Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., I. J., D. S., J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 07 08 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., I. J., D. S., J. D. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. K., I. J., D. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami kaip bendrininkų grupė suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, o būtent 2009 04 01 d. apie 23 val. Lietuvos Respublikos Seime, esančiame Gedimino pr. 53, Vilniuje, V. K., I. J., D. S. ir J. D., veikdami kartu, susitarė į remiančių A. V. pareiškimą dalyvauti 2009 05 17 d. rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus rinkėjų parašų rinkimo lapus rašyti išgalvotų asmenų duomenis bei pasirašyti už juos ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, po ko bendrininkai, veikdami tokio susitarimo ribose, atliko šiuos veiksmus: I. J. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000097 1 eilutėje J. J., Nr. 0000098 18 eilutėje U. Č. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; D. S. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 3 eilutėje A. S., 33 – O. K., Nr. 0000097 7 eilutėje D. S., 15 – J. S., Nr. 0000109 40 eilutėje A. D., Nr. 0000983 30 eilutėje R. Ž., 31 – G. K., 36 – J. K., Nr. 0000098 8 eilutėje D. M., 35 – D. K., Nr. 0000984 7 eilutėje G. A., 34 – M. V., 35 – R. V., 40 – S. P., Nr. 0000106 2 eilutėje R. P., Nr. 0000099 10 eilutėje R. U., 11 – D. V., 23 – M. V., 36 – R. D., Nr. 0000095 20 eilutėje A. M., 23 – V. S., 30 – R. T., 33 – A. G., Nr. 0000968 2 eilutėje P. V., 5 – A. Z. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; J. D. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapų Nr. 0000005 2 eilutėje K. B., 10 – L. I., 16 – A. M., 22 – J. S., 31 – E. A., 34 – O. K., 37 – A. B., Nr. 0000097 6 eilutėje G. B., 12 – A. D., 18 – J. R., 21 – M. L., 31 – I. D., 34 – J. Š., Nr. 0000215 9 eilutėje V. N., Nr. 0000101 3 eilutėje A. J., 9 – P. D., 17 – J. K., 19 – R. L., 22 – M. M., 35 – R. T., 39 – R. S., Nr. 0000105 35 eilutėje K. Š., Nr. 0000214 6 eilutėje V. P., 9 – S. P., Nr. 0000109 2 eilutėje O. K., 3 – J. K., 18 – R. V., 38 – V. M., Nr. 0000211 2 eilutėje D. R., 18 – A. V., 40 – P. N., Nr. 0000108 30 eilutėje J. Š., 36 – R. S., Nr. 0000107 2 eilutėje A. K., 4 – D. K., 7 – P. A., 8 – O. A., 19 – P. K., 24 – A. S., 27 – E. S., 31 – V. R., 37 – A. S., 38 – K. S., Nr. 0000983 3 eilutėje J. K., 10 – A. L., Nr. 0000098 12 eilutėje G. M., 17 – V. Č., 20 – M. M., 37 – A. K., Nr. 0000984 1 eilutėje A. K., 5 – K. T., 9 – A. K., 19 – D. K., 22 – V. J., 26 – D. K., 33 – J. M., Nr. 0000106 4 eilutėje M. G., 6 – D. L., 19 – A. L., 24 – A. M., Nr. 0000099 12 eilutėje A. B., 17 – J. J., 27 – A. D., 32 – P. S., Nr. 0000095 2 eilutėje J. P., 7 – K. P., 16 – D. G., 21 – D. M., 24 – A. Ž., 31 – P. D., 40 – J. K. vardus, pavardes, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) serijas, numerius, gimimo datas, nuolatinių gyvenamųjų vietų adresus, datas bei pasirašė už šiuos asmenis; V. K. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapo Nr. 0000984 3 punkte A. A. vardą, pavardę, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės) numerį, gyvenamosios vietos adresą, datą, telefoną bei pasirašė už šį asmenį, o 2009 04 02 d. tokiu būdu suklastotus rinkėjų parašų rinkimo lapus Nr. 0000005, 0000097, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968 perdavė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, t. y. jie nuteisti pagal BK 300 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 07 08 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, be to, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti rašysenos ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisto išvados ir rašysenos specialisto A. B. konsultacinės išvados. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik specialistų, kurie pateikė skirtingas išvadas, apklausomis, kurių metu paaiškėjo, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisčių išvada yra neišsami, nepilna, nepakankama išvadoms padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimai nebuvo pašalinti, jie turėjo būti vertinami nuteistojo naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą paskirti rašysenos ekspertizę, rėmėsi specialistės J. K. paaiškinimu, kad pagal metodologinius reikalavimus rašysenos tyrimą turi atlikti du ekspertai ar specialių žinių turintys asmenys, todėl specialisto A. B. paaiškinimai neįtikinantys. Tačiau apeliantas teigia, kad toks paaiškinimas yra nepagrįstas, nes rašysenos tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose tai nėra nurodyta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas, tinkamai ištirtas ir įvertintas nei vienas skirtumas tarp A. A. ir V. K. rašysenos pavyzdžių, nebuvo įvardinta, ar skirtumai esminiai, ar ne. Išvada, kad parašų rinkimo lape Nr. 0000984 už A. A. pasirašė V. K., padaryta remiantis vien tik tuo, kad V. K. rašysena labai išlavinta. Tai patvirtina, kad minėtame parašų rinkimo lape už A. A. pasirašė asmuo, turintis labai išlavintą rašyseną, bet tai nepatvirtina, kad pasirašė būtent V. K.

Apeliantas skunde nurodo, kad liudytoja J. R. melagingai teismui parodė, kad 2009 04 01 d. po „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų, kurie baigėsi 22 val., ji, atvykusi į Seimo rūmus, Konstitucijos salėje rado V. K. Apeliantas teigia, kad iš Seimo rūmų jis išvyko dar vykstant „Auksinių svogūnų“ apdovanojimams, apie 20 – 21 val. Grįžęs namo jis laidiniu telefonu skambino Seime likusiai liudytojai D. V. Šią aplinkybę teisme patvirtino ne tik liudytoja D. V., bet ir visi kaltinamieji. Atsižvelgiant į tai, kad parašų rinkimo lapai buvo klastojami 2011 04 01 d. Seimo rūmų Konstitucijos salėje, darytina išvada, kad 2009 04 02 d. V. K., Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui pateikdamas rinkėjų parašų rinkimo lapus, nežinojo, kad jie buvo suklastoti. Anot apelianto, liudytojos J. R. parodymai yra nepatikimi ir vertintini kritiškai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino liudytojos J. R. parodymus nuosekliais ir patikimais. Ji pyksta dėl atleidimo iš Tautos prisikėlimo partijos administratorės pareigų, todėl ji gali būti subjektyvi ir suinteresuota duoti V. K., Tautos prisikėlimo partijos nariui, nenaudingus parodymus.

Skunde pabrėžiama, kad 2010 10 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktas prašymas pateikti nuomonę dėl V. K. ir kitų nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. buvo pasirašytas per klaidą. V. K. suklaidino ikiteisminio tyrimo metu jį gynęs advokatas. Minėto rašto turinys neatitinka V. K. pozicijos dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis nepalaiko tame rašte išdėstytų teiginių, prašo vadovautis teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis ir tinkamai ištirtomis aplinkybėmis.

Apeliaciniu skundu nuteistieji I. J., D. S. ir J. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 07 08 d. nuosprendį jų atžvilgiu ir remiantis BK 40 str. nuostatomis, bylą nutraukti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantai mano, kad minėtas nuosprendis yra neteisingas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 40 str. ir neatleido jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie tik iš dalies pripažino savo kaltę, teigia, kad pirmiausia jie savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino įteikdami prašymą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl galimybės taikyti BK 38 str., vėliau – duodami parodymus teisme. Jie nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo veiksmus. Jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalinį kaltės pripažinimą lemia jų neigimas dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupėje, pabrėžia, kad kaltinamajame akte veika kvalifikuojama tik pagal BK 300 str., todėl jie pripažįsta padarę tokią veiką, kuria jie yra kaltinami. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad jų pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.

Apeliantų įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, apeliantai pažymi ir kitas svarbias aplinkybes: kad suklastodami rinkėjų parašų rinkimo lapus, jie buvo tikri, kad jų niekas netikrins, kadangi A. V. jau buvo nutaręs atsiimti savo kandidatūrą, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija dėl nuteistųjų veiksmų nepatyrė jokios žalos ar išlaidų, kad jie, atlikdami neteisėtus veiksmus, nesiekė parodyti nepagarbą esminiam demokratinės valstybės principui – laisviems Respublikos Prezidento rinkimams, jie paprasčiausiai norėjo užbaigti savo misiją rinkimų štabe.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis kaltu neprisipažįsta ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, be to, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. K. įrašė rinkėjų parašų rinkimo lapo Nr. 0000984 3 punkte A. A. vardą, pavardę, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės) numerį, gyvenamosios vietos adresą, datą, telefoną bei pasirašė už šį asmenį, o 2009 04 02 d. suklastotus rinkėjų parašų rinkimo lapus Nr. 0000005, 0000097, 0000215, 0000101, 0000105, 0000214, 0000109, 0000211, 0000108, 0000107, 0000983, 0000098, 0000984, 0000106, 0000099, 0000095, 0000968 perdavė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui.

V. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagrindžia Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisto išvada, kurią pateikė specialistės J. K. ir V. N. ir kurioje padaryta išvada, kad tyrimui pateiktame parašų rinkimų lape Nr. 0000984, rinkusio asmens duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Parašas“, „Data“, A. A. vardu rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė V. K. (t. 2, b. l. 66-72). Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo aktas patvirtina, kad 2009 04 02 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. V. paėmė iš V. K. rinkėjų parašų rinkimo lapus (t. 2, b. l. 78). Šią aplinkybę patvirtino ir pats V. K., duodamas parodymus teisme.

Pažymėtina, kad apelianto V. K. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo skirti rašysenos ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisto išvados ir rašysenos specialisto A. B. 2011 04 27 objektų tyrimo išvados, taip pat kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisčių išvada yra neišsami, nepilna, nepakankama išvadoms padaryti, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo abejoti dvidešimt devynerių metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės J. K. ir keturiolika metų ekspertinio darbo stažą turinčios specialistės V. N. kompetencija. Siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus tarp atliktų ekspertinių tyrimų, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo apklausti tiek specialistė J. K., tiek ir specialistas A. B. Teismas rėmėsi tuo, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisto išvada (b. l. 66-72 2 t.) buvo priimta dviejų specialisčių, taip pat, kad specialistas A. B. teisiamojo posėdžio metu teismui parodė, kad jis suformulavo tikėtiną neigiamą išvadą, kad V. K. nepasirašė A. A. vardu (b. l. 27-30 3 t.). Teismas, visapusiškai įvertinęs teisiamojo posėdžio metu duotus specialistų paaiškinimus, pripažino, kad specialisto A. B. paaiškinimai dėl pateiktos išvados nėra įtikinantys, ir nustatė, kad nėra pagrindo abejoti specialistės J. K. paaiškinimais.

Teismas pažymi, jog papildomai apklausus specialistus J. K., V. N., A. B. apeliacinės instancijos teisme naujų duomenų, paneigiančių ankstesnę specialisčių 2010 08 05 išvadą – negauta. Atvirkščiai nagrinėjimo metu nustatyta, jog būtent A. B. pateikta 2011 04 27 išvada (b. l. 27-30 3 t.) nėra tiksli ir išsami, joje galimos apsirašymo klaidos. Išvadų 1 p. nurodyta, jog „Tyrimui pateiktame parašų rinkimų lape Nr. 0000984 rinkusio asmens duomenų dalyje, grafose „Pavardė“, „Vardas“, „Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris“, „Gyvenamoji vieta“, „Data“, „Parašas“, rankraštinius įrašus parašė V. K.“.

Išvadų 2 p. nurodyta, jog „Tikėtina, kad parašų rinkimų lape Nr. 0000984 rinkusio asmens duomenų dalyje, grafoje „Parašas“ pasirašė ne V. K. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.“

Dėl šių aplinkybių, jog apie „Parašo“ grafoje esančius įrašus-parašus iš esmės pasisakyta dviprasmiškai, teisme apklaustas A. B. paaiškino ortografine klaida.

Teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog 2010 08 05 išvada nėra kaip nors paneigta, eksperčių J. K. ir V. N. išvada nekelia jokių abejonių objektyvumo ir patikimumo prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalyje dėl parašo A. A. vardu rėmėsi 2010 08 05 išvada ir atmetė A. B. 2011 04 27 objektų tyrimo išvadą.

