir tik po to būtų galima daryti išvadas dėl „aktyvaus“ ar neįprasto dažnumo jungiantis prie banko sąskaitos, tačiau šiuo atveju, byloje tokių duomenų nėra, jų nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

13. Apelianto teigimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Tai, pirmiausia, pasakytina apie teismo išvadas dėl „sudėtingos“ pinigų pervedimo ir valiutos keitimo schemos, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekaip nebuvo paneigti jo parodymai, kad jo banko sąskaitos duomenys buvo žinomi plačiam ratui asmenų, tai nenurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Antra, vien tik tai, kad bylą nagrinėjusiam teisėjui aptarta valiutos pakeitimo schema subjektyviai atrodo neįprasta ar sudėtinga, niekaip nepaneigia jo aptariamu aspektu duotų parodymų, kad Lietuvoje nesant galimybės oficialioje valiutos keitykloje pasikeisti valiutą, čia gyvenantys Afrikos šalių piliečiai, padėdami vienas kitam, būtent ir naudojasi nurodyta schema. Apelianto vertinimu, asmens pripažinimas kaltu padarius nusikaltimą, remiantis subjektyviai suvokiamu „taip negali būti“, vadovaujantis principu „tikiu, netikiu“, kaip kad ir nutiko šiuo atveju, o ne vadovaujantis byloje esančiais duomenimis (įrodymais), negali būti pripažintas atitinkantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, apelianto teigimu, jis nuo pat pirmos apklausos davė nuoseklius parodymus apie pinigų (1 000 Eur) gavimo aplinkybes. Analogiškus parodymus davė ir apklausiamas teisme. Visgi, šiuo atveju, byloje nebuvo atlikti jokie veiksmai, nesurinkti jokie duomenys, kurie kaip nors paneigtų jo parodymus dėl asmenų K. bei A. faktinio ir realaus egzistavimo bei atitinkamai jų vaidmens nagrinėjamoje situacijoje. Todėl, pasak apelianto, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo pasirinktas bylos įrodymų vertinimas, kuomet, byloje nesant paneigtiems jo parodymams ir jų teisingumui patikrinti nebuvo imtasi visiškai jokių veiksmų, remiantis išimtinai subjektyviu supratimu, o ne bylos duomenų visetu, buvo padaryta išvada, jog nėra pagrindo tikėti jo parodymais. Apelianto įsitikinimu, neabejotina, jog toks bylos įrodymų vertinimas, turint išankstinę jo kaltės prezumpciją, kuri teismo priimta kaip nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo, taip pat be jokių svarių įrodymų padarius išankstinę išvadą, kad jis suprato dalyvaujantis nusikaltimo padaryme, negali būti pripažintas kaip teisingas bei pagrįstas.

14. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad anksčiau nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, net ir atlikus byloje esančių duomenų tyrimą, liko nepaneigti jo nuoseklūs parodymai dėl to, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, jo buvo pervesti 1 000 Eur bei kokie buvo tolimesni jo veiksmai šiuo aspektu. Viskas, kas buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra tik tai, kad kitas nuteistasis –E. M. iš savo banko sąskaitos 2019 m. spalio 5 d. į jo (apelianto) banko sąskaitą dviem pavedimais po 500 Eur pervedė 1 000 Eur, po ko jis (apeliantas), išgryninęs bankomate, pinigus perdavė pažįstamiems asmenims A. bei K., vienas kurių – K., buvo nurodęs, kad tai jis yra tikrasis pinigų gavėjas ir siuntėjas bei jų savininkas. Pasak apelianto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, kad asmeniui, su kuriuo programėlės „Hangout“ pagalba bendravo kitas nuteistasis E. M., savo banko sąskaitos numerį perdavė jis (apeliantas) pats ar koks nors trečiasis asmuo, vykdydamas jo pavedimą ar su jo žinia, turint tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą. O dar svarbiau yra tai, jog byloje apskritai nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad jį (apeliantą) sieja kokie nors ryšiai tiek su kitu nuteistuoju E. M., tiek su kokiais nors kitais asmenimis, kurie suklaidino Prancūzijos įmonę „L. M. a. L. C.“ dėl to, į kokią banko sąskaitą, kur turi būti pervestos piniginės lėšos. Apelianto vertinimu, dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad jo atžvilgiu byloje nebuvo pagrįsti esminiai objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – apgaulės ir padarytos žalos priežastingumas, tyčia užvaldyti svetimą turtą ir padaryti atitinkamos žalos kitam asmeniui. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesilaikė apeliaciniame skunde nurodytų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, padarė netinkamą išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

15. Dėl pripažinimo kaltu įvykdžius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (SEB banko mokėjimo kortelės epizodas) nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmiausia, teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog bylos įrodymai paneigia jo (apelianto) duotus parodymus apie tai, jog M. P. vardu išduotą SEB banko kortelę jis buvo gavęs iš paties M. P. kaip užstatą dėl jam paskolintų 500 Eur. Nuosprendyje teigiama, kad duodamas parodymus jis parodė, jog iš M. P. gavo banko kortelę ir kad žinojo, jog joje yra 500 Eur. Pasak apelianto, šie nuosprendyje esantys teiginiai neatitinka jo duotų parodymų ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Parodymus dėl aptariamo epizodo jis davė 2022 m. liepos 21 d. teismo posėdyje ir šio posėdžio garso įraše yra užfiksuota (garso įrašas nuo 06:22 min.), kad duodamas parodymus jis aiškiai nurodė, jog M. P. paskolino 500 Eur, o iš jo gavo jo banko kortelę kaip užstatą (garantą), jog pinigai bus grąžinti. Netgi į teismo užduotą klausimą, ar jis žinojo, ar banko kortelėje buvo pinigų, atsakė, jog nežinojo (posėdžio garso įrašas nuo 10:05 min.).

16. Antra, apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog M. P. į savo banko sąskaitą buvo gavęs 21 328 Eur pavedimą iš bendrovės „A. L.“, todėl teismas netiki jo (apelianto) parodymais dėl pinigų paskolinimo M. P. ir kad M. P. dėl to jam (apeliantui) kaip užstatą davė savo bankinę kortelę. Pasak apelianto, iš šių skundžiamo nuosprendžio argumentų, nors jais tiesiogiai ir nepasakyta, būtų galima suprasti tai, jog neva M. P. turėjo pinigų ir jam nebuvo būtinybės jų skolintis iš jo (apelianto), tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į kitus byloje esančius duomenis, o būtent – paties M. P. parodymus, kurie minėtą teismo išvadą paneigia. M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į savo sąskaitą gautus pinigus, jo teigimu apie 20 000 Eur, jis išgrynino ir perdavė savo giminaičiui D. (2 t., b. l. 159–162), kuris, kaip vėliau tapo žinoma, yra Ukrainos pilietis D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, kitaip tariant, bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. P. jokios finansinės naudos dėl to, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesti minėti pinigai, neturėjo.

