Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,PK Invest“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Pro Kapital Bonum“, R. S. ir J. S. dėl sutarties įvykdymo natūra, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Pro Kapital Vilnius Real Estate“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sutarties įvykdymo natūra. 2006 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovė UAB „PK Invest“ sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovui turtą – butą 1, esantį planuojamo pastatyti daugiabučio gyvenamojo namo 4 aukšte, ir garažą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovei statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nebuvo numatyta teisė statyti namo korpusą K3 (jame turėjo būti ieškovo ketinamas įgyti butas 1), todėl Sutartyje nurodytas butas per nustatytą terminą nebuvo pastatytas. Vėliau atsakovė UAB „PK Invest“ Sutartyje nurodytoje vietoje pradėjo statyti gyvenamąjį namą, o atsakovė UAB „Pro Kapital Bonum“, įgijusi iš UAB „PK Invest“ pradėtą statyti pastatą, jį užbaigė. Šiame name esantis butas 1 buvo perleistas į nagrinėjamą bylą neįtrauktiems asmenims, o butas 2 buvo perleistas atsakovams R. S. ir J. S.. Ieškovo teigimu, UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas gyvenamasis namas – tai Sutartyje nurodytas namas, todėl jis pareiškė reikalavimus sudaryti su juo Sutartyje nurodyto buto 1 arba, kadangi šis butas yra perleistas asmenims, kurie gali būti vertinami kaip sąžiningi įgijėjai, pastatyto namo 5 aukšte esančio buto 2 pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl Sutarties teisinio kvalifikavimo

16. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Tuo atveju, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

17. Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti nesudaryti iš karto pagrindinės sutarties, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2013 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

18. Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį, pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Tokioje preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta: 1) pirkėjo teisė per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; 2) būsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos; 3) sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas; 4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai; 5) teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi); 6) rangovas, architektas, inžinierius ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys; 7) žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Pagal CK 6.401 straipsnio 4 dalį, neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai. Preliminariojoje sutartyje gali būti nustatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 straipsnio 5 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti tiek bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, tiek specifinių požymių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2015). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) ir naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013).

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo pagal CK 6.401 straipsnį, reikia įvertinti aplinkybes, ar sutartyje yra vienos šalies įsipareigojimas pastatyti būsimą gyvenamąjį namą ar butą ir įsipareigojimas jį parduoti, o kitos šalies įsipareigojimas pastatytą objektą nupirkti, sumokant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. CK 6.401 straipsnyje nėra draudžiama susitarti dėl jau pradėtame statyti name statomo buto pardavimo, dėl statomo buto kitokio finansavimo, negu nustatyta CK 6.401 straipsnio 5 dalyje, ar kitokio prisidėjimo prie objekto statybos (pavyzdžiui, įrengiant objektą savo paties darbu, pasitelkiant savo rangovus). Aplinkybė, kad ieškovai nefinansavo buto statybų, nelemia išvados, kad šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti netaikytinas CK 6.401 straipsnis. Pagal CK 6.401 straipsnį buto statybų finansavimo faktas nėra būtinas. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota galimybė finansuoti statybas tik vienu būdu, tačiau tai nedraudžia susitarti dėl kitų dalyvavimo statyboje galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė UAB „PK Invest“ sudarė Sutartį, kuria pardavėja (atsakovė) įsipareigojo pastatyti Sutartyje apibūdintą turtą ir parduoti jį pirkėjui (ieškovui) šioje Sutartyje aptartomis sąlygomis sudarydama pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti turtą ir pagrindinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti pardavėjai šioje Sutartyje nurodytą turto kainą (Sutarties 1.1 papunktis). Sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiuose šalys apibrėžė numatomą parduoti turtą, nurodydamos, kad Sutarties dalyku yra būsimas butas (apytikslis bendras gyvenamųjų patalpų plotas – 84 kv. m, apytikslis bendras balkonų plotas – 8,4 kv. m, bendras komercinis plotas – 86,77 kv. m), pažymėtas plane indeksu K3-19, planuojamas statyti daugiabučiame 5 aukštų su mansarda gyvenamajame name, kuris bus statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),, ir garažas – 1 lengvojo automobilio stovėjimo vieta, pažymėta plane Nr. 123. Sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčiuose šalys susitarė dėl ketinamo įgyti turto kainos – šalys nustatė, kad buto ir automobilio stovėjimo vietos kaina, atsižvelgiant į preliminarų buto komercinį plotą, yra 123 223,17 Eur (buto kaina, atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą buto komercinį plotą, sudaro 113 086,47 Eur, o automobilio stovėjimo vietos kaina – 10 136,70 Eur) – ir dėl jos perskaičiavimo tvarkos pasikeitus pastatyto buto komerciniam plotui.

