Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės D. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilbeksa“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, skolininkas G. K. bei skolininko sutuoktinė D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. A. prašė teismo panaikinti antstolės D. M. 2018 m. sausio 12 d. patvarkymą ir nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo ir pastato-vienbučio gyvenamojo namo esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių bei grąžinti pareiškėjui už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą. Nurodė, kad iš varžytinių buvo parduotas turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neatidalinus turto iš bendrosios jungtinės nuosavybės CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, ir varžytinėse buvo parduodamas skolininkui nepriklausantis turtas. Antstolės paskelbtose varžytinėse buvo parduotas bankrutuojančio asmens turtas (D. K.) turtas – ½ pastato.Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad parduotas turtas buvo įkeistas hipoteka, todėl jis visas turėjo būti parduotas nepriklausomai nuo to, kad dalis jo priklausė skolininko sutuoktinei D. K.. Įstatymai nenumato antstoliui teisės nutraukti turto realizavimo procedūrą dėl pernelyg ilgai užsitęsusių teisininkių procesų, kurių pagrindu nėra galimybės jų pabaigti. Be to, apie fiziniam asmeniui D. K. iškeltą bankroto bylą, antstolė sužinojo tik 2017 m. gegužės 29 d., t.y. jau po turto pardavimo iš varžytynių. Be to, teismas atmetė skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. draudimo antstolei užbaigti vykdymo veiksmus.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad turto atidalijimas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės šiuo atveju buvo būtinas, kadangi 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartį, kartu su tolimesniais jos pakeitimais, pasirašė tiek G. K., tiek D. K. paskolos sutartyje nedviprasmiškai nurodė, jog paskolos sutarties sąlygoms, tame tarpe ir statomo gyvenamojo namo įkeitimui, ji neprieštarauja, sutikdama su paskolos sutarties sąlygomis ji taip pat sutiko, kad UAB „Vilbeksa“ naudai pilna apimtimi būtų įkeičiami bet kokie statiniai, kurie bus pastatomi žemės sklype, nepriklausomai nuo to ar jie priklausys G. K. asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. K. su D. K.. Suinteresuotas asmuo D. K. prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir nurodė, kad antstolė negalėjo vykdyti turto pardavimą iš varžytynių, kadangi jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato - vienbučio gyvenamojo namo varžytynės buvo pradėtos po to, kai jai buvo iškelta bankroto byla, be to, antstolė negalėjo nežinoti apie jai iškeltą bankroto bylą, kadangi ji dar 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu civilinėje byloje Nr. 2FB-1027-868/2016 taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtinėms teisėms užregistruoti, perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims jai priklausančią pagal bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę ½ dalį nebaigto statyti statinio, pastatyto pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, G. K. ½ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sklype, iki tol kol įsiteisės nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-552-931/2018 yra nagrinėjamas jos ieškinys dėl turto, kurį varžytynėse neteisėtai pardavinėjo antstolė, padalijimo.Suinteresuotas asmuo G. K. nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino antstolės D. M. 2018 m. sausio 12 d. patvarkymą „Dėl iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo prašymo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą“ Nr. 0012/13/00665 ir antstolę D. M. įpareigoti nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo ir pastato - vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių bei įpareigoti grąžinti pareiškėjui A. A. už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą.Nustatė, jog D. K. ir G. K. 1998 m. rugpjūčio 1 d. sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registre G. K. vardu yra įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi namas įsigytas po santuokos sudarymo, jis yra pripažintinas bendrąją sutuoktinių G. K. ir D. K. bendrąją jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad namas yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu.UAB „Vilbeksa“ ir G. K. 2010 m. birželio 16 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas hipoteka UAB „Vilbeksa“ naudai. Sutartimi buvo susitarta, jog hipoteką bus įkeisti ir ateityje atsirandantys žemės sklypo priklausiniai. Šią sutartį taip pat pasirašė ir D. K., pažymėdama tai, jog paskolos sąlygoms ji neprieštarauja. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-354/2015 konstatavo, jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, jog atsakovas turėdamas statybos leidimą statys gyvenamąjį namą žemės sklype, kurį ateityje įkeis ieškovui pagal sudarytą paskolos sutartį prievolei užtikrinti. Teismas daro išvadą, jog D. K., rašytiniu neprieštaravimu UAB „Vilbeksa“ ir G. K. 2010 m. birželio 16 d. sudarytai paskolos sutarčiai, neprisiėmė sau minėtos sutarties 26 punkto nuostatose įtvirtintos pareigos UAB „Vilbeksa“ naudai įkeisti hipoteka ½ dalyje žemės sklypo įteisintus, įregistruojant pilną ar dalinį statybos baigtumą, statybos darbų rezultatus, t. y. ir jai bendrosios dalinės nuosavybės priklausančią turto dalį, todėl šiame kontekste priimtos minėtos teismo nutartys negali būti aiškinamos, kaip sudarančios teisinį pagrindą išieškoti ir iš D. K. dalies namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, pažymėtina ir tai, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas D. K. atžvilgiu yra nevykdomas, todėl nenustačius jos dalies bendroje nuosavybėje išieškojimas iš jos turto, t. y. asmeninio ar dalies bendrojoje dalinėje (jungtinėje) nuosavybėje, yra negalimas. Išieškoti iš fizinių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, negalima, kol joje nėra nustatyta konkreti skolininko dalis. Iš LITEKO duomenų turinio nustatyta, jog G. K. dalis namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog antstolės D. M. argumentas apie tai, kad klausimas dėl namo realizavimo, nenustačius G. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13416-820/2017, kuri yra palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017 yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina tai, jog šioje byloje buvo sprendžiami klausimai, ar antstolė D. M. turėjo teisę areštuoti visą namą ir skirti ekspertizę jo rinkos vertei nustatyti, o taip pat pagalbinio pastato spynos sugadinimo įtaka namo vertinimui, tačiau minėtomis teismo nutartimis G. K. dalis namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta ir nenustačius G. K. dalies namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas iš viso namo nėra galimas. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju iš varžytinių buvo parduota G. K. nepriklausanti ir D. K. priklausanti namo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi namas buvo parduotas iš varžytynių nenustačius G. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir tokie antstolės D. M. veiksmai dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių yra pripažintini nepagrįsti bei neteisėti. Teismas taip pat darė išvadą, kad kiti proceso dalyvių argumentai teisiškai yra nereikšmingi teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui bei teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2011-02-15 nutartis Nr.3K-3-52/2011). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nustatytas pažeidimas, vykdant varžytines, yra laikytinas esminiu pažeidimu ir tokiu būdu negalima laikyti, kad sekančiai einantys varžytinių atliekami veiksmai yra teisėti bei pagrįsti, todėl antstolės D. M. 2018 m. sausio 12 d. Patvarkymas „Dėl iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo prašymo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą“ Nr. 0012/13/00665 yra naikintinas ir antstolė D. M. įpareigotina nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo ir pastato - vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių bei įpareigotina grąžinti pareiškėjui už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Vilbeksa“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.Nurodė, kad su šiais išaiškinimais nesutiktina, nes 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartį, kartu su tolimesniais jos pakeitimais, pasirašė tiek G. K., tiek D. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad D. K. paskolos sutartyje nedviprasmiškai nurodė, kad paskolos sutarties sąlygoms, tame tarpe ir statomo gyvenamojo namo įkeitimui, ji neprieštarauja. Sutikdama su paskolos sutarties sąlygomis ji taip pat sutiko, kad Apeliantės naudai pilna apimtimi būtu ?keičiami bet kokie statiniai, kurie bus pastatyti žemės sklype, nepriklausomai nuo to ar jie priklausys G. K. asmeninės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. K. su D. K.. Teismas patvirtino, kad priverstinis skolos išieškojimas į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniai (neišskiriant jokių jo dalių ir nenurodant savininkų), negali būti laikomi neteisėtu. Teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį, kurioje nustatyta, kad aplinkybė, kieno vardu registruotas ginčo pastatas, neturi reikšmės, kadangi visas namas turi būti realizuotas UAB „Vilbeksa“ naudai. Minėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi, nepanaikinta, o šis nustatytas prejudicinis faktas skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje negalėjo būti pakeistas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ši apibendrinimą dėl turto išieškojimo tvarkos padarė analizuodamas būtent šioje byloje vertinamą išieškojimo procesą, todėl situacija jau yra įvertinta, klausimas atsakytas ir sprendimas negalėjo būti keičiamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šis sprendimas, jo nuomone, nėra tinkamas, negali sąlygoti ir teisiškai niekaip nedaro jo negaliojančiu. Turtas buvo išvaržytas už 124 800 Eur sumą, o apeliantės reikalavimas, įskaitant palūkanas, priskaičiuotas iki 2017 m. birželio 1 d., sudarė 141 050,76 Eur. Kadangi iš įkeisto turto bus patenkintas tik hipotekos kreditoriaus reikalavimas, todėl turto priklausomybės (skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) nustatymas bei faktas, kad dalis pastato galėtų priklausyti bankrutuojančiai D. K., šiuo atveju, esminės reikšmės realizuojant hipoteka įkeistą turtą neturi.Nei viena ginčo šalis ir suinteresuoti asmenys šioje byloje nesirėmė aplinkybėmis, jog antstolė neturėjo teisės areštuoti viso namo ir skirti ekspertizę jo rinkos vertei nustatyti, todėl teismo išaiškinimai šioje dalyje yra vienareikšmiškai neteisėti. Maža to, aplinkybės, kurias nustatė teismas, ne tik, kad nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, bet yra paneigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017. Vertindamas argumentus dėl to, ar antstolė turėjo teisę areštuoti visą namą ir skirti ekspertizę jo rinkos vertei, teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad teisės normos, reglamentuojančios areštuoto turto įvertinimą bei ekspertizės skyrimo tvarką, nenumato ribojimų antstolei skirti ekspertizę dėl G. K. ir D. K. nurodomų aplinkybių, kurios iš esmės atitinka išdėstytas pirmosios instancijos teismo. Darytina išvada, kad to paties klausimo nagrinėjimas, ir priešintų išvadų darymas, nei jau yra nustatyta įsiteisėjusia apygardos teismo nutartimi, yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad iš varžytinių buvo parduota G. K. priklausanti Namo dalis yra akivaizdus prieštaravimas teisinei logikai. Kaip jau minėta šiame atskirajame skunde, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis jau yra nustatyta, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, ir kad visas namas turi būti realizuotas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą apeliantės naudai. Todėl akivaizdu, kad klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į visą namą jau yra išspręstas. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad galima padalinti namą ir D. K. daliai hipoteka negaliotų. Šis išaiškinimas prieštarauja imperatyvioms CK 4.172 straipsnio nuostatoms, nes, vadovaujantis šia teisės norma ir suformuota teismų praktika šiuo klausimu, nepaisant turto padalijimo, hipotekos reikalavimas nebūtų dalijamas ir liktų galioti visam namui. Be to, tokia nutartimi yra pažeisti ir CPK 512 str. numatyti terminai, nes priimta nutartimi teismas faktiškai išsprendė pačių varžytynių teisėtumo klausimą, nors varžytynių apskundimo terminas yra seniai pasibaigęs.Suinteresuotasis asmuo antstolė D. M. atskiruoju skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.Nurodė, jog klausimas dėl turto registracijos tik G. K. vardu, turto arešto realizavimo nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi nagrinėjant skolininko G. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vykdymo veiksmai D. K. atžvilgiu negali būti vykdomi, nes jos atžvilgiu nėra vykdomas vykdomasis dokumentas yra nepagrįsta. Aptariamu atveju yra vykdomas skolos išieškojimas iš G. K. priverstinai parduodant hipoteka įkeistą turtą, priklausantį G. K. ir jo sutuoktinei D. K.. Tokiu būdu yra susiklosčiusi svetimo daikto hipoteka, išieškojimo iš kurio ypatumai yra įtvirtinti CPK 745 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog tuo atveju, kai išieškoma iš hipoteka įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Kadangi D. K. nėra skolininkė, ji vykdomojo dokumento jos atžvilgiu ir neturi būti, o vykdymo procese suteiktomis skolininko teisėmis D. K. naudojasi pilna apimtimi. Skundžiamoje nutartyje iš esmės yra įtvirtinta prievolė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tik tuomet realizuoti turtą. Tokiu būdu yra paneigiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nukreipti išieškojimą į statomą pastatą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos latu priklausinį. Taip pat, tokiu teismo sprendimu yra padalinamas hipotekos objektas, nors tai yra draudžiama. Teismas iš esmės išnagrinėjo skundą dėl varžytinių teisėtumo, nors tokiam skundui pateikti buvo suėję terminai ir teismas privalėjo tokį skundą atsisakyti priimti.D. K. su antstolės D. M. ir UAB „Vilbeksa“ atskiraisiais skundais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad jai iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl antstolės vykdytos varžytinės buvo negaliojančios nuo varžytynių paskelbimo momento. Neteisėtai