Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčydamas atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumą, pareiškėjas reiškia ir išvestinius skundo reikalavimus: grąžinti jį į eitas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti neturtinės žalos atlyginimą.Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61034-17 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl galimo pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnyba. Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja E. L. 2017 m. gruodžio 7 d. tarybiniu pranešimu Nr. 1.8‑879724 „Dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, prašydama Tvarkos aprašo 7 punkto nustatyta tvarka pradėti pareiškėjo, D. B. ir R. B. veiklos tarnybinį patikrinimą. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 19 d., apie 1.00 val., naktiniame klube „Anell“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., įvyko konfliktas tarp klubo apsaugos darbuotojų ir trijų asmenų lankytojų grupės, kurią apsaugos darbuotojai dėl asmenų neblaivumo atsisakė įsileisti į klubą. Asmenų grupėje buvo ir pareiškėjas, kuris konflikto metu apsaugos darbuotojams parodė policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir galimai grasino atlikti klubo veiklos bei dokumentacijos patikrinimą, atleisti klubo darbuotojus iš darbo. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašytinai įteiktas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-107, kuriuo jis buvo informuotas apie Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras L. K. 2018 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61034-17. Minėtame nutarime nurodyta, kad iš liudytojų parodymų bei byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 19 d., apie 1.00 val., pareiškėjas ne tarnybos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas patekti į barą „Anell“, baro darbuotojams, atliekantiems apsaugos funkcijas, parodė savo policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, reikalavo parodyti licencijas, darbuotojų pažymėjimus, grasino atleisti V. T. iš darbo ir pan. Pareiškėjas neteisėtus reikalavimus baro darbuotojams grindė tiesiogiai savo užimamų pareigų pagrindu suteiktais įgaliojimais bei tarnybos metu gauta informacija, tačiau konkrečiu atveju byloje nustatyti asmenų nepatogumai bei policijos pareigūno vardo ir užimamų pareigų panaudojimas siekiant asmeninių tikslų negali būti vertinami kaip didelė žala, todėl nėra pagrindo pareiškėjo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį kilti. Ikiteisminis nutarimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2018 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-6 „Dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo)“ teigiama, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, ne tarnybos metu, apsvaigęs nuo alkoholio, siekė patekti į barą „Anell“, o baro darbuotojams atsisakius įleisti pareiškėją bei su juo buvusius asmenis į barą dėl jų neblaivumo, rodė baro darbuotojams savo policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, prisistatydamas policijos pareigūnu, reikalavo parodyti licencijas, grasino atleisti iš darbo, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išsiaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus bei Policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 14.1, 14.2 ir 14.3 punktų reikalavimus, sulaužė duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūnų vardą, todėl nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, siūlyta taikyti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Klaipėdos AVPK viršininkas 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-77, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, 2018 m. vasario 6 d. atleido pareiškėją iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigų.Teismas, vertindamas, ar tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, rėmėsi Statuto 33 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Tvarkos aprašo 7 ir 23 punktais, taip pat įvertino aplinkybes, jog Klaipėdos AVPK viršininkas, susipažinęs su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. L. 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu, tą pačią dieną dokumentų valdymo sistemos vidaus dokumente 30-PR2-25424 įrašė rezoliuciją „Atlikti tarnybinį patikrinimą“, o 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-107. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte numatyto termino.Teismo vertinimu, 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų nuostatos, kurios galimai buvo pažeistos. Minėtame pranešime pareiškėjui buvo nurodyta iki 2017 m. gruodžio 20 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, taip pat buvo išaiškintos jo teisės tarnybinio patikinimo metu, todėl iš 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimo Nr. 30-PR1-107 turinio pareiškėjas turėjo aiškiai suprasti, kuo jis yra kaltinamas, atitinkamai galėjo įgyvendinti savo teisę į gynybą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir pateikė paaiškinimą dėl galimai jo neteisėtų veiksmų, tačiau iš jo pateikto 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl tarnybinio patikrinimo nutraukimo, 2017 m. gruodžio 30 d. ir 2018 m. sausio 5 d. skundų matyti, kad pareiškėjas išdėstė savo vertinimą dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo. Tai, kad pareiškėjas atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo aktyvus ir teikė įvairius procesinius prašymus tiek dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tiek dėl tarnybinio patikrinimo, patvirtina ne tik prieš tai paminėti skundai, bet ir Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjo E. L. tarnybinis pranešimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui buvo suteiktas specialaus liudytojo statutas, ir 2017 m. lapkričio 23 d. bei 2018 m. sausio 4 d. vykusių apklausų metu jis teikė paaiškinimus dėl tiriamos veikos, išdėstė savo įvykių interpretaciją. Teismas nustatė, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio akivaizdu, kad patikrinimo metu buvo atsižvelgta į minėtų apklausų metu pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK neteisėtai ribojo pareiškėjo teisę į gynybą, todėl atitinkamą pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Klaipėdos AVPK nepagrįstai nesustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jo įvykdytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Statuto 33 straipsnio 9 dalimi, Tvarkos aprašo 12–13 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos, leidžiančios atriboti pareiškėjo veiksmus, kuriais jis galimai pažemino pareigūno vardą, nuo ikiteisminio tyrimo metu tirtos nusikalstamos veikos, todėl atitinkamus pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas į minėtą barą atvyko ne tarnybos metu, todėl konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog remiantis Tvarkos aprašo 10.3 punktu Klaipėdos AVPK turėjo pareigą nutraukti tarnybinį patikrinimą, yra nepagrįstas. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-279 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3, 13 punktais, konstatavo, kad esant atsakingo prokuroro sutikimui, tarnybinius nusižengimus tiriantis subjektas turi teisę tarnybinio patikrinimo procese naudoti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniajai tyrėjai nesuteikė tiesioginės prieigos prie ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau leido ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai savo nuožiūra spręsti dėl tarnybiniam patikrinimui reikšmingų ikiteisminio tyrimo duomenų/dokumentų pateikimo, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos AVPK tarnybinio patikrinimo metu neturėjo teisinio pagrindo naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagos.Teismas, vertindamas skundžiamo įsakymo pagrįstumą, nurodė, kad juo pareiškėjas dėl pareigūno vardo pažeminimo buvo atleistas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pareigų. Teismas rėmėsi Statuto 2 straipsnio 5 dalimi, 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu. Teismas iš tarnybinio patikrinimo metu naudotų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nustatė, jog naktinio baro „Anell“ darbuotojai V. T., R. M. ir E. S., juos apklausiant liudytojais, nurodė, jog 2017 m. lapkričio 19 d., apie 1.00 val., į barą atvykęs pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl atsisakė jį ir su juo buvusius asmenis įleisti į barą. Minėti liudytojai teigė, kad pareiškėjo neblaivumo faktą patvirtina jo sutrikusi koordinacija, nerišli kalba, nuo jo sklidęs alkoholio kvapas. Klaipėdos AVPK pareigūnė R. B. 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. 2017 m. lapkričio 23 d. apklausos metu L. G. teigė, kad 2017 m. lapkričio 18 d. vakare pas jį į svečius atvyko pareiškėjas, ir jie kartu išgėrė apie pusę litro stipriųjų alkoholinių gėrimų. J. G. 2017 m. gruodžio 6 d. apklausos metu nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d. buvo atvykęs į svečius, kartu su jos sutuoktiniu L. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. vakarą, būdamas svečiuose pas L. G., suvartojo du alkoholinių gėrimų kokteilius, tačiau akcentavo, kad atvykęs į naktinį barą „Anell“ jautėsi visiškai blaivus. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pažymėjo, jog yra akivaizdu, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 18 d. vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina tiek paties pareiškėjo duoti parodymai, tiek su juo tą vakarą buvusių asmenų pateikti paaiškinimai. Naktinio baro darbuotojai akcentavo, jog pareiškėjas buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, analogišką informaciją nurodė ir įvykio vietoje buvusi Klaipėdos AVPK pareigūnė. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad minėti asmenys tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus, turėdami tikslą apkalbėti pareiškėją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog į iškvietimą reagavusi Klaipėdos AVPK pareigūnė D. B. nurodė, kad įvykio vietoje atpažino pareiškėją, todėl, siekdama nepakenkti policijos pareigūno reputacijai, nuslėpė faktą, jog pareiškėjas dalyvavo konflikte, kilusiame prie naktinio baro, nepatikrino jo girtumo, leido išvykti į namus nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo neblaivumo faktas liko nenustatytas dėl neteisėtų pareigūnės veiksmų. Iš to teismas padarė išvadą, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 19 d. prie naktinio baro vykusio konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo teiginius, kad konfliktas tarp jo ir baro darbuotojų kilo ir jis policijos pareigūno pažymėjimą parodė siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, t. y. dėl to, jog, jo nuomone, apsaugos darbuotojai, išstumdami iš baro nepageidaujamą lankytoją bei panaudodami prieš jį ašarines dujas, elgėsi neteisėtai, galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Teismas, remdamasis Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nustatė, kad anksčiau buvo užregistruotas naktinio baro apsaugos darbuotojo skambutis, kuriame teigiama, jog neblaivus asmuo triukšmauja, demonstruoja policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, o tik praėjus 10 min., buvo gautas tuo metu su pareiškėju buvusio asmens skambutis apie baro apsaugos darbuotojų sumuštą lankytoją. Taigi konfliktas tarp pareiškėjo ir naktinio baro apsaugos darbuotojų, kurio metu buvo demonstruojamas tarnybinis pažymėjimas, reikalaujama pateikti su baro veikla susijusius dokumentus, grasinama galimai kilsiančiomis problemomis dėl turimų įgalinimų, įvyko anksčiau nei įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir kito baro lankytojo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti V. T., E. S. ir E. S. teiginiais, kad pareiškėjas supykęs, jog nebus įleistas į barą, iš savanaudiškų paskatų grasino atlikti baro veiklos ir dokumentacijos patikrinimą, apsaugos darbuotojus atleisti iš darbo, reikalavo pateikti baro veiklą bei teisėtą darbuotojų darbą klube patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs prieš tai paminėtų aplinkybių visetą ir atsižvelgęs į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateiktą sąvokos „Piktnaudžiavimas tarnyba“ išaiškinimą, konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neteisėti veiksmai pagrįstai įvardinti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl pareiškėjo veiksmai (policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo demonstravimas, grasinimai atlikti baro veiklos teisėtumo patikrinimą, reikalavimai pateikti įvairius dokumentus ir t. t.) yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visetą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys atitiko pareigūno vardo pažeminimo sampratą. Nustačius, kad pareiškėjas savo veika pažemino pareigūno vardą, Klaipėdos AVPK neturėjo kitų alternatyvių elgesio variantų, kaip tik pareiškėją atleisti iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 30-TE-77 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustačius neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų (nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų), atsakovui Lietuvos valstybei negali kilti civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestas kaip nepagrįstas.