22. Sutartyje šalys nurodė ir apytikslius jos įvykdymo terminus. Kaip matyti iš Sutarties 4.1.2 papunkčio, šalys planavo, kad statybos darbai turėtų būti užbaigti ir pastatas teisės aktuose nustatyta tvarka turėtų būti pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip per 28 mėnesius nuo statybos leidimo išdavimo atsakovei UAB „PK Invest“ dienos, o norminiuose teisės aktuose nurodytas statybos leidimas, pagal Sutarties 4.2 papunktį, turėjo būti išduotas atsakovei ne vėliau kaip iki 2006 metų lapkričio. Sutarties 3.1 papunktyje šalys susitarė, kad pagrindinė planuojamo įgyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip per 6 savaites nuo Sutartyje nurodyto turto ir teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutarties 4.3 papunktį, visi aptarti terminai galėjo būti pratęsti atsakovės rašytiniu pranešimu, nustačius pagrįstas aplinkybes, sąlygojančias poreikį juos pratęsti (be kita ko, terminas galėjo būti pratęstas dėl valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmų (neveikimo), susijusių su leidimų, sutikimų ir (ar) kitų administracinių aktų, reikalingų statybai, išdavimu).

23. Be minėtų sąlygų, šalys Sutartyje taip pat aptarė buto pirkėjo teisę į žemės sklypą po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (šalys nurodė, kad žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybas, nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl pirkėjas, sudaręs pagrindinę sutartį, įgis teisę naudotis atitinkama pastato eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalimi ir privalės sudaryti jam tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį) (Sutarties 1.5 papunktis); atsakovės teisę iki pagrindinės sutarties sudarymo įkeisti arba kitaip apsunkinti žemės sklypo nuomos teisę, statomą ar pastatytą pastatą ar bet kokią jo dalį pastato statybą finansuojančiam bankui (Sutarties 4.8 papunktis), ieškovo teisę atsisakyti sutarties, įskaitant teisę atsisakyti Sutarties per 10 dienų nuo jos sudarymo (Sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčiai). Kaip Sutarties priedus šalys, be kita ko, patvirtino planuojamo pastatyti buto ir jo išsidėstymo pastato aukšte planą, pastato aprašymą, žemės sklypo užstatymo planą, statybą ir statybos priežiūrą atliksiančių subjektų sąrašą, esmines pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

24. Taigi, iš aptariamų Sutarties nuostatų matyti, kad Sutartis atitinka įstatyme nustatytus esminius būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožus. Sudarydama Sutartį, atsakovė UAB „PK Invest“ aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo įsipareigojimą ne tik sudaryti ateityje su ieškovu pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau taip pat įsipareigojo pastatyti pagal parengtą projektą Sutartyje aptartą nekilnojamojo turto objektą, o ieškovas įsipareigojo pastatytą butą nupirkti už Sutartyje nurodytą kainą. Tai reiškia, kad Sutarties dalykas atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibūdintą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties dalyką. Sutarties kvalifikavimą būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat pagrindžia tai, kad šalys joje aptarė CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nurodytas esmines būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas: susitarė dėl būsimo buto kainos ir jos patikslinimo tvarkos, apytikslių buto statybos terminų, teisės į butą ir namą suvaržymų, žemės sklypo, kuriame yra butas, teisinio statuso, statybą ir jos priežiūrą atliksiančių asmenų, numatė galimybę ieškovui per 10 dienų atsisakyti sutarties ir kt. Nurodytų Sutarties sąlygų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad šalys siekė sudaryti ne paprastą preliminariąją sutartį, bet būsimo buto pirkimo–pradavimo sutartį. Ši aplinkybė reiškia, kad, priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovas šiuo atveju turi teisę ginti savo pažeistas teises reikalaudamas įvykdyti Sutartį natūra.

