Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2017 m. balandžio 17 d., apie 12 val., atvykęs į V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasimatyti su savo sūnumi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos ir nesant išankstinio susitarimo, V. S. atidarius duris, bet į namus neįsileidus, griebė ją dešine ranka už dešinio peties, stūmė į buto koridorių, apdraskė sprandą ir nugarą, suplėšė suknelę. Šiais veiksmais M. M. sukėlė V. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 12 val., atvykęs į V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasimatyti su savo sūnumi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos ir nesant išankstinio susitarimo, V. S. atidarius duris, bet į namus neįsileidus, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. S., įsibrovė į jos gyvenamąjį butą.

Teismas analizavo ir kitus įrodymus, esančius šioje baudžiamojoje byloje:

Byloje nukentėjusioji V. S. pateikė fotonuotraukas. Pirmoje fotonuotraukoje užfiksuotos buto durys, kurios atsidaro į išorę, už jų matyti laiptinė (b. l. 33). Antroje nuotraukoje matyti medinė spintelė (b. l. 34). Trečioje nuotraukoje užfiksuota V. S., matyti suplyšusi suknelė ties dešiniu petimi ir apibrozdinimai ant dešinio peties (b. l. 35). Ketvirtoje nuotraukoje iš arčiau užfiksuotas suknelės sugadinimas ir nukentėjusiosios sužalojimai, matyti apibrozdinta oda dešiniojo peties srityje ir sprando dešinėje pusėje (b. l. 36). Nukentėjusioji paaiškino, kad nuotraukos buvo daromos tą pačią dieną valandos laikotarpyje, fotonuotraukas darė dukra. Per ikiteisminį tyrimą pateikė nuotrauką, kurioje geriau matyti jos suplėšyta suknelė ir petys, o teisme pateikė nuotraukas, kur matyti ir jos veidas, kad galima būtų identifikuoti, kad tai yra ji.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 nustatyta tokia nepilnamečio vaiko J. M. ir jo tėvo M. M. bendravimo tvarka: 1) Iki vaikui sukaks treji metai, tėvas su sūnumi bendrauja tris kartus per savaitę pirmadienį, trečiadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.

2) Iki vaikui sukaks treji metai, tėvas turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį taip pat per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš vieną savaitę iki šventės dienos (b. l. 71).

Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas I. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „SONY“, kuriame yra 2017 m. balandžio 16-17 d. susirašinėjimas žinutėmis. Jos teismo posėdžio metu sutikrintos su V. S. pateiktomis žinučių išklotinėmis (b. l. 73-79). Nustatyta, kad žinutės atitinka išklotinių turinį. Kaltinamasis M. M. ir liudytoja I. S. patvirtino, kad tai jų susirašinėjimas, nors M. M. teigė, kad dalis susirašinėjimo vyko ir per „Viber“ programą, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti.

Teismo posėdyje buvo perklausytas M. M. teismui pateiktas garso įrašas „2017-05-24-AUDIO-00000010.mp3“, padaryta įvykio metu.

Dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 140 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal šį stripsnį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog M. M. 2017 m. balandžio 17 d., apie 12 val., atvyko į V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena I. S. kartu su jų bendru sūnumi J., pasimatyti su vaiku. Atvykus, tarp I. S. motinos V. S. ir M. M. kilo konfliktas, kurio metu V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai. Teismas, įvertinęs tiek M. M. ir V. S., tiek liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. G 1210/2017(01), kitus rašytinius bylos įrodymus, neturi pagrindo abejoti, kad V. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent M. M. veiksmais.