17. Trečia, nuteistasis pažymi, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, taip pat nurodė, jog jo parodymus dėl M. P. banko kortelės įgijimo aplinkybių, taip pat paneigia paties M. P. parodymai, kad jis jam (apeliantui) savo bankinės kortelės davęs nebuvo. Visgi, apelianto teigimu, iš byloje esančio 2020 m. kovo 19 d. apžiūros protokolo (2 t., b. l. 185–205) matyti, kad M. P., ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 20 d., padarė savo SEB banko kortelės fotonuotrauką, kurią, kaip galima matyti iš 2020 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo priedų (2 b. t., b. l. 139–153), ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, persiuntė jam (apeliantui). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, 2023 m. kovo 10 d., teismo posėdyje buvo išklausytas telefoninis pokalbis, vykęs 2019 m. gruodžio 24 d., 15:48 val. tarp jo (apelianto) ir M. P., kurio metu jam pasakius, kad M. P. reikės nuvykti į Medicinos banką paimti pinigus ir po to susitikti su jo (apelianto) draugu ir perduoti jam pinigus, M. P., dėl anglų kalbos žinių stygiaus, netiksliai supratęs tai, kas jam buvo sakoma, nurodė: „gerai, bet aš neturiu kortelės. Tu turi kortelę“ ir vėliau pakartojo: „Tai, kad aš neturiu banko kortelės“. Apelianto vertinimu, iš nurodytų bylos duomenų, be kita ko, garso įrašo turinio, yra akivaizdu, kad M. P., kuris savo vardu turėjo išsiėmęs tik vieną lietuvišką banko kortelę, išduotą AB SEB banko, ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 20 d., ją turėjo pas save, o 2019 m. gruodžio 24 d., pokalbio telefonu su juo (apeliantu) metu aiškiai patvirtino, jog žino, kad ši banko kortelė tuo metu buvo pas jį (apeliantą) ir dėl to jam (apeliantui) neišsakė jokių pretenzijų, priekaištų ar prieštaravimų. Kitaip tariant, šie bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad jis (apeliantas) M. P. vardu išduotą AB SEB banko kortelę turėjo su kortelės savininko –M. P. žinia bei sutikimu. Tačiau skundžiamame teismo nuosprendyje šie svarbūs bylos duomenys visiškai nebuvo aptarti bei įvertinti, o tai, apelianto teigimu, leidžia pagrįstai teigti, jog, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino selektyviai, atsietai vienus nuo kitų, vadovavosi bei pirmenybę suteikė išimtinai tiems bylos duomenis, kurie neva pagrindžia jo kaltę, visiškai neatsižvelgdamas į jį teisinančius objektyvius bylos duomenis.

18. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje kaip reikšminga aplinkybė nurodoma tai, kad dar 2019 m. gruodžio 12 d. jis (apeliantas) disponavo M. P. SEB banko mokėjimo kortelės ir sąskaitos išrašo duomenimis, užfiksuotais atitinkamose fotonuotraukose, kurias, kaip nurodė pats teismas, jis buvo gavęs iš to paties M. P.. Anot apelianto, visų pirma, neaišku, kodėl teismas nurodė būtent „2019 m. gruodžio 12 d.“ datą, nes iš minėto 2020 m. kovo 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad SEB banko kortelės fotonuotrauka buvo padaryta 2019 m. gruodžio 20 d., o 2019 m. gruodžio 12 d. padaryta Luminor banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti 21 328 Eur, išrašo nuotrauka niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu kaltinimu. Antra, pats teismas pripažino, jog šias fotonuotraukas jam (apeliantui) atsiuntė pats M. P., todėl nesuprantama, kaip šie duomenys kaip nors įrodo jo kaltę. Trečia, kaltinimas jam buvo pareikštas dėl neva neteisėto disponavimo svetima, M. P. išduota, bankine kortele, o ne dėl kokių nors kitų veiksmų, todėl nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad pats M. P. jam atsiuntė savo bankinės kortelės fotonuotrauką, įrodo, kad jis (apeliantas) neteisėtai disponavo aptariama bankine kortele.

19. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo yra įrodyta, nuosprendyje išvardino ir kitus įvairius bylos duomenis (nuosprendžio 42–44 psl. (pirma, antra pastraipos)), tačiau išvardinęs šiuos duomenis dėl jų įrodomosios vertės nieko nenurodė, niekaip nemotyvavo, kaip jie patvirtina jo kaltę dėl pareikšto kaltinimo. Be to, pasak apelianto, nuosprendyje teigiama, kad jo bendravimą telefonu su M. P. ir dėl pinigų išgryninimo, patvirtina nuo 2019 m. gruodžio 31 iki 2020 m. sausio 4 d. užfiksuoti pokalbiai vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, tačiau nėra nurodyta ar kaip nors kitaip motyvuota nei kokie konkretūs pokalbiai telefonu, nei kokias jam pareikšto aptariamo kaltinimo aplinkybes jie konkrečiai patvirtina. Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl M. P. banko kortelės panaudojimo, be kita ko, dėl panaudojimo išgryninant pinigus. Duodamas parodymus jis nurodė, kad niekada minimos kortelės nenaudojo, ką patvirtina ir M. P. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurios metu jis parodė, jog prisijungęs prie elektroninės bankininkystės matė, kad jokios finansinės operacijos su aptariama kortele atliekamos nebuvo (2 t, b. l. 181). Todėl, anot apelianto, visiškai nesuprantama, ką skundžiamame nuosprendyje norėjo pasakyti teismas, teigdamas apie buvusius jo pokalbius telefonu su M. P.. Nuteistojo vertinimu, akivaizdu, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas procesinis elgesys, kuomet jo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą (BK 214 straipsnio 1 dalis) grindžiama apibendrintais teiginiais, aiškiai nenurodant, ką konkrečiai koks bylos įrodymas patvirtina, selektyviai paimant atskiras, tik neva jo kaltę patvirtinančias, konkrečių bylos duomenų dalis, tačiau visai neatsižvelgiant į jį teisinančius bylos įrodymus, neatitinka ir nėra suderinamas su BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis.

20. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad apskritai kalbant apie byloje esančius duomenis, gautus vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą bei tai, ar jie pripažintini įrodymais, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta, jog dar ikiteisminio tyrimo metu jį organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras, 2020 m. lapkričio 1 d. nutarimu buvo nurodęs sunaikinti visus šiuos duomenis, nes tyrimui reikšmingų aplinkybių užfiksuota nebuvo (3 t., b. l. 97–98), tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai nieko nepasisakė, nors jo kaltę grindė ir šiais duomenimis. Todėl, pasak apelianto, šiuo aspektu yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Be to, apeliantas skunde pažymi, kad į bylą pateiktuose telefoniniuose pokalbiuose, gautuose atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, nėra absoliučiai jokios informacijos, kuri kaip nors būtų susijusi su pareikštais kaltinimais. Matyt tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo pateiktas ir vienas pokalbis, pats pirmas, kuris teisina jį dėl neva neteisėto M. P. banko kortelės įgijimo ir laikymo. Apibendrindamas nurodytus duomenis apeliantas teigia, kad aptarti bylos duomenys aiškiai liudija, jog M. P. neginčijamai žinojo, kad jam išduota SEB banko kortelė buvo pas jų (apeliantą), ką jis patvirtino telefoninio pokalbio metu, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį (apeliantą) kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, netinkamai vertino bylos įrodymus ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, todėl jis naikintinas.