Be to iš specialistų apklausos nustatyta, jog jau kelerius metus egzistuoja Europos sąjungos teisės nuostatas įgyvendinantis reikalavimas rašysenos ir parašo tyrimą atlikti dviem ekspertams. Šis reikalavimas buvo žinomas ir eksperto statusą turinčiam A. B., tačiau jis ignoravo tokį reikalavimą nurodydamas, jog privačiam eksperto tyrimui šios nuostatos negalioja. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. B. buvo žinoma, jog šios išvados bus teikiamos teismui, nes pastarasis su tiriamos medžiagos originalais susipažino teisme, todėl teismas, pripažindamas, jog privatus ekspertas savo išvadą gali duoti ir vienasmeniškai, į šią aplinkybę vis dėlto atkreipia dėmesį.

Nuteistojo V. K. iškelta versija, kad 2009 04 01 d. iš Seimo rūmų jis išvyko apie 20 – 21 val., todėl jis nieko nežinojo apie suklastotus dokumentus, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija siekiant procesą pakreipti sau palankia linkme, išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2009 04 01 d. vakare V. K. iš namų skambino liudytojai D. V., juolab, kad liudytoja D. V., duodama parodymus teisme, negalėjo konkrečiai nurodyti, kada V. K. 2009 04 01 d. išėjo iš Seimo, o ikiteisminio tyrimo metu ji apie V. K. skambučius nieko nepasakojo, tik nurodė, jog jis buvo Seime, o ji pati jam nešdavo į salę iš savo kabineto dokumentus (b. l. 89 1 t.), vėliau jis išėjo. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių liudytojos J. R. rašytinius ir žodinius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 6, 70-72 1 t.) kuriuos ji pilnai patvirtino teisme apie V. K. vaidmenį ir dalyvavimą parašų rinkimo lapų klastojimo procese, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad J. R. galėjo duoti melagingus parodymus, nepalankius V. K. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos J. R. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, todėl pripažinti patikimais. Beje, šiuos įrodymus iš dalies patvirtina ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89 1 t.) bei teismui duoti paaiškinimai, jog V. K. bent jau tam tikrą laiką dalyvavo tvarkant dokumentus, bei 2010 08 05 specialisto išvada.

Nuteistojo V. K. iškelta dar viena versija, kad prašymas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, kuriame visi kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo V. K. pasirašytas per klaidą, prašymo turinys neatitinka V. K. pozicijos dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis nepalaiko tame rašte išdėstytų teiginių, taip pat vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma: liudytojų J. R., A. S., V. S. parodymai, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 08 05 d. specialisto išvada Nr. 11-1191 (10), 2009 02 26 d. A. V. pareiškimas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, 2009 03 02 d. parašų rinkimo lapų išdavimo aktas, 2009 04 02 d. Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo aktas (b.l.75,77,78, 2 t.) ir kita bylos medžiaga. V. K. parodymai, kad jis minėtą raštą pasirašė suklaidintas advokato, yra neįtikinantys. V. K. turimas aukštasis išsilavinimas ir užimamos valstybės institucijoje vadovaujančios pareigos neleido pirmosios instancijos teismui patikėti jo parodymais dėl prašymo pasirašymo per klaidą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Nuteistųjų I. J., D. S. ir J. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistųjų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 40 str. jų atžvilgiu ir neatleido jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios intancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., buvo padaryta esant bendram susitarimui, t. y. bendrininkų grupėje. Šią išvadą patvirtina liudytojų J. R. ir V. S. parodymai, byloje esančios SMS žinučių nuotraukos ir kita bylos medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji neigė buvusį susitarimą klastoti parašų rinkimų lapus, todėl jų prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertintas kaip nepilnas ir nenuoširdus. Tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymą netaikant jam bausmės. Draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigiantį asmenį yra besąlyginis. Dalinis kaltės pripažinimas taip pat yra pagrindas netaikyti šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 40 str. nuostatų nuteistųjų atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu I. J., D. S. neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., o J. D. savo pozicijos dėl prisipažinimo nenurodė, pasinaudojo teise neduoti parodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji savo kaltę pripažino tik pateikiant Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistųjų kaltės pripažinimą nulėmė siekis būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl to toks prisipažinimas negali būti pripažintas absoliučiai savanorišku.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė I. J., D. S. ir J. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir pripažino juos kaltais pagal BK 300 str. 1 d.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netgi esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms BK 40 straipsnio taikymas yra ne teismo pareiga, o priimant sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra būtina atsižvelgti į visas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Sutiktina ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų vertinimu demokratijos principo kontekste.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms pagrindo tenkinti I. J., D. S. ir J. D. apeliacinius skundus, juose išdėstytais pagrindais – nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų V. K., I. J., D. S. ir J. D. apeliacinius skundus atmesti.