Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. gynėjos advokatės D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) bauda, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškam baudos sumokėjimui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant jos vairuotą V. P. vardu registruotą automobilį „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo priklausiniais, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. G. nuteista už tai, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529), jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė D. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti ekspertizę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. BPK 324 straipsnio 6 dalis numato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK konkrečiai nėra numatyta, kad proceso dalyvių prašymai atlikti įrodymų tyrimą kokiais nors atvejais turėtų būti privalomai tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba, kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų tyrimą. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo manyti, kad patenkinus apeliantės prašymą dėl įrodymo tyrimo – ekspertizės skyrimo, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar, kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. vasario 24 d. protokoline nutartimi atmetė prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog ištyrus įrodymus (atlikus ekspertizę), būtų buvusi gauta kokia nors nauja informacija, galėjusi lemti palankaus apeliantei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą.

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. G. advokatė D. B. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Nagrinėjamoje byloje L. G. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo lengvąjį automobilį, būdama neblaivi, kai jai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu L. G. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia L. G. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstą bei teisingą išvadą dėl L. G. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek teikiant apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistoji L. G. neigė savo kaltę. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sėdėjo šalia vairuotojo, o vairuotojo vietoje buvo O. B.. Tyrimo metu policijos pareigūnai ją privertė prisipažinti. Dėl pareigūnų grasinimo dukrai, dėl bauginimo, vertimo prisipažinti dar nesikreipė į jokią instanciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokią nuteistosios versiją paneigia byloje užfiksuotų įrodymų visuma.

11. Neatkartodamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, aukštesnysis teismas atkreipia į pagrindinius baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, paneigiančius nuteistosios gynybinę versiją ir įrodančius jos baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus. Visų pirma, tai liudytojos O. B. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vietoje buvo baisu, liepė sakyti, kad nevairavo, nors iš tiesų vairavo. Jai sakė „ jei nepasakysi taip, bus taip ir taip“. Protokolą „prametė akimis“, tuo metu buvo apėmusi isterija, verkė, norėjo greičiau išeiti. Ją baugino įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės. Visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu O. B. parodė, kad užvedė automobilio variklį, bandė įjungti atbulinį bėgį, bet nieko neišėjo, suprato, kad yra per girta vairuoti, todėl išjungė automobilio variklį ir išlipo. Kai išlipusi iš automobilio L. G. pasakė, kad nesugebės parvažiuoti, ji pasakė, kad ji parveš, todėl sėdo už automobilio vairo. Kadangi viskas vyko labai staigiai, iš pradžių net nesusivokė kas vyksta, tik manė, kad L. G. teisių neprarastų. Vos L. G. pasakė „keičiamės“, nieko nespėjo suvokti, tikriausiai iš išgąsčio, susijaudinimo ir girtumo, paklausė jos ir nieko nepagalvojusi apsikeitė su ja vietomis. Ilgainiui policijos pareigūnams nurodė tiesą, pripažino, kad automobilio nevairavo, kad jį vairavo L. G. (1 t. b. l. 69-70). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus O. B. parodymus kaip teisingus, patvirtina 2020 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota „Body“ vaizdo įrašų apžiūra. Įraše pavadinimu „2020_0530_233151_008“ nuo 23:34:00 girdisi, kaip O. B. pripažįsta, kad apsikeitė, neturi teisės vairuoti, ji yra išgėrusi, apsikeitė iš baimės, sutinka nusistatyti neblaivumą, nurodo, kad ji automobilio nevairavo, jį vairavo L. G.. O. B. 23.37 val. nustatytas 1,48 promilių girtumas. Įraše pavadinimu 2020_0530_233121_005 23:33:58 O. B. nurodo, kad apsikeitė vietomis ir, kad vairavo L. G., nes ji neturi teisės vairuoti, ir, kad ji išgėrusi. Apsikeitė iš baimės pamačius policiją (1 t. b. l. 49-50). Svarbu tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino O. B. iškelta versija, jog prisipažinti ji buvo priversta pareigūnams darant jai spaudimą, nes to nepatvirtino nei vienas iš įvykyje ir jo tyrime dalyvusių pareigūnų: J. N., G. N., J. M., D. S., J. P., A. B., I. Š.. Pastebėtina tai, kad O. B. dėl jos nurodomo pareigūnų spaudimo jos atžvilgiu niekur nesikreipė, versiją dėl pareigūnų baimės iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, pakeitusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos J. M. parodymus pirmosios instancijos teisme, kad O. B. buvo susijaudinusi dėl to, kad ji bijojo L. G., nes ji vis klausė „ar L. G. matys mano parodymus?”. O. B. tvirtai pasakė, kad mašinos nevairavo. Šių duomenų konstekste sutiktina su apylinkės teismo nuosprendyje liudytojos O. B. parodymų vertinimu tik tiek, kiek tai atitinka baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.

