Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-784/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-07-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-13Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-06-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
1-78-784/2011
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00078-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
V. K., I. J., D. S., J. D.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-784/11Proceso Nr. 1-01-2-00078-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Aidui Mažeikai, Aleksandrui Kazakovui,gynėjams advokatams Augustinui Vaičiūnui, Sigitui Židoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. K., I. J., D. S. ir J. D. veikdami kaip bendrininkų grupė suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. balandžio 1 d. apie 23 val., Lietuvos Respublikos Seime, esančiame Gedimino pr. 53, Vilniuje, V. K., I. J., D. S. ir J. D., veikdami kartu, susitarė į remiančių A. V. pareiškimą dalyvauti 2009 m. gegužės 17 d. rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus rinkėjų parašų rinkimo lapus rašyti išgalvotų asmenų duomenis bei pasirašyti už juos ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, po ko bendrininkai, veikdami tokio susitarimo ribose, atliko šiuos veiksmus:

I. J. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000097 1 eilutėje J. J., Nr. 0000098 18 eilutėje U. Č. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis;

D. S. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 3 eilutėje A. S., 33 - O. K., Nr. 0000097 7 eilutėje D. S., 15 - J. S., Nr. 0000109 40 eilutėje A. D., Nr. 0000983 30 eilutėje R. Ž., 31 - G. K., 36 - J. K., Nr. 0000098 8 eilutėje D. M., 35 - D. K., Nr. 0000984 7 eilutėje G. A., 34 - M. V., 35 - R. V., 40 - S. P., Nr. 0000106 2 eilutėje R. P., Nr. 0000099 10 eilutėje R. U., 11 - D. V., 23 - M. V., 36 - R. D., Nr. 0000095 20 eilutėje A. M., 23 - V. S., 30 - R. T., 33 - A. G., Nr. 0000968 2 eilutėje P. V., 5 - A. Z. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis;

J. D. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 2 eilutėje K. B., 10 - L. I., 16 - A. M., 22 - J. S., 31 - E. A., 34 - O. K., 37 - A. B., Nr. 0000097 6 eilutėje G. B., 12 - A. D., 18 - J. R., 21 - M. L., 31 - I. D., 34 - J. Š., Nr. 0000215 9 eilutėje V. N., Nr. 0000101 3 eilutėje A. J., 9 - P. D., 17 - J. K., 19 - R. L., 22 - M. M., 35 - R. T., 39 - R. S., Nr. 0000105 35 eilutėje K. Š., Nr. 0000214 6 eilutėje V. P., 9 - S. P., Nr. 0000109 2 eilutėje O. K., 3 - J. K., 18 - R. V., 38 - V. M., Nr. 0000211 2 eilutėje D. R., 18 - A. V., 40 - P. N., Nr. 0000108 30 eilutėje J. Š., 36 - R. S., Nr. 0000107 2 eilutėje A. K., 4 - D. K., 7 - P. A., 8 - O. A., 19 - P. K., 24 - A. S., 27 - E. S., 31 - V. R., 37 - A. S., 38 - K. S., Nr. 0000983 3 eilutėje J. K., 10 - A. L., Nr. 0000098 12 eilutėje G. M., 17 - V. Č., 20 - M. M., 37 - A. K., Nr. 0000984 1 eilutėje A. K., 5 - K. T., 9 - A. K., 19 - D. K., 22 - V. J., 26 - D. K., 33 - J. M., Nr. 0000106 4 eilutėje M. G., 6 - D. L., 19 - A. L., 24 - A. M., Nr. 0000099 12 eilutėje A. B., 17 - J. J., 27 - A. D., 32 - P. S., Nr. 0000095 2 eilutėje J. P., 7 - K. P., 16 - D. G., 21 - D. M., 24 - A. Ž., 31 - P. D., 40 - J. K. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis;

