Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Aidui Šlečkui,

2018 m. balandžio 16 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (1 t., b. l. 20) teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčydamas atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumą, pareiškėjas reiškia ir išvestinius skundo reikalavimus, kuriais prašoma: grąžinti pareiškėją V. Z. į eitas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais V. Z., kaip statutinio pareigūno, veiklą. Byloje nustatyta, jog remiantis V. T. 2017 m. lapkričio 22 d. apklausos metu pateiktais paaiškinimais (1 t., b. l. 135 – 137) Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61034-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, dėl galimo pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnyba.

Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja Elvyra Lukauskaitė 2017 m. gruodžio 7 d. tarybiniu pranešimu Nr. 1.8-879724 „Dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo“ (1 t., b. l. 76 – 77) kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, prašydama Tvarkos aprašo 7 punkto nustatyta tvarka pradėti pareiškėjo V. Z., D. B. ir R. B. veiklos tarnybinį patikrinimą. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61034-17, kurio metu nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. naktiniame klube „Anell“, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp klubo apsaugos darbuotojų ir trijų asmenų lankytojų grupės, kuriuos apsaugos darbuotojai dėl jų neblaivumo atsisakė įsileisti į klubą. Nustatyta, kad asmenų grupėje buvo ir V. Z.. Konflikto metu pareiškėjas apsaugos darbuotojams parodė policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir galimai grasino atlikti klubo veiklos bei dokumentacijos patikrinimą, atleisti klubo darbuotojus iš darbo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašytinai įteiktas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-107 (1 t., b. l. 123) kuriuo jis buvo informuotas apie Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis 2018 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61034-17 (2 t., b. l. 28 – 37). Minėtame nutarime nurodoma, kad iš liudytojų parodymų bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 1.00 val. pareiškėjas ne tarnybos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas patekti į barą „Anell“, baro darbuotojams, atliekantiems apsaugos funkcijas, parodė savo policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, reikalavo parodyti licencijas, darbuotojų pažymėjimus, grasino atleisti V. T. iš darbo ir pan. Pareiškėjas neteisėtus reikalavimus baro darbuotojams grindė tiesiogiai savo užimamų pareigų pagrindu suteiktais įgaliojimais bei tarnybos metu gauta informacija, tačiau konkrečiu atveju byloje nustatyti asmenų nepatogumai bei policijos pareigūno vardo, užimamų pareigų panaudojimas siekiant asmeninių tikslų, negali būti vertinami kaip didelė žala, todėl nėra pagrindo pareiškėjo baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį kilti. Ikiteisminis nutarimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Dėl tarnybinio patikrinimo teisėtumo

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui buvo suteiktas specialaus liudytojo statutas ir 2017 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 182 – 183) bei 2018 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 190 – 193) vykusių apklausų metu jis teikė paaiškinimus dėl tiriamos veikos, išdėstė savo įvykių interpretaciją. Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio akivaizdu, kad patikrinimo metu buvo atsižvelgta į minėtų apklausų metu pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK neteisėtai ribojo pareiškėjo teisę į gynybą ir šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas patikslintame skunde akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK nepagrįstai nesustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, dėl galimai jo įvykdytos nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnyba pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Statuto 33 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Analogiškas teisinis reguliavimas nurodytas ir Tvarkos aprašo 12 – 13 punktuose. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad jeigu tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, jo tyrimo procedūra privalo būti sustabdoma, išskyrus atvejus kai tiriama pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius ir juos akivaizdžiai galima atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad tarnybinio patikrinimo stabdymas, kai nustatoma, kad pareigūnas atliko veiksmus (neveikimą), kuriais, institucijos vertinimu, pažemino pareigūno vardą, nėra būtinas ir tikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui neturi esminės reikšmės, o atsakovas turi galimybę vertinti pareiškėjo poelgius, kurie sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos, ir atliekant tokį tarnybinį patikrinimą egzistuoja visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką nuo jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar kitos veiklos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4286-520/2016; 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.). Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos leidžiančios atriboti pareiškėjo veiksmus, kuriais jis galimai pažemino pareigūno vardą, nuo ikiteisminio tyrimo metu tirtos nusikalstamos veikos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Klaipėdos AVPK veiksmai prieštaravo Statuto 33 straipsnio 9 dalies bei Tvarkos aprašo 12 – 13 punktų reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimu „Dėl Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnų nusikalstamos veikos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61034-17“ (1 t., b. l. 196 – 199) Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui skundė Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61034-17, veiksmus. Pareiškėjas nesulaukęs atsakymo į minėtą pareiškimą 2017 m. gruodžio 30 d. skundu „Dėl Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnų nusikalstamos veikos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61034-17“ (2 t., b. l. 1) Lietuvos Respublikos prokuratūros generaliniam prokurorui apskundė Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnų veiksmus. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokuroras Linas Kiaurakis 2018 m. sausio 4 d. nutarimu (2 t., b. l. 2 – 6) nutarė netenkinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimo. Pareiškėjas minėtą 2018 m. sausio 4 d. nutarimą 2018 m. sausio 5 d. skundu „Dėl 2018-01-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. Kiaurakio nutarimo netenkinti pareiškėjo pareiškimo“ (2 t., b. l. 11 – 12) apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pareiškėjas atsižvelgdamas į tai, jog skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos AVPK viršininkui pateikė prašymą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 10.3 punktu, nutraukti pradėtą tarnybinį patikrinimą (2 t., b. l. 118). Klaipėdos AVPK 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 30-S-1397(4.68E) „Dėl prašymo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. prašymą. 2018 m. sausio 15 d. sprendimas motyvuojamas aplinkybe, kad tarnybinis patikrinimas yra neatliekamas, o pradėtas nutraukiamas kai gaunamas ne tarnybinio patikrinimo metu tiriamo pareigūno skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, procesinių veiksmų teisėtumo.