25. Teismo išvados dėl Sutarties teisinio kvalifikavimo nepaneigia atsakovų argumentas, kad ieškovas nefinansavo būsimo buto statybos darbų (Sutarties 4.7 papunktyje aiškiai nurodyta, kad ieškovas nėra laikomas pastato statybos darbų finansuotoju, užsakovu arba statytoju). Kaip minėta šioje nutartyje (žr. 20 punktą), sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartimi, esminės reikšmės turi aplinkybė, kad sutartyje viena iš šalių įsipareigojo pastatyti būsimą gyvenamąjį namą ar butą ir jį parduoti, o kita šalis įsipareigojo pastatytą objektą nupirkti ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, bet ne aplinkybė, kad pirkėjas finansavo būsto statybas. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas vienas iš būsimo gyvenamojo namo (buto) statybų finansavimo būdų (finansavimas pirkėjo lėšomis), tačiau toks finansavimo modelis nėra privalomas, todėl šalims susitarus dėl kitokio statybos darbų finansavimo nėra paneigiama galimybė kvalifikuoti sutartį pagal CK 6.401 straipsnį. Šiuo atveju šalims susitarus, kad atsakovė UAB „PK Invest“ pastatys butą ir parduos jį ieškovui, o ieškovas šį butą įgis už Sutartyje nustatytą kainą, Sutartis vertinama kaip būsimo buto pirkimo pardavimo sutartis nepaisant to, kad ieškovas susitarė nefinansuoti Sutartyje nurodyto objekto statybų.

Dėl Sutarties galiojimo ir ieškovo reikalavimo įvykdyti Sutartį natūra

26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti sudaryti su juo Sutartyje nurodyto buto 1 arba kito jo pageidaujamo įgyti buto 2 ir garažo pirkimo–pardavimo sutartį, nustatęs, kad Sutartyje apibūdintas pastatas neegzistuoja (teismas vertino, kad atsakovės UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas namas – tai ne tas pats pastatas, kurį Sutartyje įsipareigojo pastatyti atsakovė UAB „PK Invest“), o Sutartis dar 2006 m. gruodžio 27 d. buvo nutraukta atsakovei UAB „PK Invest“ išsiuntus ieškovui pranešimą, kuriuo jis buvo informuotas, kad pagrindinė Sutartis negalės būti sudaryta. Ieškovas nesutinka su tokiu byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimu ir įrodinėja, kad Sutartis iki šiol nebuvo nutraukta, o 2006 m. gruodžio 27 d. raštu jis buvo informuotas ne apie Sutarties pasibaigimą, bet apie tai, kad Sutartis negalės būti įvykdyta per joje nustatytus terminus, kad UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas statinys pagal visus parametrus atitinka Sutartyje planuotą pastatyti namą, kad atsakovės UAB „PK Invest“ ir UAB „Pro Kapital Bonum“, perleisdamos pradėtą statyti pastatą, buvo nesąžiningos ir siekė išvengti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui vykdymo, o buto 2 įgijėjai atsakovai R. S. ir J. S. buvo nesąžiningi, nes įgijo butą 2 žinodami apie ieškovo pareikštus reikalavimus. Taigi, siekiant įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą turi būti nustatyta, ar Sutartis vis dar galioja, ar UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas pastatas – tai Sutartyje nurodytas pastatas, ar ieškovas įgijo teisę Sutarties pagrindu reikalauti parduoti jam UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytame name esantį turtą, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovo reikalavimas įvykdyti Sutartį yra pagrįstas – turi būti įvertinta, ar yra pagrindas panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį, kuria butas 2 buvo perleistas atsakovams R. S. ir J. S..

27. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „PK Invest“ 2006 m. birželio 20 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti Sutartyje nurodytą turtą (butą 1 ir garažą) ir parduoti jį ieškovui, o ieškovas – nupirkti turtą ir nustatyta tvarka atsiskaityti su pardavėja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo planuojamas įgyti butas 1 turėjo būti pastate, kurio indeksas K3, statomame vykdant projektą „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamos į tai, kad pastatas K3, kuriame buvo suplanuotas ieškovo ketinamas įgyti butas 1, Sutarties sudarymo metu dar nebuvo pastatytas, šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, apie tai raštu pranešdama ieškovui, jeigu suderinus pastato projektą norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, pastato projekte nelieka Sutartyje nurodyto turto (Sutarties 6.4 papunktis).

28. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovas, vykdydamas Sutarties 2.4.1 papunktį, sumokėjo atsakovei UAB „PK Invest“ 18 483,48 Eur avansą, tačiau pastatas K3, kuriame turėjo būti ieškovo ketinamas įgyti butas 1, Sutartyje nurodytu laiku nebuvo pastatytas atsakovei negavus šio pastato statybai reikalingo statybą leidžiančio dokumento. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. gegužės 28 d. rašto, UAB „PK Invest“ pateiktas daugiabučių gyvenamųjų namų grupės techninis projektas Nuolatinėje statybos komisijoje buvo svarstytas du kartus – pirmajame posėdyje atsakovei buvo nurodyta patikslinti žemės sklypo užstatymo rodiklius ir perprojektuoti korpuso K3 įėjimus ir balkonus, o antrajame posėdyje, kuriame objekto techninis projektas buvo pateiktas svarstyti be K3 korpuso, projektuotojams pataisius neesmines pastabas, buvo rekomenduota išduoti statybos leidimą ir jis buvo išduotas be teisės statyti K3 korpusą.

29. Susidūrusi su sunkumais, kliudančiais įvykdyti Sutartį, atsakovė UAB „PK Invest“ 2006 m. gruodžio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė jai statybos leidimą, kuriame nėra numatyta teisė statyti K3 korpusą, todėl „<...> Sutarties bei numatytų statybos terminų nebus įmanoma įvykdyti <...>“. Atsakovė pažymėjo, kad susidariusi situacija yra nepalanki ieškovui ir nuostolinga projekto plėtotojai (atsakovei), todėl šiuo metu ji ieško galimų iškilusios problemos sprendimo būdų ir pakvietė ieškovą atvykti į atsakovės organizuojamą susitikimą ir išsakyti savo poziciją dėl susiklosčiusios padėties. Vėliau, 2007 m. gegužės 22 d. raštu atsakovė pranešė ieškovui, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neišdavus jai statybos leidimo korpuso K3 statybai, Sutarties įvykdymas tapo objektyviai neįmanomas. Atsižvelgdama į tai, kad Sutartis yra pasibaigusi, aptariamu raštu atsakovė prašė ieškovo nurodyti banko sąskaitą, į kurią ji galėtų grąžinti ieškovo pagal Sutartį sumokėtus pinigus ir sumokėti palūkanas. Iš esmės analogišką poziciją atsakovė pakartotinai išdėstė ieškovui (jo atstovams) adresuotuose 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. raštuose bei 2016 m. rugsėjo 1 d. elektroniniame laiške. Nepaisant to, kad atsakovė ne kartą informavo ieškovą, kad Sutartis yra pasibaigusi ir prašė nurodyti jo banko sąskaitos rekvizitus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas neįvykdė šio atsakovės prašymo ir nesiekė, kad jam būtų grąžinti pagal Sutartį sumokėti pinigai.

30. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, viena vertus, sudaro pagrindą sutikti su ieškovo pozicija, kad 2006 m. gruodžio 27 d. raštu jis nebuvo informuotas apie Sutarties nutraukimą. Nors aptariamame rašte, kaip minėta, buvo nurodyta, kad „<...> Sutarties bei numatytų statybos terminų nebus įmanoma įvykdyti <...>“, jame nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Sutartis yra nutraukiama ir atsakovė neketina vykdyti joje nurodytų įsipareigojimų. Priešingai, minėtame rašte buvo nurodyta, kad atsakovė UAB „PK Invest“ siekia išspręsti susidariusią situaciją ir ieško galimų jos sprendimo būdų, be to, ieškovas buvo pakviestas aptarti su atsakove susiklosčiusią padėtį. Įvertinęs aptariamo rašto turinį, ieškovas negalėjo vienareikšmiškai spręsti, kad atsakovė šiuo raštu siekė nutraukti Sutartį ir neketina ieškoti galimybių ją įvykdyti.

31. Kita vertus, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Sutartis iki šiol nėra nutraukta. Šioje nutartyje minėta, kad šalys, sudarydamos Sutartį, jos 6.4 papunktyje numatė galimybę ją nutraukti atsakovės UAB „PK Invest“ rašytiniu pranešimu tuo atveju, jeigu suderinus pastato projektą jame nebelieka Sutarties objektu esančio turto. Jau minėtu 2007 m. gegužės 22 d. raštu ieškovas buvo aiškiai informuotas, kad ši Sutartis objektyviai negalės būti įvykdyta, nes išdavus statybą leidžiantį dokumentą nebuvo leista statyti „(duomenys neskelbtini)“ K3 korpuso, kuriame buvo suplanuotas Sutartyje nurodytas butas 1, todėl atsakovė laiko Sutartį pasibaigusia ir, siekdama grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą, prašo ieškovo nurodyti jo banko sąskaitos rekvizitus. Šios aplinkybės rodo atsakovės valią nutraukti Sutartį remiantis jos 6.4 papunktyje nurodytu pagrindu. Be to, tokią atsakovės valią pagrindžia ir kiti jos raštai, kuriuose ji nuosekliai dėstė poziciją dėl sutarties nutraukimo kompetentingam subjektui neišdavus statybos leidimo pastato K3 statybai ir prašė sudaryti jai sąlygas grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtus pinigus. Atsakovei aiškiai raštu informavus ieškovą apie sutartinių santykių pasibaigimą, jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartyje nurodytas butas 1 vis dėlto bus pastatytas ir vėliau, šalims sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduotas ieškovui.