V. K. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapo Nr. 0000984 3 punkte A. A. vardą, pavardę, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės) numerį, gyvenamosios vietos adresą, datą, telefoną bei pasirašė už šį asmenį, o 2009 m. balandžio 2 d. tokiu būdu suklastotus rinkėjų parašų rinkimo lapus Nr. 0000005, 0000097, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968 perdavė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad parašų rinkimo laikotarpiu jis buvo A. V. įgaliotas paimti lapus parašams ir tuos lapus paskirstė skyriams ir atskiriems fiziniams amenims, kad jie surinktų parašus. Ši procedūra turėjo baigtis iki balandžio 2 d. Jis iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pasirašytinai buvo paėmęs 1 000 lapų. Jis niekada niekam nesakė ir neliepė padirbinėti jokių parašų, apie parašų padirbinėjimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Parašų rinkimo laikotarpis yra įtemptas, tad viską sukontroliuoti šimtu procentų yra neįmanoma. Tačiau jis gali užtirkrinti, kad viskam buvo paisruošta ir viskas buvo atliekam sąžiningai. Jis yra kaltinamas tik dėl vieno parašo lape, kuriame jis užpildė dešinę pusę, kadangi VRK buvo išleidusi instrukciją, kad, siekiant išvengti klaidų, reikėtų stengtis surinkti lapus ir štabuose dirbant visiems kolegialiai užpildyti lapų dešiniąsias puses. Minėto lapo dešiniąją pusę jis užpildė anksčiau, ne paskutinėmis dienomis prieš balandžio 2 d. Jis yra užpildęs šimtų parašų rinkimo lapų dešiniąsias puses. Užpildžius minėtą lapą, jis pkalusė visų buvusių asmenų, kas šį lapą pristatė. Kažkas iš šių asmenų jam padiktavo, kad A. A., davė pastarosios rekvizitus, jis juos užrašė, tačiau jokio parašo nepadėjo. Tada jis pasakė, kad tas žmogus paimtų tą lapą ir gautų A. A. parašą. Jis pats už kitą asmenį nepasirašė jokiame parašų rinkimų lape. 2009 m. balandžio 1 d. jis iš Seimo išvyko tarp 20 ir 21 val., pakeliui užsuko į benzino kolonėlę (šiuo metu – „Neste“), apsilankė parduotuvėje „Iki“, kuri dirba iki 22 val., paskui sugrįžo į namus. Iš namų skambino ne vieną kartą, berods, tris kartus paprastu laidiniu telefonu D. V. į Seimą, jie dar pajuokavo apie „svogūnų“ apdovanojimus ir pasidalijo informacija, kokia yra situacja su parašais. Tą dieną jie jau turėjo virš 21 000 parašų ir jokių problemų nebuvo. Balandžio 1 d., kai A. V. išvyko į komandiruotę į Marijampolę ir kitus miestus, jie buvo truputį sutrikę, nes nebuvo pasiruošę pateikti atitinkamus dokumentus į R. J. ryte pakalbėjo su Z. V., kuris pasakė, kad jei jie nepristatys, tai parašų niekas ir nepriims. Jis visą dieną buvo užsiėmęs, tvarkė visas deklaracijas, netgi A. S. davė pažįstamą advokatą, kuris padėjo sutvarkyti visus reikalus. Balandžio 2 d. ankstų rytą jis nuskubėjo į Mokesčių inspekciją, kitas institucijas, sutvarkė dokumentus ir, grįžo jau po pietų, apie 14 val. Po to jam buvo įteikti visi aplankalai su surinktais parašais Jis apie 16 val. kartu su I. J. kartu su visais parašais nuvyko į VRK ir įteikė šiuos parašus. VRK darbuotojai jau net nebelaukė salėje, buvo pakeliui į savo kabinetus. Jis parašų lapus VRK įteikė todėl, kad juos paėmė iš VRK ir privalėjo grąžinti. Minėto parašų rinkimo lapo Nr. 0000984 dešinėje pusėje jis pildė tarnybinę informaciją, tai yra pirmos raidės, gimimo metai, juos užpildo rinkėjas ar kandidato atstovas. Dėl paskutinės grafos kituose lapuse, tai būdavo įvairiai – arba renkantis parašus, arba įgaliotas asmuo užpildydavo dešiniąsias puses ir užrašydavo savo rekvizitus bei pasirašydavo. Būdavo, kad atveždavo užpildytą paskutinę grafą, kartais – neužpildytą. Visas rinkimų šatbo darbas susidėjo iš to, kad pirmiausia reikėdavo sutvarkyti lapų dešiniąsias puses, ten surašyti visus renkančiųjų parašus žmonių rekvizitus. VRK paskui skanuoja, tikrina dešiniąsias puses. Tą lapą dėl kurio yra kaltinamas, jis užpildė Seime, Konstitucijos salėje. Ten esantys žmonės pasakė, kad yra tokia A.. Po to, kai jis sužinojo apie kreipimąsi į prokuratūrą, tai pasižiūrėjo ir atrado A. pavardę ir vardą kitame lape, kuriame ji pasirašė už save. Todėl jis mano, kad tai yra neišgalvotas ir egzistuojantis asmuo. Jam sunku pasakyti, kas padėjo parašą rinkimų lape, dėl kurio jis yra kaltinamas. Jis negali įvardinti, kam atidavė tą lapą. Tie žmonės keisdavosi kas 3-4 valandos. Iš pradžių jų darbas vyko būstinėje Spaudos rūmuose, paskui, kadangi prisidėjo ir Seimo darbuotojai, jie persikėlė į Konstitucijos salę. Nunešti parašų lapus į VRK buvo jo pareiga. Jis tikrai nežinojo apie jokį parašų klastojimą. Įrašydamas A. A. duomenis jis manė, kad toks asmuo egzistuoja, nes jos pavardė paminėta dviejuose lapuose tris kartus. Galbūt tas asmuo dabar išvykęs į užsienį. Jis negali psakyti, kiek pats yra pasirašęs lapų, bet kažkur virš penkiasdešimt, tai tikrai, o pats asmeniškai yra surinkęs apie 20 lapų parašų. Jam yra žinoma apie prašymą VRK dėl galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Tą prašymą suformulavo vienas iš ankstesnių gynėjų ir prašė visų pasirašyti. Jis gynėjo klausė, kodėl jis turi pasirašyti, jei nėra prisiėmęs savo kaltės, tačiau jam buvo atskyta, kad, kadangi jis yra grupėje, tai pasirašymas lyg ir būtinas. Jis buvo suklaidintas, kad tas kreipimąsis į VRK turės labai didelės įtakos bylos nagrinėjimui ir jos pasekmėms jam bei jo kolegoms. Šio prašymo turinys niekada neatitiko jo pozicijos ir nusistatymo. Tai buvo jau ne pirmi jo rinkimai, jis yra du kartus buvęs apygardos komisijos pirmininku, žinojo bendrą tvarką, reikalavimus ir visuomet išduodamas lapus stengėsi viską išaiškinti parašus renkantiems asmenims, pavyzdžiui, atvažiuojant partijos skyrių nariams iš rajonų jis viską išaiškindavo ir pridėdavo instrukciją, kaip turi vykti parašų rinkimas, ką galima ir ko griežtai negalima. Žmonės viską užsirašydavo. Jis žinojo reikalavimą, kad jei lapas bus tinkamai neužpildytas, kaip reikalauja instrukcija, tai tas lapas bus negaliojantis, neužskaitytas. Tas lapas, dėl kurio jis kaltinamas, yra negaliojantis, nes jame nėra patvirtinimo, kad šiame lape piliečių įrašyti duomenys ir parašai yra teisingi. Jis jau prieš tris dienas žinojo, kad A. V. atsiims savo kandidatūrą į prezidento postą, tačiau apie tai paklaustas žurnalistų, išsisuko nuo klausimo ir tos paslapties neatskleidė. Jie buvo surinkę virš 21 000 parašų, taigi viršiję minimalų reikalaujamą 20 000 parašų kiekį. Dėl J. R. parodymų jis gali pasakyti tiek, kad jis nežino, kodėl ji parodė, kad girdėjo, ką jis sakė Seime 2009 m.balandžio 1 d. Jis jau seniausiai buvo grįžęs į namus. Jis buvo pasiruošęs išbarti J. R. už tai, kad tą dieną ji nepadėjo tvarkyti dokumentacijos, o nuvažiavo į „Svogūnus“.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. J. paaiškino, kad jų partijos bėda buvo tai, kad joje buvo A. S.. Visų partijų pateiktuose parašų rinkimų lapuose atmetama tūkstančiai parašų, bet jose nėra tokių tyrų ir sąžiningų asmenų kaip A. S.. Ekspertizė nustatė, kad jų partijoje, lyginant su kitomis partijomis, atmesta labai nedug parašų, jie dirbo sąžiningai. Pirmininkas V. K. nuolat kartojo, kad geriau jie patys „išbrokuotų“ parašus, negu, kad tai padarys kiti. Jai labai norėjosi matyti antraštes spaudoje, kad A. V. surinkęs tiek parašų, galėjo kandidatuoti, be reikalo atsisakė, kad buvo vilčių, o ne tokias antraštes, kad A. V. vos sukrapštė parašus ir tai, lapuose yra „baltų“ eilučių. Taigi, jie tas „baltas“ eilutes ir sutvarkė. Naktį buvo visi pavargę, žinojo, kad A. V. atsiims savo kandidatūrą, kad jis neis į rinkimus ir niekas tų parašų netikrins. Ji sau leido užbaigti neužbaigtas eilutes, rimtai į tai nežiūrėjo ir labai dėl to gailisi. Ji padarė išvadas ir ateityje jai tai bus didžiulė pamoka, daugiau taip nebesielgs. Tą balandžio 1-osios vakarą Seime buvo ir daugiau žmonių, labai vėlai lapus su parašais atnešė A. S., ji pati atvažiavo po darbo, apie 18 val. Jie visi patarė štabo pirmininkui V. K. važiuoti namo pailsėti. Ji liko su D. S. tvarkyti lapų, juos segti į segtuvus. Vakare jie žinojo, kad yra surinkta virš 20 000 parašų, pagal pirminius duomenis buvo surinkta gal 25 000 parašų, bet jie patys labai daug parašų atmetė kaip netinkamus dėl to, kad buvo įrašyti netinkami dokumentų numeriai arba kitų kokių nors abejonių dėl įrašų teisingumo. Jie neturėjo jokių duomenų bazių, tad negalėjo patikrinti konkrečių dokumentų numerių ir įrašytų asmens kodų. Jie pildė dešiniąsias puses, pas juos buvo daugybė lapų su neužpildytomis dešiniosiomis pusėmis.Vakare liko keli žmonės pabaigti darbą, ir ji, neteikdama kažkokios didelės atsakomybės, užbaigė pradėtas eilutes, kad būtų gražu ir tavrkinga. Ji neprisimena, ar salėje, kur buvo tvarkomi parašai, buvo J. D.. Kai po „auksinių svogūnų“ ceremonijos į seimą atvažiavo liudytoja J. R., V. K. jau nebebuvo. Pasiūlymo iš V. K. pusės siųsti lapus ratu nebuvo. To ji tikrai negirdėjo. V. K. visada sakė, kad geriau jie patys taip sutvarkytų sąrašus, kad paskui nekiltų jokių nesklandumų. Ji į rinkėjų lapus įrašė J. J., nes tai jos anyta, tikėjosi nuvažiuoti pas ją į svečius, kad ji pasirašytų, tačiau nepavyko nuvažiuoti. U. Č. išvykusi į užsienį, jos draugė turi dukrą U., kurią ji matė dar labai mažą. Ji nebuvo gavusi U. Č. sutikimo pasirašyti, tiesiog jai taip šovė į galvą ir ji parašė, nepasvėrusi visų galimybių. Ji nežino, kodėl A. V. atsiėmė kandidatūrą, bet kandidatūros atsiėmimo priežastis tikrai nebuvo parašų trūkumas. Paskutinę dieną tai, kad A. V. atsiims savo kandidatūrą, buvo vieša paslaptis. Vakare kažkuriuo metu buvo garsiai pasakyta, kad yra 21 000 ar 23 000 parašų, bet jų buvo tikrai virš 20 000. Iš pradžių parašus skaičiavo V. K., o D. V. vedė į kompiuterį. Ji neprisimena, kas garsiai pasakė, kad surinkta virš 20 000 parašų. Visi parašų rinkimų lapai buvo grąžinti VRK, taip pat ir su pripažintais netinkamais parašais. Jos pačios klastoti parašus niekas nepastūmėjo, neįkalbinėjo. Galima ir buvo kalbų, visi buvo pavargę ir sklandė juokeliai, gal ji rašydama parašą leptelėjo, kas čia tokio. Dabar jai tai sunku atkartoti. Tačiau ji nedrįstų teigti, kad buvo pasakyti žodžiai „sutvarkykim“ ar „kas čia tokio“. V. K., kaip štabo vadovas, reikalavo tvarkos laikymosi. V. K. nieko apie jos atliktus neteisėtus veiksmus nežinojo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. paaiškino, kad balandžio 1 dieną jis atvažiavo į Seimą, kad atvyko, neprisimena, bet, kai jis atvyko į Seimą, V. K. ten jau nebebuvo. Jis Konstitucijos salėje segė lapus į segtuvus ir numeravo. Besegant į tuščias eilutes jis „pripyškino“ neegzistuojančių asmenų vardų ir pavardžių. Jis tai prirašė todėl, kad parašų rinkimų lapuose buvo tuščių eilučių. Jo išsilavinimas vidurinis. Jis tai darė be tikslo, žinojo, kad A. V. atsiims savo kandidatūrą, kažkas pasakė, kad tų parašų niekas netikrins, jis įrašė pavardes tam, kad tie lapai pilnau atrodytų. Jis negali paaiškinti, kodėl įrašai kaitaliojasi, jis įrašydavo, kur pamatydavo laisvą vietą. Tuo metu salėje buvo I. J., D., kurios pavardės nežino, dar keli asmenys. Apie tai, kad jis įrašo išgalvotus žmones, niekas nežinojo. Savo veiksmus vertina neigiamai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. D. paaiškino, kad balandžio 1 dieną jam kažkas paskambino iš partijos būstinės ir paklausė, ar jis negalėtų atvažiuoti padėti sutvarkyti lapų. Jis jokių kitų planų neturėjo, buvo vakaras, tad iš visuomeninių paskatų atvažiavo padėti. Tuo metu nieko iš kaltinamųjų nepažinojo. Prieš tai vykusiuose rinkimuose jis buvo komisijos narys ir jiems buvo žinomi jo kontaktai. Balandžio 1 d. jis buvo palydėtas iki Konstitucijos salės, jam buvo paaiškinta, ką reikia daryti, kaip tuos lapus tikrinti, ir jis ėmėsi darbo. Kai atvyko, susipažino su visais kaltinamaisiais, bet V. K. tikrai jai nebuvo, jis atvyko jau vėlokai vakare. Kiek atsimena, salėje buvo I. J., D. S., daugiau, kadangi nieko nepažinojo, nelabai gali pasakyti, kas buvo. Tikrinant lapus buvo („išėjo“) kalba, kad A. V. nebekandidatuos į prezidentus, kad parašai bus nebetikrinamai, kad parašų tikrai yra pakankamai. Jis negali pasakyti, ar kas nors minėjo parašų skaičių. Kadangi buvo tokių lapų, kur įrašytos kelios pavardės, o kitur tuščia, tai jam užėjo kažkoks „durnumas“, kad viskas gražiau atrodytų ir nebūtų atiduoti pusiau surinkti, pusiau užpildyti lapai ir kad po to žiniasklaida neskelbtų, kad A. V. taip pasielgė dėl parašų trūkumo, jis įrašė į parašų rinkimo lapus išgalvotus asmenis ir duomenis. Jis tikrai negirdėjo kalbos, kad ir kiti taip darė. Jis savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Kadangi žinojo, kad A. V. rinkimuose nedalyvavaus ir parašų netikrins, nesitikėjo, kad gali kilti tokios pasekmės.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad ji asmeninių santykių su kaltinamaisiais neturėjo, o, kuomet dibo (duomenys neskelbtini) administratore, turėjo darbinius santykius su V. K.. Ji I. J. taip pat pažįsta nuo darbo partijoje laikų. J. D. ji nepažįsta, o D. S. pažįsta tiek, kad pastarasis buvo atėjęs į partijos būstinę ir norėjo įstoti į partiją, padėdavo atlikti techninį darbą. Ji su kaltinamaisiais nei dabar, nei anksčiau neturėjo jokių piktumų ir nuoskaudų. Ji 2008 metų vasarą įsidarbino (duomenys neskelbtini) administratore. Jai iki Seimo rinkimų daugiausia teko bendrauti su partijos pirmininku A. V., pastarasis būdavo būstinėje visą laiką, taip pat buvo paskirtas Seimo rinkimų štabo vadovas V. S.. Jis, galima sakyti, buvo jos tiesioginis viršininkas, nes visus nurodymus, kuriuos gaudavo iš partijos pirmininko, jai perduodavo. Ji buvo atsakinga už komunikaciją, renginių organizavimą, už partijos tarybos posėdžių organizavimą ir protokolavimą. Su A. S. susipažino, kuomet ji pradėjo dirbti partijoje. A. S. kandidatavo į Seimą. Po kurio laiko A. S. ją pakvietė dirbti savo padėjėja į Seimą. Kuomet ji pradėjo dirbti pas A. S. Seime jis įgavo teisę jai duoti pavedimus. Ji Seimo nario A. S. padėjėja pradėjo dirbti 2009 metų liepos mėnesį. Prieš įsidarbinant A. S. padėjėja ji buvo paprašyta išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini). Apie tai, dėl ko jai teko palikti pareigas minėtoje partijoje, partijos pirmininkas jos neinformavo. 2009 m. balandžio 1 dieną ji dar dirbo administratore (duomenys neskelbtini). Tuo metu trinties tarp A. V. ir A. S., jos manymu, dar nebuvo, nes A. S. padėjo A. V. rinkti parašus. Ji į pastarųjų santykius nenorėjo kištis. Ji apie minėtos balandžio 1 dienos įvykius Seime papasakojo A. S., kuris jos paprašė, kad ji jam tai parašytų ir pasirašytų. A. S. pareiškimo prokuratūrai priedą ji pati suvedė ir pasirašė. Ji apie tai A. S. papasakojo tuomet, kai ji pas jį jau dirbo, galimai 2009 metų rugsėjo mėnesį. Jos išsilavinimas aukštasis – politikos mokslų magistras. Ji teismo posėdyje nebegali atsiminti visų aplinkybių, kas vyko 2009 m. balandžio 1 dieną ir prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ji pamena faktą, kad atvažiavo į Seimą, kur vyko parašų rinkimų lapų tikrinimas. Iš visos Lietuvos partijos skyrių buvo suvežti parašų rinkimo lapai, kadangi dešinėje lapų pusėje yra lentelė, kurioje reikia įrašyti paskaičiuotus parašus ir pasirašyti, ji buvo įtraukta į parašų skaičiavimą. Ji atvažiavo paprašyta štabo vadovo. Ji tuo metu dirbo partijos būstinėje, ten taip pat buvo atvežami parašų rinkimų lapai, kuriuos ji perduodavo į Seimą sekretoriatui. Matė, kad I. J. vieną kartą tuščioje vietoje įrašė asmens duomenis ir pasirašė toje vietoje, kur turi būti parašas. Ji tiksliai tai matė vieną kartą, bet ilgą laiką visi kažką rašė, bet ji negali pasakyti, ar klastojo, ar ką kitą rašė. Kad reikia taip daryti, ji suprato iš V. K.. Nebuvo tiesiogiai pasakyta, kad „sėskit ir klastokit“. Jai buvo užuominomis pasakyta, kad reikėtų gausinti parašus. Ji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai prisiminė, kada V. K. pasakė, kiek parašų yra surinkta. Tie skaičiai parašų skaičiavimo metu buvo svarbūs, todėl ir įsiminė. Seimo nariui A. S. buvo kilęs klausimas, kodėl ji apie tai nepapasakojo anksčiau. Dėl to ji rašte paaiškino, kad bijo dėl savo saugumo. Kaip tik tuo metu buvo kilęs skandalas dėl Seimo pirmininko bendravimo su R. M., tai ji kažkaip tuos dalykus susiejo. Ji nebijojo dėl savo saugumo Seime, bijojo dėl saugumo už Seimo ribų dėl to, ką papasakojo A. S.. Ji asmeninių nuoskaudų buvusiam darbdaviui ir partijai dėl darbo netekimo neturi. Kadangi labai greitai susirado kitą darbą, tad smarkiai dėl to nepergyveno. Ji nesieja savęs su asmenų, pas kuriuos dirbo, tarpusavio santykiais. Jai jie visi vienodi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Apie galimą nusikalstamą veiką jam papasakojo J. R., tiksliai datos nepamena. Jis paprašė jos surašyti viską raštu. Ji praėjus neilgam laiko tarpui, po vienos ar dviejų dienų viską surašė. Tada jis iškart kreipėsi į generalinę prokuratūrą. Rašydamas pareiškimą prokuratūrai jis rėmėsi J. R. sraštišku paaiškinimu. J. R. buvo partijos sekretorė, kai skilo partija, ji liko pas juos frakcijoje. Jis negali pasakyti, kieno iniciatyva buvo minėtas jo ir J. R. pokalbis, teisiog po partijos skilimo buvo labai daug pokalbių, buvo aptarinėjami dalykai po Seimo rinkimų. Iš pradžių skilo Tautos prisikėlimo partijos frakcija seime, o vėliau ir partija. Jis tuo metu buvo partijos vicepirmininku. Jis pažįsta V. K. ir I. J., kitų kaltinamųjų nėra matęs. Ne paslaptis, kad po partijos skilimo su A. V. jis nebuvo geruose santykiuose. Jokių pykčių su V. K. neturėjo, jų santykiai buvo tik darbiniai. Jo tikrasis tikslas kreiptis į prokuratūrą buvo vykdyti savo pareigą, nes J. R. jam papasakojo apie galimai padarytą nusikaltimą. Jis dalyvavo 2008 m. Seimo rinkimuose, prieš tai su politika neturėjo nieko bendro. Rinkimų štabuose jis nėra dirbęs. Jis mano, kad J. R. galėjo ko nors bijoti iš A. V. aplinkos. J. R. į partiją buvo rekomenduota paties A. V., jis pats yra dalyvavęs keliuose konfliktuose partijos būstinėje, kai nebalivus A. V. ir neblaivi jo kompanija, tame tarpe R. M. naudojo psichologinį smurtą prieš J. R. ir kitus darbuotojus. Ten vyko negražūs dalykai. Jam teko juos raminti ir išvedinėti po vieną. J. R. jam kažką minėjo apie S. informavimą SMS žinutę, bet reikėtų klausti jos pačios. Šiuo metu J. R. yra jo etate. Galima sakyti, kad ji buvo jam pavaldi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. V. parodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. vyko „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai, bet ji tame renginyje nedalyvavo. Ji buvo Seime. Tuo metu vyko surinktų už kandidatą į Respublikos Prezidento postą A. V. parašų tvarkymas. Ji didžiąją laiko dalį praleido savo kabinete Nr. 303, kuris buvo šalia Konstitucijos salės. Ji migruodavo tarp savo kabineto ir Konstitucijos salės. Joje buvo I. J., D. S., J. (pavardės nepamena), proceso pradžioje buvo ir V. K.. Ji pamena, kad prasidėjus „Auksinių svogūnų“ ceremonijai ragino V. K. eiti namo, kad jis išsimiegotų ir kitą dieną gerai atrodytų prieš televizijos kameras įteikiant parašus. V. K. mestelėjo, kad, kai baigsis „svogūnai“, tada ir eis, bet jie reikalavo, ir kiek pamena, V. K. išėjo. V. K. išėjo „svogūnų“ transliacijos metu, nes ji pamena, kad po to V. K. jai skambino į kabinetą, bei kartu su darbo reikalais aptarė ir „svogūnų“ transliaciją. Ji negali minutės tikslumu pasakyti, kada V. K. išėjo iš Seimo. 2009 m. balandžio 1-osios vakare ji negirdėjo pasisakymų, kad reikia „dauginti“ parašus. J. R. atėjo praėjus geram pusvalandžiui po minėtos transliacijos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad šiuo metu dirba advokatu. Jis konsulatavo Tautos prisikėlimo partiją Seimo rinkimų kampanijoje, buvo jos atstovu santykiuose su R. A. šią bylą jo informacija yra labai ribota. Jis pamena, kad vieną vakarą gavo keletą žinučių iš J. R., ir jai atrašė kelias žinutes. Šių žinučių turinys byloje turėtų būti užfiksuotas. Kada buvo pokalbiai ir žinutės su J. R., jis šiuo metu negali pasakyti. Jis J. R. tose žinutėse parašė, kad ji nesiveltų į jokius neteisėtus ar kažkokius neskaidrius procesus ir tiesiog išvyktų. Vėliau apklausoje prokurorui jis papasakojo tai, ką jam sakė J. R.. Detaliau J. R. jam papasakojo praėjus tam tikram laikui po jų susirašinėjimo žinutėmis.