12. Pažymėtina, kad liudytojai J. N. ir G. N. analogiškai patvirtino, kad akivaizdžiai matė, kaip sustabdytame automobilyje priekyje sėdintys asmenys susikeičia vietomis. Liudytojas J. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilis sustojo, nuo jų automobilio šviesų apsišvietė jo salonas ir akivaizdžiai matėsi, kaip susikeičia priekyje sėdintys asmenys vietomis. Nustatinėjo neblaivumą tuo metu sėdėjusiai moteriai už vairo ir šalia sėdėjusiai. Nekilo abejonių, kad automobilio priekyje vyksta susikeitimas. Moteris, kuri sėdėjo prie vairo aiškino, kad ji neturi teisės vairuoti, o ta kur atsisėdo į keleivio vietą, nenorėjo prarasti teisių. Vienu metu L. G. sakė, kad vairavo, paskui neigė vairavusi, paskui vėl sakė vairavusi. Liudytoja G. N. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad sustojus automobiliui pamatė, kad priekyje sėdintys asmenys pradėjo keistis vietomis, viskas matėsi gerai. Priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, pastebėjo, kad vairuotoja stengėsi segtis diržą, atidarius duris klausė „ką darote, kodėl susikeitėte?“, bet jos kategoriškai atsakė, kad nesikeitė, taip sakė abi moterys. Negrasino, tik laiko sumetimais sakė, kad prisipažintų kaip buvo iš tikrųjų ir greičiau baigtų. O. B. sakė, kad vairavo ne ji, o L. G., siūlė prieiti ir pasakyti tai L. G., nes ji kategoriškai neigė vairavusi. Pareigūnų J. N. ir G. N. parodymus patvirtina tarnybinio automobilio VW „(duomenys neskelbtini)“, šaukinys S 5050, salono vaizdo įrašo apžiūra. Iš šio įrašo matyti, kad 22:51:26 laiku tarnybinis automobilis lėtėja, 22:51:28 tarnybinio automobilio salone pasigirsta vyriškas balsas „kas čia vyksta“, policijos pareigūnė tuo pat metu atsisega saugos diržą, 22:51:30 laiku išlipa iš tarnybinio automobilio, matosi, kad sparčiu žingsniu eina link tarnybinio automobilio priekio. Policijos pareigūnas iš automobilio išlipa 22:51:40 laiku. Išorės vaizdo įrašo apžiūra. 22:51:14 kelyje stebimas automobilis, važiuojantis ta pačia kryptimi kaip ir tarnybinis automobilis su įjungtais galiniais žibintais, 22:51:19 tarnybinio automobilio priekyje važiuojantis automobilis lėtina greitį, įjungiami stabdymo žibintai, posūkio į dešinę žibintas, 22:51:24 automobilis sustoja dešinėje šalikelėje, o po to, 22:51:24 įjungiami ir avariniai žibintai. Tarnybinis automobilis iš galo privažiuoja ir sustoja prie stabdomo automobilio 22:51:28, kamera policijos pareigūnę einančią pro tarnybinio automobilio priekį link sustabdyto automobilio fiksuoja 22:51:33 laiku, ji prie sustabdyto automobilio, vairuotojo pusės nueina ir žibintuvėliu pašviečia į vairuotojo pusę 22:51:36 laiku, o policijos pareigūnas prie sustabdyto automobilio prieina 22:51:46 laiku (1 t. b. l. 46-47). Be to, minėtų liudytojų parodymai atitinka pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašus. Įraše pavadinimu „2020_0531_000215_012“ kažkokia mergina aiškina, kad „žinot kaip būna, kai dvi paras užgeri, nebėra mąstysenos“, atliekamas L. G. testavimas - eiti tiesia linija, ištiesti į priekį abi rankas, užsimerkus pirštu paliesti nosį. Įrašuose girdisi, kaip L. G. tai pripažįsta kaltę vairavusi automobilį, tai ją neigia. Įraše pavadinimu 2020_0531_002410_014 00:29:00 policijos pareigūnei L. G. nurodo, kad pripažįsta vairavusi automobilį. Įraše pavadinimu 2020_0531_002911_015 00:29:19 policijos pareigūnui L. G. nurodo, kad pripažįsta vairavusi automobilį (1 t. b. l. 49-50). Peržiūrint vaizdo įrašus, spaudimo ar neteisėtų veiksmų nuteistosios atžvilgiu nenustatyta. Atvirkščiai, pastebėtina tai, kad L. G. nuolat prašant parūkyti, policijos pareigūnai geranoriškai aiškino nuteistajai rūkymo galimas neigiamas pasekmes, vertinant jos girtumą.

