Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą atstovams Aidui Jakimavičiui ir Mantui Gričiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P. ir jo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nesurašius protokolo, 2025 m. vasario 3 d. nutarimu D. P., medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės vadovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalimi už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Medžioklės taisyklės), 20 punkto pažeidimą (toliau – Nutarimas) skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Nutarimu įspėjimas D. P. skirtas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete medžiojo sėlinant pagal jam 2023 m. spalio 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 51. Medžioklės metu D. P. sumedžiojo briedžio patelę ir jauniklį. Sumedžiotą briedžio jauniklį, kuris krito vietoje, į medžioklės lapą D. P. įrašė prieš išgabenant iš sumedžiojimo vietos apie 10.00 val. Briedžio patelė po šūvio nekrito vietoje ir nubėgo į mišką. D. P., būdamas medžioklės vadovu, organizavo galimai sužeisto gyvūno paiešką su šunimi. Šuo kritusią briedžio patelę rado įbėgusią į mišką apie 30 m. Apie 10.30 val. D. P., norėdamas įrašyti į medžioklės lapą sumedžiotą briedžio patelę, taisė jau padarytą įrašą apie sumedžiotų briedžių skaičių. D. P., būdamas medžioklės vadovu, nedelsdamas, prieš taisymą, telefonu (duomenys neskelbtini) neinformavo AAD Pranešimų priėmimo tarnybos.

3. Pareiškėjas D. P. 2025 m. vasario 13 d. skundu prašo: 1) panaikinti Nutarimą skirti D. P. administracinę nuobaudą – įspėjimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, arba 2) pakeisti Nutarimą, panaikinant D. P. skirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą, ir neskirti jokios administracinės nuobaudos. Skundą pareiškėjas D. P. grindžia šiais motyvais:

3.1. Šis pažeidimas yra nepavojingas, formalaus, techninio pobūdžio ir neturėjo jokios įtakos aplinkosaugos interesams, nepadarė jokios žalos gamtai, visuomenei, nustatytai medžioklės tvarkai. Bylos nagrinėjimo metu D. P. aktyviai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnu, pateikė išsamų paaiškinimą apie įvykį, o dėl netyčinės klaidos labai gailisi.

3.2. Nutarimą surašęs pareigūnas netinkamai taikė ANK 615 straipsnį, kadangi pareiškėjas ginčijo veikos kvalifikaciją, nurodydamas, kad pažeidimas buvo techninio pobūdžio ir tyčios pažeisti taisykles nebuvo.

3.3. Be to, priimdamas nutarimą skirti nuobaudą, bylą nagrinėjęs pareigūnas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nesilaikė ANK 566 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų bei ANK 567 straipsnyje įtvirtinto visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principo. Visų pirma, šioje byloje nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad pažeidimas buvo techninio pobūdžio ir nesukėlė jokios žalos aplinkai ar visuomenės interesams. Antra, ignoruotas tyčios nebuvimas bei D. P. sąžiningumas taisant klaidą ir bendradarbiaujant su institucijomis. Trečia, sprendimas skirti įspėjimą neatitiko proporcingumo principo, nes formalus ir mažo pavojingumo pažeidimas turėjo būti bent vertinamas su galimybe visai neskirti nuobaudos, kaip numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Buvo pažeistos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes nepaisant akivaizdžių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šios nebuvo nustatytos ir tinkamai įvertintos.

3.4. Nutarimą surašęs pareigūnas taip pat nesilaikė ANK 617 straipsnio reikalavimų, nes nebuvo tinkamai nustatytas veikos pavojingumo laipsnis ir ar D. P. iš tiesų kaltas dėl pažeidimo, nes jo veiksmai buvo techninio pobūdžio ir neturėjo realių neigiamų pasekmių. Taip pat nebuvo tinkamai įvertintos lengvinančios aplinkybės (klaidos techninis pobūdis ir veikos sąžiningas taisymas), o sunkinančių aplinkybių nebuvimas nebuvo pakankamai akcentuotas. Šios aplinkybės turėjo reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir buvo ignoruotos.