Iš byloje esančios bylos ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-1191 (10), kurią pateikė specialistės J. K. ir V. N. matyti, kad išvardintuose tyrimui pateiktuose parašų rinkimų lapuose ir atitinkamose eilutėse rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė D. S., J. D., I. J. (išvadų 1.1., 1.2., 1.2 punktai). Tyrimui pateiktame parašų rinkimo lape Nr. 0000984, rinkusio asmes duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Parašas“, „Data“ A. A. vardu rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė V. K. (išvadų 2.3 punktas). Tyrimui pateiktame parašų rinkimo lape Nr. 0000098, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Parašas“, „Data“, A. A. vardu rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė ne I. J., ne D. S., ne N. V., ne D. Ž., ne D. V., ne V. Ž., ne J. D., ne I. V. (išvadų 2.3 punktas) (t. 2, b. l. 66-72).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas pateikė 2011 m. balandžio 27 d. dokumentą Nr. 20110427/01, pavadintą „Objektų tyrimo išvada“, kurią pasirašė rašysenos specialistas A. B.. Šiame dokumente grafoje „išvados“ nurodoma: tyrimui pateiktame parašų rinkimų lape Nr. 0000984, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Data“, „Parašas“, rankraštinius įrašus parašė V. K. (išvadų 1 punktas). Tikėtina, kad parašų rinkimo lape Nr. 0000984, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafoje „Parašas“ pasirašė ne V. K. (išvadų 2 punktas). Nustatyti, ar pateiktame parašų rinkimo lape Nr. 0000984, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Data“, „Parašas“, rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė vienas ir tas pats asmuo negalima (išvadų 4 punktas).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. B. paaiškino, kad jis yra baigęs Mykolo Romerio universitetą, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra įgijęs teismo rašysenos eksperto kvalifikaciją, dirbęs teismo ekspertizės centre, yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sudarytą ekspertų sąrašą ir privačiai atlieka tyrimus. Jo ekspertinio darbo stažas – penkeri metai. Jam kaltinamasis V. K. užduotyje suformulavo klausimus. Tyrimo metu buvo surinkti ir nustatyti požymiai, atlikta tiriamoji analizė ir nustatyta, kad rankraštinius įrašus rinkimų lape parašė pats V. K., tiriant parašą buvo nustatyti tiek bendrųjų, tiek specialiųjų požymių skirtumai su V. K. parašais ir buvo suformuluota tikėtina neigiama išvada, kad A. A. vardu pasirašė ne V. K.. Tikėtina išvada suformuluota todėl, kad tiriamas parašas yra labai trumpas, buvo pasirašyta kito asmens vardu, o , kadangi parašas yra trumpas, todėl pakankamai neinformatyvus, kad būtų galima suformuluoti kategorišką išvadą. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, ar tiriamus įrašus įrašė ir pasirašė tas pats asmuo, nes lyginant tarpusavyje rankraštinį įrašą ir parašą, turi kartotis ir sutapti tam tikros raidės, jų elementai ir pan. Jis tyrime pažymėjo, kad rankraštinius įrašus ir parašą galima sulyginti tik tarpusavyje pagal bendrą raidę „V“, kadangi „A“ raidė iš esmės skiriasi pagal savo struktūrą, o lyginant tarpusavyje raides „V“ įraše ir paraše, aptikti tam tikri skirtumai. Bet kuriuo atveju nustatyti pagal vieną raidę, ar rašė ir pasirašė vienas asmuo, yra neįmanoma, kadangi raidė „V“ yra labai nesudėtinga pagal savo sandarą ir nėra labai informatyvi. Jis tyrė vieną lapą, kurio Nr. 0000984. Jis yra susipažinęs su byloje pateikta buvusių kolegų iš Teismo ekspertizės centro išvada. Jo naudojama tyrimo metodika nesiskiria. Jis rėmėsi tiek lyginamaisiais pavyzdžiais, su kuriais susipažino teisme tirdamas originalą, tiek pats V. K. jam pateikė laisvuosius rašysenos pavyzdžius.