Nukentėjusioji V. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad atvykęs M. M. patraukė buto duris į save, griebė ją už dešinio peties dešine ranka ir įrėmė alkūnę jai į gerklę, su visa jėga ją pastūmė, ji kaklo sritimi atitrenkė į spintelę. Kaltinamasis M. M. teismo posėdyje nepripažino sužalojęs V. S. ir paaiškino, kad atvykus į butą pastaroji jam paaiškino, kad vaikas jau atsikėlė, bet jis užeiti negalės. V. S. jis nepastūmė, bendravo normaliai. Norėjo jai parodyti vaiko mamos rašytą žinutę, traukė telefoną, tuo metu V. S. jam papurškė dujų. Nukentėjusiai sužalojimų jis nepadarė, suknelės nesuplėšė. Mano, kad sužalojimus nukentėjusioji pasidarė pati, nes siekia jį apkaltinti. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Kaip minėta, nukentėjusiajai V. S. BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas specialisto išvada Nr. G 1210/2017(01), kurioje patvirtinta, kad V. S. nustatyti sprando dešinės pusės ir nugaros dešinės pusės odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti 2017-04-17. Teismo posėdyje buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie gavę pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo atvyko į nukentėjusiosios butą. Liudytojas V. P. paaiškino, kad bendraujant su V. S. matė, kad jai buvo suplėšyta suknelė, o ant peties matė paraudimą ar nubrozdinimą. Liudytoja R. A., taip pat patvirtino, kad pareiškėjai V. S. buvo suplėšyta suknelė, tačiau neatsimena, ar buvo paraudimai ant peties. Iš teismui pateiktoje medžiagoje, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad V. S. apie suplėšytą suknelę nurodė iš karto po konflikto kviesdama policiją (medžiagos 5 lapas). Įvertinus šiuos įrodymus teismui nekyla abejonių, kad V. S. sužalojimai buvo padaryti būtent 2017-04-17 bei kad šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis M. M.. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo M. M. versiją, kad nukentėjusioji suknelę susiplėšyti ir susižaloti galėjo pati ar kad šiuos veiksmus jos atžvilgiu atliko kiti asmenys.

Vertindamas kaltinamojo M. M. parodymus, kad bendraujant su V. S. jis buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad tuo metu, kai atvykęs M. M. įrėmė alkūnę jai į gerklę ir pastūmė, ji sušuko dukrai I. S. atnešti dujų balionėlį. Dukra atnešė balionėlį ir jai įdėjo į ranką. Ji pakėlė balionėlį ir parodė M. M., tada jis nubėgo į vaiko kambarį. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja I. S., kuri paaiškino, kad motinos prašoma atnešė dujų balionėlį, tačiau jis panaudotas nebuvo. Pažymėtina, kad M. M. teismui negalėjo tiksliai nurodyti, kas į jį purškė dujas. Iš pradžių kaltinamasis aiškino, kad tiksliai nematė kas, vėliau tvirtino, kad tai padarė nukentėjusioji V. S.. Teismas, tikrindamas M. M. nurodytą aplinkybę dėl ašarinių dujų panaudojimo remiasi nešališkų liudytojų – policijos pareigūnų parodymais. Tiek V. P., teik R. A., apklausiami teismo posėdyje patvirtino, kad savo praktikoje yra ne kartą naudoję ašarines dujas ir neabejotinai žino jų poveikį. Uždaroje patalpoje panaudojus ašarines dujas jaučiasi stiprus jų kvapas, kuris išlieka gana ilgą laiką. Tačiau atvykę pagal iškvietimą į nukentėjusiosios V. S. butą, jie nepastebėjo jokių ašarinių dujų panaudojimo požymių nei ant kaltinamojo M. M. veido, nei buto aplinkoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausiamas policijos pareigūnų M. M. nurodė, jog norėjo V. S. parodyti trumpąsias žinutes, kai staiga (nematė kas būtent) vaiko kambaryje, jo akivaizdoje į akis pripurškė ašarinių dujų, srovė buvo didelė, todėl aptaškė vaiko lovą, stalą, žaislus (medžiagos 11 lapas). Iš BIRT žiūryklės duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai į nukentėjusiosios butą atvyko maždaug per dešimt minučių (medžiagos 5, 7 lapai). Įvertinęs visus šiuos byloje surinktus duomenis teismas gali padaryti kategorišką išvadą - jeigu ašarinės dujos M. M. atžvilgiu būtų panaudotos, tai atvykę policijos pareigūnai šią aplinkybę būtų neabejotinai pastebėję.

M. M. teismui pateikė garso įrašą „2017-05-24-AUDIO-00000010.mp3“, padarytą įvykio metu, kuris buvo perklausytas teismo posėdyje. Šiame įraše girdėti, kad M. M. sako „O ko tu nori purkšt? Pala, kodėl tu nori purkšt?“, vėliau sušunka „Purškia į akis, kviesiu policiją dabar. Vaiko kambary purškia“. Tačiau, remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais, teismas daro išvadą, kad M. M. teiginiai dėl ašarinių dujų panaudojimo jo paties darytame ir teismui pateiktame garso įraše neatitinka tikrovės.