32. Ieškovas, įrodinėdamas, kad Sutartis vis dar saisto jos šalis, nurodo, kad Sutartyje nustatyti jos įvykdymo terminai buvo nekonkretūs ir jų pažeidimas nebuvo laikomas Sutarties pažeidimu, be to, jis (ieškovas) sutiko, kad Sutartis būtų įvykdyta vėliau. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, kad Sutartis galėjo būti vykdoma neapibrėžtą terminą. Nepaisant to, kad, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, Sutartyje iš tikrųjų buvo nustatyti nekonkretūs, apytiksliai terminai, per kuriuos turėjo būti atlikti Sutartyje nurodyti darbai (gautas statybos leidimas, užbaigti statybos darbai, sudaryta pagrindinė buto 1 pirkimo–pardavimo sutartis), joje taip pat buvo nustatyta šių terminų pratęsimo tvarka. Jau minėtame Sutarties 4.3 papunktyje šalys nurodė, kad Sutartyje nustatyti terminai gali būti pratęsti atsakovės UAB „PK Invest“ nustatytam laikotarpiui jos rašytiniu pareiškimu, pateiktu ieškovui likus 15 dienų iki atitinkamo pratęsiamo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė raštu nustatyta tvarka informavo ieškovą apie Sutartyje nustatytų statybą leidžiančio dokumento gavimo, statybos darbų atlikimo ar pagrindinės sutarties sudarymo terminų pratęsimą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovei Sutartyje nustatytu laiku negavus statybą leidžiančio dokumento pastato K3 statybai, Sutartis buvo pratęsta.

33. Byloje nėra jokių kitų duomenų, įrodančių tolesnį Sutarties galiojimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš esmės kaip vienintelį įrodymą, pagrindžiantį sutartinių santykių tęstinumą, pateikia atsakovės UAB „PK Invest“ 2010 m. balandžio 27 d. raštą, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie pastarosios atsakovės adreso pasikeitimą, tačiau šis raštas, vertinant jį kitų byloje esančių duomenų kontekste (minėta, byloje yra pateikti keli atsakovės UAB „PK Invest“ raštai, kuriais ji nuosekliai informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą), neįrodo Sutarties vykdymo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovei 2007 metais informavus ieškovą apie Sutarties nutraukimą ir paprašius jo pateikti sąskaitos, į kurią galėtų būti grąžinti jo sumokėti pinigai ir atsakovės apskaičiuotos palūkanos, rekvizitus, šalys atnaujino Sutarties galiojimą ar iš naujo susitarė dėl joje numatytų prievolių vykdymo, yra pagrindas vertinti kaip labiau tikėtiną pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pastarasis raštas buvo išsiųstas ieškovui ne dėl to, kad UAB „PK Invest“ laikė Sutartį galiojančia, bet dėl to, kad atsakovė siekė grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtą avansą.