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. K. paaiškino, kad jos išsilavinamas aukštasis filologinis, ekspertinio darbo patirtis – dvidešimt devyneri metai. Ji šiuo metu dirba Teismo ekspertizės centre. Ji susipažinusi su specialisto A. B. išvada. Ginčas kyla dėl to, ar parašų rinkimo lape tikrai pasirašė V. K.. Dėl to, kad jis parašė nurodytus rankraštinius įrašus ir dėl to, kad negalima nustatyti, ar įrašus parašė ir pasirašė tas pats asmuo, jos nuomonė sutampa su specialisto A. B. pateikta išvada. Ji atliko tyrimą dviese, kartu su kita specialiste V. N. ir patvirtina savo išvadą, kad V. K. minėtame lape pasirašė. Už šią išvadą atsako tiek ji, tiek kita specialistė V. N.. Pastarosios ekspertinio darbo stažas yra keturiolika metų. Dėl tyrimo metodikų neturėtų kilti abejonių, nes jos yra aprobuotos ir naudojamos visoje Europos Sąjungoje. Jau porą metų galioja reikalavimas, kad rašysenos ekspertizes atliktų du ekspertai. Kitas dalykas yra metodikų taikymas. Šiuo atveju susiduriama su šiek tiek komplikuota situacija, sudėtingesniu atveju, kadangi pasirašyta kito asmens vardu. Kadangi buvo labai didelė tiriamos medžiagos apimtis, daugybė įrašų ir parašų, todėl jos neaprašinėjo išsamiai kiekvieno parašo atskirai, tačiau sutampančių požymių yra pakankamai, kad būtų duota kategoriška išvada. Jos pastebėjo ir skirtumus, tačiau, kadangi buvo duota kategoriška išvada, skirtumų lentelėje, kuri yra specialisto išvados dalis, nenurodė. Kuomet pasirašoma kito asmens vardu, parašas negali idealiai sutapti, jis iškraipomas, net jei žmogus ir stengtųsi pamėgdžioti tą savo suklastotą parašą, tai vis tiek skirtumų visą laiką bus. Klausimas yra, kaip vertinti skirtumus ir sutapimus. Pagal tai, kaip vertinami skirtumai ir sutapimai, galimos išvadų rūšys: kategoriška (teigiama, neigiama) arba tikėtina (tikėtina teigiama, tikėtina neigiama), arba išvada, kad negalima nustatyti. Kai vienodai yra reikšmingų sutapimų ir skirtumų, duodama išvada, kad negalima nustatyti. Šiuo atveju buvo duota išvada, kad pasirašė kitas asmuo. Transkripcijos skirtumai yra nesminiai ir juos galima paaiškinti. Visų pirma, kai žmogus pasirašo kito asmens vardu, jis nepasirašo savo parašu. Tai natūralu, nors aptariamu atveju A. A. inicialai yra „AA“, nežiūrint to, parašas prasideda „V“ raide. Tai keista. Toliau – šiek tiek lėtesnis tempas arba koordinacijos sutrikimas – tai irgi savaime suprantamas dalykas, nes jei kito asmens vardu pasirašo net ir aukšto išlavinimo rašyseną turintis asmuo, vis tiek tempas sulėtėja ir atsiranda nemotyvuoti sustojimai, koordinacijos sudrebinimai. Jos tirdamos neturėjo A. A. rašysenos ir parašų pavyzdžių. Jei konkretaus asmens parašas nemėgdžiojamas, tuomet parašas yra išgalvotas. Joms tiriant buvo pateiktas lapas, kur buvo daugiau įrašų A. A. vardu. Jos davė išvadą, kad tame lape nerašė nei vienas iš asmenų, kurių pavyzdžiai joms buvo pateikti. Dėl specialiųjų požymių, konkrečiai dėl raidės „V“, ji gali pasakyti, kad jos tirdamos turėjo daugiau pavyzdžių ir raidės „V“ pradžia (taško pradžia) jų išvadoje, skirtingai nei sepecialisto A. B. išvadoje, yra nurodoma kaip sutapimas. Parašo užraito skirtumas taip pat yra nelabai rimtas, tai – neesminis skirtumas. Jų supratimu, sutapimai yra esminiai, nes „pralindo“ paties pasirašiusio asmens rašysenos požymiai. Be to, V. K. rašysena ir parašai yra labai aukšto išlavinimo. Tai yra daug rašantis žmogus. Metodiškai duoti išvadą, kad tokią išlavintą rašyseną turintis žmogus negalėjo pasirašyti, yra neteisinga. Neigiama išvada, nesvarbu, kategoriška ar tikėtina, reiškia, kad asmuo negalėjo taip pasirašyti, nors ir labai stengtųsi. Tikėtina išvada yra daugiau teorinis apsidraudimas, dėl to, kad parašas paprastas arba labai variantiškas. Tokiu atveju galima tikėtina teigiama išvada. Tikėtina išvada nuo atsisakymo duoti išvadą skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju ekspertas yra įsitikinęs išvados teisingumu ir žino, kad nėra pagrindo atsakyti, kad negalima nustatyti.