Tvarkos aprašo 10.3 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą matyti jog ši teisės norma nurodo, kad negali būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, o jau pradėtas privalo būti nutraukiamas, tais atvejais kai paaiškėja, jog yra skundžiami pareigūno veiksmai, kurie atlikti jam vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų leidžiančiu teigti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 19 d. atvyko į naktinį barą „Anell“ eidamas tarnybines pareigas ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo veiksmus ar administracinio nusižengimo tyrimą. Bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas į minėtą barą atvyko ne tarnybos metu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentas, jog remiantis Tvarkos aprašo 10.3 punktu Klaipėdos AVPK turėjo pareigą nutraukti tarnybinį patikrinimą, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai remiamasi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61034-17 metu surinktais įrodymais. Laikosi pozicijos, kad tokie Klaipėdos AVPK veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-279 „Dėl Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintoms Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijoms (toliau – ir Rekomendacijos). Administracinėje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra remiamasi minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Rekomendacijų 3 punktas teigia, kad Rekomendacijos taikomos, kai į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą kreipiasi drausminius ir tarnybinius nusižengimus tiriantys subjektai, kuriems veiklai vykdyti arba teisėtiems interesams apginti būtini ikiteisminio tyrimo duomenys. Rekomendacijų 13 punkte numatyta, jog prokuroras, laikydamasis Rekomendacijų 14 punkte nurodytų principų, gali pateikti pats arba leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenis šiais atvejais: 1) besikreipiančių subjektų prašymu, siekdamas užtikrinti jų teisę gauti ikiteisminio tyrimo duomenis, būtinus tiesioginei veiklai vykdyti arba teisėtiems interesams apginti; 2) Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (nesant subjekto, kuriam ikiteisminio tyrimo duomenys teikiami, prašymo); 3) kai teikiama informacija, susijusi su teisės pažeidimais. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog esant atsakingo prokuroro sutikimui tarnybinius nusižengimus tiriantis subjektas turi teisę tarnybinio patikrinimo procese naudoti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresnioji tyrėja Asta Naujokaitė 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė prašymą suteikti prieigą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61034-17 medžiagos. Prašymas motyvuojamas aplinkybe, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskij (Jevgenij Michailovskij) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutarė minėtai vyresniajai tyrėjai prieigos teisės nesuteikti, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai pavedė spręsti dėl tarnybiniam patikrinimui reikšmingų ikiteisminio tyrimo duomenų pateikimo (2 t., b. l. 199). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniajai tyrėjai nesuteikė tiesioginės prieigos prie ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau leido ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai savo nuožiūra spręsti dėl tarnybiniam patikrinimui reikšmingų ikiteisminio tyrimo duomenų/dokumentų pateikimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos AVPK tarnybinio patikrinimo metu neturėjo teisinio pagrindo naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Dėl 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-77 pagrįstumo

Kaip anksčiau minėta Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas dėl pareigūno vardo pažeminimo buvo atleistas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigų. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Minėto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Paminėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateiktas sąvokos „Piktnaudžiavimas tarnyba“ išaiškinimas - valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018 ir kt.)

Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Statutas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas teigia, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta prievolė valstybės tarnautojams būti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Taip pat valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Etikos kodekso 3 punkte reglamentuojama, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos kodekso 14 punktas nurodo, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 punktas); nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą (14.2 punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 punktas). Etikos kodekso 15 punkte įtvirtinta policijos pareigūno atsakomybė laikytis šio Kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad policijos pareigūnai turi prievolę savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, jog pagal jų elgesį sprendžiamą apie visą policiją ir jos pareigūnus, bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūnų reputacija.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-520/2017; 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017 ir kt.). Buvimo neblaiviam stovyje faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalis) t. y. specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, ir yra galiojanti, rodmenimis; medicininės apžiūros aktais; specialisto (toksikologo) išvada; darbdavio surašytais dokumentais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo buvimo darbo metu neblaiviam faktas; liudytojų parodymais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-520/2017; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4606-520/2016; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1449/2014 ir kt.). Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog pareigą įrodyti pareiškėjo neblaivumo faktą turi darbdavys t. y. Klaipėdos AVPK, tačiau neblaivumo faktas gali būti įrodinėjimas, ne tik medicininės apžiūros aktais ar specialiųjų priemonių pagalbą, kaip teigia pareiškėjas, bet ir liudytojų parodymais.

Iš tarnybiniame patikrinime naudotų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, jog naktinio baro „Anell“ darbuotojai V. T. (1 t., b. l. 135 – 137), R. M. (1 t., b. l. 145 – 146), E. S. (1 t., b. l. 152 – 153), juos apklausiant liudytojais, nurodė jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. į barą atvykęs V. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl atsisakė jį ir su juo buvusius asmenis įleisti į barą. Minėti liudytojai teigia, kad pareiškėjo neblaivumo faktą patvirtina jo sutrikusi koordinacija, nerišli kalba, nuo jo sklidęs alkoholio kvapas. Klaipėdos AVPK pareigūnė R. B. 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 159 – 160) nurodė, kad pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. 2017 m. lapkričio 23 d. apklausos metu (1 t., b. l. 175 – 176) L. G. teigė, kad 2017 m. lapkričio 18 d. vakare pas jį į svečius atvyko pareiškėjas ir kartu išgėrė apie puse litro stipriųjų alkoholinių gėrimų. J. G. 2017 m. gruodžio 6 d. vykusioje apklausoje (1 t., b. l. 177 – 178) nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d. atvykęs į svečius kartu su jos sutuoktiniu L. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. vakarą būdamas svečiuose pas L. G. suvartojo du alkoholinių gėrimų kokteilius, tačiau akcentavo, kad atvykęs į naktinį barą „Anell“ jautėsi visiškai blaivus. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 18 d. vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina tiek paties pareiškėjo duoti parodymai, tiek su juo tą vakarą buvusių asmenų pateikti paaiškinimai. Naktinio baro darbuotojai akcentuoja, jog pareiškėjas buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, analogišką informaciją nurodė ir įvykio vietoje buvusi Klaipėdos AVPK pareigūnė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad minėti asmenys tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus, turėdami tikslą apkalbėti pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys, jog į iškvietimą reagavusi Klaipėdos AVPK pareigūnė D. B. nurodė (1 t., b. l. 156 – 157), jog įvykio vietoje atpažinusi pareiškėją, siekdama nepakenkti policijos pareigūno reputacijai, nuslėpė faktą, kad pareiškėjas dalyvavo konflikte kilusiame prie naktinio baro, nepatikrino jo girtumo, leido tiesiog išvykti į namus nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo neblaivumo faktas liko nenustatytas dėl neteisėtų pareigūnės veiksmų. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 19 d. prie naktinio baro vykusio konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val., būdamas kartu su L. G. ir J. G., buvo nuvykęs į naktinį barą „Anell“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde neneigia, kad baro apsaugos darbuotojai atsisakė jį ir su juo atvykusius asmenys įleisti į barą bei tarp jo ir apsaugos darbuotojų kilo konfliktas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad konfliktas tarp jo ir baro darbuotojų kilo dėl to, kad jo nuomone apsaugos darbuotojai išstumdami iš baro nepageidaujamą lankytoją bei panaudodami prieš jį ašarines dujas, elgėsi neteisėtai, galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Teigia, jog baro darbuotojams policijos pareigūno pažymėjimą parodė tik siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai. Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai prie baro buvo atvykęs pareiškėjas, tarp baro apsaugos darbuotojų ir kito lankytojo kilo konfliktas, kurio metu buvo prieš šį asmenį buvo panaudotos ašarinės dujos ir jis buvo pašalintas iš baro (1 t., b. l. 163 – 164, 167 – 168, 171 – 172). Vis dėlto apklausu metu baro darbuotojai teigia, kad pareiškėjas jiems demonstravo policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą turėdamas tikslą pateikti į baro patalpas, o ne siekdamas sustabdyti galimai nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog pareiškėjas tarnybinį pažymėjimą parodė dar iki kylant konfliktinei situacijai tarp jų ir kito lankytojo.