21. Dėl bausmės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pernelyg griežta, parinkta netinkama bausmės rūšis, neatsižvelgta į tai, kad baudžiamasis procesas, atsižvelgiant į veikų pobūdį, kaltinamųjų skaičių, truko pernelyg ilgai, t. y. ilgiau nei trejus metus. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galutinę subendrintą bausmę (įskaičiavus sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką) jam paskyrė 320 MGL (16 000 Eur) dydžio baudą. Apelianto manymu, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, tokia bausmė jam yra pernelyg griežta, kadangi jis neturėtų jokių finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio baudą, todėl prašo teismo pakeisti bausmės rūšį, teismo nuožiūra parenkant kitą bausmės rūšį, kartu atidedant tokios bausmės vykdymą teismo parinktam terminui (BK 55 straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis), arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo aspektu nuteistasis skunde pažymi, kad pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Pasak apelianto, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 11 d., baigtas surašant kaltinamąjį aktą 2020 m. gruodžio 30 d., skundžiamas teismo nuosprendis priimtas tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. Taigi visas baudžiamasis procesas truko 44 mėnesius. Dėl jo kaltės nebuvo atidėtas nei vienas bylos posėdis, jis visada laiku atvykdavo kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, tai yra jis visada tinkamai vykdė savo procesines pareigas, ir nėra jokios jo kaltės dėl to, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei nurodytą teismų praktiką, aptariamas procesas truko tokį nepateisinamai ilgą laiko tarpą. Visgi, apelianto teigimu, šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje niekaip nebuvo aptartos ir įvertintos, o tai leidžia teigti, jog tiek pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis, tiek ir bausmės (baudos) dydis, negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir jame išdėstytus prašymus išteisinti S. O. A. arba, pripažinus jo kaltę, pakeisti nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę – baudą arba skirti kitą bausmę, nes S. O. A. neturi galimybės sumokėti tokią baudą. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Anot prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, priimtas ištyrus visus surinktus duomenis, juos patikrinus, įvertinus tiek atskirai, tiek jų visumą, o duomenų vertinimas ne taip, kaip to norėtų suinteresuota šalis, savaime nedaro vertinimo neteisingu, kai kiti įrodymai kaltę pagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. O. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamą Vilniaus miesto teismo nuosprendį, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, logiškas ir nors lakoniškai, tačiau motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą.

24. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018).

25. Šios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Dėl S. O. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį

26. Kaip matyti iš byloje esančio nuteistojo E. M. susirašinėjimo „Google Hangout“ paskyroje, asmuo, kuris įvardintas kaip „J. W.“, 2019 m. spalio 4 d. 5.13 val. nurodė E. M. pervesti 10 000 Eur į Belgijoje esantį banką. Kiek vėliau, 2019 m. spalio 5 d. 9.45 val. E. M. buvo nurodyta 8 000 Eur pervesti į S. O. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, tačiau E. M. nurodžius, kad dėl banko apribojimų jis negali to padaryti, jam 2019 m. spalio 5 d. 9.49 val. nurodoma pervesti 1 000 Eur į minėtą S. O. A. sąskaitą. E. M. 2019 m. spalio 5 d. 10 val. nurodo, kad padarė du pavedimus po 500 Eur (2 t., b. l. 3, 4, 18–20). Iš banko sąskaitų išrašų iš tiesų matyti, kad E. M. pervedė 1 000 Eur į nuteistojo S. O. A. sąskaitą dviem pavedimais po 500 Eur ir pavedimo paskirtyje nurodė „Grazinimas“ (žr. 1 t., b. l. 66, 79, 80). Ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 5 d. 16.20 val. S. O. A. buvo informuotas apie pervestas lėšas ir 16.20 val. per du kartus paėmė pinigus iš bankomato, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369 (1 t., b. l. 65–67, 84, 85). Dėl to ginčo nėra, tai objektyvūs bylos duomenys, kurie S. O. A. tiesiogiai sieja su E. M. ir nusikalstama veika. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal duomenis iš AB „Šaulių banko“, prie nuteistojo S. O. A. interneto banko (kur buvo ir aptariama sąskaita) 2019 m. spalio 5 d. buvo jungtasi du kartus – nuo 15.30 val. iki 15.37 val. ir nuo 20.09 val. iki 20.13 val., kas taip pat yra objektyvūs bylos duomenys (1 t., b. l. 84). Šias aplinkybes patvirtino ir pats S. O. A., nes jis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam ant ekrano iššoko pranešimas ir jis, prisijungęs per AB „Šiaulių bankas“ programėlę, pasitikrino pavedimo informaciją (10 t., b. l. 66). Vėliau, 2019 m. spalio 6 d., nenustatytas asmuo nurodo E. M. pervesti pinigus į N. N. T. N. banko sąskaitą. E. M. 2019 m. spalio 7 d. padaro du pavedimus po 500 Eur į nurodyto asmens sąskaitą, pavedimų paskirtį ir vėl įvardindamas kaip „Grazinimas“. Šios aplinkybės rodo, kad E. M. ir vėl veikė pagal tokią pat schemą.

27. Ikiteisminio tyrimo metu S. O. A. paaiškino, kad iš pradžių jis nieko nežinojo apie į jo banko sąskaitą pervestus pinigus. Būdamas pas sužadėtinę (aut. past. – sužadėtinė E. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini)) pamatė, kad į jo banko sąskaitą yra pervesti pinigai. Tie pinigai buvo pervesti iš lietuviškos banko sąskaitos, bet jis nesuprato, už ką. Vėliau, jam į jo tuo metu naudojamą „Whatss app“ numerį, jam einant savo reikalais, parašė jo pažįstamas vardu K., kuris paprašė vienos paslaugos – kad jis (S. O. A.) jam pakeistų eurus į nairas (Nigerijos valiuta). Pasakė, kad jam į jo banko sąskaitą yra pervestos piniginės lėšos ir kad tai tie pinigai, kurie turi būti pakeisti į nairas. Kai jo (pažįstamo) paklausė, kodėl pinigai į jo (S. O. A.) banko sąskaitą, atidarytą AB „Šiaulių bankas“, buvo pervesti ne iš K. vardu atidarytos banko sąskaitos, pažįstamas jam pasakė, kad jo banko sąskaitoje tuo metu nebuvo piniginių lėšų ir todėl pinigai buvo pervesti iš lietuvio banko sąskaitos (iš E. M. banko sąskaitos). Jis sutiko pagelbėti pažįstamam. Jis iš anksčiau žinojo iš A., kad pastarasis nori iškeisti nairas į eurus. K. atsiuntė jam per „Whatss app“ savo sąskaitos numerį, tuomet jis nusiuntė tą numerį A.. Tuomet A. informavo jį, kad pinigus pervedė į nurodytą K. sąskaitą. Tuomet S. O. A. jau informavo K. apie pinigų pervedimą. Po to jis grąžino K. grynais 500 Eur, o kitus 500 Eur grynais atidavė A.. Prieš tai jis minėtas pinigines lėšas išgrynino bankomate. Asmens vardu K. jokių kitų duomenų nuteistasis neturi, žino tik tai, kad jis iš Nigerijos, susipažino žaisdamas futbolą. Anot nuteistojo, asmeniui, vardu K., savo sąskaitos numerio nėra perdavęs, pastarasis jo sąskaitos numerį galėjo sužinoti iš kitų afrikiečių, kurie ateina pas jį kirptis, nes jis leidžia jiems už kirpimą padaryti pavedimus. Kai kurie iš jam pažįstamų asmenų vykdo valiutos keitimo operacijas, tai yra keičia eurus į jų vietinę valiutą – nairas bei atlieka mokėjimo pavedimus į Nigerijos bankuose kitų asmenų vardu atidarytas sąskaitas. A. nuteistasis asmeniškai taip pat nepažįsta, matydavo jį ateinantį žiūrėti, kaip jie žaidžia futbolą. Jis neturi asmens, vardu A., kitų duomenų, nežino jo kontaktinių duomenų, taip pat nežino jo pavardės, gimimo metų bei gyvenamosios vietos. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis davė iš esmės panašius parodymus, bet jau papildomai nurodė, kad K. buvo jo klientas, kad jį yra keletą kartų kirpęs. Kai atėjo pavedimas, jis buvo su sužadėtine, gavo pranešimą į telefoną, nežinojo, kodėl gavo tuos pinigus. Pakalbėjo su sužadėtine, kad nežino vardo, iš kurio gavo pinigus, ji pasiūlė pasižiūrėti „Google“. Jie patikrino vardą, nebuvo jokios informacijos apie šį vardą. Šioje vietoje nuteistasis parodymus pakeitė ir nurodė, kad jis tuomet su sužadėtine išsiskyrė, ji nuėjo į parduotuvę, o jis pas draugą. Kai atvyko pas draugą, gavo SMS ar skambutį. K. pranešė, paklausė, ar jis gavo du pavedimus po 500, jis pasakė, kad taip. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo nurodęs, kad į jo tuo metu naudojamą „Whatss app“ numerį, jam einant savo reikalais, parašė jo pažįstamas vardu K.. Taip pat, teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis papildomai nurodė, kad susisiekęs su A., pastarajam paaiškino, kas nori pasikeisti pinigus, o A. pasakė, jog turi nairų už 500 Eur. Tuomet jis informavo K., pastarasis sutiko šią sumą išsikeisti, atsiuntė Nigerijos banko sąskaitos numerį, o jis (nuteistasis) persiuntė, kad padarytų pavedimą. Jis (nuteistasis) pinigus davė grynais, nes pinigus išsiėmė iš bankomato. Anot nuteistojo, tą pačią dieną jis pirma prie BIG (aut. past. – Vilniuje, Ukmergės g. 369) susitiko A. ir jam atidavė grynus pinigus, o vėliau tą pačią dieną jis susitiko prie BIG K. ir jam atidavė jo pinigus. Teisėjų kolegija tokius kaltinamojo parodymus dėl gautų pinigų keitimo į nairas vertina kaip nelogiškus, neįtikinančius, prieštaringus ir nepagrįstus kitais bylos duomenimis, todėl jais nesivadovauja.