Iš byloje esančio A. V. 2009 m. vasario 26 d. pareiškimo Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai matyti, kad jis savo patikėtiniu darbui su VRK paskyrė V. K. (t. 2, b. l. 75).

Iš 2009 m. kovo 2 d. parašų rinkimo lapų išdavimo akto matyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija V. K. išdavė 1 000 vnt. rinkėjų parašų rinkimo lapų (t. 2, b. l. 77).

Iš 2009 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo akto matyti, kad V. K. VRK pirmininkui Z. V. perdavė 766 užpildytų lapų ir 127 tuščius lapus, viso 21 078 piliečių parašus (t. 2, b. l. 78).

Iš V. K. pasirašyto 2009 m. balandžio 2 d. rašto „Dėl negrąžintų, sugadintų ir nepanaudotų parašų rinkimo lapų“ matyti, kad jame išvardinti negrąžintų parašų rinkimo lapų numeriai, nes lapai dingę bei sugadinti parašų rinkimų lapų numeriai: (0000619, 0000699, 0000702, 0000703, 0000704). Nepanaudoti iš viso 127 lapai (t. 2, b. l. 79).

Iš byloje esančio A. V. 2009 m. balandžio 3 d. pareiškimo Lietuvos Vyriausiajai rinkimų komisijai matyti, kad jis atsiima savo paraiškinius dokumentus dėl kandidatavimo į Lietuvos Respublikos Prezidentus ir prašo neregistruoti jo kandidatūros rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus (t. 2, b. l. 76).

Iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. A. S. pareiškimo „Dėl galimai A. V. vdovaujamos organizuotos nusikalstamos grupės padarytų nusikalstamų veikų“ matyti, kad šis pareiškimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas 2009 m. rugpjūčio 31 d., prie pareiškimo pridedamas dienraščio „Vilniaus diena“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. egzempliorius ir J. R. pasirašytas kompiuterio atspausdintas tekstas, pareiškime įvardijamas kaip „liudininkės parodymai“ (t. 1, b. l. 3-7).

Iš 2009 m. rugsėjo 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3110“ (t. 1, b. l. 73), kuris apžiūrėtas 2009 m. rugsėjo 1 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu. Apžiūros metu darytos šio telefonų ir jame esančių SMS žinučių tekstų fotonuotraukos, kurios yra sudarytose fotolentelėse (t. 1, b. l. 74-77). Minėtas mobilaus ryšio telefonas pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. pakvitavimą grąžintas J. R..

Iš amens peržiūros (atlikus išplėstinę paiešką) Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos matyti, kad asmens, kurio vardas ir pavardė „A. A.“ nerasta (t. 1, b. l. 11). Taip pat nebuvo rasti asmenys vardu ir pavarde „J. J.“, gim. (duomenys neskelbtini) m., „U. Č.“, gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 2, b. l. 163, 164).

Iš 2009 m. rugsėjo 1 d. parašų rinkimo lapų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad iš Vyriausiosios rinkimų komisijos prokuroras paėmė užpildytus 766 parašų rinkimų lapus, kurie apžiūrėti 2010 m. kovo 23 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 130-132). Baudžiamojoje byloje saugomi parašų rinkimų lapai Nr. 0000005, 0000097, 0000251, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968, 0000480 (t. 1, b. l. 133-151), o likę grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (t. 1, b. l. 152).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal kaltinamiesiems inkriminuojamo BK 300 straipsnio 1 dalį veikos motyvai neturi reikšmės. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti reikalinga nustatyti, ar kaltinamieji suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo ir, ar tai padarė veikdami tiesiogine tyčia. Todėl teismas iš pareikšto kaltinimo pašalina formuluotes, teikiančias nuorodas į kaltinamųjų veikos motyvaciją. Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymas veikiant bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, nustatytas kiekvieno bendrininko suvokimas, kad kiekvienas bendrininkas kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Taigi, sprendžiant, ar pareikšti kaltinamiesiems V. K., I. J., D. S. ir J. D. kaltinimai pagrįsti, turi būti įvertinta ir aplinkybė, ar šioje byloje egzistuoja objektyvioji ir subjektyvioji bendrininkavimo pusė.