13. Svarbu paminėti, kad liudytojas V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino esant klaidų jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Su protokolu susipažino, pasirašė, bet jam buvo grasinama, kad jeigu neliudys, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Grasino tyrėja, kuri apklausė, dėl grasinimų niekur nesikreipė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai atsibudo, už automobilio vairo sėdėjo žmona O. B., L. G. sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Žmona jam teigė, kad ji automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo L. G., O. B. aiškino, kad apsikeitė vietomis, kad L. G. teises išsaugoti (1 t. b. l. 75-76). Liudytojo V. B. parodymų analizė atitinkamai kaip ir liudytojos O. B. vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant L. G., liudytojo seseriai, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip ir nurodė liudytoja J. M., kad apklausiamas V. B., uždavė hipotetinį klausimą, ką ji darytų, nes L. G. yra jo sesuo.

14. Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistoji ir jos gynėja, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

15. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjos savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y., neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagal šias nustatytas aplinkybes L. G. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

16. Dėl apeliacinio skundo prašymo paskirti ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, koks L. G. neblaivumo laipsnis buvo 2020 m. gegužės 30 d. 22.50 val., jei alkotesteriu nustatytas neblaivumas buvo didėjantis - 2020 m. gegužės 30 d. 23.39 val. nustatytas 1,65 prom., 2020 m. gegužės 31 d. 0.01 val. nustatytas 1,78 prom., pastebėtina aplinkybė, kad nuteistoji neigė įvykdžiusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., neigė vairavusi automobilį, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su jos neblaivumo nustatymo tikslingumu nurodant, kad dėl to L. G. nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Šioje vietoje kyla dviprasmiškumas pačios apeliantės savo veiksmų vertinime (keldama šią versiją – ji vis dėl to pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, bet mano, kad tai turėjo užtraukti administracinę atsakomybę, ar vis dėl to nepripažįsta savo kaltės visiškai). Nepaisant to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo (nuteistojo) procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017 ir kt.). Būtinumo tenkinti prašymą skirti ekspertizę nėra, jei byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2012).

17. 2021 m. vasario 24 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte nurodyta, kad VTMT etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti nenaudoja alkoholio matuoklių iškvepiamame ore, todėl neturi kompetencijos vertinti tokių matuoklių teisingumo ir neturi metodikų koreliacijai tarp alkoholio koncentracijos kraujyje ir iškvepiamame ore nustatyti. Be to, alkoholio koncentracijos santykis iškvėptame ore ir kraujyje gali labai svyruoti dėl įvairių fiziologinių sąlygų.

18. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Byloje nustatyta, kad alkoholio kiekis L. G. organizmo terpėje – iškvėptame ore – buvo nustatytas metrologiškai patikrintu prietaisu – alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF - 0057. Šio prietaiso metrologinė patikra galioja iki 2020 m. birželio 30 d. Taigi, policijos pareigūnų veiksmai tikrinant L. G. blaivumą 2020 m. gegužės 31 d. buvo atliekami nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nurodytų reikalavimų, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

19. L. G. policijos pareigūnų sustabdyta 22:51:36, pirmasis 1,65 prom. neblaivumas nustatytas 23.39 val., tai yra po 48 min. Šioje vietoje pažymėtina svarbi aplinkybė, tai, kad nuteistosios neblaivumas buvo nustatytas tik po 48 min. nuo sustabdymo, nulėmė ne policijos pareigūnų netinkamai atliktos pareigos, o pačios nuteistosios piktybinis elgesys nesitikrinant neblaivumo, t. y., siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ne tik, kad nevykdant teisėtų policijos pareigūnų nurodymų-reikalavimų, bet ir siekiant suklaidinti policijos pareigūnus, apskeičiant vietomis su O. B.. Antrasis 1,78 prom. neblaivumas nustatytas 00.01 val., t. y., po 20 min. po pirmojo tikrinimo, kuriuo promilės pakilo dar 0,13 prom. Su tikrinimo rezultatais L. G. sutiko (neblaivumo nustatymo akte pasirašė pati nuteistoji). Be to, L. G. atliekant neblaivumo patikrinimo testą, matėsi, kaip praėjusi pareigūnų paprašytą tiesią liniją, jos gale ji neišlaikė pusiausvyros ir susviravusi atsirėmė į pareigūnų tarnybinį automobilį.

20. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, ir neturint specialių žinių yra aišku, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholio pavartojimo, jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Šiuo atveju pagal bylos duomenis akivaizdu, kad L. G. vairavo automobilį būdama neblaivi, alkoholio koncentracija jos organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokią ribą, kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Faktas, kad ir antrojo patikrinimo metu nuteistajai buvo nustatytas didesnis girtumo laipsnis šiuo konkrečiu atveju tik patvirtina, jog automobilį nuteistoji vairavo neblaivi, o jai nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

21. Atmetant skundo argumentą dėl automobilio pavarų dėžės aukštesnysis teismas pažymi, kad tai neturi reikšmės vertinant nuteistosios elgesį šios bylos kontekste, kadangi nustatyta, kad būtent ji vairavo automobilį „S. O.“. O tai, kad galimai ji vairuoja automatine pavarų dėže varomą automobilį, o ne mechanine ir galimai ji nemokėjo tinkamai jos eksploatuoti, tik dar labiau sustiprina nuteistosios neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas moralės normas ir nesuvokimą, kad ne tik, kad neblaivi, bet dar ir tinkamai nemokanti valdyti automobilio, sėdo už vairo ir tokiu būdu kėlė tik dar didesnį pavojų žmonių ir eismo saugumui.

22. Apeliaciniame skunde iškelta versija, kad byloje nepaneigta O. B. versija, kad ji susikeitė su sutuoktiniu V. B. ir, kad O. B. ir L. G. veiksmai yra nukreipti sutuoktiniui ir broliui padėti išvengti atsakomybės, atmetama anksčiau aptartais įrodymais: pareigūnų J. N. ir G. N. parodymais, pačios O. B. įvykio aplinkybių nurodymu įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paties V. B. tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės. Šiuo atveju apeliaciniame skunde iškelta ši versija yra nepagrįsta ir vertintina, kaip siekis L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytą, daro išvadą, kad nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistosios L. G. kaltės jai atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistosios kaltė įvykdžius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios L. G. gynėjos advokatės D. B. apeliacinį skundą atmesti.