pradėtos varžytinės negali būti užbaigtos dėl to varžytynių dalyviui A. A. turi būti grąžinta 10 proc. nuo turto vertės, t.y. 12 480 Eur įmoka sumokėta antstolei D. M.. Tai, kad antstolė nebuvo informuota apie D. K. iškeltą bankroto bylą, nesuteikė jai teisės parduoti iš varžytynių bankrutuojančiam asmeniui bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, nenustatant jos dalies atitinkamoje nuosavybėje. Be to, teisme yra nagrinėjama byla dėl turto padalijimo, kurią užbaigus galimai būtų apgintas viešasis interesas – patenkinti fizinio asmens bankroto byloje įtrauktų kreditorių interesai. D. K. teigė, jog hipoteka yra įregistruota tik žemės sklypui, tačiau pastatas, kuris priklauso sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybe įkeistas hipoteka. Nebaigtas statyti pastatas įregistruotas tik 2017 m. sausio 2 d., o remiantis 2012 m. gegužės 10 d. LR Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsniu įsiteisėjusi nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą bankrutuojančio fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Nebaigto statyti pastato, kurio ½ pagal bendrosios jungtinės santuokos nuosavybės teisę priklauso bankrutuojančiam asmeniui D. K. vertė, kuri 2013 m. kovo 17 d. oficialiai turto vertintojų buvo nustatyta 156 000 Eur yra daug didesnė nei D. K. sutuoktinio skola UAB „Vilbeksa“. Apeliantė teigė, jog ji pasirašydama paskolos sutartį su savo sutuoktiniu nesutiko, jog jai priklausanti gyvenamojo namo dalis būtų įkeista UAB „Vilbeksa“.A. A. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, kad su jais nesutinka, prašė juos atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kad antstolė, registruodama turtą nekilnojamojo turto registre skolininko vardu, žinodama apie tai, kad skolininkas yra susituokęs, nepranešė registrui apie tai, kad turtas yra bendroji jungtinė skolininko ir suinteresuoto asmens nuosavybė. Nesant nurodymo, kad D. K. yra įkaito davėja, pagrįstas teismo argumentas, kad ji apskritai nėra įkaito davėja. Esant atitinkamoms aplinkybėms (vykdomojo įrašo nebuvimui D. K. atžvilgiu ir bendrosios jungtinės nuosavybės faktui), turto (1/2 namo) priklausomybė D. K. įgyja teisinę reikšmę. Pritartina nutartyje išdėstytai pozicijai, kad esant atitinkamai aplinkybei, turto pardavimas iš varžytinių, neatlikus CPK 667 straipsnyje nustatytų veiksmų, turtas negalėjo būti parduodamas. Civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017 nebuvo sprendžiami turto realizavimo nenustatant skolininko dalies atitinkamoje nuosavybėje klausimai. Neatliekami hipotekos objekto padalinimo veiksmai; šiuo atveju jokie nauji daiktai nebūtų formuojami, todėl teigti, kad teismo nutartimi pažeidžiamos CK 4.172 straipsnio nuostatos nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš CPK 717 straipsnio, kuriuo siūlo remtis apeliantai, o iš to, kad varžytinių procedūros, parduodant turto dalį, kuri nepriklauso skolininkui, ir nesant nustatytos skolininko dalies, bei priklausantį bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, yra iš esmės neteisėtos, bei reikštų ir šio atsiliepimo 19 p. nurodytus esminius CPK pažeidimus. Šios bylos dalykas yra 2018 m. sausio 12 d. antstolės D. M. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665, skundas dėl atitinkamo patvarkymo antstolei buvo išsiųstas 2018 m. sausio 19 d., antstolės buvo gautas 2018 m. sausio 22 d. Taigi, jokie CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai nėra praleisti.A. A. nurodė, kad turto realizavimo iš varžytinių procedūros yra užsitęsusios nepagrįstai ilgai, po varžytinių paaiškėjo aplinkybės, akivaizdžiai, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, trukdančios perduoti turtą pareiškėjui jau beveik vienerius metus. Pažymėtina ir tai, kad antstolės prašymas leisti pabaigti turto pardavimo iš varžytinių procedūras iškėlus D. K. bankroto bylą jį pakartotinai išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniaus apygardos teismui panaikinus ankstesnę nutartį, kuria atitinkamas prašymas taip pat buvo atmestas), buvo atmestas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi. Akivaizdu, kad nesant atitinkamo leidimo, varžytinių procedūra vyks neapibrėžtą laiko tarpą, kas pažeidžia pareiškėjo interesus.Atsiliepime į antstolės D. M. atskirąjį skundą UAB „Vilbeksa“ jo motyvus palaikė ir prašė atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas nutraukti turto pardavimą iš varžytinių bei įpareigoti grąžinti asmeniui už turtą sumokėtą sumą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3-1308/13 dėl 70619,14 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Antstolė 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. 