- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eA-166-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06724-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- L. P., I. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai L. P. ir I. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-846-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gegužės 8 d. skundą „Dėl Tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiųjų specialisčių M. V. T. ir G. B. veiksmų“ (toliau – ir Skundas).
2. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, kad;
2.1. Pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą dėl Tarnybos Ukmergės skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiųjų specialisčių M. V. T. ir G. B. (toliau – ir Skyriaus specialistės) veiksmų, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo patikrinimų bei priimtų sprendimų įvertinimo, t. y. tarnybinio arba darbo pareigų pažeidimo tyrimo iniciavimo. Nurodė, kad Skyriaus specialistės išsamiai neišnagrinėjo skundo, neįvertino pateiktų įrodymų dėl G. S. B. neteisėtų veiksmų Žemės sklype (be projekto ir leidimo statinių nugriovimas, nelegalios statybos pradėjimas; be projekto ir statybos leidimo valstybinėje žemėje dviejų lieptų statyba; be projekto ir statybos leidimo valstybinėje žemėje elektros įvado, vamzdynų sistemų įrengimas) ir netikrindamos esminės informacijos bei pateiktų įrodymų formaliai surašė 2023 m. balandžio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-15-(14.47.78.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), be kita ko, nepagrįstai surašė 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 47SD-1121-(14.47.137 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, t. y. pagal surašytą Patikrinimo aktą pareiškėjai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl galbūt nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.
2.2. Tarnyba, vertindama Skyriaus specialisčių veiksmus, konstatavo padarytus procedūrinio pobūdžio pažeidimus, būtent, kad neteisingai (klaidingai) aprašė žemės naudojimo patikrinimo metu vietovėje užfiksuotą esamą situaciją, tinkamai neatliko Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės taisyklės), 30 punkte nurodytų veiksmų, t. y. pagal turimus duomenis nebuvo sprendžiama dėl neplaninio pareiškėjams priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimo atlikimo (neatlikimo), padarė procedūrinius pažeidimus, – Patikrinimo akte neteisingai (klaidingai) nurodė duomenis dėl Žemės sklypo gretimybėje esančio objekto, taip pat nesilaikė Kontrolės taisyklėse 30 punkte reglamentuojamos tvarkos, Žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu tinkamai (atidžiai) neįvertino (neužfiksavo) visų aplinkybių dėl galimai vykdomų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Rašte nurodyta, kad procedūriniai pažeidimai padaryti dėl didelio Skyriui tenkančio darbo krūvio ir, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu nebus inicijuojamas.
2.3. Raštas neatitinka teisės aktų nuostatų ir gero administravimo principo, surašytas šabloniškai ir deklaratyviai, netinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes dėl valstybės tarnautojų padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su Žemės sklypo naudojimo patikrinimu. Pareiškėjai manė, kad Skyriaus specialistės pažeidė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, valstybės tarnautojų pareigą tinkamai atlikti funkcijas, padarė esminius pažeidimus (nusižengimus), atitinkančius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 1 dalies apibrėžimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nesutikimą su skundu grindė tuo, kad:
4.1. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės nuostatai), 3 punktu, pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tarnybos žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnai, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo vadovaudamiesi Žemės įstatymu, Kontrolės nuostatais ir Kontrolės taisyklėmis. Tarnybos teritoriniame skyriuje gavus prašymą, skundą ar pranešimą apie galimai padarytą (daromą) žemės naudojimo tvarkos pažeidimą (administracinį nusižengimą) arba gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą dėl galimai daromų žemės naudojimo pažeidimų, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas ir kurių išaiškinimo kompetencija priskirta Tarnybai, – Kontrolės nuostatų ir Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka inicijuojamas konkretaus žemės sklypo (ploto) naudojimo patikrinimas vietovėje, Tarnybos direktoriaus įgaliotam atitinkamam Tarnybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, bei atliekamo patikrinimo metu surašomas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame, jeigu nustatomi, aprašomi galimų padarytų žemės naudojimo pažeidimų požymiai ir, esant pagrindui, ANK ir Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka pradedama administracinio nusižengimo teisena.