Teismo vertinimu, byloje nekyla abejonių dėl kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikaltimo dalyko – tai yra, Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimų lapų juridinės galios. Akivaizdu, kad šie lapai yra tikras dokumentas BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi juose įrašyti rinkėjų duomenys ir parašai patvirtina juridinį faktą apie tai, kad rinkėjas remia asmenį, siekiantį būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnis nustato, kad kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis Konstitucijos 78 straipsnio pirmosios dalies salygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 36 straipsnio 3 dalį, pretendentui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi, ar nėra Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar jis įvykdė šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, priima motyvuotą sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba atsisakyti juos išduoti. Rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstas ir forma yra labai aiškiai ir tiksliai nustatyti to paties Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 37 straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas. Toks įstatymų leidėjo teisinis reglamentavimas reiškia ne tik tai, kad parašų rinkimo lapas yra oficialus, juridinę galią turintis dokumentas, bet ir tai, kad parašų rinkimo lape įrašyti duomenys tiek apie rinkėjus, tiek ir apie rinkėjų parašus rinkusį asmenį privalo būti teisingi. Tyčinis neteisingų duomenų įrašymas ir (ar) pasirašymas kito asmens vardu (įskaitant neegzistuojantį arba rinkimų teisės neturintį asmenį) užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji I. J., D. S. ir J. D. teisiamajame posėdyje pripažino į parašų rinkimų lapus įrašę neteisingus rinkėjų duomenis ir pasirašę, šiuos jų parodymus visiškai patvirtina 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada Nr. 11-1191 (01), o taip pat iš dalies ir liudytojos J. R. parodymai apie tai, kad ji matė, kaip I. J. vieną kartą tuščioje parašų rinkimų lapo vietoje įrašė asmens duomenis ir pasirašė. Taigi, šias aplinkybes teismas laiko neginčytinai nustatytomis.

Kaltinamasis V. K. neneigė įrašęs ranka tekstą parašų rinkimo lape Nr. 0000984 grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Data“ A. A. vardu, tačiau neigė už ją pasirašęs. Be to, visi kaltinamieji teisiamajame posėdyje neigė tarpusavyje buvus susitarimą klastoti parašų rinkimų lapus. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, sutinkamai su BPK 205 straipsnio reikalavimais, buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Atlikus tyrimą, Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistės J. K. ir V. N. pateikė 2010 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadą Nr. 11-1191 (01), kurioje konstatuota, kad tyrimui pateiktame parašų rinkimo lape Nr. 0000984, kaltinamasis V. K. ne tik įrašė A. A. vardu rankraštinius įrašus, bet ir pasirašė. Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. K. patvirtino duotos specialisto išvados teisingumą, nurodė, pagal kokius esminius sutampančius rašysenos požymius buvo prieita prie minėtos išvados, paaiškino metodinius tokio tyrimo reikalavimus, akcentuodama, kad rašysenos tyrimą turi atlikti ne vienas, o du ekspertai. Teismas neturi pagrindo abejoti dvidešimt devynerių metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės J. K. ir keturiolika metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės V. N. kompetencija. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas pateikė privataus rašysenos specialisto A. B., turinčio penkerių metų ekspertinio darbo stažą, pasirašytą dokumentą, pavadintą „objektų tyrimo išvada“. Specialistas A. B. pateikė tikėtiną išvadą apie tai, kad kaltinamasis V. K. nepasirašė minėtame parašų rinkimo lape Nr. 0000984, A. A. vardu. Teisiamajame psoėdyje, aiškinantis kilusius prieštaravimus tarp atliktų ekspertinių tyrimų, buvo apklausti tiek specialistė J. K., tiek ir specialistas A. B.. Vis dėlto, pastarojo paaiškinimai dėl pateiktos išvados nėra įtikinantys. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, pagal metodologinius reikalavimus rašysenos tyrimą turėtų atlikti du ekspertai ar specialių žinių turintys asmenys. Antra, specialistė J. K. teisiamajame posėdyje labai detaliai nurodė, kodėl aptikti tam tikri rašysenos nesutapimai yra neesminiai ir gali būti lengvai paaiškinami (V. K. pasirašė kito asmens vardu, lėtesniu tempu), o rašysenos sutapimai yra esminiai. Galiausiai, teismas neturi pagrindo abejoti specialistės J. K. paaiškinimais, kad specialisto A. B. pateikta išvada yra metodologiškai neteisinga – pasak specialistės J. K., kaltinamojo V. K. rašysena yra labai išlavinta. Su pastaruoju teiginiu sutiko ir specialistas A. B.. Esant išlavintai rašysenai, nėra teisinga duoti neigiamą (kad ir tikėtino pobūdžio) išvadą, nes esant tokiai išvadai reiškia, kad asmuo, nors ir labai stengtųsi, negalėtų taip pasirašyti. Tuo tarpu esant išlavintai rašysenai tokios galimybės paneigti negalima. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis V. K. parašų rinkimo lape Nr. 0000984 ne tik įrašė rankraštinius įrašus A. A. vardu, bet ir už ją pasirašė. Tai reiškia, kad visų kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Pasisakydamas dėl subjektyviųjų inkriminuojamo nusikaltimo požymių ir dėl kaltinimo bendrininkavimu, teismas nustatytas aplinkybes – būtent, visų keturių kaltinamųjų atliktą veiką įrašant neteisingus duomenis į parašų rinkimų lapus, vertina visų kitų įrodymų kontekste.

