- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- eI2-1830-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06724-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- L. P., I. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai L. P. ir I. P. kreipėsi į teismą prašydami:
1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-846-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – Raštas).
1.2. Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gegužės 8 d. skundą „Dėl Tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiųjų specialisčių M. V. T. ir G. B. veiksmų“ (toliau – Skundas).
2. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, kad;
2.1. Pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą dėl Tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiųjų specialisčių M. V. T. ir G. B. (toliau – Skyriaus specialistės) veiksmų, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) naudojimo patikrinimu bei priimtų sprendimų įvertinimo, t. y. tarnybinio arba darbo pareigų pažeidimo tyrimo iniciavimo. Nurodo, kad Skyriaus specialistės išsamiai neišnagrinėjo Skundo, neįvertino pateiktų įrodymų dėl G. S. B. neteisėtų veiksmų Žemės sklype (be projekto ir leidimo statinių nugriovimas, nelegalios statybos pradėjimas; be projekto ir statybos leidimo valstybinėje žemėje dvejų lieptų statyba; be projekto ir statybos leidimo valstybinėje žemėje elektros įvado, vamzdynų sistemų įrengimas) ir netikrindamos esminės informacijos bei pateiktų įrodymų formaliai surašė 2023 m. balandžio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-15-(14.47.78.) (toliau – Patikrinimo aktas), be kita ko, nepagrįstai surašė 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 47SD-1121-(14.47.137 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, t. y. pagal surašytą Patikrinimo aktą pareiškėjai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl galbūt nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.
2.2. Tarnyba, vertindama Skyriaus specialisčių veiksmus, konstatavo padarytus procedūrinio pobūdžio pažeidimus, būtent, kad neteisingai (klaidingai) aprašė žemės naudojimo patikrinimo metu vietovėje užfiksuotą esamą situaciją, tinkamai neatliko Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės taisyklės), 30 punkte nurodytų veiksmų, t. y. pagal turimus duomenis nebuvo sprendžiama dėl neplaninio pareiškėjams priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimo atlikimo (neatlikimo), padarė procedūrinius pažeidimus, – Patikrinimo akte neteisingai (klaidingai) nurodė duomenis dėl Žemės sklypo gretimybėje esančio objekto, taip pat nesilaikė Kontrolės taisyklėse 30 punkte reglamentuojamos tvarkos, Žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu tinkamai (atidžiai) neįvertino (neužfiksavo) visų aplinkybių dėl galimai vykdomų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Rašte nurodyta, kad procedūriniai pažeidimai padaryti dėl didelio Tarnybos Ukmergės skyriui (toliau – Skyrius) tenkančio darbo krūvio ir, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu nebus inicijuojamas.
2.3. Raštas neatitinka teisės aktų nuostatų ir gero administravimo principo, surašytas šabloniškai ir deklaratyviai, netinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes dėl valstybės tarnautojų padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su Žemės sklypo naudojimo patikrinimu. Pareiškėjai mano, kad Skyriaus specialistės pažeidė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, valstybės tarnautojų pareigą tinkamai atlikti funkcijas, padarė esminius pažeidimus (nusižengimus), atitinkančius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 1 dalies apibrėžimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:
3.1. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai), 3 punktu, pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tarnybos žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnai, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo vadovaudamiesi Žemės įstatymu, Kontrolės nuostatais ir Kontrolės taisyklėmis.
3.2. Tarnybos teritoriniame skyriuje gavus prašymą, skundą ar pranešimą apie galimai padarytą (daromą) žemės naudojimo tvarkos pažeidimą (administracinį nusižengimą) arba gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą dėl galimai daromų žemės naudojimo pažeidimų, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas ir kurių išaiškinimo kompetencija priskirta Tarnybai, – Kontrolės nuostatų ir Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka inicijuojamas konkretaus žemės sklypo (ploto) naudojimo patikrinimas vietovėje, Tarnybos direktoriaus įgaliotam atitinkamam Tarnybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, bei atliekamo patikrinimo metu surašomas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame, jeigu nustatomi, aprašomi galimų padarytų žemės naudojimo pažeidimų požymiai ir, esant pagrindui, ANK ir Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka pradedama administracinio nusižengimo teisena.