4.2. Pareiškėjai skundą dėl tarnautojų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą bei skiriančių nuobaudą, siejo su procesinių teisių pažeidimu administracinio nusižengimo bylos procese elgesiu, įrodymų neįvertinimu, nepagrįstus veiksmų atlikimus vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su atliktu Žemės sklypo naudojimo patikrinimu. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą bei pateiktus įrodymus, Raštu informavo apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą. Skundžiamas Raštas pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundo nagrinėjimas turėjo būti nutrauktas. Pareiškėjai apie skundo nagrinėjimą informuoti tinkamai, Tarnybos Rašto tuo pagrindu, kad netinkamai informuoti apie skundo išnagrinėjimą ir (ar) pažeistas informacijos teikimo procedūras, neskundė.
4.3. Pareiškėjai skundą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo grindė iš esmės subjektyvia nuomone, neteikė duomenų, patvirtintų oficialia informacija, kurie galėtų būti tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo pagrindu pagal VTĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tarnyba, gavusi neoficialią informaciją, įvertina tokios informacijos turinį, išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti arba nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, apie priimtą sprendimą informuoja informaciniu pranešimu, kuriam neturi būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Rašte buvo išsamiai įvertintos ir išnagrinėtos su pareiškėjų Skundu susijusios aplinkybės bei motyvuotai paaiškinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjų Skundas negali būti tenkinamas. Skunde pareiškėjai nurodė, kad suprato Rašto turinį (pareiškėjai ginčijo atisakymą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą). Iš Rašto turinio buvo aišku, kokiu būdu yra išspręstas pareiškėjų Skundas, todėl Raštas atitiko VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su Skundu prašydami spręsti dėl Skyriaus specialisčių atsakomybės ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus. Skundo pagrindas – padaryti pažeidimai vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su atliktu Žemės sklypo naudojimo patikrinimu ir priimti sprendimai pareiškėjų atžvilgiu. Tarnyba nutarė nepradėti valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir Raštu apie tai informavo pareiškėjus. Pareiškėjai nesutiko su Tarnybos sprendimu atsisakyti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti Skundą.
8. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjų reikalavimai dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo susiję su tarnybinės veiklos tyrimo inicijavimu ir (ar) atsakomybės taikymu Tarnybos darbuotojams kaip valstybės tarnautojams dėl galbūt padaryto tarnybinio ar darbo drausmės pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 33 straipsnyje (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka valstybės tarnautojams, o Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), detalizuota, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (Aprašo 3 p.); tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir jos motyvais, tyrimo medžiaga (Aprašo 8–9, 221 p.).
10. Teismas akcentavo, kad tarnybinio tyrimo pradėjimas arba atsisakymas pradėti, be kita ko, atitinkamų drausminio priemonių taikymas arba jų netaikymas valstybės tarnautojams asmenis inicijavusiems tarnybinio patikrinimo atlikimą nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina teisių ar pareigų. Pareiškėjams nėra suteikta teisė teismine tvarka reikalauti, kad Tarnyba pradėtų tyrimą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareiškę skundą, teismas pripažino, kad pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vertino, kad pareiškėjams, pateikus Tarnybai skundą, subjektinių teisių užtikrinimas pasireiškė tik tuo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi VAĮ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjo bei pateikė atsakymą, todėl nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu buvo nustatyti, ar Tarnyba, teikdama Raštu atsakymą į Skundą, laikėsi skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos.
12. Teismas apžvelgęs VAĮ ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad Tarnyba, tirdama Skundą būtų pažeidusi VAĮ ir Taisyklių nuostatas. Teismo vertinimu, Tarnyba laikėsi nustatytų terminų ir Rašte aiškiai bei argumentuotai nurodė aplinkybes, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjų kreipimosi turinį, pateikė motyvus dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjai nenurodė kitų Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, priešingai, iš skundo turinio patvirtino supratę Rašto turinį.
13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad nebuvo jokio pagrindo pripažinti skundžiamą Tarnybos Raštą neteisėtu ar nepagrįstu bei tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti Skundą ir inicijuoti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos tyrimą.