Teismas kaltinamojo pateiktą garso įrašą išklausė tiek tiesiogiai teismo posėdžių salėje, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, tiek dar kartą išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Iš pradžių garso įraše užfiksuotas M. M. ir V. S. pokalbio turinys iš esmės atitinka jų parodymuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis atvyko pasimatyti su savo sūnumi, klausė nukentėjusiosios ar sūnus nemiega, nurodė sutaręs su I. S. dėl susitikimo. V. S. jam atsako, kad pasimatymo laikas nuo keturių iki septynių. M. M. sako „žiūrėkit, aš parodau žinutes, aš galiu atvažiuoti nuo ryto, kaip atsikels, sakau, ar parašysi, sako, parašysiu“, vėliau kaltinamasis patvirtina, kad I. S. jam neparašė, klausia ar vaikas miega, kodėl su juo negali pasimatyti, kodėl V. S. jo neįleidžia. Iki šios garso įrašo atkarpos (00:53 sekundė) M. M. kalba ramiu balsu ir tonu. Tačiau ties 00:53 garso įrašo atkarpa, foninis triukšmas išnyksta, asmenų kalbėjimo tonas pasikeičia iš ramaus į susijaudinusį, abu pradeda šaukti. Garso įraše negirdėti įvykio, kuris galėjo tai išprovokuoti. Pažymėtina, kad balsų aido staiga nelieka, tarsi asmenys dabar kalbėtųsi mažesnėje patalpoje, tačiau garso įraše nesigirdi, kad asmenys būtų judėję iš vienos patalpos į kitą. Šis garso pokytis garso įraše įvyksta staigiai, per sekundę. Garso įraše girdėti, kad V. S. šaukia „I.! Nešk balionėlį“, o M. M. sako, kad „Aš atėjau pas vaiką! Ko jūs čia purškiat? Palaukit, aš atėjau pas vaiką. Aš atėjau pas vaiką!“ (fone girdisi triukšmas, bruzdėjimas, kažką šaukia moteris, neįmanoma suprasti žodžių dėl įrašo kokybės). Vėliau V. S. ragina M. M. išeiti, o šis nurodo, kad atėjo pas vaiką, kad purškiamos dujos. Toliau garso įrašė girdisi traškėjimas, vyro kvėpavimas ir bėgantis vanduo, daugiau niekas nekalba. Įrašas baigiasi. Teismo posėdyje perklausius garso įrašą, nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad garso įraše yra jos balsas. Bute dar buvo dukra. Anot nukentėjusiosios, garso įrašas veikiausiai nėra vientisas, garso įraše užfiksuota tik nedidelė viso įvykio dalis. Įvertinęs kaltinamojo M. M. pateiktame garso įrašę užfiksuotus duomenis, teismas konstatuoja, kad šie duomenys nepaneigia nukentėjusiosios V. S. parodymų, kad konflikto metu M. M. jai suplėšė suknelę ir padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vertinant M. M. veiksmų pobūdį ir pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į byloje surinktus duomenis apie tarp jo ir V. S. bei jo vaiko motinos I. S. susiklosčiusių santykių priešiškumą, kas, teismo vertinimu, turi reikšmės nustatant ir BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviuosius požymius. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad jog nesutarimai tarp jų yra nuolatiniai, tikino ne kartą patyrusi M. M. smurtą, ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją.

