Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus ir nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir nubaustas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį – 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 286 straipsnį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 2 000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. R. paskirtos bausmės laiką įskaityta jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 22 d., 18 val. 25 min., iki 2019 m. spalio 23 d., 12 val. 13 min. (viena para) ir nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d. išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant V. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kartu priverstinai paimant su šia transporto priemone susijusius daiktus ir dokumentus (užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo

10. Pagal BK 64 straipsnį nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

11. BK 50 straipsnio 2 dalis numato, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, prie griežčiausios bausmės – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, turėjo pridėti 3 mėn. laisvės atėmimo už paskirtą subendrintą apėmimo būdu bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), bei 3 mėn. laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti galutinę subendrintą 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o ne 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimą, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymą paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (dėl pagal BK 281¹ str. 1 d. bei BK 243 str. paskirtų bausmių griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir sudėjimo būdu (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas švelnesnes bausmes), bei paskirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Dėl nuteistojo R. R. kaltės

13. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo R. R. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl apelianto veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad R. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

15. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje.

16. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis R. R. (4 t., b. l. 5-6), nukentėjusysis R. R. (3 t., b. l. 125-126), liudytojai L. N. (3 t., b. l. 126-127), A. R. (3 t., b. l. 127), R. R. (3 t., b. l. 149), A. Š. (3 t., b. l. 150), G. P. (3 t., b. l. 168-169), V. B. (3 t., b. l. 169-170), Ž. S. (3 t., b. l. 189-190), D. Z. (4 t., b. l. 4-5), taip pat ištirti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

17. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nei BK 227 straipsnio 2 dalyje, nei 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nepadarė ir nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad apie kolegos L. N. papirkimą, jis išgirdo per radijo ryšį, kai L. N. apie tai pranešė budėtojui. Vyriausiasis patrulis A. R. atvedė R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių ir R. R., supratęs, jog bus gabenamas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK sulaikymo patalpas, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius kolegos A. R. atžvilgiu, standinti rankas, neleisti jo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Tuo metu jis prisijungė prie kolegos A. R. ir, suėmęs už striukės ties pečiais ir kapišonu, traukė lauk R. R. iš tarnybinio automobilio. Ištraukus R. R. iš tarnybinio automobilio, prie jo ir kolegos A. R. prisijungė kiti kolegos, R. R. toliau elgėsi agresyviai, priešinosi sulaikomas, standino rankas, todėl buvo nuspręsta uždėti specialiąsias priemones – antrankius. Atidaręs galines duris, palenkė R. R. galvą, kad netrukdytų jam užsegti saugos diržo, R. R. jį vadino „ožiu“, sakė, jog „ožys buvo ir yra“. Užsegus saugos diržą, ir jam stovint šalia durų, R. R. jam vieną kartą įspyrė ir pataikė į kairės kojos kelią. Dėl spyrio jis pajuto fizinį skausmą, medicinos pagalbos nesikreipė, po to, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir jose nesigydė (1 t., b. l. 57-58). Papildomai teisme nukentėjusysis parodė, kad jis su kolega A. R. sulaiko R. R. ir jiems tempiant jį iš tarnybinio automobilio salono, jam R. R. spyrė ir pataikė į dešinę šlaunį, dėl to, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. R. R. jie tempė iš tarnybinio automobilio salono, nes R. R. vengė sulaikymo, o apie tai jis buvo informuotas, kai buvo atvestas prie tarnybinio automobilio. Pirmoje apklausoje jis neparodė apie tą spyrį jam, grumtynių metu juto spyrį, bet tiksliai to neatsiminė, todėl apie tai ir nenurodė pirmoje apklausoje (3 t., b. l. 125-126). Liudytojas L. N. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad po pirmo pūtimo į alkotesterį praėjo 15 minučių, tuo metu jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio vietoje, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo R. R., jie salone buvo dviese. Kadangi jis automobilio daiktinėje nerado alkotesterio pūstukų, ir kad nepaliktų automobilio salone vieno pačio R. R., jis jam nurodė lipti lauk iš automobilio ir eiti su juo prie bagažinės, ten atsidaręs galinį dangtį ieškojo pūstukų. Suradus pūstuką, R. R. jam pasakė: „davai neduok pūsti, arba padaryk jog rodytų mažiau“. Tuo metu šalia jų daugiau nieko nebuvo. Jis užsidėjo antgalį ant alkotesterio ir pasakė jam, jog atliks antrą pūtimą, tiesė jam alkotesterį prie burnos. Tuo metu pajuto, kaip R. R. kažką įdėjo į jo dėklą, kur buvo įdėta jo piniginė. Kadangi į dėklą kažką įdėti yra labai sunku, nes dėklo užtrauktuko galvutė stovi per dėklo vidurį, o iš šonų lieka maži tarpeliai, todėl jis ir pajuto, kaip sujudėjo jo dėklas. Jis to momento, kai R. R. jam kažką dėjo į dėklą, nematė, nes stebėjo R. R. veidą ir alkotesterį, todėl R. R. rankų nematė. R. R. tuo metu jam nieko nesakė ir jis, supratęs jog R. R. kažką įdėjo, nenorėdamas iššaukti konflikto su juo, leido jam pabaigti atlikti antrą pūtimą, po to, žengė vieną žingsnį atgal nuo R. R. ir atitraukęs užtrauktuko galvutę, pamatė dėkliuko apačioje suglamžytą kupiūrą. Kupiūra buvo viena, ji buvo suglamžyta, ji buvo vieno šimto eurų nominalo. Jis per radijo ryšį pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui apie antro pūtimo rezultatus, t. y. 1.60 promilės, ir apie duotą kyšį - vieno šimto eurų kupiūrą. R. R., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje išgirdo, kaip jis per radijo ryšį pranešė apie duotą kyšį, iššoko iš tarnybinio automobilio ir rėkdamas jam pasakė: „aš pinigus pamečiau, tu radai, įsidėjai į kišenę, grąžink babkes, aš kyšio nedaviau“. Tuo metu prie automobilio buvo visi kolegos ir ką jie girdėjo nurodyti negali. R. R. buvo nuvestas už sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini) pasiimti savo asmeninius daiktus, o jis, R. R. ir A. R. išėmė kupiūrą iš jo liemenės dėkliuko ir R. R. pinigus įdėjo į tarnybinio automobilio dėtuvę, nes neturėjo jokio įpakavimo, juos įpakuoti. Po to, kai R. R. buvo vedamas ir sodinamas į tarnybinį automobilį, jis matė ir girdėjo, kaip R. R. kolegų A. R. ir R. R. atžvilgiu sakė įžeidžiančius žodžius, kokius tiksliai vartojo žodžius nepamena ir nurodyti negali. Matė, kaip R. R. standino rankas, stumdėsi su pareigūnais ir kolegos, norėdami apsaugoti tarnybinio automobilio dureles, R. R. patraukė nuo pravirų automobilio durelių ir parvertė ant šalia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto, jam buvo uždėti antrankiai. Jis padėjo kolegoms, laikydamas įtariamojo kairę ranką (1 t., b. l. 70-73). Taip pat, jis nurodė, kad peržiūrint vaizdo failą, girdi kaip R. R. jam siūlo, jog įdės du šimtus ir dings, kad vaizdo įraše matomo asmens, kuris prieina prie jo ir R. R., kai jie stovi tarnybinio automobilio gale, nepažįsta ir neatsimena, jog prie jo ir R. R. būtų kas priėjęs. Taip pat, jis nurodė vaizdo įraše matantis, jog laikas yra 2019-10-22, 18.25.09 val., kai jam, stovint tarnybinio automobilio gale, jam į šviesą atspindinčios liemenės kišenę yra dedami pinigai, t. y. duodamas kyšis, dėjo jam į kišenę pinigus R. R.. Jis nematė, kur R. R. laikė pinigus prieš įdėdamas juos į šviesą atspindinčią liemenę. Jis nuo R. R. automobilio sustabdymo momento iki R. R. sulaikymo ir išvežimo į areštinę, šalia jo atsisėdęs nebuvo ir nesėdėjo. L. N. taip pat nurodė, kad nenorėdamas R. R. palikti vieno, ir neturėdamas tarnybinio automobilio salone pūstuko, nusivedę jį į automobilio galą, ten jis atsidarė galinį dangtį. Liudytojui L. N. parodžius vaizdo failą (duomenys neskelbtini) ir paklausus, kodėl apklausos metu nurodė, jog R. R. davė pūsti į alkotesterį stovėdamas su juo lauke prie tarnybinio automobilio galo, nors vaizdo įraše matosi, kaip R. R. duoda pūsti jam sėdint tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, L. N. atsakė, kad apklausos metu buvo įsitikinęs, jog taip ir buvo. Taip pat, jis nurodė, kad, stovint prie tarnybinio automobilio galo, jo R. R. prašė padaryti mažiau, suprato, jog suklastoti alkotesterio parodymus. Kuriuo metu pinigai buvo įdėti jam į kišenę, ar tuo metu, kai jis jo prašė tai padaryti, ar po to, kai paprašė, dabar tiksliai nepamena ir nurodyti negali. Jis suprato, jog buvo duotas jam kyšis, dėl to susijaudino. Vengdamas konflikto su R. R., jį pasodino į tarnybinį automobilį ir davė jam pūsti antrą kartą, prieš pranešant budėtojui. Po R. R. įpūtimo antrą kartą, jis pranešė budėtojui apie tai, kad R. R. jam davė kyšį (1 t, b. l. 75-78). Pirmosios instancijos teisme liudytojas papildė, kad R. R. jam pinigus įkišo į dėklą, t. y. davė kyšį tada, kai jis dar nebuvo surakintas antrankiais (3 t., b. l. 126-127). Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyšis, išgirdo per radijo ryšį, kai kolega apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui. Taip pat parodė, kad vedant R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių keleivio pusės durelių, šis pradėjo muistytis, skėsčiotis rankomis, grasinti susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to, buvo nuspręsta uždėti R. R. antrankius. Jam (A. R.) sėdint automobilyje už vairo, išgirdo, kaip už pertvaros tarp priekinių ir galinių sėdynių R. R. kažką šūkauja, o po to, išgirdo, kaip kolega R. R. pasakė: „ko čia spardais?“ (3 t., b. l. 127). Liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais parodė, kad apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyšis, jis nematė, bet per radijo ryšį išgirdo, kaip kolega L. N. informavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtoją apie kyšio davimą. R. R. vedant R. R. į tarnybinį automobilį, jis tuo metu stovėjo už kolegos A. R. nugaros, girdėjo, kaip R. R. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, kokius tuo metu R. R. sakė kolegos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Matė, kaip R. R. nevykdė reikalavimo sėsti į automobilį, muistėsi, ir jeigu R. R. būtų pasodintas į tarnybinį automobilį be antrankių, jis būtų sugadinęs automobilio vidaus apdailą, todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. R. R. traukiamas nuo galinių pravirų durelių muistėsi, standino rankas, spardėsi, todėl jis buvo parverstas ant šalia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto ir jam buvo uždėti antrankiai už nugaros. Jis tuo metu laikė R. R. kojas, kad šis nesispardytų. Ar sulaikymo metu R. R. kam nors įspyrė ar ne, jis nematė. Po to, R. R. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) areštinę, apie tai, jog R. R. įspyrė kolegai R. R., jis sužinojo vėliau, kai kolega sugrįžo iš (duomenys neskelbtini) areštinės (1 t., b. l. 88-91). Teismo posėdžio metu liudytojas papildomai parodė, kad įvykio metu matė, kaip kažkuriuo momentu V. B., sėdėdama automobilyje (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. R. padavė pinigus, tačiau kiek ir kokiomis kupiūromis, jis nematė. Kuriuo momentu buvo duotas kyšis, jis nematė, tik apie kyšio davimą išgirdo, kai jo kolega apie tai per raciją pranešė VPK budėtojui. R. R. buvo nepatenkintas, kad jį sustabdė ir sulaikė, todėl jis kėlė triukšmą, rėkavo, pareigūnus išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais (3 t., b. l. 149). Liudytojas G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais parodė, kad apie tai, jog buvo duotas kyšis L. N., jis sužinojo iš pačio kolegos, nes jis jam apie tai pasakė ir parodė liemenės kišenę, kurioje matė vieną kupiūrą, kokio nominalo kupiūrą, neatsimena. Jam stovint toliau nuo automobilių, išgirdo grumtynių garsus, kas ką sakė grumtynių metu, nepamena ir nurodyti negali. Vėliau iš kolegų sužinojo, jog R. R. atsisakė sėsti į automobilį, todėl įvyko grumtynės tarp A. R., R. R. ir R. R. (1 t., b. l. 94-97). Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai policija sustabdė R. R. vairuojamą automobilį, šis prašė jos pinigų, kad galėtų suorganizuoti jos su daiktais grįžimą į namus. Pamena, kad R. R. davė 100 Eur kupiūrą, tik neatsimena, ar tą kupiūrą jis nusinešė rankose, ar įsidėjo į kišenę (3 t., b. l. 169-170).

18. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl R. R. nusikalstamų veiksmų. Tai, kad R. R. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo R. R. bei liudytojų L. N., A. R., R. R., G. P. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir šiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniame pranešime dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo, nurodyta, kad prieš jį smurtavo kaltinamasis R. R., kuris taip pat nevykdė ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi (t. 1, b. l. 41). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. N. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo ir kyšio davimo policijos pareigūnams, nurodyta, kad sulaikius R. R., vairuojant automobilį neblaiviame stovyje, pastarasis siūlė tartis ir į jo tarnybinę šviesą atspindinčios liemenės kišenę įdėjo 100 Eur kupiūrą, apie kyšio davimą pranešė (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojui (t. 1, b. l. 42-43). 2019 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio metu iš policijos pareigūnų turėtų kamerų ir iš policijos tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, t. y. užfiksuota, kad už sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini) vairo sėdi R. R., kuris policijos pareigūnui L. N. sako „įdėsiu du šimtus ir dingsiu“, „įdėsiu ir dingsiu iš čia“ ir kt. Taip pat, vaizdo įraše matosi, kad prie policijos tarnybinio automobilio bagažinės stovi pareigūnas L. N., kaltinamasis R. R., prieina A. Š., 18.25.09 val. kažkas įdedama į L. N. kišenę, jis G. P. rodo, kas įdėta į kišenę ir kt. vaizdai. Taip pat, vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnų sulaikomas R. R. jiems priešinasi, plūstasi, spiria policijos pareigūnui R. R. į koją (1 t., b. l. 129-134). 2019 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas – L. N. pranešimas budinčiam policijos pareigūnui apie duotą 100 eurų kyšį (1 t., b. l. 135-137). 2019 m. spalio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas L. N. pateikia 100 Eur kupiūrą (t. 1, b. l. 145-147).