28. Teisėjų kolegija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. O. A. pateiktą versiją apie eurų keitimą į nairas vertina kaip sudėtingą, nelogišką ir nerealią. Versija sudėtinga tuo požiūriu, kad, anot S. O. A., jam teko organizuoti daug veiksmų: 1) K. persiuntė 1 000 Eur per nuteistojo E. M. sąskaitą S. O. A., nes jam reikėjo nairų; 2) K. per „Whatss app“ susisiekė su S. O. A., taip pat nusiuntė jam savo sąskaitos numerį; 3) S. O. A. susisiekė su A. ir nusiuntė jam iš K. gautą sąskaitos numerį, nes pastarajam reikėjo 500 Eur; 4) A. pervedė K. nairų už 500 Eur; 5) K. įsitikino, kad į jo sąskaitą pervestos nairos už 500 Eur; 6) S. O. A. bankomate išgrynino per nuteistojo E. M. sąskaitą iš K. gautus 1 000 Eur; 7) tą patį vakarą prie BIG 500 Eur atidavė grynais A.; 7) tą pati vakarą prie BIG atidavė 500 Eur K.. Suprantama, kad versijos sudėtingumas savaime nereiškia versijos nerealumo, kita vertus, tam tikromis aplinkybėmis sudėtinga versija gali būti nelogiška bei nereali, ypač atsižvelgiant į laiko tarpą, per kurį visi šie nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti, kaip susiklostė ir šioje situacijoje.

29. Versija nelogiška tuo požiūriu, kad S. O. A., kaip tarpininkas, į kurio sąskaitą buvo pervedami eurai, visiškai nereikalingas, užtektų „Whats App“ bendravimo programėle (būtent taip, anot nuteistojo S. O. A., jie tarpusavyje bendravo) informuoti savo mažai pažįstamą asmenį, norintį išsikeisti nairas į eurus, apie tai, kad yra asmuo, norintis išsikeisti eurus į nairas, tokiu būdu nebūtų jokio poreikio gauti svetimus pinigus į savo sąskaitą, juos gryninti ir dar perdavinėti juos fiziškai tik iš matymo pažįstamiems asmenims, juo labiau viską darant neatlygintinai (kaltinamasis pats teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tai darė visiškai neatlygintinai). Be to, visiškai nelogiška pervesti 1 000 Eur mažai pažįstamam asmeniui, ypač iš anksto, net neįsitikinus, ar jis tau gali padėti, sutinka, ar tai kainuos ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. O. A. nenurodė, kiek pinigų buvo jo prašoma iškeisti į nairas. Tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė buvęs prašomas pakeisti į nairas visą 1 000 Eur sumą, kita vertus S. O. A. iš bankomato išgrynino ne 1 000 Eur, o, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, paėmė du kartus po 700 Eur. Be to, itin nelogiškas nuteistojo paaiškinimas atrodo dar ir todėl, kad visus šiuos veiksmus S. O. A. pradėjo daryti iš karto, kai tik gavo neaiškios kilmės pinigus, t. y. nuo laiko, kai jis sužinojo apie pinigų gavimą, pinigus jis išgrynino per apytiksliai 40 min.

30. S. O. A. parodymai apie tai, kad jo banko sąskaita buvo žinoma jo klientams, kuriems jis teikė kirpimo paslaugas, taip pat nėra logiški ir paremti kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš S. O. A. banko sąskaitos išrašo, mažesnėmis ar didesnėmis sumomis pinigus S. O. A. į savo sąskaitą tiek gaudavo, tiek ir pats mokėdavo A. B. M., I. C. A. bei A. A., tačiau jie kartu nuomojosi butą, juos siejo kitokie santykiai, todėl jų tarpusavio finansiniai atsiskaitymai suprantami. Iš išrašo taip pat matyti, kad tam tikrus pavedimus S. O. A. darydavo bei gaudavo iš A. B. M., tačiau abipusiai pinigų pervedimai neatitinka nuteistojo parodymų, kad jis gaudavo pinigus už kirpimą, nepaisant to, kad liudytojai I. C. A. bei A. A. teisme nurodė aplinkybes apie pinigų mokėjimą už kirpimą. Vienintelis pavedimas, kuris yra gautas ir tik teoriškai, nes pakankamai didelė suma, galėtų būti už kirpimą – 2019 m. rugpjūčio 22 d. 70 Eur pavedimas iš A. O. G.. Kitokių smulkesnių pavedimų S. O. A. į savo sąskaitą nėra gavęs. Taigi S. O. A. paaiškinimai, kad byloje nenustatytas asmuo K. gavo jo sąskaitos numerį iš asmenų, kuriems nuteistasis teikė kirpimo paslaugas, yra neįtikinantys ir paneigti bylos duomenimis (duomenys iš AB „Šiaulių bankas“ pateikti CD laikmenoje, 1 t., b. l. 80).

31. Versijos nerealumą rodo bylos objektyvūs duomenys. Kaip matyti iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktų duomenų, apie pinigų gavimą iš E. M. nuteistasis sužinojo prisijungęs prie savo banko elektroninės bankininkystės nuo 15.35 val. iki 15.37 val. Jau apytiksliai po 40 min., t. y. 16.20 val., jis nuo savo sąskaitos bankomate, esančiame netoli nuo jo sužadėtinės gyvenamosios vietos, prie BIG prekybos centro, nuėmė 1 400 Eur. Iš teisme duotų S. O. A. parodymų taip pat matyti, kad jis dar tą patį vakarą prie BIG prekybos centro 500 Eur atidavė iš pradžių A., o paskui K.. Taigi per tokį trumpą laiką, nuo 15.35 val. iki 16.20 val., nuteistasis turėjo su sužadėtine aptarti gautų pinigų kilmę, paieškoti informacijos „Google“, nueiti pas draugą, gauti informaciją iš mažai pažįstamo K., susitarti su mažai pažįstamais A. ir K. dėl 500 Eur keitimo į nairas, gauti iš K. Nigerijos banko sąskaitos numerį, persiųsti jį A., iš A. gauti informaciją, kad pastarasis pervedė nairas į K. nurodytą banko sąskaitą, informuoti K. apie tai, kad A. jam pervedė nairas, nueiti iki bankomato ir paimti pinigus bei dar tą patį vakarą atskirai susitikti su A. ir K. bei jiems grąžinti po 500 Eur. Teismo vertinimu, visų šių išvardintų veiksmų atlikimui 40 min. nebuvo pakankamas laiko tarpas, todėl nuteistojo versiją laiko nerealia. Juo labiau, kad ir S. O. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie šias aplinkybes, prieštaringi. S. O. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam einant savo reikalais, K. parašė į tuo metu jo (nuteistojo) naudojamą „Whats app“ numerį, kad jam buvo pervesti pinigai jau po to, kai jis, būdamas pas sužadėtinę, pamatė, kad jam padarytas neaiškios kilmės pavedimas iš lietuviškos sąskaitos (apie tai, kad apie pavedimą informavo sužadėtinę, nenurodė). Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė kitokias aplinkybes – su sužadėtine patikrinę pavedimą dariusio asmens vardą, nerado jokios informacijos, sužadėtinė nuėjo į parduotuvę, o jis pas draugą. Kai atvyko pas draugą, gavo SMS ar skambutį iš K., kuris pranešė, paklausė, ar jis gavo du pavedimus po 500. Be to, kaip matyti iš pinigų gryninimo iš bankomato operacijų, S. O. A. iš bankomato pinigus paėmė tą pačią dieną, nedelsdamas, kai tik juos gavo.

32. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš E. M. darytų pavedimų, jų paskirtyje buvo nurodyta „Grazinimas“, kas šiuo atveju niekaip nėra susiję su pinigų keitimu. Net nesuprasdamas kalbos asmuo, gavęs pinigus iš svetimo žmogaus, nesunkiai galėtų išsiversti pavedimo paskirtį (pastebėtina, kad S. O. A. mokėsi Lietuvoje universitete), juo labiau, kaip pats nurodė apklausiamas teisiamajame posėdyje, apie šį pavedimą jis kalbėjo su sužadėtine – lietuve, dirbančia banke, ji siūlė netgi „Google“ patikrinti asmenį, pervedusį pinigus, ką jis ir padarė. Jokių duomenų, kad E. M. kieno nors pavedimu būtų pervedęs pinigus dėl to, kad jie būtų iškeičiami į nairas, byloje nėra. Priešingai, nuteistasis E. M. vienareikšmiškai nurodė, kad jam buvo liepta pinigus tiesiog pervesti tuomet, kai jis pats neturėjo galimybės juos išgryninti (plačiau žr. E. M. parodymus apie tai, kaip jis bendravo su „D.“ ir jos teisininku P. S.). E. M. buvo pateikti pilni S. O. A. banko sąskaitos duomenys (sąskaitos numeris, tikslūs vardas ir pavardė, banko duomenys). E. M. duoto nurodymo pervesti S. O. A. 8 000 Eur vykdymas buvo kontroliuojamas, jo reikalaujama pateikti atliktų pavedimų patvirtinančias nuotraukas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. turėjo pervesti S. O. A. ne 1 000 Eur (pagal E. M., tokią sumą jis pervedė dėl to, kad sąskaitoje buvo nustatyta 1 000 Eur dienos pervedimo limitas), o 8 000 Eur. Taigi, nusikaltimo bendrininkai, kurie tikėjosi gauti pinigus, turėjo iš esmės būti suderinę sumą, kurią galima būtų pervesti S. O. A. ir būtent 8 000 Eur jam turėjo būti pervesti. Taigi byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad S. O. A. būtų turėjęs nors menkiausią galimybę manyti, kad pinigai jam buvo pervesti K. nurodymu. Priešingai, tai netiesiogiai patvirtina, jog S. O. A. buvo pasiruošęs tiesiogiai į savo sąskaitą gauti 8 000 Eur.

33. Apibendrinant S. O. A. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad nuteistasis S. O. A. finansines operacijas (pinigų gavimas, jų keitimo į nairas organizavimas, grynų pinigų nuėmimas ir perdavimas) atliko su jam iš esmės nepažįstamais asmenimis (pats nurodė, kad A. ir K. asmeniškai nepažinojo, jų asmens duomenų neturėjo, su jais susipažino žaisdamas futbolą), veiksmus atliko neatlygintinai, veikė itin greitai, nepateikė jokių jo versiją patvirtinančių duomenų, be to, tokių duomenų negauta ir ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokiai situacijai aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta, nors ir nepakankamai motyvuota, išvada, kad nuteistojo S. O. A. pateikta versija apie pinigų iš E. M. sąskaitos gavimą yra paneigta byloje surinktais ir betarpiškai ištirtais įrodymais, todėl teismas S. O. A. parodymais šioje dalyje nesiremia.

34. Nuteistojo apeliaciniame skunde išsakyti priekaištai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, kad jie net nebandė nustatyti K. bei A. asmenybių, yra nepagrįsti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad surasti asmenis, kai netgi neaišku, ar nurodomi jų vardai ar pravardės, ar teisinga jų rašyba, iš esmės nėra įmanoma. Iš tiesų, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, tačiau būtent jis nurodė šiuos asmenis, teigdamas, kad neva jis su jais bendravo, todėl jie buvo svarbūs patvirtinant jo paties iškeltą versiją. Pats nuteistasis S. O. A. patvirtino turėjęs plačius ryšius su afrikiečiais, gyvenančiais Lietuvoje, žinojo jų bendravimo forumus internete (kirpdavo „Whats App“ Nigerijos studentų asociacijos grupėje esančius afrikiečius), su nurodytais asmenimis bendravo „Whats App“ programėle, tačiau jokių konkretesnių K. ir A. duomenų nenurodė, nors vienareikšmiškai turėjo galimybę apie šiuos žmones pasidomėti ir gauti apie juos daugiau duomenų, jei jie iš tiesų egzistuotų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. O. A. nurodė, kad A. draugo vardu, kuris jam kaip giminaitis, netgi automobilius pirkdavo (10 t., b. l. 66), kas rodo, jog jis turėjo realias galimybes gauti A. asmens duomenis ir kontaktus. Be to, nuteistasis negalėjo nurodyti A. bei K. telefono numerių ar jų kontaktų „Whats App“ programėlėje, motyvuodamas vėlgi tuo, kad nebeturi nei savo mobiliojo ryšio telefono, nei anksčiau naudotos „Whats App“ paskyros, kas taip pat yra neįtikinama, nes programėlių paskyros paprastai būna ne tik telefone, bet ir internete. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. O. A. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu yra rasta apie 20 SIM kortelių bei jų rėmelių ir 5 mobiliojo ryšio telefonai bei du kompiuteriai (5 t., b. l. 23, 24, 31, 32). Iš E. M. parodymų matyti, kad dėl pinigų pervedimo jis kalbėjo su asmeniu, prisistačiusiu P. S., kuris skambino iš telefono numerio, kuris priklauso Nigerijai (žr. 8 t., b. l. 16, 17), taip pat bendravo „Hangout“ programėle, prisijungęs iš Nigerijoje registruoto IP adreso, o nuteistasis S. O. A. taip pat yra Nigerijos pilietis, turintis toje šalyje ryšių.

35. Be abejonės, vien paneigus kaltinamojo versiją apie tai, kodėl ir kaip jam buvo pervesti pinigai, kodėl jis juos grynino ir kam juos atidavė, jau savaime daryti išvadą, kad S. O. A. žinojo ir suprato, jog yra nusikalstamos veikos bendravykdis, negalima. Iš tiesų, E. M. padaryti du pavedimai po 500 Eur į nuteistojo S. O. A. sąskaitą yra vienintelis įrodymas, kuris tiesiogiai sieja S. O. A. su nusikalstama veika. Kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie tai, kad S. O. A. ir E. M. būtų kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai susiję, kontaktavę ar pan. Kita vertus, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-165-976/2022). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-214-976/2023). Šiuo atveju, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, į nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (už kurios padarymą buvo nuteistas S. O. A.), padarymą negalima žiūrėti atsietai nuo byloje nustatytų aplinkybių visumos.

36. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad S. O. A. buvo kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – B. A., Mrs. B. H., D. J., B. W. duomenis (banko mokėjimo kortelių numerius, galiojimo datas ir CVV kodus). Šiuos duomenis jis laikė nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191111_105706“, mobiliojo ryšio telefone „Huawei P9 LITE“ (5 t., b. l. 112–120). Nuteistasis to neneigė, patvirtino, kad telefonas buvo jo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. O. A. Migracijos departamentui buvo nurodęs ne tikrą savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į policijos įstaigą vėl nurodė neteisingą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), patikrinus minėtą adresą paaiškėjo, kad jis neteisingas, jog jis galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareigūnams atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad ten gyvena E. Ž., pas kurią S. O. A. tik lankosi ir nurodė pastarojo adresą (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 29), kur ir buvo rastas minėtas telefonas su svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis (5 t., b. l. 112–120). Nepaisant to, kad S. O. A. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas, teismui konstatavus, kad nebuvo tinkamai ir patikimai nustatyti tikrieji šių mokėjimo priemonių savininkai, visų kitų surinktų netiesioginių įrodymų kontekste, kratos metu pas S. O. A. rasti svetimi elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad nuteistasis S. O. A., veikdamas su E. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo sukčiavimo būdu įgyjant svetimą turtą – išgrynino į sąskaitą jam pervestus pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

37. Be kita ko, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. O. A. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo mokėjimo priemonių duomenimis) nepagrįstai taikė BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, o ne to paties straipsnio 5 dalies 1 punktą, yra pagrįstas. Teismui nenustačius, jog surinkta pakankamai patikimų duomenų apie S. O. A. telefone rastą nuotrauką su Jungtinės Karalystės bankų išduotų mokėjimo kortelių duomenimis (nėra surinkta abejonių nekeliančių duomenų apie minėtoje nuotraukoje užfiksuotus asmenis ir mokėjimo instrumentus – korteles; patikrinti tokių kortelių priklausomybę, pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos metodą, teisiamajame posėdyje nepavyko), S. O. A. turėjo būti išteisintas konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas), nurodant tinkamą S. O. A. išteisinimo pagrindą.

38. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl S. O. A. pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo M. P. išduota banko kortele), tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde išsakytais motyvais nesutinka.

39. Vilniaus AVPK KPNNTV 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. sausio 29 d. buvo laikinai sulaikytas Nigerijos pilietis S. O. A. (BPK 140 straipsnis), pas kurį asmens kratos metu buvo rasta AB SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. P. vardu. Iš nuteistojo S. O. A. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu buvo rasta, paimta ir vėliau apžiūrėta galiojanti banko mokėjimo kortelė išduota M. P. vardu. Kratos metu taip pat buvo rastos ir dar dvi mokėjimo kortelės (išduotos Ukrainoje veikiančių bankų), tačiau ant jų nebuvo kortelės valdytojų duomenų (5 t., b. l. 94, 99).

40. Ikiteisminio tyrimo metu S. O. A. nurodė, kad M. P. banko mokėjimo kortelė yra pas jį, nes M. P. jam yra skolingas. Anot nuteistojo, ji priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam jis paskolino pinigų ir banko mokėjimo kortelę paėmė kaip užstatą (kaip garantą, kad jis grąžins pinigus), tas asmuo pinigų iki šiol nėra grąžinęs, būtent dėl to pas jį yra jo banko mokėjimo kortelė. Panašius parodymus nuteistasis davė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad kažkur 2019 m. gruodžio mėnesio viduryje paskolino pinigų M. P.. Visgi teisėjų kolegija laiko, kad tokie paaiškinimai taip pat yra nelogiški, neįtikinami ir neatitinka kitų bylos duomenų, todėl jais nesiremia. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimo kortelė savaime nėra kažkokia vertybė, kuri padėtų nuteistajam atgauti M. P. paskolintus pinigus, juo labiau, kaip nurodo pats S. O. A., jis nežinojo, ar kortelėje yra kokių nors lėšų. Be to, nuteistojo pateiktą versiją paneigia asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, (2 t., b. l. 177–180), liudytojo M. P. parodymai.

41. Liudytojo M. P. apklausti teisme galimybės nebuvo, kadangi jis miręs. Tačiau jo parodymai, vadovaujantis BK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, kad per savo giminaitį D. L. (aut. past. – Ukrainos pilietis) susipažino su Nigerijos piliečiu, kurį, kaip užfiksuota asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, atpažino kaip S. O. A. (2 t., b. l. 177–180). Liudytojas patvirtino, kad nebuvo skolingas S. O. A., o jo (M. P.) vardu išduotos SEB banko kortelės jam perdavęs nebuvo. Minėtą kortelę jis buvo perdavęs D. L., kartu buvo nurodęs ir kortelės PIN kodą (2 t., b. l. 181). Anot liudytojo, jo giminaitis, Ukrainos pilietis D. L., paprašė leisti jo vardu (M. P.) persiųsti pinigus, kuriuos jis turėtų išgryninti ir atiduoti D. L., o pastarasis tas pinigines lėšas atiduotų savo draugui iš Nigerijos. Jam buvo persiųsti pinigai per „Western Union“, AB „Lietuvos paštas“ ir „Money Gram“, tokių mokėjimo pavedimų buvo apie 6, mokėjimo pavedimų bendra vertė sudaro apie 4 000–5 000 Eur. Apie persiųstus pinigus jį informuodavo D. L. per „Viber“ programėlę persiųsdamas mokėjimo pavedimų kopijas. Šie pinigai jam buvo pervesti laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio vidurio iki 2020 m. sausio pradžios. Nemaža dalis mokėjimo pavedimu pinigus siuntusių asmenų buvo amerikiečiai, ispanai ir pan. Šiuos pinigus jis kelis kartus važiavo išgryninti su giminaičiu D. L., o vėliau tai darė vienas, nes D. L. buvo išvykęs į užsienį. Kai D. L. buvo išvykęs, jis tiesiogiai palaikydavo ryšį su draugu iš Nigerijos. Dažniausiai jie susiskambindavo ar susirašydavo per bendravimo programą „Viber“ ir pan. D. L. jam (M. P.) buvo sakęs, kad už tai, jog į jo (M. P.) banko sąskaitą ar jo (M. P.) vardu yra atliekami mokėjimo pavedimai, jis gaudavo apie 5 proc. pelno, o jis (M. P.) gaudavo apie 2,5 proc. nuo pervestų jam pinigų sumos, taip pat būdavo apmokamos būtinos išlaidos, pvz., taksi paslaugos ir pan. M. P. taip pat nurodė, kad minėtą Nigerijos pilietį telefone įvardino kaip (duomenys neskelbtini) (telefono numerio pabaiga (duomenys neskelbtini)). Šiais M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais netikėti pagrindo nėra (2 t., b. l. 159–162). Iš šių parodymų galima spręsti, kad M. P. tiek per D. L., tiek ir tiesiogiai, teikė neaiškios kilmės pinigų gavėjo ir grynintojo paslaugas S. O. A. ir už tai gaudavo atlygį. Mirusio liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas ir jau aptartas aplinkybes taip pat patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys – susirašinėjimai „Viber“ programėle tarp S. O. A., M. P. ir D. L.. Iš jų matyti, kad S. O. A. iš tiesų siuntė M. P. duomenis apie pavedimus, derino pinigų nuėmimą, pervedimą, susitikimus (2 t., b. l. 168–176). Aptartus M. P. parodymus taip pat patvirtina ir kitas, ypatingai svarbus įrodymų šaltinis baudžiamojoje byloje – telefoniniai pokalbiai tarp liudytojo M. P. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuteistojo S. O. A. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Šių pokalbių metu S. O. A. aiškino M. P., kaip iš jam priklausančių banko sąskaitų išgryninti gautas pinigines lėšas, kaip jas nuimti bei perduoti S. O. A. nurodytiems asmenims, už pinigų išgryninimą žadamas piniginis atlygis, taip pat S. O. A. aiškina M. P., ką sakyti banko darbuotojams dėl gautų pinigų kilmės (3 t., b. l. 94–96, 4 t.). Iš M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į jo „Luminor“ banke esančią sąskaitą buvo pervesta apie 20 000 Eur iš Vokiškos sąskaitos, pinigai susiję su D. L. ir S. O. A. daromu verslu. Šią aplinkybe patvirtina objektyvūs bylos duomenys – M. P. (2 t., b. l. 199-201) ir S. O. A. (2 t. b. l. 146) naudojamuose telefonuose rastos nuotraukos. Beje, S. O. A. teisme pasinaudojo savo teise ir atsisakė plačiau apie šias aplinkybes paaiškinti (10 t., b. l. 69). Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad S. O. A. pasitikėjo M. P., pastarasis disponavo iš įvairių sąskaitų ir įstaigų tiek gautais, tiek ir nuimtais pinigais, kuriuos turėjo perdavinėti nuteistojo nurodytiems asmenims, todėl šiame kontekste argumentai apie M. P. banko kortelės perdavimą S. O. A. kaip užstatą yra nepagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo S. O. A. parodymus dėl M. P. banko kortelės įgijimo kaip užstato, teismas laiko neteisingais, paneigtais bylos duomenimis ir jais nesiremia.

42. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad M. P. savo banko kortelės nuotrauką yra siuntęs S. O. A. (2 t., b. l. 198), nepaneigia fakto, kad kortele neteisėtai disponavo S. O. A., nes iš bylos duomenų neaišku, kas tą nuotrauką yra padaręs. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad telefoninių pokalbių metu M. P. nurodė: „gerai, bet aš neturiu kortelės. Tu turi kortelę“, nes visiškai neaišku, apie kokią kortelę yra kalbama, juo labiau, kad pas S. O. A. asmens kratos metu be M. P. banko mokėjimo kartelės buvo rastos dar dvi mokėjimo kortelės, išduotos Ukrainoje veikiančių bankų, ant kurių duomenų apie jų savininkus nebuvo (5 t., b. l. 94–99). Apeliaciniame skunde minimas pokalbis apie tai, kad M. P. neturi kortelės, vyko 2019 m. gruodžio 24 d. tame kontekste, kad jis turėtų nueiti į „Medicinos“ banką, todėl nelogiška būtų teigti, kad M. P. kalba apie SEB banko kortelę. Juo labiau, M. P. telefone buvo rasta ne tik jo paties SEB banko kortelės nuotrauka, bet ir ukrainietiško banko „A-Bank“ kvito nuotrauka (2 t., b. l. 196), o būtent „A-Bank“ kortelė taip pat buvo rasta pas S. O. A.. Atkreiptinas dėmesys į M. P. parodymus, kad jis savo kortelę buvo atidavęs ne S. O. A., o savo giminaičiui D. L. ir tokiais parodymais teismas abejoti pagrindo neturi. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš M. P. telefono nuotraukos galima matyti tik tiek, kad 2019 m. gruodžio 20 d. buvo padaryta SEB banko kortelės nuotrauka, bet ar ją padarė pats M. P. ar D. L. ir ją atsiuntė M. P., neaišku. Esant tokiai situacijai sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad S. O. A. versija apie M. P. duotą kortelę kaip užstatą visiškai neteisinga, nes M. P. net ir fiziškai kortelės S. O. A. perduoti negalėjo, kadangi ji buvo perduota D. L.. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kada ir kaip D. L. perdavė M. P. kortelę S. O. A., tačiau objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad M. P. nei pačios kortelės, nei leidimo ją laikyti ar naudotis S. O. A. davęs nebuvo. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad S. O. A. SEB banko kortele, išduota M. P. vardu, disponavo be jo sutikimo, t. y. neteisėtai, t. y. šiuo atveju teisingai nustatyti visi BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

43. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo tuo aspektu, kad dar ikiteisminio tyrimo metu jį organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras 2020 m. lapkričio 1 d. nutarimu buvo nurodęs sunaikinti duomenis, gautus vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, nes tyrimui reikšmingų aplinkybių užfiksuota nebuvo (3 t., b. l. 98), tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai nieko nepasisakė, nors S. O. A. kaltę grindė ir šiais duomenimis. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje yra skunde minimas prokuroro 2020 m. lapkričio 1 d. nutarimas dėl informacijos sunaikinimo, tiek ir tyrėjo 2020 m. spalio 19 d. surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame konstatuota, kad kontroliuojant S. O. A. telefoną (Nr. +(duomenys neskelbtini)) tyrimui reikšmingų duomenų užfiksuota nebuvo (3 t., b. l. 97–98). Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. O. A. telefoninių pokalbių buvo klausomasi teisėtai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi (3 t. b. l. 88) buvo leista atlikti minimus veiksmus, nutartyje yra aprašytas ir faktinis tokio poreikio pagrindas. Be to, baudžiamojoje byloje, dar iki prokuroro sprendimo sunaikinti gautus duomenis, buvo surašytas 2020 m. birželio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuotas pokalbių tarp S. O. A. ir M. P. turinys, kas suponuoja išvadą, kad duomenys buvo reikšmingi tyrimui. Tai, kad tokie duomenys byloje dėl klaidos ar kitų teismui nežinomų aplinkybių yra išlikę, nedaro jų neteisėtais BPK 20 straipsnio prasme, juo labiau, kad šie duomenys, priešingai nei nurodyta prokuroro nutarime, akivaizdžiai turėjo reikšmės atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

44. Sprendžiant, ar S. O. A. suprato, kodėl jis gavo pavedimą iš nuteistojo E. M., svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie santykiai siejo S. O. A. su M. P. ir šio giminaičiu D. L.. Iš M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų, anksčiau jau aptartų, įrodymų matyti, kad jis su savo giminaičiu teikė taip vadinamų „kojų“ paslaugas S. O. A.. Už tam tikrą užmokestį jie eidavo S. O. A. nurodymu paimti pinigus ir juos nešdavo atiduoti S. O. A. ar jo nurodytiems asmenims. Iš 2020 m. birželio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo aiškiai matyti, kad S. O. A. nurodinėja M. P. į kurį banką, pašto skyrių ir pan. nueiti ir paimti pinigus, kartais nurodo tai padaryti itin greitai (pvz.: 2020 m. sausio 3 d. 13:05 val. pokalbis, 3 t., b. l . 95, 4 t., b. l. 74; 2020 m. sausio 4 d. 08:31 val. pokalbis, 3 t., b. l . 95 ir pan.), paskui juos atiduoti S. O. A. siųstiems žmonėms, taip pat nurodo, ką sakyti apie gautų pinigų kilmę. Pažymėtina, kad pas S. O. A. asmens kratos metu buvo rasta 9 641,05 Eur (8 t., b. l. 66, 67), kuriuos pateisinti jo pajamomis nėra galimybės, nes jokių oficialių pajamų jis neturėjo. Pats nuteistasis nurodė, kad pinigus jis pasiskolino iš draugo, tačiau tikslesnių pasiskolinimo aplinkybių ir vėl nenurodė (10 t., b. l. 66). Bylos objektyvūs duomenys patvirtina M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog už išgryninimą jis, kaip ir jo giminaitis, gaudavo tam tikrą procentą nuo išgrynintų pinigų kaip atlygį. Šie pinigų pervedimo ir gryninimo santykiai tarp S. O. A. ir M. P., bendrame įrodymų kontekste, sustiprina aukštesnės instancijos teismo įsitikinimą, kad S. O. A. buvo susijęs su neaiškios kilmės pinigų gryninimu Lietuvoje.