3.3. Pareiškėjai skundą dėl tarnautojų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą bei skiriančių nuobaudą, sieja su procesinių teisių pažeidimu administracinio nusižengimo bylos procese elgesio, įrodymų neįvertinimo, nepagrįsto veiksmų atlikimo vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su atliktu Žemės sklypo naudojimo patikrinimu. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą bei pateiktus įrodymus, Raštu informavo apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą. Skundžiamas Raštas pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundo nagrinėjimas turi būti nutrauktas. Pareiškėjai apie skundo nagrinėjimą informuoti tinkamai, Tarnybos Rašto tuo pagrindu, kad netinkamai informuoti apie skundo išnagrinėjimą ir (ar) pažeistas informacijos teikimo procedūras, neskundžia.
3.4. Pareiškėjai skundą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo grindžia iš esmės subjektyvia nuomone, neteikia duomenų, patvirtintų oficialia informacija, kurie galėtų būti tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėjimo pagrindas pagal VTĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tarnyba, gavusi neoficialią informaciją, įvertina tokios informacijos turinį, išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti arba nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, apie priimtą sprendimą informuoja informaciniu pranešimu, kuriam neturi būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Rašte yra išsamiai įvertintos ir išnagrinėtos su pareiškėjų Skundu susijusios aplinkybės bei motyvuotai paaiškinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjų Skundas negali būti tenkinamas. Skunde pareiškėjai nurodė, kad suprato Rašto turinį (pareiškėjai ginčija atisakymą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą). Iš Rašto turinio yra aišku, kokiu būdu yra išspręstas pareiškėjų Skundas, todėl Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsisakyta atlikti Skyriaus specialisčių tarybinį ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su Skundu prašydami spręsti dėl Skyriaus specialisčių atsakomybės ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus. Skundo pagrindas – padaryti pažeidimai vykdant žemės naudojimo valstybinės kontrolės inicijavimo ir organizavimo procesus, susijusius su atliktu Žemės sklypo naudojimo patikrinimu ir priimti sprendimai pareiškėjų atžvilgiu. Tarnyba nutarė nepradėti valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir Raštu apie tai informavo pareiškėjus. Pareiškėjai nesutinka su Tarnybos sprendimu atsisakyti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti Skundą.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų asmens pažeistų teisių ar interesų apsaugą.. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017, 2017-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-624/2017 ir kt.).
7. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad kreipęsis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
8. Pareiškėjų reikalavimai dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo susiję su tarnybinės veiklos tyrimo inicijavimu ir (ar) atsakomybės taikymu Tarnybos darbuotojams kaip valstybės tarnautojams dėl galbūt padaryto tarnybinio ar darbo drausmės pažeidimo.
9. VTĮ 33 straipsnyje (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka valstybės tarnautojams. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), detalizuota, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (Aprašo 3 punktas); tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir jos motyvais, tyrimo medžiaga (Aprašo 8–9, 22¹ punktai).
10. Tarnybinio tyrimo pradėjimas arba atsisakymas pradėti, be kita ko, atitinkamų drausminio priemonių taikymas arba jų netaikymas valstybės tarnautojams asmenis inicijavusiems tarnybinio patikrinimo atlikimą nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina teisių ar pareigų. Pareiškėjams nėra suteikta teisė teismine tvarka reikalauti, kad Tarnyba pradėtų tyrimą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareiškę skundą, pripažintina, kad pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės.
11. Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą ir pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Tokiu būdu, pareiškėjams, pateikus Tarnybai skundą, subjektinių teisių užtikrinimas pasireiškė tik tuo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi VAĮ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjo bei pateikė atsakymą, todėl nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu nustatyti, ar Tarnyba, teikdama Raštu atsakymą į Skundą, laikėsi skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos.
12. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 34 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje; 4.2 papunktyje, kad atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.
13. Byloje nenustatyta, kad Tarnyba, tirdama Skundą būtų pažeidusi VAĮ ir Taisyklių nuostatas. Tarnyba laikėsi nustatytų terminų ir Rašte aiškiai bei argumentuotai nurodė aplinkybes, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjų kreipimosi turinį, pateikė motyvus dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjai nenurodė kitų Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, priešingai, iš skundo turinio patvirtino supratę Rašto turinį.
14. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamą Tarnybos Raštą neteisėtu ar nepagrįstu bei tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti Skundą ir inicijuoti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos tyrimą.
15. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus skundą, pareiškėjams patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.