Kaltinamieji I. J., D. S. ir J. D. parašų rinkimų lapuose įrašė keletą arba keliolika išgalvotų asmenų vardus, pavardes, kitus asmens duomenis ir už juos pasirašė. Jau vien ši aplinkybė (tai yra, įrašytų neteisingų duomenų kiekis ir pobūdis) parodo, kad kaltinamieji veikė tyčia. Patys kaltinamieji nurodo neteisingus duomenis įrašę tikslingai – anot, jų, jie norėjo, kad lapuose nebūtų „tuščių“ vietų, o žiniasklaidoje nepasirodytų pranešimai, kad A. V., pasak kaltinamosios I. J., „vos sukrapštė“ reikiamus parašus. Teismas dar kartą pažymi, kad veikos kvalifikavimui kaltinamųjų veikos motyvai reikšmės neturi, vis dėlto, netgi toks kaltinamųjų aiškinimas tik patvirtina, kad jie suvokė, kad klastoja parašų rinkimų lapus ir to nori, tai yra, veikia tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Vis dėlto, kaip teismas pasisakė anksčiau, byloje neabejotinai nustatyta, kad jis parašų rinkimų lape Nr. 0000984 ne tik įrašė įrašus išgalvoto asmens A. A. vardu, bet ir už ją pasirašė. Kaltinamasis V. K. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, - taigi, neabejotinai suvokia parašo teisinę reikšmę. Kad kaltinamojo V. K. veiksmai buvo ne neatsargūs, o tyčiniai, rodo ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai dėl kaltinamųjų bendrininkavimo.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad visi keturi kaltinamieji vienu metu, tai yra, 2009 m. balandžio 1-osios vakarą, toje pačioje vietoje – Lietuvos Respublikos Seime, suklastojo rinkėjų parašų rinkimo lapus, teikia svarų pagrindą manyti buvus tarp kaltinamųjų susitarimą padaryti šią nusikalstamą veiką. Apie tokį garsiai išsakytą susitarimą parodė teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. R.. Šios liudytojos parodymai ne tik yra nuoseklūs, tačiau ir patikimi. Apie tai, kad minėtą dieną Seime buvo ketinama klastoti rinkimų parašus, ji pranešė mobiliuoju ryšiu liudytojui V. S., kuris teisiamajame posėdyje patvirtino šią aplinkybę. Kad tarp liudytojų J. R. ir V. S. įvykio dieną vyko susirašinėjimas mobiliuoju telefonu, patvirtina ir byloje esančios SMS žinučių nuotraukos. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų gynėjai daug apeliavo į viešai žinomą liudytojo A. S. ir tuometinio Seimo pirmininko A. V. konfliktą, dėl kurio liudytoja J. R. (šiuo metu darbiniais santykiais susijusi su A. S.) galėjo būti subjektyvi ir kaltinamuosius apkalbėti. Teismas pažymi, kad lygiai kaip ir veikos kvalifikavimui, taip ir pranešimui teisėsaugos įstaigai apie galimą nusikaltimą, motyvai reikšmės neturi, jeigu paaiškėja, kad nusikalstama veika tikrai buvo padaryta. Teismas nevertina, dėl kokių priežasčių liudytoja J. R. kreipėsi į liudytoją A. S., o pastarasis – į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino – beje, ne vien minėtų liudytojų parodymais, bet ir specialistų tyrimo rezultatais, kitais įrodymais. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad kreipdamasis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą liudytojas A. S. elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad liudytojos J. R. sąžiningą elgesį liudija ir ta aplinkybė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme ji paaiškino, kad betarpiškai matė klastojant dokumentus tik vieną kaltinamąją – I. J., tai yra, ji papasakojo tik apie jai tikrai žinomas aplinkybes. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos J. R. parodymais ir toje dalyje, kur ji parodo apie kaltinamojo V. K. vaidmenį ir dalyvavimą parašų rinkimo lapų klastojimo procese. Kaltinamųjų versiją apie tai, kad J. R. atėjus į Seimo Konstitucijos salę, V. K. joje nebebuvo, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą švelninti atsakomybės laipsnį. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad V. K. liudytojai D. V. tą vakarą skambino iš savo namų, teismui pateikta sutartis tik patvirtina telekomunikacinio ryšio buvimo, bet ne konkrečių pokalbių faktą. Pažymėtina, kad ši liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, kada V. K. išėjo iš Seimo, o ikiteisminio tyrimo metu ji apie V. K. skambučius nieko nepapasakojo. Todėl liudytojos D. V. parodymai vertintini rezervuotai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis ir neprivalo įrodinėti savo nekaltumo bei turi teisę gintis visais teisėtais būdais, tačiau jo parodymai ir pasirašyti dokumentai taip pat vertinami atsižvelgiant į įrodymų visetą. Teismas nustatė, kad V. K. kartu su kitais kaltinamaisiais kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (iš spaudo matyti, kad raštas VRK gautas 2010-10-11), prašydamas išreikšti nuomonę, ar VRK sutiktų, kad jis (kartu su kitais kaltinamaisiais) būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 straipsnį. Šiame rašte (pavadintame „prašymas“) tiek V. K., tiek kiti kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. paaiškino, kad šį raštą pasirašė suklaidintas advokato. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai, atsižvelgiant į jo turimą išsilavinimą ir užimamas pareigas, yra sunkiai suprantami. Neaišku, dėl kokių priežasčių kaltinamasis būtų save apkalbėjęs. Kita vertus, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. kartu su kitais kaltinamaisiais bendrininkavo darant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas laiko, kad kaltinamųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas negali pripažinti kaltinamųjų I. J., D. S. ir J. D. atsakomybę lengvinančia aplinybe to, kad jie neneigė patys padarę nusikalstamą veiką. Šie kaltinamieji teisiamajame posėdyje nepripažino bendrininkavę darant nusikalstamą veiką, todėl jų prisipažinimas yra nepilnas ir nenuoširdus. Teismas taip pat negali laikyti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pastarojo kartu su kitais kaltinamaisiais prašyme Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruoto prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kadangi teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. parodė, kad šis prašymas neatspindi jo tikrosios valios.

Kaltinamųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamųjų asmenybę (visi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, yra susaistyti pozityviais darbiniais ir šeiminiais ryšiais), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamuosius charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus švelniausią įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, kaltinamųjų vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo panašaus pavojingumo (nors kaltinamasis V. K. suklastojo tik vieną parašų rinkimo lapą, tačiau jis visus suklastotus parašų lapus perdavė Vyriausiajai rinkimų komisijai, taigi, jo vaidmuo nebuvo mažesnis, nei kitų bendrininkų), todėl visiems kaltinamiesiems nustatytinas vienodas baudos dydis. Nustatydamas baudos dydį teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia baudžiamojo įstatymo redakcija, kuri už nesunkų nusikaltimą numatė iki 100 MGL dydžio baudą, bei anksčiau išvardintais kriterijais. Kaltinamiesiems skirtina bauda, savo dydžiu artima vidurkiui.

Byloje buvo gauti S. J., I. M. ir D. D. prašymai atleisti kaltinamuosius I. J., D. S. ir J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apklausęs prašymą pateikusius asmenis teismas neturi pagrindo abejoti jų reputacija ir galimybėmis būti laiduotojais. Vis dėlto, toks prašymas negali būti patenkintas, kadangi byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies reikalaujamų sąlygų visumos. Veina tokių sąlygų yra tai, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaip minėta, kaltinamieji I. J., D. S. ir J. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigdami bendrininkavimą tarpusavyje ir su kaltinamuoju V. K.. Iš šių kaltinamųjų parodymų taip pat matyti, kad jie menkina savo vaidmenį ir atliktų veiksmų pavojingumą, reiškia nepasitenkinimą nuskalstamą veiką paviešinusio liudytojo atžvilgiu. Toks kaltinamųjų prisipažinimas negali būti laikomas pilnu ir nuoširdžiu. Teismas pažymi ir tai, kad netgi esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms BK 40 straipsnio taikymas yra ne teismo pareiga, o teisė. Teismas privalo atsižvelgti į visas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo suklastoti Lietuvos Respublikos piliečių – rinkėjų parašų rinkimo lapai, šie lapai pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir taip parodyta nepagarba esminiam demokratinės valstybės principui – laisviems Respublikos Prezidento rinkimams. Tokia veika turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 50 MGL dydžio (6 500 litų) bauda.

I. J. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 50 MGL dydžio (6 500 litų) bauda.

D. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 50 MGL dydžio (6 500 litų) bauda.

J. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 50 MGL dydžio (6 500 litų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. S. ir J. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rinkėjų parašų rinkimo lapus Nr. 0000005, 0000097, 0000251, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968, 0000480, saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis