- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-479-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32606-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., M. M.
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys I. S., M. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas antstolis Gintautas Puodžiukas kreipėsi į teismą, prašydamas I. S. už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skirti iki 290,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. M. naudai.
Šalies argumentai
2. Nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0019/19/00087 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. vykdomąjį rašą Nr. 2-15113-558/2015 dėl nepilnamečio vaiko J. M. ir išieškotojo M. M. bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-930/2020 papildė anksčiau teismo nustatytą M. M. bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, nustatyta M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netaikoma I. S. kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, laikotarpiu. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė I. S. pranešė, jog jos kasmetinių atostogų metu M. M. negalės pasimatyti su sūnumi, tačiau vaikas įprastai lankė darželį, vaiko motina išieškotojui nepateikė duomenų apie kasmetines atostogas. BĮ (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad kasmetinės I. S. atostogos buvo nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Išieškotojas taip pat nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. I. S. informavo, kad sūnus serga virusine infekcija, todėl 2019 m. spalio 9 d. tėvo ir sūnaus pasimatymas neįvyks, nes vaikui nustatytas lovos režimas, vaiko motina nesudarė galimybės tėvui pasimatyti su vaiku jo arba vaiko gyvenamojoje vietoje. I. S. visa apimtimi nevykdo teismo procesinių sprendimų, t. y. neleidžia vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi teismo nustatytu metu, todėl 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 24 d. buvo surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai.
3. I. S. prašė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
4. Nurodė, jog vykdo įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kuriais jai nėra nustatyta pareiga M. M. pateikti pažymą iš darbovietės apie jos kasmetines atostogas. Išieškotojas su vaiku matėsi 2019 m. rugsėjo mėnesio 4, 7, 11 dienomis. Pasimatymai neįvyko tik 2019 m. rugsėjo 14 ir 28 dienomis dėl paties vaiko tėvo kaltės. Skolininkė leido išieškotojui susitikti su vaiku spalio 5 d., nors tai nebuvo tėvo bendravimo su vaiku diena. Po susitikimo vaikas iš karto susirgo dėl tėvo nepriežiūros (buvo maudytas šaltame baseine, jam duota valgyti ledų). Nurodė, kad 2019 m. spalio 12 d. skolininkas su vaiku nesusitiko, nors tai buvo jo ir vaiko susitikimo diena, spalio 2, 16, 23, 30 dienomis pasimatymai vyko. Be to, išieškotojas atvyksta į vaiko ugdymo įstaigą teismo nenustatytu laiku. Taigi, vaiko tėvas sūnų nori lankyti jam patogiu laiku, nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas nėra pasisakęs dėl vaiko lankymo jo ligos metu. Vaikas sirgo nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d., tuo metu skolininkės mama V. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir prižiūrėjo vaiką. Nurodė, jog teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-1881-929/2017 išieškotojas buvo nuteistas dėl smurto panaudojimo prieš skolininkės motiną, todėl ji neturi galimybės įsileisti išieškotoją į savo namus, nes bijo dėl jo agresyvaus ir smurtinio elgesio. Paaiškino, kad skolininkė gyvena kartu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl tėvai turi teisę nuspręsti, ką jie įsileidžia į savo namus, ypač esant grėsmei turtui, sveikatai, saugumui. Nurodė, jog dėl išieškotojo psichologinio smurto, nenoro tartis dėl vaikui palankaus lankymo grafiko, skolininkė yra pateikusi ieškinį dėl lankymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-809-930/2019). Skolininkė nurodė, kad viena augina sūnų, dirba 0,5 etato krūviu ir studijuoja magistro studijose Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, moka už mokslus, nekilnojamojo turto neturi. Taigi bauda jai būtų nepakeliama materialinė našta, pablogintų jos ir sūnaus gyvenimo kokybę, skolininkė neturi jokių ketinimų nevykdyti teismo procesinių sprendimų ir neleisti vaikui bendrauti su tėvu, tuo tarpu išieškotojas manipuliuoja vaiku ir teismų procesiniais sprendimais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Išieškotojas M. M. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – paskyrė I. S. vienkartinę 100,00 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, baudą išieškant suinteresuoto asmens M. M. naudai; išaiškino I. S., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus; priteisė iš I. S. į valstybės biudžetą 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
6.1. skolininkės darbovietės pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį skolininkei suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau skolininkė išieškotoją informavo, kad jos kasmetinės atostogos buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Vadovaudamasi nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatyta išimtimi iš teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, skolininkė turėjo teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 18 d., kadangi tai buvo jai darbovietės suteiktų kasmetinių atostogų diena, tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 21-22 bei 25 dienos, kuriomis tėvui nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su vaiku, nebuvo skolininkės kasmetinių atostogų dienos;
6.2. atsikirsdama į antstolio pareiškimą, skolininkė nurodė, jog teismas jos nėra įpareigojęs pateikti išieškotojui pažymą iš darbovietės apie jai suteiktas kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad tėvai turi suprasti, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo / nutarties vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Tai, kad teismo procesiniuose sprendimuose nėra pažodžiui įtvirtinta, jog skolininkė privalo pateikti įrodymus apie jai suteiktas kasmetines atostogas, savaime neeliminuoja skolininkės, kaip motinos, pareigos geranoriškai bendradarbiauti su vaiko tėvu, tokiu būdu užtikrinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. Juo labiau, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad informuodama vaiko tėvą apie savo kasmetines atostogas, skolininkė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl tarp šalių esant konfliktiškiems ir pasitikėjimu negrįstiems santykiams, skolininkui kilus abejonių dėl jo teisės pasimatyti su vaiku apribojimo, prašymas pateikti duomenis apie kasmetines atostogas nebuvo perteklinis, net jei tokia pareiga skolininkei ir nėra numatyta teismo procesiniuose dokumentuose. Skolininkė, atsisakydama pateikti realius duomenis apie savo kasmetines atostogas, pažeidė tėvų pagarbos vienas kitam ir vaikui bei geriausių vaiko interesų principus, bei piktnaudžiaudama numatyta bendravimo tvarkos išimtimi apribojo tėvo teisę bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 21-22 bei 25 dienomis;
6.3. pagal bendravimo tvarką, tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet vaiku sergant laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 11 d. tėvui nebuvo sudarytos galimybės aplankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje 2019 m. spalio 9 d. Atsisakymą leisti tėvui susitikti su sūnumi skolininkė motyvavo tuo, kad vaikui yra nustatytas lovos režimas ir jis negali eiti į lauką. Pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tėvo bendravimas su sūnumi trečiadieniais yra numatytas tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek kitoje vietoje. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad vaikas serga ir negali vykti bendrauti su tėvu į kitą vietą, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisės bendrauti su savo vaiku pastarojo gyvenamojoje vietoje;
Atsiliepimas
6.4. skolininkė atsiliepime nurodė, kad ji gyvena su tėvais, o išieškotojas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu jos motinai sukėlęs fizinį skausmą, todėl skolininkės motina nemato galimybės įsileisti išieškotoją į savo namus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalį iki pilnametystės nepilnamečiai vaikai yra prižiūrimi savo tėvų. Tai reiškia, kad visų pirma tėvai turi auklėti savo nepilnametį vaiką ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai bei harmoningai vystytis. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Šiuo atveju vien faktinė aplinkybė, kad vaiko senelė slaugė vaiką ligos laikotarpiu, neatleidžia skolininkės nuo pareigos užtikrinti, kad vaikas galėtų pasimatyti su tėvu, o tėvas su sūnumi. Byloje nėra jokių duomenų, jog tėvo bendravimas su vaiku jo gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę vaiko interesams, dėl ko reikėtų šią tėvo teisę riboti. Patikrinus LITEKO duomenis, nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, kurioje išieškotojas buvo pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą skolininkės motinai, jam nebuvo nustatytas draudimas artintis prie nukentėjusio asmens ar kitokie draudimai lankytis jos gyvenamojoje vietoje. Ribodama tėvo teisę bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir būdu, skolininkė pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. teismas nėra įpareigojęs I. S. pristatyti pažymas apie jos kasmetinės atostogas M. M.. I. S. apie kasmetines atostogas M. M. įspėjo prieš savaitę - 2019-09-12 elektroninio ryšio priemonėmis, nepažeidė 10 dienų nustatytų kalendorinių dienų atostogų ribos ir niekaip nepakenkė savo vaikui. Per 2019 metus I. S. vieną kartą pasinaudojo suteiktomis atostogomis, nors atostogų turėjo 28 darbo dienas. Be to, pažymoje iš darbovietės I. S. atostogos pažymėtos darbo dienomis, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Taigi rugsėjo 21-22 buvo I. S. atostogų dienos. M. M. nebuvo atvažiavęs tomis dienomis, o vaiką paėmė spalio 5 d., kompensuodamas rugsėjo 25 d. Antstolis Gintautas Puodžiukas faktinių aplinkybių nefiksavo;
7.2. teismų procesiniai sprendimai nenustato vaiko lankymo vaiko ligos metu. Sergančio vaiko iki šiol M. M. nelankė. M. M. nebuvo atvažiavęs 2019 m. spalio 9 d., nes jam buvo pranešta, kad vaikas serga. M. M. kreipėsi į antstolį, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Antstolis Gintautas Puodžiukas faktinių aplinkybių nefiksavo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad I. S. nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos;
7.3. teismas rėmėsi ne objektyviais ir patikimais įrodymais, o išieškotojo M. M. vienašaliais pranešimais. Tokie duomenys turėtų būti fiksuojami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas antstolis Gintautas Puodžiukas prašo I. S. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. pareiškėja piktnaudžiaudama numatyta bendravimo tvarkos išimtimi, apribojo tėvo teisę bendrauti su vaiku bei nevykdė antstolio reikalavimų pateikti prašomą informaciją;
8.2. 2019-09-20 M. M. elektroniniu paštu informavo, kad I. S. pranešė, jog savo kasmetinių atostogų metu M. M. negalės pasimatyti su sūnumi J. M. iki 2019-10-02, tačiau M. M. nurodė, jog vaikas įprastai lanko darželį, o I. S. nepateikia duomenų apie savo kasmetines atostogas. 2019-09-23 I. S. buvo išsiųstas pranešimas dėl informacijos pateikimo Nr. 19-S19-542, kuriuo buvo prašoma pateikti pažymą iš darbovietės apie jai suteiktas kasmetines atostogas arba nurodyti priežastis, dėl kurių M. M. negali pasimatyti su sūnumi. 2019-09-25 I. S. atsakydama į pateiktą užklausą pareiškė, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodyta, kad vaikas negali eiti į darželį arba kad reikia pristatyti pažymą iš darbovietės apie kasmetines atostogas, todėl prašymas yra perteklinis;
8.3. 2019-10-08 į I. S. darbovietę (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas užklausimas Nr. 19-S19-1076 dėl informacijos pateikimo apie I. S. kasmetines atostogas. 2019-10-15 „(duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie I. S. kasmetines atostogas. Rašte nurodyta, kad kasmetinės I. S. atostogos buvo nuo 2019-09-12 iki 2019-09-20;
8.4. 2019-10-23 Vilniaus lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas užklausimas dėl informacijos pateikimo Nr. 19-S19-1138 apie J. M. darželio lankymą nuo 2019-09-12 iki 2019-09-20. Vilniaus lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) 2019-10-23 pranešė, kad J. M. lankė lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) nuo 2019-09-12 iki 2019-09-17, nelankė - 2019-09-18 ir 2019-09-19, o 2019-09-20 d. buvo darželyje.