0012/13/00665 informavo suinteresuotus asmenis, išieškotoją, skolininką apie 2017 m. balandžio 13 d. - 2017 m. gegužės 15 d. vyksiančias G. K. nuosavybės teise priklausančio, įkeisto hipoteka nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pirmąsias varžytynes. Antstolė 2017 m. gegužė 15 d. patvarkymu Nr. 0012/13/00665 informavo skolininką ir išieškotoją, kad minėtos varžytynės įvyko, turtas išvaržytas už 124800 Eur. Išaiškino, kad ne mažiau, nei 20 dienų nuo varžytinių pabaigos, turto pirkėjui sumokėjus visą sumą už varžytą turtą, bus surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuris yra nuosavybės teisę patvirtintais dokumentas. 2017 m. birželio 1 d. antstolės patvarkymu Nr. 0012/13/00665 turto realizavimo procedūra buvo sustabdyta iki bus priimtas sprendimas dėl leidimo baigti turto pardavimo procedūrą. Galutinis sprendimas dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūra nėra priimtas.Nagrinėjamu atveju, varžytynių laimėtojas A. A. kreipėsi su skundu dėl turto realizavimo nutraukimo ir sumokėtų lėšų jam grąžinimo. Antstolė D. M. jo skundą patvarkymu Nr. 0012/13/00665 atmetė, todėl pareiškėjas kreipėsi su skundu prašydamas minėtą patvarkymą panaikinti ir nutraukti turto (1/2 žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini)) realizavimo procedūrą, t. y. turto pardavimo iš varžytinių procedūras, bei grąžinti pareiškėjui jo už turtą sumokėtas pinigines lėšas – 12 480 Eur. Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, jog jam parduotas turtas yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir dalis jo priklauso bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Antstolė D. M. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė bylą nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas šį antstolės patvarkymą panaikino ir įpareigojo ją nutraukti turto, t.y. ½ dalies žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių ir grąžinti pareiškėjui už šį turtą sumokėtą 12 480, 00 Eur sumą. Nustatė, kad antstolės veiksmai neteisėti, nes antstolė negalėjo parduoti turto iš varžytynių prieš tai nenustačiusi skolininko ir D. K. dalies. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.Civilinio proceso kodekse (toliau-CPK) įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 str.) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). CPK 512 straipsnyje nustatytas 90 dienų naikinimasis terminas notariniams veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti.Iš skundo dėl antstolės veiksmų argumentų nustatyta, kad pareiškėjas A. A. prašė nutraukti turto realizavimą, tačiau savo skundą iš esmės grindė motyvais, jog turto pardavimas buvo neteisėtas, t.y. turtas negalėjo būti parduotas iš varžytynių, nes nuosavybės teise priklausė skolininkui ir jo sutuoktinei ir turėjo būti atidalintas, o D. K. buvo iškelta bankroto byla. Atkreiptinas dėmesys, jog apie įvykusias varžytynes asmenys buvo informuoti 2017 m. gegužės 15 d. Šiame patvarkyme antstolis informavo, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti pateiktas per 20 dienų nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atliktus veiksmus dienos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino procesinių dokumentų argumentus susijusius su turto pardavimo iš varžytinių (ne)teisėtumu, t. y. pasisakė dėl antstolio veiksmų, kuriems skųsti yra praleistas įstatyme numatytas 90 dienų naikinamasis terminas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus procesinių dokumentų argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės šiuo metu nagrinėjam klausimui susijusiam su parduoto turto realizavimo nutraukimu.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nutraukti turto realizavimo veiksmus ir grąžinti jam už iš varžytinių parduotą turtą sumokėtas lėšas. Pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo antstolė 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. vasario 9 d. patvarkymuose Nr. 0012/13/00665, įstatyme nenumatyta galimybė antstoliui nutraukti turto realizavimą vien dėl to, kad ši procedūra tęsiasi ilgiau, nei tikėtasi. CPK 717 straipsnis numato atvejus kada varžytinės gali būti paskelbiamos neįvykusiomis, t.y. 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl CPK 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad turto realizavimas užsitęsė ilgiau, nei buvo planuota, nesudaro pagrindo nutraukti varžytynes ir turto realizavimo tvarką. Taip pat, nenustatyti kiti CPK 717 straipsnyje nurodyti pagrindai. Taigi, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti A. A. skundą dėl procedūros nutraukimo.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų ir varžytinių procedūros nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – A. A. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. A. skundą dėl antstolės D. M. 2018 m. sausio 12 d. patvarkymo „Dėl iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo prašymo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą“ Nr. 0012/13/00665 atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.