34. Sutarties vykdymo tęstinumo nepatvirtina ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad statybos buvo finansuojamos jo lėšomis, nes atsakovės UAB „PK Invest“ nuosavų lėšų suma 2010 metais sudarė tik 118 374 Lt (34 283 Eur) ir ši suma buvo mažesnė, nei asmenų, sudariusių su atsakove preliminariąsias sutartis dėl butų planuojamame pastatyti pastate K3 įgijimo, sumokėta bendra 433 162 Lt (125 452,38 Eur) suma. Visų pirma, kaip matyti iš byloje pateikto atsakovės aiškinamojo rašto, kuriuo remiasi ir pats ieškovas, atsakovė UAB „PK Invest“ 2010 metais disponavo ne tik ieškovo nurodyta 118 374 Lt (34 283 Eur) suma, tačiau taip pat ir šią sumą viršijančiomis 2009–2010 metais iš kitų subjektų pasiskolintomis lėšomis, todėl ieškovo teiginys, esą pastato statyba buvo finansuojama potencialių pirkėjų pinigais, nėra pagrįstas. Antra, kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovė UAB „PK Invest“ nuo 2007 m. gegužės 22 d. siekė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą ir ne kartą prašė nurodyti banko sąskaitos, į kurią galėtų būti grąžintos šios lėšos, duomenis, tačiau ieškovas ignoravo atsakovės prašymą. Tai reiškia, kad atsakovė jau 2007 metais buvo pasiruošusi grąžinti ieškovui jo sumokėtas lėšas, o tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad atsakovė nenaudojo jo sumokėto avanso pastato statybai. Tai, kokiu būdu buvo panaudotos kitų potencialių pirkėjų, ketinusių įgyti butus pastate K3, sumokėtos lėšos ir kaip buvo išspręstas šių lėšų grąžinimo klausimas, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovo sumokėtų lėšų panaudojimo, juo labiau kad, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės UAB „PK Invest“ ir dalies būsimų pirkėjų sudarytų taikos sutarčių sąlygas, šių asmenų sumokėtos lėšos taip pat buvo grąžintos ir jiems nebuvo parduoti butai atsakovės UAB „Pro Kapital Bonum“ naujai pastatytame gyvenamajame name.

35. Ieškovo argumentas, kad Sutartis negalėjo būti nutraukta vadovaujantis jos 6.4 papunkčiu (suderinus pastato projektą norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, ketinamo įgyti turto neišliko pastato projekte), nes šioje nuostatoje įtvirtinta sąlyga būtų laikoma išpildyta tik tuo atveju, jei atsakovei būtų išduotas leidimas statyti pastatą modifikavus jį tokiu būdu, kad jame nebūtų buto 1, o atsakovė UAB „PK Invest“ negavo leidimo, nes neteikė prašymo išduoti leidimą statyti pastato K3 korpusą, taip pat argumentas, kad UAB „PK Invest“, sudariusi taikos sutartis su kitais asmenimis, ketinusiais įgyti butus pastate K3, pripažino savo kaltę dėl to, kad šis pastatas nebuvo pastatytas, nepagrindžia Sutarties galiojimo ar ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti Sutartį natūra pagrįstumo. Aplinkybė dėl Sutarties nutraukimo pagrindo galėtų būti reikšminga tuo atveju, jei ieškovas pripažintų, kad Sutartis nutraukta ir ginčytų jos nutraukimo pagrindą, o aplinkybė dėl atsakovės UAB „PK Invest“ kaltės – ieškovui pareiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, santykiuose su atsakove buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, tokių reikalavimų nereiškė nei anksčiau, nei nagrinėjamoje byloje.

36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad Sutartis iki šiol galioja. Kartu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovės UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas namas turi būti vertinamas kaip Sutartyje nurodytas statinys.

37. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad negavusi leidimo statyti Sutartyje nurodytą pastatą K3, o vėliau informavusi apie tai ieškovą, atsakovė UAB „PK Invest“ inicijavo žemės sklypo, kuriame turėjo būti minėtas statinys, pertvarkymą. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sujungus tris atskirus žemės sklypus, be kita ko, ir Sutartyje nurodytą žemės sklypą, 2009 metais buvo suformuotas naujas nekilnojamojo turto vienetas, kuriame atsakovė UAB „PK Invest“, parengusi techninę dokumentaciją ir gavusi statybą leidžiantį dokumentą, pradėjo vykdyti naujo pastato statybą. 2014 metais nebaigtas statyti pastatas (atsakovių teigimu, tik jo pamatai) buvo perleistas UAB „PK Invest“ patronuojamajai įmonei UAB „Pro Kapital Bonum“, kuri pastatė ginčo objektu esantį gyvenamąjį namą.

38. Taigi, gyvenamąjį namą pastatė ne Sutartį su ieškovu sudariusi UAB „PK Invest“, o UAB „Pro Kapital Bonum“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė UAB „Pro Kapital Bonum“ nebuvo sudariusi su ieškovu jokių susitarimų dėl buto 2 ar kitų pastatytame gyvenamajame name esančių nekilnojamojo turto vienetų pardavimo, todėl ši atsakovė neturėjo pagrindo statyti Sutartyje apibūdintą namą ar butus ir perleisti juos ieškovui. Nors UAB „Pro Kapital Bonum“ pastatytas gyvenamasis namas, pagal tam tikrus ieškovo nurodytus parametrus (pastato išdėstymą kitų statinių ir gatvių atžvilgiu, butų išsidėstymą) yra panašus į Sutartyje nurodytą pastatą, šis namas negali būti laikomas Sutartyje nurodytu namu, nes, kaip minėta, jo statyba buvo pradėta vykdyti tuo metu, kai Sutartis jau buvo nutraukta, gyvenamąjį namą pastatė ne ieškovo kontrahentė UAB „PK Invest“, o UAB „Pro Kapital Bonum“, kurios su ieškovu nesiejo jokie sutartiniai santykiai, be to, šis namas buvo pastatytas naujai suformuotame žemės sklype ir, kaip nurodė atsakovės (ieškovas šios aplinkybės neginčijo), iš naujo įvykdžius projektavimo procesą, kurio metu buvo suprojektuoti nauji pastatai, be kita ko, ir ginčo pastatas.

39. Ieškovas nurodo, kad atsakovė UAB „PK Invest“ nesąžiningai, siekdama išvengti jo atžvilgiu prisiimtų sutartinių prievolių įvykdymo, perleido nebaigtą statyti ginčo pastatą savo patronuojamai įmonei UAB „Pro Kapital Bonum“. Ieškovas taip pat pažymi, kad vadovaudamasi Sutarties 7.2 papunkčiu, UAB „PK Invest“ turėjo teisę perleisti su ja susijusiai bendrovei ar kitam asmeniui iš Sutarties kilusias teises ir pareigas, tačiau neigia tai padariusi. Teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai neįrodo atsakovių nesąžiningų ketinimų jo atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „PK Invest“ perleidus UAB „Pro Kapital Bonum“ ginčo pastatą, Sutartis jau buvo nutraukta (minėta, ieškovas informuotas apie Sutarties nutraukimą 2007 metais, o pastatas buvo perleistas 2014 metais), todėl atsakovės neturėjo pagrindo spręsti dėl pasibaigusia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perėmimo. Be to, byloje nustatytų aplinkybių visuma (pavyzdžiui, aplinkybės, kad atsakovė jau nuo 2007 metų siūlo ieškovui grąžinti jo sumokėtą avansą, kad avansinės įmokos buvo grąžintos ir kitiems asmenims, ketinusiems įgyti butus pastate K3, ir su jais taip pat nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys, kad naujojo pastato statyba buvo pradėta vykdyti praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo Sutarties sudarymo ir jos nutraukimo) leidžia vertinti, kad atsakovės sąmoningai nesiekė išvengti pareigos perleisti ieškovui Sutartyje nurodytą turtą.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas įvykdyti Sutartį natūra (įpareigoti atsakoves sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį) negali būti tenkinamas. Šią teismo išvadą pagrindžia pirmiau nustatytos aplinkybės, kad Sutartis, kurios pagrindu atsakovė UAB „PK Invest“ turėjo pastatyti butą 1 ir perleisti jį ieškovui, buvo nutraukta dar 2007 metais, nebuvo pratęsta ar atnaujinta, o joje nurodytas statinys nebuvo pastatytas, taip pat aplinkybės, kad ginčo pastatas, kuriame ieškovas šiuo metu siekia įgyti butą, buvo naujai suprojektuotas ir pradėtas statyti po to, kai buvo nutraukta Sutartis, šį pastatą pastatė subjektas, kuris nebuvo Sutarties šalimi ir kurio su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai.

41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nereiškia alternatyvių reikalavimų dėl buto 1 arba buto 2 pardavimo, tačiau prašo teismo įpareigoti atsakoves įvykdyti Sutartį natūra ir sudaryti su juo buto 2 pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, ieškovas Sutartimi buvo susitaręs įgyti butą, esantį pastato 4 aukšte, tuo tarpu butas 2, esantis jo 5 aukšte, niekada nebuvo šios Sutarties objektu. Byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, kad jam buvo pasiūlyta įgyti šį butą, pagrindžiančių, kad ieškovas ir UAB „PK Invest“ ar UAB „Pro Kapital Bonum“ būtų pasiekę susitarimą dėl buto 2 pardavimo, sudarę dėl jo preliminariąją sutartį, ketinimų protokolą ar pan. Tai reiškia, kad ieškovas be pagrindo reikalauja parduoti jam butą 2, dėl kurio jis nebuvo susitaręs su atsakovėmis, o atsakovės neturi jokių įsipareigojimų ieškovui, susijusių su minėtu butu. Aplinkybė, kad ieškovas, reikalaudamas įvykdyti Sutartį natūra, prašo parduoti jam butą, nesantį šios Sutarties objektu, sudaro savarankišką pagrindą atmesti kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą.

