Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Elonai Korostinai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, išsituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neteista, 2014 m. gruodžio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2014 m. gruodžio 12 d. prokuroro nutarimas dėl L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2020 m. gegužės 30 d., apie 22.50 val., Pakruojo rajone, L. sen., kelio P.–L.–N. 5,7 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529) jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 22.50 val., dirbdama su kolega J. N., Pakruojo r., L. sen., kelyje P–L–N 5,7 km, sustabdė automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tik sustabdžius automobilį pamatė, kad priekyje sėdintis vairuotojas ir keleivis susikeičia vietomis. Priėjus prie automobilio, iš vairuotojo pusės, prie vairo sėdėjo O. B., o priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo L. G., kurios bandė greitai užsisegti saugos diržus. Automobilio gale sėdėjo V. B. ir A. C. Paprašius pateikti O. B. vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, ji teigė, kad nieko su savimi neturi, viskas palikta namuose. Paklausus, ar ji yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemonę, ji atsakė, kad taip. Paklausus, kokiu tikslu susikeitė su L. G. vietomis, ji paaiškino, kad nesusikeitė ir nesuprantanti, kodėl šito klausiama, nes ji vairavo transporto priemonę. Tą patį patvirtino ir L. G. Automobilio gale sėdintys asmenys nekomentavo, kas vairavo automobilį. Po kiek laiko O. B. prisipažino neturinti teisės vairuoti transporto priemones ir teigė, kad vairavo L. G., kai automobilis buvo stabdomas. Taip pat O. B. paaiškino, kad L. G. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir, bijodama ją prarasti, nes buvo neblaivi, apsikeitė vietomis. Taip pat po ilgo neigimo prisipažino ir pati L. G. vairavusi minėtą automobilį. L. G. paaiškino, kad automobilį vairavo ji, o apsikeitė, nes bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, nes buvo neblaivi. Alkoholio matavimo prietaisu O. B. buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, L. G. pirmu patikrinimu – 1,65 promilių girtumas, antrą kartą – 1,78 promilių girtumas (1 t., b. l. 5–6);

neblaivumo nustatymo aktu matyti, kad iš L. G. burnos juntamas alkoholio kvapas, alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529) 2020 m. gegužės 30 d., 23.39 val., L. G. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, 2020 m. gegužės 31 d., 0.01 val. – 1,78 promilių girtumas. L. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodomosios galios prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. G. kaltė visiškai įrodyta.

Abejonių dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu L. G. buvo neblaivi ir alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo didesnė, negu 1,51 promilės, nėra. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais: 2020 m. gegužė 31 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad L. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikatas Nr. 1175529) 2020 m. gegužės 30 d. 23.39 val. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 86). Nustatyto neblaivumo fakto neginčija ir kaltinamoji, tačiau neigia vairavusi automobilį, nurodo, kad automobilį „S“ vairavo O. B., o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymus L. G. atsisakė (1 t., b. l. 114–115).

Kaltinamosios L. G. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, kuria siekiama išvengti atsakomybės, kadangi jie prieštarauja teisme apklaustų liudytojų J. N., G. N., D. S. ir A. B. parodymams. Būtent automobilį „S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžiusio ekipažo policijos pareigūnai J. N. ir G. N., apklausiami liudytojais nurodė, kad jie aiškiai matė, kaip asmenys, sėdėję automobilio priekinėse sėdynėse, tai yra vairuotoja ir keleivė, apsikeitė vietomis. Papildomai paaiškino, kad lauke buvo dar pakankamai šviesu, tik pradėję temti, salono vaizdą apšvietė automobilio šviesos. Pareigūnė G. N. detaliai paaiškino, kaip aptariamas apsikeitimas vyko: pozicijomis vairuotoja ir keleivė apsikeitė perlipant iš vienos sėdynės į kitą rankomis atsiremiant į sėdynės atlošą, vienai lendant per priekį, kitai per nugaros pusę. Patvirtino, jog buvo atliekamas ne koks kitas veiksmas, o būtent apsikeitimas pozicijomis. Abu policijos pareigūnai nurodė, jog dėl to, ką matė yra tikri, dėl to nekilo jokių abejonių (1 t. b. l. 181–183). Pareigūnų parodymus patvirtina ir tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraše girdima pareigūnų reakcija stabdant automobilį. Pareigūnų naudojamų „body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai J. N. ir G. N. atvykusiems kolegoms nurodo, kad moterys apsikeitė vietomis. Minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo tarpusavyje, todėl pagrindo abejoti jais nėra. Juolab, kad aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų L. G., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje taip pat nėra. Paminėtina, kad apklausiami teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, priešingai nei kaltinamoji, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Paminėtina ir tai, kad abi moterys smulkaus kūno sudėjimo, iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu buvo apsirengusios sportiškai, o tai, kad judėjimas tarp priekinių sėdynių nebuvo apsunkintas matyti ir iš teisiamajame posėdyje ištirto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip lengvai O. B. iš automobilio vairuotojo pusės atsiduria keleivio pusėje ir pro keleivio duris išlipa iš automobilio.