Iš kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiosios V. S. parodymų nustatyta, kad konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad M. M. atvyko pasimatyti su sūnumi ne teismo sprendimu nustatytu laiku. M. M. paaiškino, kad su sūnumi atvyko pasimatyti prieš tai susitaręs su I. S. trumposiomis žinutėmis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad susirašinėjo su M. M., tačiau nurodė, kad dėl atvykimo pasimatyti su sūnumi su M. M. nesusitarė ir jis neturėjo pagrindo manyti, kad gali atvykti pasimatyti su sūnumi. Iš nukentėjusiosios V. S. pateiktų susirašinėjimo su I. S. išklotinių, kurios teismo posėdžio metu buvo sugretintos su šios liudytojos pateiktame mobiliojo ryšio telefone išsaugotomis žinutėmis, teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis buvo iš anksto susitaręs atvykti pasimatyti su sūnumi. Kaltinamojo ir I. S. susirašinėjimas prasideda 2017-04-16 M. M. žinute: „Rytoj galiu atvažiuoti iš ryto. Kada J. bus atsikėlęs?“ (paaiškinta, kad J. – tai J.). Toliau tęsiasi keli kaltinamojo klausimai, kada sūnus pabunda, į ką I. S. atsako, kad tiksliai nežino, kada išsimiega. Į ką M. M. atsako: „Tai ką neturi jokio režimo?“. Toliau susirašinėjimas tęsiasi 2017-04-17. M. M. parašo: „Gal jau prabudo?“, į ką I. S. atsako, kad ne. Tada M. M. liepia parašyti kada sūnus pabus. I. S. neatsakius į šią žinutę, M. M. rašo: „Aš klausiau ar Ok? Ar tu neparašysi kada J. atsikels?“. I. S. parašo: „ok“. Toliau vėl tęsiasi M. M. žinutės su klausimais kada sūnus vakar nuėjo miegoti, ar dar miega. I. S. į šiuos klausimus neatsako ir jų balandžio 17 d. susirašinėjimas baigiasi. Toliau sekančiuose telefono ekrano nuotraukose užfiksuotas pirmos ir paskutinės žinutės, gautos balandžio 17 d., gavimo laikai. Pirma žinutė gauta 2017-04-17, 09:18. Paskutinė žinutė gauta 2017-04-17, 11:42 (b. l. 73-79).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016, be kita ko, nustatyta M. M. turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį taip pat per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš vieną savaitę iki šventės dienos (b. l. 71). Akivaizdu, kad M. M. šios teismo nustatytos tvarkos nesilaikė. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš trumpųjų žinučių turinio matyti, kad M. M. nederino pasimatymo su vaiku kitu, nei teismo nustatytu, laiku, bet nurodė, kad atvyks iš ryto ir liepė I. S. pranešti, kada vaikas atsikels. Toks bendravimo būdas neatitinka teismo sprendimo, kuriuo nustatyta jo pasimatymų su sūnumi J. tvarka, nuostatų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad M. M. su I. S. jau seniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, toks kaltinamojo elgesys (įkyrus trumpųjų žinučių rašymas, reikalavimas pranešti apie vaiko dienotvarkę) nelaikytinas tinkamu bendravimu su sūnaus motina siekiant dalyvauti sūnaus auklėjime. Todėl tai, kad M. M. atvykus ne teismo sprendimu nustatytu laiku, V. S. prašė jo išeiti iš namų ir neleido pasimatyti su sūnumi, nelaikytina tokiu provokuojančiu pastarosios elgesiu, kuris pateisintų kaltinamojo smurtinius veiksmus jos atžvilgiu.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo M. M. dėl konflikto, kilusio V. S. namuose pasimatymo su sūnumi metu pagal BK 140 str. 1 d. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Minėtame nuosprendyje, teismas tarp M. M. ir I. S. kilusį susistumdymą vertino kaip asmeninio pobūdžio konfliktą, o ne tyčinę nusikalstamą veiką, kurios metu dėl M. M. veiksmų I. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos minėtu nuosprendžiu. Be to, pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje, nors ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas jame konstatavo, kad M. M. elgesys nėra nei tinkamas, nei turi pateisinimą, nors jam ir nebuvo sudaryta tinkama aplinka pasimatyti su vaiku, šie klausimai turi būti sprendžiami kitokiu būdu ir priemonėmis. Nepaisant to, M. M. nesutarimų dėl pasimatymų su veiku tvarkos nesprendžia teisėtomis priemonėmis. Jis atvyko pasimatyti su sūnumi ne teismo sprendimu nustatytu laiku, bute, kuriame buvo ir mažametis sūnus, konfliktavo su nukentėjusiąja V. S., panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad M. M. veiksmų neteisėtumas ir pavojingumas nėra pakankamas juos laikyti nusikaltimu.

Pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginės tyčios atvejui, asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, netiesioginės tyčios atveju – asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-177-626/2014). Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. M., atvykęs pasimatyti su sūnumi, tačiau V. S. neleidžiant to padaryti ir liepiant išeiti, griebė ją ranka už peties, stūmė į buto koridorių, apdraskė sprandą ir nugarą, suplėšė suknelę. Kaltinamas, būdamas akivaizdžiai pranašesnis savo fiziniais duomenimis ir jėga už nukentėjusiąją, stumdamas ją ir griebdamas už peties, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais gali mažiausiai sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taigi, toks elgesys jau pats savaime rodo, kad M. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti. Esant tokios aplinkybėms, M. M. veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

M. M. pareiškime dėl privataus kaltinimo bylos kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 12 val., atvykęs į V. S. butą pasimatyti su savo sūnumi, nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, V. S. atidarius duris, bet į namus neįsileidus, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. S., įsibrovė į jos gyvenamąjį butą.