19. Iš dalies R. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, patvirtina jo paties parodymai, pirmosios instancijos teisme, kuriame parodė, kad buvo pasodintas į policijos automobilį, jam buvo surašytas protokolas, jis pasirašė, išlipo iš policijos automobilio ir nuėjo prie automobilyje (duomenys neskelbtini) sėdinčios V. B., iš kurios pasiėmė 100 Eur. Jam buvo vėl liepta sėstis į tarnybinį policijos automobilį ir jis, laikydamas rankoje 100 Eur, atsisėdo ant galinės sėdynės šalia pareigūno ir tuo metu kišo savo pinigus į savo striukės kišenę ir neprisimena, ar prieš pasirašydamas dokumentus pinigus padėjo policijos automobilyje, ar bandė įsikišti į savo kišenę. Apelianto keliama versija, kad bandė įsikišti pinigus į kišenę ir neprisimena kaip juos įsidėjo vertinama kaip deklaratyvi, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to jo paties parodymai, kad pasiėmė iš V. B. 100 Eur, o kartu ir V. B. parodymai nurodant, kad R. R. davė 100 Eur, patvirtina, kad R. R. turėjo tikslą pareigūnui į kišenę įdėti 100 Eur kupiūrą. Kolegija atmeta apelianto versija, kad pinigus R. R. iš V. B. ėmė tam, kad suorganizuoti jos parvažiavimą, kadangi pats R. R. tuo metu buvo sulaikytas pareigūnų ir jis niekaip negalėjo atlikti jokių kitų pašalinių organizacinių veiksmų. Dar daugiau, pats nuteistasis patvirtino tiek vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes tiek ir liudytojų parodymus, pažymėdamas, kad kai jį tik sustabdė policijos pareigūnai ir jis buvo filmuojamas, tai jis jiems pasakė, kad skirstomės ir tada galėjo siūlyti pinigų, jog būtų paleistas. Šiuo atveju visuma aplinkybių patvirtina, kad R. R. siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už pažeidimą, pasiūlė sumažinti alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenis davė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L. N. kyšį, įdėdamas jam 100 eurų kupiūrą į šviesą atspindinčią liemenės kišenę, už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus ir taip padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

