- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-99-606/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. (R. S.) gynėjo advokato Vitalijaus Katėno skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Be kitų baudžiamojo poveikio priemonių R. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. prašymas dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – pradžios termino nustatymo nuo 2020 m. vasario 28 d.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. prašymas netenkintas. Ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta informacija Vokietijos institucijai dėl R. S. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo termino, nurodant „informuoti Vokietijos instituciją, kad R. S. (R. S.) Lietuvos Respublikoje yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundu apygardos teismui atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. gynėjas advokatas V. Katėnas prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą –pareiškėjo prašymą tenkinti, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d.; informuoti Vokietijos instituciją, kad R. S. Lietuvos Respublikoje yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d.
4.1.Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Pagrindas skaičiuoti šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise valiuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018). Be to, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę (67 punktas), ir ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas (66 punktas). Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimo paskyrimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.
4.2.Nurodoma, kad 2020 m. vasario 28 d. nutarimu R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Vokietijoje), tą pačią dieną iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas tam, kad pasunkintų pareiškėjo judėjimą, užkirstų kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemones. Logine prasme, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas faktiškai atitiko draudimą vairuoti transporto priemones, nes neturėdamas vairuotojo pažymėjimo R. S. vairuoti negalėjo. Advokato V. Katėno nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai teigia, kad prašyme nurodyta teismų praktika yra neaktuali, nes nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį BPK 134¹ straipsnį baudžiamajame procese atsirado nauja kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kurios vykdymo terminas neabejotinai įskaitytinas į baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jei tokia paskiriama nuosprendžiu, terminą. Nors, kaip nurodo apylinkės teismas, atsirado nauja kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tačiau, kadangi pareiškėjui buvo paskirta kita kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, R. S. pagrįstai vadovavosi šį klausimą išaiškinančia teismų praktika.
4.3.Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka” 67 punkte aiškiai nurodyta, kad „Pasas, asmens tapatybės kortelė paimami siekiant užkirsti kelią įtariamojo išvykimui į užsienį, apriboti disponavimą turtu ir pan., vairuotojo pažymėjimas – siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę“. Vairuotojo pažymėjimą pareigūnai paėmė ne tikslu „siekti užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą“ (nutarime deklaratyviai cituojamas BPK 119 straipsnis), o būtent dėl to, kad asmuo negalėtų vairuoti transporto priemonės. Todėl visiškai nesuprantama ir kartu nelogiška pareiškėjui taikyti kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, tokią, kuri nedraudžia naudotis specialia teise, kai visuotinai žinoma, kad asmuo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairuoti negali. Tokiu atveju išeitų, kad pareiškėjas, iš kurio, nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – pagrindu paimtas vairuotojo pažymėjimas ir kuris neinformuojamas apie tai, kad ši kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nedraudžia naudotis specialia teise, yra sąmoningai suklaidinamas. Be kita ko, tyrėja, paskyrusi kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) – paėmimą, pasirašytinai neinformavo, kad pareiškėjui, iš kurio paimtas vairuotojo pažymėjimas, nėra uždrausta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis specialia teise. Teismo nuomonė, kad R. S. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas ne tikslu uždrausti jam naudotis specialia teise, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kaip nutarimu paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) užtikrina asmens dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei, kad šio dokumento paėmimas nereiškia draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kai kartu joks laikinas dokumentas, suteikiantis teisę vairuoti, išduotas nebuvo. Be to, pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta, kad nesant jam priimto nutarimo sustabdyti specialiąją teisę (o tik paimamas vairuotojo pažymėjimas), jam tai vairavimo galimybės neriboja (teismas taip pat to nepaaiškino). Pareiškėjo nuomone, teismui nepakako nurodyti, kad atsirado nauja kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, teismas turėjo išaiškinti: 1) kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, nes būtent tokia kardomoji priemonė taikyta pareiškėjui; 2) jeigu dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) iš pareiškėjo paimtas ne siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padalytos vairuojant transporto priemonę, kaip nurodyta Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės tvarkos 67 punkte, o „siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą“ (taip nurodyta 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarime skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą), išaiškinti, kaip šio dokumento paėmimas užtikrina įtariamojo dalyvavimą procese, kodėl šis dokumentas paimamas, bei argumentuoti, kaip netaikius šios kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, nepaimtas vairuotojo pažymėjimas trukdytų ikiteisminiam tyrimui. Be kita ko, VĮ „Regitra“ nesant duomenų apie R. S. Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir nesant galimybės patikrinti dokumento galiojimo Regitros duomenų bazėje, pareiškėjas naudotis šia specialia teise negalėjo, nes priešingu atveju, jis būtų baudžiamas.