BK 165 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateko į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 165 str. 1 d. būtina nustatyti ne tik minėtus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius, bet ir subjektyviuosius – tiesioginę tyčią. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti.

Būtent išvados dėl BK 165 str. 1 d. numatytų subjektyviųjų požymių buvimo M. M. veikoje teismas negali daryti. Teismo sprendimu M. M. gyvenamoji vieta nustatyta būtent V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o pasimatymai su sūnumi taip pat turi būti organizuojami minėtame bute arba kitoje vaiko motinos nustatytoje vietoje. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo pasimatymai su sūnumi dažniausiai ir vykdavo V. S. priklausančiame bute. Jų metu M. M. turi teisėtą pagrindą į šį butą patekti. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2017-04-17 kaltinamasis M. M. pateko į nukentėjusiosios V. S. butą prieš pastarosios valią. Kaltinamojo pateiktame garso įraše girdėti daugkartiniai nukentėjusiosios raginimai M. M. išeiti iš buto, tačiau pastarasis vis tiek pateko į butą, nuėjo į sūnaus kambarį. Tačiau iš visų byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių konteksto matyti, kad M. M. pateko į nukentėjusiosios butą netinkamai naudodamasis savo teise pasimatyti su sūnumi. Jo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti privataus būsto neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose nėra visų būtinų BK 165 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl dėl šio nusikaltimo jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. M. M. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą kilus konfliktui dėl pasimatymo su sūnumi, šis nusikaltimas buvo išprovokuotas ankstesnių, besitęsiančių kaltinamojo nesutarimų su V. S. dukra ir M. M. sūnaus motina I. S.. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – M. M. nevedęs, dirbantis, vieną kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių bei viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 47-57). Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam M. M. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Nusikalstama veika padarytos žalos ir proceso išlaidų atlyginimo klausimai

V. S. pareiškime dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pareiškė civilinį ieškinį dėl40 eurų turtinės ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusioji prašė priteisti 23,30 eurų proceso išlaidų, šią sumą ji sumokėjo už specialisto išvados dėl patirtų sužalojimų parengimą ir 20 eurų kuro išlaidų, kurias ji patyrė atvykdama į teismą.

Turtinę 40 eurų žalą sudaro M. M. suplėšytos suknelės vertė. V. S. teismo posėdyje nurodė, kad suknelė kainavo 60 eurų, tačiau įvertinusi nusidėvėjimą, jos vertę sumažino iki 40 eurų. Ši suknelė yra užfiksuota byloje esančiose fotonuotraukose, taip pat ji buvo apžiūrėta ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyta suknelės vertė atitinka rinkos kainą, nėra aiškiai per didelė, įrodyta, kad M. M. ją suplėšė, todėl konstatuotina, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė 40 eurų turtinę žalą, kuri priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

Baigiamųjų kalbų metu V. S. savo reikalavimo priteisti 20 eurų, kurias sudaro kuro išlaidos atvykstant į teismo posėdžius, atsisakė, todėl teismas plačiau dėl tokių išlaidų priteisimo iš kaltinamojo pagrįstumo nepasisako.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 145Eur iki 1500Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-51/2010, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015).

Įvertinus nukentėjusiajai V. S. kaltinamojo M. M. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, t. y. kad nukentėjo jos reputacija ir sveikata, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodyta 200 eurų dydžio suma atitinka teisingumo, protingumo reikalavimus bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, todėl priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji V. S. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo M. M. 23,30 eurus, kuriuos ji sumokėjo už specialisto išvados pateikimą, kai kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą dėl jai padarytų sužalojimų nustatymo. BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamu atveju, privačios kaltintojos V. S. išlaidos, susijusios su specialisto išvados pateikimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atlyginti iš kaltinamojo.

Kaltinamasis M. M. pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas (315,81 eurų), tačiau šis prašymas netenkintinas, nes atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

M. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš M. M. V. S. 40 eurų turtinei ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti žalai atlyginti.

Išieškoti iš M. M. V. S. naudai 23,30 eurų proceso išlaidų.

M. M. prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas (315,81 eurų) netenkinti.

M. M. pateiktą USB laikmeną su garso įrašu palikti saugoti privataus kaltinimo byloje.

Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ROIK 0117000203119, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.