Remiantis Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRĮR) duomenimis 2017 m. lapkričio 19 d. 1.43 val. policijos sistemoje registruotas įvykis ROIK 01170000646291 (2 t., b. l. 95 – 96), kuriame teigiama (kaip tekste) – baro darbuotojas sulaikė neblaivų asmenį, kuris rodo policijos pareigūno pažymėjimą, triukšmauja. Taip pat PRĮR duomenimis matyti, kad 2017 m. lapkričio 19 d. 1.53 val. policijos sistemoje užregistruotas įvykis ROIK 01170000646304 (2 t., b. l. 97) kuriame nurodomos aplinkybės (kaip tekste) – ką tik apsaugos darbuotojai sumušė ir apipurškė ašarinėmis dujomis klientą. Naujai atsidaręs naktinis klubas, pavadinimo ir adreso nenurodė, kaip atvykti nepaaiškino. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 19 d. 1.43 val. užregistruoto skambučio autorius yra baro darbuotojas V. T., o 2017 m. lapkričio 1.53 val. užregistruoto skambučio autorius – L. G. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog PRĮR sistemoje anksčiau buvo užregistruotas naktinio baro apsaugos darbuotojo skambutis, kuriame teigiama, jog neblaivus asmuo triukšmauja, demonstruoja policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, o tik praėjus 10 min buvo gautas tuo metu su pareiškėju buvusio asmens skambutis apie baro apsaugos darbuotojų sumuštą lankytoją. Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir naktinio baro apsaugos darbuotojų, kurio metu buvo demonstruojamas tarnybinis pažymėjimas, reikalaujama pateikti su baro veikla susijusius dokumentus, grasinama galimai kilsiančiomis problemomis dėl turimų įgalinimų, įvyko anksčiau nei įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir kito baro lankytojo. Todėl nėra pagrindo abejoti V. T., E. S. (1 t., b. l. 149 – 150), E. S. nurodytais teiginiais, kad pareiškėjas supykęs, jog nebus įleistas į barą, iš savanaudiškų paskatų, grasino atlikti baro veiklos ir dokumentacijos patikrinimą, apsaugos darbuotojus atleisti iš darbo, reikalavo pateikti baro veiklą bei teisėtą darbuotojų darbą klube patvirtinančius dokumentus. Taigi įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visetą ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateiktą sąvokos „Piktnaudžiavimas tarnyba“ išaiškinimą, konstatuotina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neteisėti veiksmai pagrįstai įvardinti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Kaip pirmiau minėta, teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl anksčiau nurodyti pareiškėjo veiksmai t. y. policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo demonstravimas, grasinimai atlikti baro veiklos teisėtumo patikrinimą, reikalavimai pateikti įvairius dokumentus ir t.t., yra susiję ir su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Atsižvelgiant į aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys atitiko pareigūno vardo pažeminimo sampratą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-575/2018 ir kt.). Taigi nustačius, kad pareiškėjas savo veika pažemino pareigūno vardą, Klaipėdos AVPK neturėjo kitų alternatyvių elgesio variantų, kaip pareiškėją atleisti iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nesant galimybės pareiškėjui pritaikyti alternatyvių teisinių pasekmių pažeminus pareigūno vardą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Netenkinus reikalavimo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimų dėl grąžinimo į eitas iki atleidimo iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas skunde reiškia ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas nenustatė neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.