9. Išieškotojas M. M. prašo atmesti I. S. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą; iš I. S. priteisti 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016, buvo nustatyta M. M. bendravimo su vaiku tvarka, kuria remiantis M. M. 2019 m. rugsėjo 21-22 ir 25 dienomis turėjo bendrauti su vaiku, tačiau tokia galimybė jam nebuvo sudaryta;
9.2. I. S., piktnaudžiaudama savo teisėmis, 2019-09-11 elektroniniu paštu pateikė melagingus duomenis, kad jai suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019-09-18 iki 2019-09-27, nors faktiškai jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos tik nuo 2019-09-12 iki 2019-09-20. M. M., o taip pat ir antstolis 2019-09-23 ir 2019-09-28 prašymais prašė, kad I. S. pateiktų duomenis apie jai suteiktas kasmetines atostogas, tačiau skolininkė slėpė duomenis apie savo kasmetines atostogas ir žinodama, kad jos kasmetinės atostogos baigėsi 2019-09-20, vis tiek tyčia pažeidė teismo nutartį ir neleido M. M. bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 21-22 ir 25 dienomis, nors šiomis dienomis pagal teismo nutartį M. M. turėjo bendrauti su vaiku;
9.3. I. S. atskirajame skunde neneigia, kad ji neleido M. M. bendrauti su vaiku ir 2019-09-25 (trečiadienį), tačiau nenurodė jokių objektyvių kliūčių, kurios galėtų pateisinti teismo nutarties nevykdymą ir M. M. teisės bendrauti su vaiku apribojimą. Tokia situacija susiklostė išimtinai tik dėl to, kad I. S. pateikė melagingą informaciją, kad 2019-09-25 yra jos kasmetinių atostogų diena. Atskirajame skunde teigiama, kad 2019 m. rugsėjo 21-22 ir 25 dienomis M. M. nebuvo atvažiavęs bendrauti su vaiku, tačiau to jis negalėjo padaryti, nes skolininkė buvo pateikusi klaidingus duomenis, kad nurodytomis dienomis jai yra suteiktos kasmetinės atostogos. M. M. valia bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 21-22 ir 25 dienomis buvo aiškiai išreikšta ir apie tai I. S. buvo žinoma, ką patvirtina byloje esantys 2019-09-13 ir 2019-09-20 elektroniniai laiškai, adresuoti skolininkei, antstoliui ir kitiems asmenims;
9.4. byloje nenustatyta jokių išimčių ir apribojimų, dėl kurių M. M. negalėtų bendrauti su vaiku jo ligos metu vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas nėra nustatęs, kad galiojanti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma vaiko ligos metu bei nenumatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo būtų kompensuojamos dienos, kai M. M. su vaiku negali bendrauti dėl jo ligos. Skolininkė piktnaudžiavo savo teisėmis ir, prisidengdama vaiko liga, neleido M. M. bendrauti su vaiku, nors puikiai žinojo, kad jis turi teisę 2019-10-09 (trečiadienį) bendrauti su vaiku. CPK 182 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintas faktais. Todėl skolininkei atsiliepime į pareiškimą pripažinus, kad ji neleido M. M. bendrauti su vaiku 2019-10-09, šio fakto nebereikia įrodinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismų procesiniais sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo užtikrinimo.
12. Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/19/00087 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. vykdomąjį rašą Nr. 2-15113-558/2015 dėl tokios nepilnamečio vaiko J. M. ir išieškotojo M. M. bendravimo tvarkos nustatymo:
12.1. iki vaikui sukaks treji metai, tėvas su sūnumi bendrauja tris kartus per savaitę, pirmadienį, trečiadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną;
12.2. iki vaikui sukaks treji metai, tėvas turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį, taip pat per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš vieną savaitę iki šventės dienos;
12.3. vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.;
12.4. kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Jei tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, tėvas turi informuoti motiną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu) ne mažiau kaip likus vienai dienai iki bendravimo;
12.5. jeigu tėvui pasiėmus vaiką jis netikėtai turi išvykti darbo reikalais, tėvas, susiderinęs su motina, turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą;
12.6. vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini)), vaiko gimtadienio dieną (tikrąją gimtadienio dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: 2018 metais – motina, 2019 metais – tėvas ir t. t. Tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per jo gimtadienius jokiu būdu negali riboti tėvo galimybių aplankyti ir pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas. Motinai nedalyvaujant tėvas vaiką galės pasiimti per jo gimtadienį nuo trejų metų amžiaus, tą pačią dieną grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą;
12.7. vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini)) vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Jei per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, tai per Šv. Velykas – bus su tėvu ir atvirkščiai. Vienais metais per Naujųjų metų šventę vaikas bus su tėvu, kitais – su motina, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų, o su nakvyne – nuo penkerių;
12.8. nepilnametis vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu;
12.9. vaiko tėvui, nepaėmus nepilnamečio vaiko pagal aukščiau nustatytą grafiką (Motinos dieną, metinės šventės progą ir t. t.), jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-930/2020 papildė anksčiau teismo nustatytą M. M. bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016, nustatyta M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarka netaikoma I. S. kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, laikotarpiu. Apie atostogų laikotarpį, kurio metu atsakovas neturės galimybės bendrauti su vaiku, ieškovė atsakovą įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Šis laikotarpis negali sutapti su atsakovo atostogų su vaiku dienomis, apie kurias ieškovei yra pranešta 2019 m. birželio 26 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta tvarka.
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.
15. Nagrinėjamu atveju antstolis Gintautas Puodžiukas 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad 2019 m. sauso 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame dokumente Nr. 2-15113-558/2015 nustatyta M. M. bendravimo su sūnumi J. M. tvarka nėra vykdoma pilna apimtimi bei 2019 m. spalio 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos I. S. skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė I. S. vienkartinę 100 Eur baudą, baudą išieškant suinteresuoto asmens M. M. naudai.
16. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog I. S. nepažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nustatytos 10 dienų nustatytų kalendorinių dienų atostogų ribos - byloje esančioje pažymoje I. S. atostogos pažymėtos darbo dienomis, o nutartyje atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, taigi rugsėjo 21-22 buvo I. S. atostogų dienos. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismų procesiniai sprendimai nenustato vaiko lankymo vaiko ligos metu, nurodė, jog M. M. 2019 m. spalio 9 d. vaiko nelankė, nes buvo informuotas, kad vaikas serga.
17. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku.
19. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0019/19/00087 duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu numatytos išieškotojo bendravimo su vaiku dienos turėjo būti 2019 m. rugsėjo mėnesio 18 d. (trečiadienis), 21 arba 22 d. (savaitgalio dienos), 25 d. (trečiadienis) bei 2019 m. spalio 9 d. (trečiadienis).
20. Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. skolininkė I. S. elektroniniu laišku informavo išieškotoją M. M., kad ji su sūnumi atostogaus nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Išieškotojas 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skolininkę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą, advokato Evaldo Skurvydo kontorą bei išieškojimą vykdantį antstolį, nurodydamas, kad vaikas įprastai lanko darželį, o vaiko motina nepateikia dokumentų, jog jai šiuo metu yra suteiktos kasmetinės atostogos. 2019 m. rugsėjo 23 d. antstolio kontora kreipėsi į skolininkę su prašymu pateikti pažymą iš darbovietės apie jai suteiktas kasmetines atostogas, tuo atveju, jeigu skolininkei nėra suteiktos kasmetinės atostogos, buvo paprašyta nurodyti priežastis, dėl kurių išieškotojas negali matytis su sūnumi. 2019 m. rugsėjo 25 d. skolininkė informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad teismo nutartimi nėra nustatyta, jog vaikas negali lankyti darželio, bei tai, kad skolininkė privalo pateikti pažymą iš darbovietės, todėl prašymas yra perteklinis. 2019 m. rugsėjo 26 d. išieškojimą vykdanti antstolių kontora pranešė skolininkei, kad prašymas nėra perteklinis, nes antstolių kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią skolininkės kasmetinių atostogų metu vaiko tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku, tačiau vaiko tėvui kyla abejonių, ar skolininkė atostogauja ir ji šią informaciją turi pateikti. Atsakydama į antstolių kontoros prašymą, skolininkė nurodė, kad ji gavo 14 dienų atostogas su vaiku, lankėsi Birštone, Utenoje ir savo sodyboje, kadangi ji studijuoja medicinos biologo magistrą, ji negali su vaiku išvažiuoti ilgam laikotarpiui, dėl jos studijų vaikas kelias dienas lankė darželį. 2019 m. spalio 8 d. antstolis kreipėsi į skolininkės darbovietę BĮ (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl informacijos apie kasmetines skolininkės atostogas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 8 d. pateikimo. BĮ (duomenys neskelbtini) pažyma dėl informacijos apie skolininkę pateikimo patvirtina, kad skolininkei kasmetinės atostogos buvo suteiktos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.
21. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantei buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., kai tuo tarpu apeliantė išieškotoją neteisingai informavo, kad jos kasmetinės atostogos buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, skolininkė turėjo teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 18 d., kadangi tai buvo jai darbovietės suteiktų kasmetinių atostogų diena, tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 21-22 bei 25 dienos, kuriomis tėvui nepagrįstai nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su vaiku, nebuvo skolininkės kasmetinių atostogų dienos, taigi apeliantė pažeidė teismo nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad teismų procesiniuose sprendimuose nėra pažodžiui įtvirtinta, jog apeliantė privalo pateikti įrodymus apie jai suteiktas kasmetines atostogas, savaime neeliminuoja skolininkės, kaip motinos, pareigos geranoriškai bendradarbiauti su vaiko tėvu, tokiu būdu užtikrinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą, be to, apeliantė turi pareigą vykdyti antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, nurodymus dėl informacijos pateikimo.
22. Pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Iš vykdomosios bylos Nr. 0019/19/00087 duomenų nustatyta, jog 2019 m. spalio 8 d. (antradienį) elektroniniu laišku apeliantė informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad nepilnametis J. M. nuo 2019 m. spalio 7 d. serga virusine infekcija, nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai buvo išduotas jo močiutei V. S.. Apeliantė nurodė, jog kadangi pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką išieškotojas vaiką lanko trečiadieniais, tačiau susitikimas su vaiku neįvyks, nes vaikui lovos režimas ir jis negali eiti į lauką. 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku išieškotojas informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad skolininkė nesudaro galimybės aplankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje, vaikui sergant.
23. Nagrinėjamu atveju vaikui sergant nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 11 d., tėvui nebuvo sudarytos galimybės aplankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje 2019 m. spalio 9 d. (trečiadienį) Atsisakymą leisti tėvui susitikti su sūnumi apeliantė motyvavo tuo, kad vaikui yra nustatytas lovos režimas ir jis negali eiti į lauką. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tėvo bendravimas su sūnumi trečiadieniais yra numatytas tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek kitoje vietoje. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad vaikas serga ir negali vykti bendrauti su tėvu į kitą vietą, nesudaro pagrindo apeliantei riboti tėvo teisės bendrauti su savo vaiku jo gyvenamojoje vietoje.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog I. S., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Konkrečiu atveju apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neužtikrino vaiko susitikimo su tėvu, nėra pateisinamos, nėra objektyvios, t. y. nepriklausančios nuo pačios I. S. valios. Tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su išieškotoju tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei užtikrintas sklandus vaiko ir jo tėvo bendravimas, todėl tam būtinas tiek I. S., tiek M. M. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. S. skyrė vienkartinę 100 Eur baudą, nustatęs, jog ji nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos. Paskirta bauda yra proporcinga bei atitinkanti CPK 771 straipsnyje nustatytus tikslus.
26. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudų skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. M. prašo priteisti 217,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Išieškotojas pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2020-02-12 PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą 217,80 Eur sumai ir 2020-02-12 mokėjimo nurodymą Nr. 02121617, atliktą kredito įstaigoje AB Šiaulių bankas, patvirtinantį 217,80 Eur sumos sumokėjimą (b. l. 49-51). Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmestas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir išieškotojui M. M. iš apeliantės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.