Be to, tiek jau anksčiau minėti liudytojai, tiek ir teismo posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. B. patvirtino, kad dar įvykio vietoje O. B. iš pradžių teigusi, jog automobilį vairavo ji, vėliau pripažino, kad automobilį vairavo L. G. Dar daugiau, paaiškino netgi savo elgesio apsikeičiant vietomis su L. G. motyvus, t. y. tai, kad ji neturi teisės vairuoti, o L. G. nenorėjo prarasti teisių (1 t., b. l. 5–6, 182). Nors L. G. pozicija ir buvo kintanti, tačiau ir ji įvykio vietoje buvo nurodžiusi, jog tai ji buvo automobilio vairuotoja, be to, klausė pareigūno J. N., ar tikrai matė, kad jos apsikeitė vietomis, ar verta samdytis advokatą (1 t., 181–183, 2 t., b. l. 13–14). Tai paneigia kaltinamosios gynėjos teiginį, jog L. G. nuo pat automobilio sustabdymo neigė vairavusi automobilį.

Kaltinamosios L. G. parodymus teisiamajame posėdyje, kad automobilį vairavo ne ji, o jos brolio žmona O. B., patvirtino vienintelė liudytoja O. B., apklausiama teisiamajame posėdyje. L. G. nurodė, kad prisipažinti įvykio vietoje, jog vairavo ji, ją vertė policijos pareigūnai darydami spaudimą, naudodami grasinimus. Liudytoja O. B. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, automobilį vairavo ji, o anksčiau teigė, jog vairavo L. G. tik dėl jai policijos pareigūnų ir tyrėjų daryto psichologinio spaudimo. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios, liudytojos O. B., o taip pat ir V. B. parodymai yra nepagrįsti. Juos paneigia liudytojų J. N., G. N., D. S., A. B., I. Š. parodymai, taip pat pareigūnų naudojamų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai.

Liudytojai J. N., G. N. parodė, kad, jiems sustabdžius automobilį, abi moterys atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, atsisakė pateikti automobilio dokumentus, atsisakė tikrintis dėl neblaivumo, be to, sumaištį kėlė ir kiti automobilyje buvę neblaivūs asmenys. Būtent dėl šios priežasties į įvykio vietą iškviestas dar vienas policijos ekipažas. Tiek minėti liudytojai, tiek įvykio vietoje buvusios pareigūnės liudytojos D. S., A. B. parodė, kad įvykio aplinkybių išsiaiškinimas užtruko dėl pačių asmenų, vykusių automobilyje, nenoro bendradarbiauti, dėl moterų nenoro vykdyti jų teisėtų reikalavimų: nurodyti savo asmens duomenis, pateikti dokumentus, nustatyti neblaivumą. Be to, ilgiau užtruko dar ir dėl to, kad įvykio vietoje buvo daug asmenų, reikėjo palaukti, kol išsiskirstys, kol juos išveš. Turėjo ir tralą iškviesti, jo sulaukti, užplombuoti. Pareigūnų naudotų „body“ kamerų įrašuose aiškiai užfiksuota, kad L. G. ir O. B. juos sustabdžiusius pareigūnus pasitinka priešiškai, atsisako pūsti į alkotesterį. O. B. teigė, kad serga astma, paskui teigė, kad negali pūsti, jai nepavyks. Priešingai nei teigia kaltinamoji, O. B., pareigūnai elgėsi ramiai, neužfiksuota jokių gąsdinimų, grasinimų. Priešingai nei teigė L. G., vaizdo įrašuose matyti, jog jos dukra įvykio vietoje neverkė, o keliskart prašė mamos, kad ši vykdytų pareigūnų reikalavimus, be to, prašė pareigūnų suprasti tokį netinkamą mamos elgesį, nes „taip būna, kai geriama dvi paras“. Teismo vertinimu, vaizdo medžiaga leidžia spręsti, jog mergina puikiai suvokia įvykio situaciją, pareigūnų reikalavimų teisėtumą ir prašo L. G. liautis netinkamai elgtis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnė D. S. net kelis kartus pasako iš bagažinės susirinkti ir paimti daiktus, į tai O. B. atsako, kad jai daiktų nereikia, kas paneigia O. B. parodymus, kad jai neleista ir pasiimti daiktų. Minėtoje medžiagoje nematyti ir O. B. verkiant, prašant ją paleisti. Teiginys, jog pareigūnų spaudimas jai pasireiškė ir tuo, kad jai neleista grįžti pas laukiantį vaiką, vertintinas kritiškai, kadangi O. B. esant neblaiviai, jos galimybės užtikrinti tinkamą mažamečio vaiko priežiūrą, buvo abejotinos.

Kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti vertintini kaltinamosios, liudytojų O. ir V. B. teiginiai, kad policijos pareigūnai vis į/išjunginėjo naudojamas „body“ kameras. Liudytojais apklausti pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu tokias aplinkybes paneigė, nurodė, kad atvykus į įvykį kameros įjungiamos. Liudytoja D. S. parodė, kad jeigu neatliekami veiksmai, kameros išjungiamos taupant bateriją. Tiriant byloje esančią vaizdo medžiagą nenustatyta, kad kameros būtų tam tikromis aplinkybėmis išjungiamos, skirtingų pareigūnų vaizdo kamerų įrašai fiksuoja tas pačias įvykio aplinkybes. Pagrindo manyti, kad pareigūnai, vienu, neva jiems nenaudingu, metu išjunginėtų ar įjunginėtų kameras, nenustatyta.

Atskirai aptartinas liudytojų O. B. ir V. B. parodymų patikimumas, ir objektyvumas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad automobilį nagrinėjamo įvykio metu vairavo L. G., detaliai paaiškinusi jos kaip keleivės ir automobilį vairavusios kaltinamosios apsikeitimo vietomis aplinkybes, motyvus ir kt. (1 t., b. l. 69–71), teisminio nagrinėjimo metu ji savo parodymus pakeitė nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, duoti dėl pareigūnų ir tyrėjos psichologinio spaudimo. V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad įvykio metu jis miegojo, tačiau jo žmona O. B. jam teigė, jog ji automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo L. (1 t., b. l. 75–77) teisme parodymus duoti atsisakė, nes kaltinamoji yra jo sesuo.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad liudytojų parodymų pasikeitimas (atsisakymas tuos teikti) yra teisėsaugos pareigūnų psichologinio spaudimo proceso dalyviams, grasinimų ar pan. padarinys. Duomenų, kuriems esant būtų galima spręsti, kad liudytojais apklausti pareigūnai turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ar siektų apkalbėti L. G., nenustatyta. Tiek įvykio vietoje, tiek vėliau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus išaiškinama atsakomybė už melagingų parodymų davimą negali būti vertinamas kaip spaudimas duoti vienokius ar kitokius parodymus ir reiškia tik viena – raginimą duoti teisingus parodymus. Liudytoja J. P. parodė, kad ši byla niekuo neišsiskyrė iš kitų ikiteisminio tyrimo medžiagų. Jokių nusiskundimų apie galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus įvykio vietoje ir vėliau tyrimo eigoje negauta (1 t., b. l. 198–199). Į apklausą V. B. buvo kviečiamas jau kitos tyrėjos, t. y. J. M. birželio 18 d., o O. B. buvo kviečiama jai patogiu laiku, ji atėjo į apklausą dar kitą dieną – birželio 19 d. Liudytojos J. M. parodymais L. G., taip pat O. B., nei V. B. ji asmeniškai nepažįsta. O. B. tyrėjai J. M. davė išsamius parodymus, dėl tyrėjo bei kitų pareigūnų galimai netinkamo elgesio niekur nesikreipė. Jokio spaudimo nei V. B., nei jo sutuoktinei nebuvo daroma, atlikti tik visi būtini ir įprasti veiksmai, reikalingi atliekant apklausą (1 t., b. l. 197–198). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisme liudytojos O. B. duotais parodymais teismas nesiremia, vertina juos kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo vyro seseriai L. G., juolab, kad jie paneigti anksčiu minėtais byloje surinktais įrodymais.

Visais šiais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. G., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, todėl jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji L. G. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 93–94), 2014 m. gruodžio 15 d. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato (1 t., b. l. 96–97), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 98–101), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 102), nedirbanti (1 t., b. l. 103).

Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos rūšies bausmę – baudą, nustatant kiek didesnį už minimalų jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Įvertinus kaltinamajai paskirtos baudos dydį, kitas jai nuosprendžiu taikomas baudžiamojo poveikio priemones, jų pobūdį, nustatytinas dešimties mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminas baudos sumokėjimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kadangi L. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 1 d. nutarimais L. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 123–126) ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo –paėmimas (1 t., b. l. 117–120). Prokurorė prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi vairuotojo pažymėjimo L. G. nepateikė, teigdama, jog jį pametė.

Nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereguliuoja ir nenustato specialios uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios ir tvarkos, todėl turėtų būti taikoma bendra taisyklė, pagal kurią tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Vis dėlto tam tikrų kategorijų bylose asmuo faktiškai nebegali naudotis jam suteikta specialia teise nuo pat baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo dienos, nes, tiek siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tiek ir kitiems teisės pažeidimams, yra būtina apriboti šią teisę tuojau pat. Tokia situacija susiklosto baudžiamosiose bylose, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Tokia veika yra pavojinga, todėl asmuo iš karto nušalinamas nuo vairavimo ir dažniausiai iš jo paimamas dokumentas, patvirtinantis, jog asmuo turi šią teisę – vairuotojo pažymėjimas. Nuo ikiteisminio tyrimo dėl tokios veikos pradžios iki galutinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo paprastai praeina nemažas laiko tarpas, kurio metu asmuo faktiškai negali naudotis šia teise, tad paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, ir jos terminą pradėjus skaičiuoti tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, faktiškai asmens teisės būtų suvaržomos ilgesniam laikotarpiui nei teismas sprendė, jog yra būtina. Tokiu būdu būtų pažeistas teisingumo principas, reikalaujantis, jog kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne vienoje byloje yra pasisakęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018), jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui realiai buvo apribota galimybė naudotis šia teise. Pažymėtina, jog tokį vertinimą kasacinis teismas yra išsakęs bylose, kuriose asmeniui vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas ir taikoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas.

Tokios pačios pozicijos turi būti laikomasi ir tose bylose, kuriose asmeniui kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nebuvo taikoma, tačiau asmuo nuo pažeidimo padarymo dienos faktiškai nebegalėjo naudotis šia jam suteikta specialia teise (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-795/2019).

Nagrinėjamu atveju iš L. G. vairuotojo pažymėjimas paimtas nebuvo nei iš karto po nagrinėjamo įvykio nei 2020 m. birželio 1 d. nutarimu paskyrus kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) – paėmimą, kadangi L. G. minėto dokumento nepateikė. Taigi, nors kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – L. G. ir buvo paskirta, tačiau faktiškai ji nebuvo vykdoma. Tačiau prokurorės 2020 m. birželio 1 d. nutarimu L. G. buvo paskirta ir kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 123–126). Šios kardomosios priemonės turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog būtent kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo – momentas yra tas momentas, nuo kurio laikytina, jog asmeniui realiai apribota galimybė naudotis šia teise, nepriklausomai nuo to, kur tuo metu yra asmens vairuotojo pažymėjimas. Ne tapačiomis, bet iš esmės panašiomis aplinkybėmis kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad transporto priemonės vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nepriklausomai nuo vairuotojo pažymėjimo ne/turėjimo reali galimybė vairuoti transporto priemones laikoma atimta nuo tada, kai paskiriamas specialiosios teisės sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Paėmus vairuotojo pažymėjimą, tačiau VĮ „Regitra“ nesant duomenų apie asmeniui paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – asmuo nepraranda teisės vairuoti atitinkamas transporto priemones (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-606/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminas L. G. skaičiuotinas nuo 2020 m. birželio 1 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia, o jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 392 699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju L. G. vairavo V. P. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apklausiama liudytoja V. P. parodė, kad minėtas automobilis yra tik registruotas jos vardu, jis iš tikro priklauso jos sesei, kuri gyvena užsienyje, o šiuo automobiliu naudojasi O. B. Automobilis nebuvo jos priežiūroje jau du metai, visą šį laiką jis yra O. B. žinioje. Niekas jos neatsiklausia, kur galima, kur negalima šiuo automobiliu važiuoti, įvykio aplinkybės jai nėra žinomos. Įvertinus liudytojos V. P. parodymus ir įvykio aplinkybes, kad tiek automobilio naudotoja O. B., tiek L. G. dalyvavo toje pačioje šventėje, vartojo alkoholį, abi buvo neblaivios, spręstina, kad O. B., žinodama, kad L. G. yra išgėrusi, leido jai vairuoti automobilį. Taigi, šiuo atveju, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra pagrindas taikyti kaltinamajai ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: rakteliu ir dokumentais (BK 72 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 43).

L. G. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 117–120) ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 123–126), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297–299 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – 100 MGL (vieno šimto minimalaus gyvenimo lygio dydžio), t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškam baudos sumokėjimui.

Išaiškinti L. G., kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji antstolių kontorai privalės padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 1 d.

Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pavesti vykdyti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant jos vairuotą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, perduotą saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomą UAB „O“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Šiaulių m., P. g. 2C, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

L. G. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (3 vnt.), esančius vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.