Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., I. J., D. S., J. D. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 50 MGL dydžio bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąją byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., I. J., D. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, o būtent 2009 m. balandžio 1 d. apie 23 val. Lietuvos Respublikos Seime, V. K., I. J., D. S. ir J. D., veikdami kartu, susitarė į remiančių A. V. pareiškimą dalyvauti 2009 m. gegužės 17 d. rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus rinkėjų parašų rinkimo lapus įrašyti išgalvotų asmenų duomenis bei pasirašyti už juos ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai; bendrininkai, veikdami tokio susitarimo ribose, atliko šiuos veiksmus: Ingrida J. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000097 1 eilutėje J. J., Nr. 0000098 18 eilutėje U. Č. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; D. S. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 3 eilutėje A. S., 33 eilutėje O. K., Nr. 0000097 7 eilutėje D. S., 15 eilutėje J. S., Nr. 0000109 40 eilutėje A. D., Nr. 0000983 30 eilutėje R. Ž., 31 eilutėje G. K., 36 eilutėje J. K., Nr. 0000098 8 eilutėje D. M., 35 eilutėje D. K., Nr. 0000984 7 eilutėje G. A., 34 eilutėje M. V., 35 eilutėje R. V., 40 eilutėje Simo Pilevičiaus, Nr. 0000106 2 eilutėje Ramūno Petrausko, Nr. 0000099 10 eilutėje R. U., 11 eilutėje D. V., 23 eilutėje M. V., 36 eilutėje R. D., Nr. 0000095 20 eilutėje A. M., 23 eilutėje V. S., 30 eilutėje R. T., 33 eilutėje A. G., Nr. 0000968 2 eilutėje P. V., 5 eilutėje A. Z. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; J. D. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 2 eilutėje K. B., 10 eilutėje L. I., 16 eilutėje A. M., 22 eilutėje J. S., 31 eilutėje E. A., 34 eilutėje O. K., 37 eilutėje A. B., Nr. 0000097 6 eilutėje G. B., 12 eilutėje A. D., 18 eilutėje J. R., 21 eilutėje M. L., 31 eilutėje I. D., 34 – J. Š., Nr. 0000215 9 eilutėje V. N., Nr. 0000101 3 eilutėje A. J., 9 eilutėje P. D., 17 eilutėje J. K., 19 eilutėje R. L., 22 eilutėje M. M., 35 eilutėje R. T., 39 eilutėje R. S., Nr. 0000105 35 eilutėje K. Š., Nr. 0000214 6 eilutėje V. P., 9 eilutėje S. P., Nr. 0000109 2 eilutėje O. K., 3 eilutėje J. K., 18 eilutėje R. V., 38 eilutėje V. M., Nr. 0000211 2 eilutėje D. R., 18 eilutėje A. V., 40 eilutėje P. N., Nr. 0000108 30 eilutėje J. Š., 36 eilutėje R. S., Nr. 0000107 2 eilutėje A. K., 4 eilutėje D. K., 7 eilutėje P. K., 8 eilutėje O. A., 19 eilutėje P. K., 24 eilutėje A. S., 27 eilutėje E. S., 31 eilutėje V. R., 37 – A. S., 38 – K. S., Nr. 0000983 3 eilutėje J. K., 10 eilutėje A. L., Nr. 0000098 12 eilutėje G. M., 17 eilutėje V. Č, 20 eilutėje M. M., 37 eilutėje A. K., Nr. 0000984 1 eilutėje A. K., 5 eilutėje K. T., 9 eilutėje A. K., 19 eilutėje D. K., 22 eilutėje V. J., 26 eilutėje D. K., 33 eilutėje J. M., Nr. 0000106 4 eilutėje M. G., 6 eilutėje D. L., 19 eilutėje A. L., 24 eilutėje A. M., Nr. 0000099 12 eilutėje A. B., 17 eilutėje J. J., 27 eilutėje A. D., 32 eilutėje P. S., Nr. 0000095 2 eilutėje J. P., 7 eilutėje K. P., 16 eilutėje D. G., 21 eilutėje D. M., 24 eilutėje A. Ž., 31 eilutėje P. D., 40 eilutėje J. K. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; V. K. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapo Nr. 0000984 3 punkte A. A. vardą, pavardę, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės) numerį, gyvenamosios vietos adresą, datą, telefoną bei pasirašė už šį asmenį, o 2009 m. balandžio 2 d. tokiu būdu suklastotus rinkėjų parašų rinkimo lapus Nr. 0000005, 0000097, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968 perdavė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui.

Be to, kasatoriai nurodo ir kitas svarbias aplinkybes: kad suklastodami rinkėjų parašų rinkimo lapus, jie buvo tikri, kad jų niekas netikrins, nes A. Valinskas jau buvo nutaręs atsiimti savo kandidatūrą, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija dėl nuteistųjų veiksmų nepatyrė jokios žalos ar išlaidų, kad jie, atlikdami neteisėtus veiksmus, nesiekė parodyti nepagarbą esminiam demokratinės valstybės principui – laisviems Respublikos Prezidento rinkimams, o paprasčiausiai norėjo užbaigti savo misiją rinkimų štabe.

Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl nuteistųjų apeliacinio skundo argumentų, bet tik atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, todėl laikytina, kad jų apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.

Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuoti, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Tai, kad kasatoriai kitaip vertina bylos duomenis ir savaip interpretuoja įvykių situaciją dėl rinkimų sąrašų klastojimo bei nurodo, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo, o jų veiksmai buvo spontaniški, nereiškia, kad nuteistųjų veikoje nėra bendrininkavimo požymių. Visi nuteistieji neteisėtus veiksmus atliko vienas kito akivaizdoje, bendroje patalpoje ir tuo pačiu metu. Pažymėtina, kad susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, darydami nusikalstamą veiką bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Visi nuteistieji buvo pripažinti nusikaltimo vykdytojais, todėl jų veika pagal BK 24 straipsnį neturėjo būti kvalifikuojama. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji inkriminuotą nusikaltimą padarė bendrininkų grupe.

Nuteistasis V. K. teismų sprendimus iš esmės ginčija faktų nustatymo aspektu, todėl jo skundas neatitinka kasacinio apskundimo reikalavimų, jame nenurodoma, ką konkrečiai pažeidė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, nėra motyvų, paneigiančių apeliacinio sprendimo argumentus, todėl didžioji kasacinio skundo dalis nenagrinėtina.

Nepagrįstas nuteistojo reikalavimas perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo dėl to, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl parašų klastojimo subjekto nustatymo. Pareiškėjo nuoroda į tai, kad privalėjo būti paskirta pakartotinė arba nauja rašysenos ekspertize, paremta tik jo subjektyvia nuomone, kuri prieštarauja teismų praktikai. Tinkamu įrodymų šaltiniu baudžiamajame procese pripažįstama ekspertų išvada, kurią jie pateikia pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro (teismo) pavedimą. Bet kokio specialisto nuomonė ar konsultacinė išvada, pateikta proceso dalyvių, nėra BPK reglamentuota tvarka tinkamas įrodymas, o specialisto išvada gauta tyrėjo iniciatyva iki ekspertizės skyrimo taip pat tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl tiriamuoju atveju ginčijama byloje ekspertų išvada turėjo ir turi prejudicinę galią. Jos duomenimis, teismas ir privalėjo vadovautis. Nepagrįstai skunde nurodoma, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp specialisto A. Balsio pateiktos išvados ir byloje esančios specialisto išvados. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė rašysenos ekspertes, kurios patvirtino savo išvados duomenis bei pateikė kritiškus A. Balsio pateiktų išvadų vertinimus. Taigi išvada dėl parašų klastojimo fakto ir asmens, atlikusio tokius veiksmus, abiejų instancijų teismuose buvo padaryta pagrįstai, remiantis teismo posėdyje ištirtais įrodymais, įrodymų vertinimas paremtas bylos duomenų visumos analize.

Kasatoriaus argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo ir tariamo procesinių normų pažeidimų nustatinėjant jo dalyvavimą dokumentų klastojime taip pat atmestini. Aplinkybės dėl galimybių dalyvauti klastojant parašus ar tuo pat metu būti visiškai kitoje vietoje – televizijos apdovanojimų renginyje yra fakto klausimas, todėl jis nenagrinėtinas. Teismų sprendimuose išdėstyti argumentai, kodėl liudytojų parodymai pripažįstami patikimais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyti laikantis BPK 301, 305 bei 332 straipsnių reikalavimų, o įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriaus teiginys neva byloje egzistuoja akivaizdūs BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą, yra nepagrįsti, o teiginys dėl teismo šališkumo neatitinka BPK 58, 59 straipsnių ir 369 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Nuteistųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. K. kasacinio skundo

Kasaciniame skunde nuteistasis V. K. neigia savo kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, bando sumenkinti liudytojos J. R. parodymų, specialisto išvadų ir kitų byloje ištirtų duomenų įrodomąją vertę, nurodo, kad tuo metu, kai buvo klastojami parašų rinkimo lapai, jis jau buvo išvykęs iš Seimo.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių buvimą V. K. veikoje bylą nagrinėję teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos šios nusikaltimo sudėties taikymui, išnagrinėtos ir įvertintos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje, kurią pateikė specialistės J. Kurgonienė ir V. Navickienė, padaryta išvada, kad tyrimui pateiktame parašų rinkimų lape Nr. 0000984 rinkusio asmens duomenų dalyje rankraštinius įrašus A. A. vardu įrašė ir pasirašė nuteistasis V. K. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo aktas patvirtina, kad 2009 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas paėmė iš V. K. rinkėjų parašų rinkimo lapus, tai apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis. Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas pateikė 2011 m. balandžio 27 d. dokumentą Nr. 20110427/01, pavadintą „Objektų tyrimo išvada“, kurią pasirašė rašysenos specialistas A. Balsys. Šio dokumento išvadose nurodoma, kad tikėtina, jog parašų rinkimo lape Nr. 0000984, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafoje „Parašas“, pasirašė ne V. K., o nustatyti, ar pateiktame parašų rinkimo lape, rinkusio asmens duomenų dalyje, rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė vienas ir tas pats asmuo, negalima.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisčių išvada yra neišsami ir nepakankama išvadoms padaryti. Anot kasatoriaus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą skirti rašysenos ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvados ir rašysenos specialisto A. Balsio 2011 m. balandžio 27 d. objektų tyrimo išvados. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad byloje turi būti atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės ir kad to nepadarius pažeidžiama įrodinėjimo tvarka ar kaltinamojo procesinės teisės. Ekspertų žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jų išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2011, 2K-593/2011).

Specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Byloje pateikta specialisto A. Balsio konsultacinė išvada prieštaravo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisčių išvadai. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti, į teismo posėdį kvietė konsultacinę išvadą davusį specialistą A. Balsį bei specialisto išvadą davusias specialistes J. Kurgonienę ir V. Navickienę ir šiuos asmenis apklausė BPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs minėtose išvadose esančius duomenis ir specialistų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė motyvuotą išvadą, kad specialisto A. Balsio paaiškinimai dėl pateiktos išvados vertintini kritiškai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 rugpjūčio 5 d. specialisto išvada buvo priimta dviejų specialisčių, o specialistas A. Balsys teisiamojo posėdžio metu teismui parodė, kad jis suformulavo, tikėtiną išvadą, jog V. K. nepasirašė A. A. vardu. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti dvidešimt devynerių metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės J. Kurgonienės ir keturiolika metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės V. Navickienės kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės skirti rašysenos ekspertizę, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo papildomai apklausti minėti specialistai, tačiau naujų duomenų, paneigiančių ankstesnę specialisčių 2010 m. rugpjūčio 5 d. išvadą – negauta. Iš naujo įvertinęs specialistų J. Kurgonienės, V. Navickienės ir A. Balsio pateiktas išvadas bei jų paaiškinimus teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad būtent A. Balsio pateikta konsultacinė išvada nėra tiksli ir išsami, joje galimos rašymo klaidos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialistų išvadas, įvertino tirtos medžiagos išsamumą, taikytų tyrimo metodų pagrįstumą, specialistų kompetenciją, todėl BPK reikalavimų nepažeidė. Būtinumo tenkinti kasatoriaus parašymą skirti ekspertizę nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę bei ar jų pakanka visoms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Išvadas dėl V. K. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismai grindė ne tik Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada Nr. 11-1191 (10), bet ir byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma: liudytojų J. R., A. S., V. S. parodymais, 2009 m. vasario 26 d. A. V. pareiškimu Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, 2009 m. kovo 2 d. parašų rinkimo lapų išdavimo aktu, 2009 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo aktu ir kita bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, analizavo įrodymus, patvirtinančius nuteistajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą jo veiksmuose, vertino jų pakankamumą, motyvuotai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei konstatavo, kad byloje surinkti, ištirti ir įrodomąją vertę turinčiais pripažinti duomenys pagrindžia visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Tai, kad šis teismas atmetė kasatoriaus versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. K. pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams.

Dėl nuteistųjų I. J., D. S. ir J. D. kasacinio skundo

Kasaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį, todėl nepagrįstai suvaržė jų teisę būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinės nutartys Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-441/2010).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo abejoti prašymą pateikusių laiduotojų reputacija ir galimybėmis būti laiduotojais, tačiau toks prašymas negali būti tenkintas, nes byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies reikalaujamų sąlygų visumos. Nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nuteistieji I. J., D. S. ir J. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigdami bendrininkavimą tarpusavyje ir su nuteistuoju V. K.. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad kaltinimas pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nuteistiesiems nebuvo pareikštas, todėl jie šio kaltinimo ir nepripažino. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes, o ne šios veikos teisinį vertinimą, davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu I. J. ir D. S. neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, o J. D. savo pozicijos dėl prisipažinimo nenurodė, pasinaudojo teise neduoti parodymų. Nuteistieji savo kaltę pripažino tik pateikiant Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad jų kaltės pripažinimą lėmė siekis būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš kasatorių parodymų matyti, jog jie menkino savo vaidmenį ir atliktų veiksmų pavojingumą, reiškė nepasitenkinimą nusikalstamą veiką paviešinusiam liudytoju. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks nuteistųjų prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku ir nuoširdžiu.

Kartu pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju kasatorių nusikalstamais veiksmais buvo suklastoti Lietuvos Respublikos piliečių – rinkėjų parašų rinkimo lapai, šie lapai pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir taip parodyta nepagarba esminiam demokratinės valstybės principui – laisviems Respublikos Prezidento rinkimams.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsisakydami atleisti I. J., D. S. ir J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismai BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kartu pažymėtina, kad į visas nuteistųjų kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas jiems bausmę. Nuteistiesiems buvo paskirta švelniausia įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą bausmė – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. kasacinius skundus atmesti.