III.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
15. Pareiškėjai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė šabloniškai (iš esmės vien pacituojant įvykių eigą bei įstatymų nuostatas), sprendimą grindė atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neteisingais situacijos interpretavimais, apsiribojo tik atsakovui palankiu faktinių aplinkybių vertinimu, sprendimą grindė atsakovui talkinančiais, deklaratyviais teiginiais, nors įstatyme vyrauja nuostatos, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.), teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 str. 4 d.).
22.2. Priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, Raštas, kuriuo pripažinta, kad vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau tarnybinis nusižengimo tyrimas valstybės tarnautojų atžvilgiu neinicijuotas remiantis visiškai šabloniškais teiginiais, pažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir valstybės interesus. Nagrinėjamu atveju Tarnybos veiksmai pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, kadangi Tarnyba nevykdydama teisės aktuose nustatytų pareigų neužtikrina tinkamo žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesų vykdymo, pasyviais veiksmais leidžia valstybės tarnautojams vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, daryti procedūrinius pažeidimus, o būtent, Patikrinimo akte neteisingai (klaidingai) nurodyti duomenis dėl Žemės sklypo gretimybėje esančio objekto, taip pat nesilaikyti Kontrolės taisyklėse 30 punkte reglamentuojamos tvarkos, 2023 m. balandžio 17 d. Žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu tinkamai (atidžiai) neįvertinti (neužfiksuoti) visų aplinkybių dėl galimai vykdomu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, ko pasekmė – pareiškėjų, kaip piliečių ir žemės sklypo savininkų, teisių ir interesų pažeidimas.
22.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės, dėl ko, nevertino ir kitų pareiškėjų skunde nurodomų aplinkybių. Tarnyba Rašte Skyriaus specialisčių tyčinius pažeidimus konstatavo nurodydama, kad valstybės tarnautojos padarė ne vieną nusižengimą / pažeidimą. Tarnyba ignoravo tai, kad valstybės tarnautojos pažeidė ir VTĮ 3 straipsnyje išvardintus veiklos ir tarnybinės etikos principus. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad Tarnyba, priimdama ginčo sprendimą, nesivadovavo ir „gero administravimo“ (kitaip dar vadinamas „atsakingo valdymo“) principu, bei neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba neteikdama jokios reikšmės valstybės tarnautojų padarytiems pažeidimams, prisidengdama „argumentu“ dėl Skyriui tenkančio darbo krūvio nepaisė ir to, kad Tarnyba turėtų teikti kokybiškas paslaugas, būti skaidri ir sąžininga, kaip viena iš valstybės institucijų privalo tarnauti savo valstybės piliečiams, veikti jų naudai, nesmukdyti savo autoriteto piliečių akyse, veikti taip, kad būtų skatinamas pasitikėjimas valstybės institucija, būti kompetentinga, sąžininga, o minėti valstybės tarnautojų veiksmai, kuriuos dangsto Tarnyba neabejotinai parodo, kad valstybės institucija veikia priešingai piliečių interesams, neužtikrina jų teisėtų interesų ir teisių, neabejotinai skatindama nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Taigi, Tarnybos neveikimo patvirtinimo pagrindu laikytina tai, kad Tarnyba net ir nustačiusi neteisėtai veikusių valstybės tarnautojų veiksmus, jokių papildomų veiksmų, priemonių dėl pažeidimus padariusių valstybės tarnautojų nesiėmė.
22.4. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė to, kad teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą, kad kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmais jį ginčyti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas atsiliepime nurodo:
17.1. Pareiškėjai aiškiai suvokia, kad jie neturi teisės teikti apeliacinio skundo, nes toks skundas bus atmestas, tačiau siekia išplėsti ginčo ribas – formaliai bando save susieti su valstybe, prisiskirdami sau kontroliuojančio asmens funkcijas. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjai nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kuri nebuvo žinoma teismui ir kurios teismas nebūtų išnagrinėjęs.