42. Teismui nustačius, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakoves sudaryti buto 2 pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl pirkimo–pardavimo sutarties, kuria šis butas buvo perleistas atsakovams R. S. ir J. S., galiojimo. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai atsakovus R. S. ir J. S. vertina kaip nesąžiningus buto 2 įgijėjus vien dėl to, kad jie žinojo apie ieškovo siekį įgyti butą 2. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pastarieji atsakovai ir atsakovė UAB „Pro Kapital Bonum“ dar 2016 m. rugsėjo 2 d. pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo susitarė iki 2016 m. spalio 15 d. sudaryti pagrindinę buto 2 pirkimo–pardavimo sutartį, o 2016 m. rugsėjo 5 d. R. S. ir J. S. sumokėjo ketinimų protokolo 1.3 papunktyje nurodytą avansinę įmoką. Ieškovas reikalavimus sudaryti buto 2 pirkimo–pardavimo sutartį pareiškė tik 2016 m. rugsėjo 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, kuris, ieškovui ištaisius trūkumus, buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d. Taigi, atsakovai išreiškė ketinimą įgyti butą 2 anksčiau, nei ieškovas pareiškė reikalavimus parduoti jam šį butą. Vėliau, sužinoję apie ieškovo pareikštus reikalavimus parduoti jam butą 2, atsakovai UAB „Pro Kapital Bonum“, R. S. ir J. S. 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. susitarimais pratęsė ketinimų protokole nurodytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir sudarė buto 2 pirkimo–pardavimo sutartį tik 2017 m. vasario 23 d., po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nagrinėjamoje byloje nebuvo pritaikytos jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, 2017 m. sausio 26 d. nutartimi šį skundą atmetė, konstatavęs, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas pareiškė teisme reikalavimus parduoti jam butą 2, dėl kurio jis nebuvo sudaręs jokių susitarimų, savaime nepagrindžia nei ieškovo teisių į šį butą ir jo reikalavimų pagrįstumo, nei atsakovų, įgijusių šį butą, nesąžiningumo.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Atsakovės UAB „PK Invest“ ir UAB „Pro Kapital Bonum“ pateikė prašymus atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias grindžia byloje pateiktomis sąskaitomis, mokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir pažymomis dėl suteiktų paslaugų. Abi atsakovės nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, joms buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinė analizė; 2) apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas; 3) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas.

45. Iš atsakovės UAB „Pro Kapital Bonum“ pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo parengimą ji sumokėjo 1 560,09 Eur (1 289,73 Eur ir pridėtinės vertės mokestis), o atsakovė UAB „PK Invest“ – 1 631,73 Eur (1 348,54 Eur ir pridėtinės vertės mokestis). Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, už tokio pobūdžio dokumento parengimą priteistina maksimali suma šiuo atveju sudaro 1 216,41 Eur. Atsakovių prašomos priteisti sumos viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo atveju nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos (byla nebuvo ypatingai sudėtinga, joje nebuvo keliami specifinių žinių reikalaujantys klausimai), atsakovėms priteistina po 1 216,41 Eur už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.

46. Kitos atsakovių prašomos atlyginti išlaidos nepriteisiamos. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinė analizė turi būti vertinama ne kaip savarankiška paslauga, o kaip kitų paslaugų (atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuo yra ginčijamas šis teismo sprendimas, parengimo) sudėtinė dalis, todėl šios išlaidos atskirai nėra priteisiamos. Teismas taip pat sutinka su ieškovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstyta pozicija, kad atsakovėms neturi būti atlygintos išlaidos už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Iš atsakovių pateiktų pažymų matyti, kad už šių prašymų parengimą kiekviena iš atsakovių prašo priteisti po 76,03 Eur ir pridėtinės vertės mokestį, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šie prašymai – tai tik techninio pobūdžio dokumentai, kuriems parengti nėra reikalinga turėti jokių specialių žinių, be to, abiejų atsakovių parengti prašymai yra absoliučiai identiški, nėra protinga ir teisinga priteisti iš ieškovo nurodytas sumas. Pažymėtina, kad panašios pozicijos dėl tokio pobūdžio išlaidų laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1221-553/2019).

47. Atsakovai R. S. ir J. S. nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių jų išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šių atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PK Invest“ (asmens kodas 111647584) ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro Kapital Bonum“ (juridinio asmens kodas 303317699) iš ieškovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.