45. Taigi, nors tiesioginių įrodymų, jog nuteistasis S. O. A. pažinojo ar buvo kaip nors susijęs su E. M. ar kitais nenustatytais asmenimis, kurie kartu dalyvavo vykdant sukčiavimą įgyjant didelės vertės svetimą turtą, baudžiamojoje byloje nėra, visgi, byloje nustatyti tarpiniai faktai, paneigta nuteistojo S. O. A. versija apie pinigų keitimą į nairas, taip pat aplinkybės, jog S. O. A. neteisėtai laikė svetimą banko mokėjimo kortelę, taip pat kitas mokėjimo korteles, kurių priklausomybė nenustatyta, disponavo abejotinos kilmės elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, vykdė neaiškios kilmės pinigų pervedimo ir gryninimo operacijas, už tai mokėjo mokestį M. P., pats disponavo 9 641,05 Eur grynų pinigų, kurių kilmės tinkamai nepagrindė, sujungti vientisa, logine įrodymų grandine ir vertinami ne atsietai (pavieniui), bet įrodymų visumoje, leidžia teisėjų kolegijai daryti neabejotiną išvadą, kad S. O. A. bent jau bendrais bruožais suprato, jog išgrynindamas iš E. M., kurio jis apskritai nepažinojo, gautus pinigus ir juos perduodamas nenustatytiems asmenims, dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir tai darė sąmoningai.

Dėl nuteistajam skirtos bausmės

46. Iš nuteistojo S. O. A. apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad jis nesutinka ir su jam ginčijamu nuosprendžiu paskirta bausme, vertina ją kaip per griežtą bei prašo sumažinti jam skirtą baudą, paskirti kitą sankcijoje numatytą bausmę arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje bausmę. Tokį savo prašymą apeliantas grindžia tuo, kad neturi finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio (16 000 Eur) baudą bei pernelyg ilga proceso trukme.

47. Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą nuteistajam S. O. A. paskirtos bausmės individualizavimo dalyje, visų pirma pažymėtina, kad skirdamas nuteistajam S. O. A. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) (dėl SEB banko mokėjimo kortelės), padarymą, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

48. S. O. A. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pagrįstai nustatė S. O. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tokias apeliantą charakterizuojančias aplinkybes – jo vaidmuo, dalyvaujant sukčiavimo būdu įgyjant didelės vertės Prancūzijos įmonės turtą, buvo ne pagrindinis, Lietuvoje jis yra nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., turėjo leidimą čia laikinai gyventi, nuo 2017 m. rugsėjo iki 2020 m. studijavo (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, duomenų, kad Lietuvoje būtų baustas administracine tvarka, nėra, vedęs, oficialiai nedirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek už BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo, tiek ir už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė S. O. A. švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir kitas nurodytas aplinkybes bei šiuo atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus S. O. A. būtent piniginę bausmę – baudą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš alternatyvių apeliacinio skundo prašymų yra paskirti nuteistajam kitą sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Kaip minėta, S. O. A. už abu nusikaltimus paskirtos švelniausios sankcijose numatytos bausmės, todėl kitos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas reikštų griežtesnės bausmės skyrimą, o pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, esant paduotam tik nuteistojo apeliaciniam skundui, kaip tai numatyta BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali. Todėl šio alternatyvaus prašymo teisėjų kolegija detaliau nevertina ir plačiau dėl jo nepasisako.

49. Apelianto vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos baudos dydis yra per didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu galiojantis įstatymas už apysunkio nusikaltimo padarymą numato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už abu padarytus apysunkius nusikaltimus, paskyrė S. O. A. baudas, kurių dydžiai artimesni minimaliems įstatymo nustatytiems šios bausmės dydžiams (už BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikaltimą – 300 MGL (15 000 Eur), o už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) numatytą nusikaltimą – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už kiekvieno nusikaltimo padarymą paskyrė S. O. A. žymiai mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta S. O. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir vienos veikos atžvilgiu netgi buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nors pridedamos bausmės dalies teismas detaliau nemotyvavo, tačiau matyti, kad prie griežtesnės 300 MGL baudos pridėjo pusę paskirtos švelnesnės 200 MGL baudos, tai yra 100 MGL. Į galutinę 400 MGL dydžio baudą teismas dar įskaitė nuteistojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, konstatuodamas, jog likusios sumokėti baudos dydis yra 320 MGL (16 000 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė, net ir turint omenyje apelianto akcentuojamą finansinę padėtį, nėra per griežta, paskirta taikant nuteistajam palankesnes taisykles, todėl mažinti jos dydį nėra jokio pagrindo.

50. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto akcentuojama ilga proceso trukmė. Apeliaciniame skunde S. O. A. nurodo, kad šioje byloje baudžiamasis procesas vyko ilgiau nei trejus metus, dėl jo kaltės nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visada vykdė savo pareigas, o vadovaujantis teismų praktika, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas to neaptarė ir neįvertino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš tiesų konkrečiai nesvarstė, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog tai lėmė neteisingos bausmės apeliantui paskyrimą.

51. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Be to, kiekvienu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra teismo diskrecija.

52. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad baudžiamasis procesas šioje byloje, iki kol buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, vyko pakankamai ilgą laiką – ilgiau nei trejus metus (apelianto skaičiavimu, 44 mėnesius). Pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, pernelyg ilga proceso trukmė gali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, kurios pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2019 m. lapkričio 11 d. Kaip matyti, jis užtruko ne dėl teisėsaugos institucijų nepateisinamo neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad ši byla yra pakankamai sudėtinga ir gana didelės apimties, turinti tarptautinį elementą (sukčiavimas buvo vykdomas prieš užsienio įmonę), todėl joje buvo būtina nustatyti užsienio valstybėse veikiančius asmenis, apklausti nemažai liudytojų, parengti, versti, siųsti įvairius dokumentus, užklausas, teisinės pagalbos prašymus į užsienio šalis, vertinti gaunamus duomenis, atlikti daug kitų būtinų proceso veiksmų (atlikti kratas bei taikyti kitas procesinės prievartos priemones, surinkti ir įvertinti duomenis apie atitinkamų asmenų atliktas finansines operacijas, apžiūrėti įvairius objektus, ir pan.). Byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota 2020 m. gruodžio 31 d., o skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2023 m. rugpjūčio 1 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši byla automatizuotu atrankos būdu buvo paskirta nagrinėti vienam teisėjui, bylos teisminis nagrinėjimas negalėjo būti pradėtas per įstatymo nustatytą terminą dėl tuo metu buvusios epideminės situacijos Lietuvoje (dėl galiojusio karantino režimo). Be to, ši byla Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2021 m. birželio 4 d. patvarkymu buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui, paskirtam automatizuotu atrankos būdu, kadangi pirmasis teisėjas buvo paskirtas dirbti aukštesnės instancijos teisme. Nors visas bylos nagrinėjimas teisme užtruko pakankamai ilgai, tačiau jo trukmei įtakos turėjo objektyvios priežastys (proceso dalyvių ligos, liudytojų neatvykimas į teismo posėdžius ir kt.). Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. O. A. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo švelninti S. O. A. skirtą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. O. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį dėl S. O. A. išteisinimo pagrindo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenų telefone „Huawei P9 LITE“), nurodant, kad S. O. A. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenų telefone „Huawei P9 LITE“) išteisinamas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Mačionytė