20. Apelianto reiškiamos abejonės dėl to, jog jis nuteistas remiantis prielaidomis, nes liudytojai A. Š., L. N., R. R. tiesiogiai nematė kaip buvo duodamas kyšis, nepagrįstos. Atmesdama tokį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Šiuo atveju minimų liudytojų parodymai yra informatyvūs ir reikšmingi vertinant kitus byloje surinktus duomenis ta prasme, kad visi šie liudytojai davė analogiškus parodymus, apie tai, jog kolegai L. N. buvo duotas kyšis, išgirdo per radijo ryšį, kai kolega apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojui. Be to, R. R. parodė, kad įvykio metu matė, kaip kažkuriuo momentu V. B., sėdėdama automobilyje (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. R. padavė pinigus. O liudytojas G. P. parodė, kad apie tai, jog buvo duotas kyšis L. N., jis sužinojo iš pačio kolegos, nes jis jam apie tai pasakė ir parodė liemenės kišenę, kurioje matė vieną kupiūrą.

21. Aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad R. R. pasipriešino vykdančiam tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R., tuo padarydamas BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš aukščiau aptartų įrodymų viseto matyti, kad R. R. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį, standino rankas, muistėsi, išvadino pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia, aktyviais veiksmais priešinosi ir vieną kartą tyčia įspyrė į koją vykdančiam tarnybines pareigas R. R.. R. R. pasipriešinimą pareigūnų atžvilgiu patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir neprieštaringi, liudytojų L. N., A. R., R. R. parodymai. A. R. parodė, kad vedant R. R. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių keleivio pusės durelių, šis pradėjo muistytis, skėsčiotis rankomis, grasinti susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to, buvo nuspręsta uždėti R. R. antrankius. R. R. parodė, kad R. R. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, matė, kaip R. R. nevykdė reikalavimo sėsti į automobilį, muistėsi, ir jeigu R. R. būtų pasodintas į tarnybinį automobilį be antrankių, jis būtų sugadinęs automobilio vidaus apdailą, todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. R. R. traukiamas nuo galinių pravirų durelių muistėsi, standino rankas, spardėsi, todėl jis buvo parverstas ant šalia stovinčio tarnybinio automobilio variklio gaubto ir jam buvo uždėti antrankiai už nugaros. Jis tuo metu laikė R. R. kojas, kad šis nesispardytų. R. R. buvo nepatenkintas, kad jį sustabdė ir sulaikė, todėl jis kėlė triukšmą, rėkavo, pareigūnus išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie parodymus davė esant įspėtiems už melagingų parodymų davimą. Be to, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad gal kiek ir galėjo pasipriešinti policininkui sėsdamas į automobilį, o policininkui į koją galėjo įspirti netyčia, kai buvo parverstas dėl antrankių uždėjimo ir sodinamas į automobilį. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad iš vaizdo medžiagos nematyti, kad R. R. būtų pajutęs skausmą, o vėliau pareigūnas į medikus nesikreipė, toliau tęsė darbą, nemenkina nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R. R. kaltės, padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodom aplinkybė, kad teismas subendrindamas bausmes, skyrė jam per didelį laisvės atėmimo terminą, atmestina. Vertinant pirmosios instancijos teismo atliktą nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimą, pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslus bei paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. R. bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, R. R. asmenybę – anksčiau teistas 8 kartus, teistumai neišnykę (2 t., b. l. 4-34, 3 t., b. l. 11-16), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, kas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, kaltinamojo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2021 m. vasario 11 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 11-16), šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra nelinkęs pasitaisyti, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių, iš ankstesnių teistumų nepadarė jokių išvadų, nes ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 35-43, t. 4, b. l. 17-23). R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymą prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu bei jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam R. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė būtų per griežta.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad R. R. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl proceso išlaidų

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

27. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam R. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 26 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 81 Eur išlaidų.

29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo R. R. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. R. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

Nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu (dėl pagal BK 281¹ str. 1 d. bei BK 243 str. paskirtų bausmių griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir sudėjimo būdu (prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant kitas švelnesnes bausmes), bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, R. R. paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 9 mėn. ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo R. R. valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.