3.5. Vadovaujantis ANK 35 straipsniu, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: pirma, prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, veikos padarymas netyčia ir nedelsiant ištaisymas (ANK 35 straipsnio 2 dalis). D. P. pripažino klaidą, pateikė paaiškinimus ir sąžiningai bendradarbiavo. Šios aplinkybės aiškiai atitiko ANK 35 straipsnio reikalavimus, tačiau nagrinėjant bylą jos buvo visiškai ignoruotos.

3.6. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. nuobaudos neskyrimas pareiškėjui D. P. būtų pagrįstas dėl to, jog veika buvo padaryta nesant tyčios ir nedelsiant ištaisyta, pažeidimas nesukėlė jokios žalos nei aplinkai, nei visuomenės interesams, o D. P. sąžiningai bendradarbiavo ir pateikė visą informaciją, reikalingą bylai nagrinėti.

3.7. Pareiškėjui D. P. skirta nuobauda – įspėjimas – neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, yra akivaizdžiai neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

3.8. Vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-64-380/2019 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad šios nutarties išvados yra tiesiogiai taikytinos ir D. P. byloje, kadangi jo veiksmai buvo nulemti techninės klaidos ir sąžiningo klaidos taisymo, nesukėlus jokios žalos gamtai ir aplinkosaugai. Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė negali būti skiriama formaliai, ignoruojant veikos pavojingumą ir kaltės formą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-33-303/2016 nurodė, kad veikos pavojingumo laipsnis ir padarytos žalos nebuvimas yra esminiai kriterijai sprendžiant dėl nuobaudos taikymo. Taigi, formalūs pažeidimai, kaip ir šioje byloje, turėtų būti vertinami pagal realų pavojingumą ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju skirta administracinė nuobauda – įspėjimas – yra perteklinė.

3.9. Įspėjimas, kaip administracinė nuobauda, gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes D. P., kaip medžioklės vadovo ir medžiotojo, veiklai, pakenkti jo reputacijai ir profesinei veiklai. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Medžioklės įstatymo nuostatas, administracinis nubaudimas gali turėti tiesioginių pasekmių, susijusių su teisės laikyti ir naudoti medžioklinius ginklus apribojimais. Administracinės atsakomybės taikymas pagal ANK 290 straipsnį taip pat gali būti pagrindas neigiamam asmens veiklos vertinimui vykdant atsakingas pareigas, o medžioklės taisyklių pažeidimų fiksavimas ilgainiui gali turėti įtakos asmens reputacijai bei galimybei tęsti medžioklės vadovo veiklą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. P. palaikė savo skundą ir papildomai nurodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. jis vadovavo medžioklei sėlinant. Jis klube yra atsakingas už medžioklės organizavimą. Esant nesusipratimams visada skambindavo į AAD pranešimų skyrių. Į tą medžioklę susirinko 7 val. ryto. Sėlindamas prisėlino prie 5 briedžių ir nusprendė sumedžioti vieną patelę ir jauniklį. Po jo šūvių jauniklis krito vietoj, o patelė nubėgo į mišką. Apžiūrėjo jauniklį ir pasižiūrėjo, ar nėra šalia patelės. Lapo kol kas nepildė, nes jį reikia pildyti arba išvežant iš medžioklės vieneto, arba pradedant doroti. Ieškojo pamiškėje, o per tą laiką jam paskambino kitas medžiotojas, kuris sumedžiojo danieliaus patiną ir jis važiavo į lupyklą priekabos. D. P. jam pasakė, kad jis, paėmęs priekabą, atvažiuotų pas D. P., jis ir kiti taip ir padarė, visi kartu įkėlė briedį ir paskui tą danielių, ir jie išvažiavo, o D. P. tada paleido savo šunį. Briedę rado kritusią krūmuose. Iškart skambino V., nes galvojo, kad dar spės įkrauti briedę, bet jie jau buvo lupykloje. Kai atvažiavo išvežti jauniklio, įrašė vienetą, o tada suradus antrą, pataisė ir įrašė, kad 2. Jam net mintis nekilo, kad tai bus pažeidimas. Jis rašė ant vieneto dvejetą, jis padidino sumedžiotų gyvūnų skaičių, o ne pamažino, kitoje lapo pusėje parašė, kad sumedžiojo briedę ir jauniklį. Patys aplinkosaugininkai atsiliepime parašė, kad taisė iš 1 į 2. Neginčija, kad tą skaičių taisė, parašė suprantamai. Agentūrai visada pranešdavo. Tačiau kadangi čia buvo taisymas pačio skaičiaus, o ne gyvūno rūšies, todėl ir neskambino. 2023 m. briedžių limitas nebuvo išnaudotas. Tais metais dar 2 liko. Yra įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. P. atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas nurodė, kad jokio tikslo nuslėpti sumedžiotų gyvūnų skaičiaus nebuvo, taisyta buvo į didesnę pusę. D. P. yra įsitikinęs, kad elgėsi teisingai. Jei medžioklės lapas būtų pildomas elektroninėje erdvėje, tai taisant iš 1 į 2 jokių skambučių nereikėtų. Tikslo nuslėpti gyvūno nebuvo, gamtai nebuvo padaryta jokia žala. D. P. nenorėjo pažeidimo daryti, jo veiksmuose nėra tyčios ir nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl prašo skundą tenkinti ir administracinę teiseną nutraukti arba neskirti nuobaudos, arba skirti švelnesnę.