4.4.Skunde taip pat nurodoma, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką, pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjui paskyrus kardomąją priemonę (vairuotojo pažymėjimo paėmimą), jau nuo 2020 m. vasario 28 d. buvo realiai suvaržyta pareiškėjo galimybė naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones. Tokios nuomonės iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018).
4.5.Skunde pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontekste aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, pagal kurį visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti individualizuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai pareiškėjui realiai buvo apribota teisė naudotis šia teise nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, t. y. 2020 m. vasario 28 d., asmuo varžomas labiau negu reikia, bei poveikio priemonė nėra proporcinga teisės pažeidimui. Pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį. Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas buvo paskirta 2020 m. vasario 28 d. nutarimu, kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo tikslas – apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, todėl nuo tada buvo realiai suvaržyta pareiškėjo galimybė naudotis specialia teise. Joks laikinas leidimas vairuoti transporto priemones R. S. išduotas nebuvo, vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui išduotas Vokietijoje, R. S. pasirašytinai neišaiškinta, kad dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas neriboja galimybės naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, turėjo nurodyti jos termino pradžią nuo 2020 m. vasario 28 d.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkintinas.
6. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu, kad R. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi jam paskyrus kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, jau nuo 2020 m. vasario 28 d. buvo realiai suvaržyta jo galimybė naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose teigiama, kad tokios nuomonės iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje.
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 134¹ straipsnį, baudžiamajame procese atsirado nauja kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu asmeniui nutarimu paskiriama kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teismo sprendimu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, neabejotinai šios baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos.
8. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjos I. Griciūtės 2020 m. vasario 28 d. nutarimu R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, t. y. buvo paimta asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas Vokietijoje, kaip nurodyta nutarime, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, todėl skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2020 m. vasario 28 d. nutarimu R. S. paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – buvo suvaržyta jo teisė vairuoti kelių transporto priemones.
9. Atsižvelgiant į tai, kad BPK numatytos dvi atskiros kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis) ir specialiosios teisės sustabdymas (BPK 134¹ straipsnis), būtų galima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog R. S. 2020 m. vasario 28 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, kad šios kardomosios priemonės paskyrimas nesuvaržė R. S. teisės vairuoti kelių transporto priemones, ir nėra jokio pagrindo laikyti, kad jam buvo sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones nuo tada, kai buvo iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas, kartu akivaizdu ir skaičiuoti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą nuo tada, kai 2020 m. vasario 28 d. nutarimu buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
10.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
11.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos, kada motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, t. y. neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, tačiau privalo pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu asmeniui nepaskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, ir paskirta tik kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, šiuo atveju, jeigu būtų paimtas tik vairuotojo pažymėjimas, kuris išduotas Lietuvoje, ir yra galiojantis, o asmuo su savimi turi galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, VĮ „Regitra“ nesant duomenų apie asmeniui paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – asmuo nepraranda teisės vairuoti atitinkamas transporto priemones. Tačiau nagrinėjamu atveju R. S. turėjo ne Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tokiu atveju, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį R. S., vairuodamas transporto priemonę, privalėjo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jam Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš esmės negaliojo.
12.Šiuo atveju iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos nustatyta, kad R. S. 2008 m. spalio 17 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, jis galiojo iki 2018 m. vasario 28 d. VĮ „Regitra“ duomenų apie R. S. vairuotojo pažymėjimo apribojimą, sustabdymą ar atėmimą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. liepos 14 d. neturėjo. Tačiau dar kartą akcentuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. S. turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo paimtas 2020 m. vasario 28 d. nutarimu, išduotą ne Lietuvos Respublikoje, bet Vokietijoje. VĮ „Regitra“ apskritai apie R. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą ir, ar jis yra galiojantis, duomenų neturi. Kaip jau buvo aptarta, pagal Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, ne Lietuvoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą R. S. kaip vairuotojas privalėjo turėti su savimi ir tikrinančio pareigūno reikalavimu vairuotojo pažymėjimą pateikti, nes priešingu atveju jis neabejotinai pažeistų Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės“ 69 punktas). Akcentuotina, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones R. S., turinčiam ne Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, išduotas nebuvo.
13.Todėl šiuo atveju, nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas, buvo tik kardomoji priemonė, tačiau, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą akivaizdu, kad nuo 2020 m. vasario 28 d. R. S. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, todėl šiuo atveju teisinga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – pradžios terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai R. S. 2020 m. vasario 28 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.
14.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu R. S. (R. S.) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams terminą skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 28 d.
Informuoti Vokietijos instituciją – Kraftfahrt-Bundesamt Federal Motor Transport Authority, įstaigos adresas: (duomenys neskelbtini), kad R. S. (R. S.) Lietuvos Respublikoje – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 28 d.
Nutartis neskundžiama.