17.2. Pareiškėjams nesuteikta teisė įsiterpti į valstybės tarnautojų veiksmų ir jos darbdavio teisinius santykius dėl tarnybos. Valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimas apima tik valstybės tarnautojo tarnybines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nėra skirtas spręsti dėl valstybės tarnautojo priimtų sprendimų teisėtumo. Tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tiesioginių tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o ne už priimtų sprendimų teisinį nepagrįstumą. Be to joks teisės aktas nenumato pareigos Tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, todėl Tarnybą įpareigoti tai padaryti galimybės nėra.
17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Administracinės bylos dalykas – Tarnybos Rašto, kuriuo atsisakyta atlikti Skyriaus specialisčių tarnybinį ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas, bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Skundą.
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nebuvo jokio pagrindo pripažinti skundžiamą Tarnybos Raštą neteisėtu ar nepagrįstu bei tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti Skundą ir inicijuoti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos tyrimą, įvertinęs tai, kad Tarnyba laikėsi nustatytų terminų ir Rašte aiškiai bei argumentuotai nurodė aplinkybes, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjų kreipimosi turinį, pateikė motyvus dėl atitinkamo sprendimo priėmimo.
22.5. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pareiškėjų skundą atmetė šabloniškai, sprendimą grindė atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neteisingais situacijos interpretavimais, apsiribojo tik atsakovui palankiu faktinių aplinkybių vertinimu, taip pat sprendimą grindė atsakovui talkinančiais, deklaratyviais teiginiais.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjų teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
23. Pareiškėjai taip pat teigė, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą šiuo aspektu, nenustatė įstatyme teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius klausimus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjų skundo argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovą su Skundu prašydami spręsti dėl Skyriaus specialisčių atsakomybės ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus. Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjų Skundą ir 2023 m. birželio 1 d. Raštu informavo pareiškėjų atstovą, kad nutarė nepradėti valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjų skundų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jie siekia, jog Skyriaus specialistės būtų patrauktos tarnybinėn atsakomybėn dėl jų veiksmų, susijusių su Žemės sklypo naudojimo patikrinimu bei priimtais sprendimais. Bylos aplinkybės lemia, jog pareiškėjai nesiekia, kad būtų dėl jų priimtas individualaus pobūdžio asmeninis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jų teisės ar pareigos, todėl pareiškėjai ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme iš esmės neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Raštą, kuriuo jie informuoti apie Tarnybos diskreciją nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo Skyriaus specialistėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendro pobūdžio argumentai, susiję su VTĮ nustatyto teisinio reguliavimo privalomumu, gero administravimo principo laikymusi, nagrinėjamos bylos kontekste nepatvirtina, kad nepradėjus tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrų Tarnyboje (ar kitose institucijose), yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar įstatymų saugomi interesai, kinta pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, arba asmens, kuris turi teisę taikyti asmeniui tarnybinę atsakomybę, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos ar asmens diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013 ir kt.), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal VTĮ nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-480-415/2020 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba Rašte nurodė, jog, vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tarnybinio nusižengimo apibrėžimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šiame rašte išdėstyti procedūriniai pažeidimai padaryti dėl didelio Skyriui tenkančio darbo krūvio, informuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu nebus inicijuojamas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo / rašto teisme patikra, kuriuo atsisakoma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal gautą skundą / prašymą, atliekama tik dėl administracinės procedūros teisėtumo, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies bendruosius reikalavimus bei tikrinant akto atitiktį VAĮ nuostatoms.
30. VAĮ 3 straipsnis įtvirtina principus, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai savo veikloje. VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
32. Taisyklės nustato, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (Taisyklių 32 p.). Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją (Taisyklių 35 p.). Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu (Taisyklių 42 p.). Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45 p).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Skundo argumentus, Rašto turinį bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog Tarnyba, tirdama Skundą būtų pažeidusi VAĮ ir Taisyklių nuostatas. Tarnyba laikėsi nustatytų terminų ir Rašte aiškiai bei argumentuotai nurodė aplinkybes, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjų kreipimosi turinį, pateikė motyvus dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjai nenurodė kitų Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, priešingai, iš skundo turinio patvirtino supratę Rašto turinį.
34. Kiti pareiškėjų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. P. ir I. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.