6. AAD 2025 m. kovo 21 d. pateikė teismui atsilepimą į pareiškėjo D. P. skundą, kuriame nurodo nesutinkantys su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaujantis šiais motyvais:

6.1. (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 1 d. išduotame medžioklės lape Nr. 51 yra įrašas apie 2023 m. lapkričio 5 d. vykdytą medžioklę, medžiotojas Nr. 1 įrašytas D. P., medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau toje pačioje eilutėje, stulpelyje „Medžioklės metu sumedžiota: briedžių“ yra akivaizdžiai ranka ant skaičiaus „1“ užrašytas skaičius „2“, nuo šio skaičiau nupiešta rodyklė ir ranka parašytas tekstas „SKAIČIUS: DU“ ir pasirašyta. Atliktas medžioklės lapo taisymas neatitinka Medžioklės taisyklių 20-to punkto reikalavimų, kur aiškiai parašyta, kad jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia parašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma.

6.2. AAD Pranešimų priėmimo tarnybos 2024 m. spalio 29 d. elektroniniu laišku gautame atsakyme nurodyta, kad Pranešimų priėmimo tarnybos pranešimų registre nėra įrašų apie medžioklės lapų taisymą 2023 m. lapkričio 5 d. D. P. vykdytos medžioklės metu. Medžioklės taisyklių 20- tame punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu (duomenys neskelbtini) informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą. Įrašo apie tai, kad D. P. įrašė briedžio patelę į medžioklės lapą, pataisydamas ankstesnį įrašą apie sumedžiotus gyvūnus iš „1“ į „2“ pataisymo metu nebuvo nedelsiant telefonu informuota AAD Pranešimų priėmimo tarnyba, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 20 punktas.

6.3. Nurodo nesutinkantys dėl skunde keliamo klausimo netinkamai taikius ir nesilaikius ANK 615, 617, 566, 567 straipsnių nuostatų. Teigia, kad vadovaujantis ANK 615 straipsnio 4 dalimi, jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir nenustačius aplinkybių, numatytų 610 straipsnio 2 dalyje, buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai nesurašomas protokolas ir skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

6.4. Įrodymų vertinimas administracinių nusižengimų bylose nėra begalinis procesas, jų turi būti surinkta tiek ir tokių, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog administracinis nusižengimas padarytas arba ne. Vertina, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad padaryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių 20-to punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

6.5. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nereikalauja pasekmių kilimo ir neturi būti padarytas tiesiogine tyčia. Medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama, veikla, todėl medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Medžioklės taisyklės numato imperatyvią prievolę medžiotojui prieš medžioklę įsitikinti, kad jis medžioklės plotuose bus su būtinais ir teisingai užpildytais medžioklės dokumentais. Medžioklės taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

6.6. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

6.7. Pareiškėjas skunde siekia sumenkinti padarytą pažeidimą jį aprašydamas kaip nepavojingą, formalų, techninio pobūdžio ir neturėjusį jokios įtakos aplinkosaugos interesams, nepadariusį jokios žalos gamtai, visuomenei, nustatytai medžioklės tvarkai. AAD nuomone, tai vertintina tik kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

6.8. Dėl skunde keliamo lengvinančių aplinkybių nenustatymo paaiškina, kad, AAD nuomone, pareiškėjas nebuvo nuoširdus, savaip interpretavo padarytą pažeidimą siekdamas išvengti atsakomybės, be to nagrinėjamu atveju tai neturėjo jokios įtakos skiriamai nuobaudai, nes skirta švelniausia ANK numatyta nuobauda – įspėjimas.

6.9. Vertina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nebuvo pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės nuobaudos neskirti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

7. Teismo posėdžio metu AAD atstovas nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda taip pat paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

8. Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015).

11. ANK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

12. ANK 290 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamo skundo kontekste nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.

13. Bylai aktualios Medžioklės taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. gegužės 2 d., 20 punkte buvo nustatyta, kad „Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.

14. Byloje nėra ginčo, kad D. P. Nutarimu skirtas įspėjimas dėl to, kad jis, prieš taisydamas 2023 m. spalio 1 d. medžioklės lape Nr. 51, įrašą apie 2023 m. lapkričio 5 d. sumedžiotų briedžių, kurių medžioklė yra limituojama, skaičių iš vieno į du, apie tai neinformavo AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu 8 (5) 273 2995.

15. Pareiškėjas D. P. tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad neturėjo tyčios pažeisti Medžioklės taisyklių 20 punkto reikalavimų. Paaiškino, kad neskambino AAD pranešimų priėmimo tarnybai, nes 2023 m. spalio 1 d. medžioklės lape Nr. 51 netaisė įrašo apie sumedžiotą gyvūną, o tik tikslino sumedžiotų tos pačios rūšies gyvūnų skaičių. Teigė, kad pagal susiformavusią praktiką, AAD pranešimų priėmimo tarnybai skambinama tuo atveju, jei medžioklės lape suklystama nurodant sumedžioto gyvūno rūšį. Logiška būtų skambinti ir tuo atveju, jei būtų mažinęs medžioklės lape įrašytų gyvenų skaičių.

16. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad D. P. veiksmai 2023 m. lapkričio 5 d. taisant sumedžiotų limituotų gyvūnų – briedžių – skaičių iš mažesnio kiekio į didesnį, t. y. iš vieno į du, prieš tai nepranešus AAD Pranešimų priėmimo tarnybai, kai jo medžiotojų klubui buvo nustatytas 5 leidžiamų sumedžioti briedžių limitas, nebuvo nukreipti siekiant pažeisti Medžioklės taisykles, nuslėpti medžioklės faktą ar sumedžiotų gyvūnų rūšį, jų kiekį, t. y. nesant jo kaltės. Be to, institucijos surašiusios Nutarimą, atstovai nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad vadovaujantis Medžioklės taisyklių 20 punktu informuoti telefonu AAD Pranešimų priėmimo tarnybą reikia tik apie klaidų taisymą, o ne faktų tikslinimą apie sumedžiotų tos pačios rūšies gyvūnų skaičių, ypač tą skaičių tikslinant į didesnę pusę.

17. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, konstatuotina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 1 dalyje, todėl D. P. atžvilgiu pradėta administracinė teisena, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutrauktina.

18. Nutraukus D. P. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, kiti jo skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir D. P. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).